- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-13666-1190/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01354-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Kiršienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Ramunė Jatautienė
- Kategorijos
- 2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo S. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą. Nurodė, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, dviratis. Pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis. Po tėvo mirties likusiu turtu naudojasi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Ramunė Jatautienė pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis ir dėl palikimo priėmimo kreipėsi pavėluotai. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą bandė kreiptis internetu, kadangi buvo (duomenys neskelbtini), kreiptis į ambasadą galimybės neturėjo. Grįžęs į Lietuvą kreipėsi dėl teisinės pagalbos. Pareiškėjas toliau tęsė turto valdymą, kadangi turi turto raktus, pjauna žolę, kaimynų yra paprašęs prižiūrėti turtą, kad jis nebūtų niokojamas. Pareiškėjas priėmė palikimą – nekilnojamąjį turtą, dviratį, nuotraukas, kitus smulkius buitinius daiktus. Tėvas Lietuvoje esančiame turte nebuvo deklaruotas, nemokėjo mokesčių, nes nereikėjo. Palikimą priėmė iš karto po tėvo mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties įrašo, ištuokos liudijimo, gimimo liudijimo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra S. N., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. S. N. buvo išsituokęs, kitų vaikų neturėjo. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po S. N. mirties palikimo priėmimo faktų neregistruota.
Teismo posėdyje liudytoja N. S. parodė, kad yra pareiškėjo mama. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), kai mirė tėvas. Jis kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal gyvenamąją vietą į notarę internetu, tačiau nepavyko susitarti. Palikėjas, išvykdamas į užsienį, paliko dviratį, kurį sūnus po tėvo mirties perėmė. Nekilnojamuoju turtu pareiškėjas rūpinosi, prašė liudytojos prižiūrėti. Ji važiuodavo patikrinti nekilnojamojo turto, nes gyvena netoliese. Pareiškėjas turtu pasirūpinti trijų mėnesių termino nepraleido, veiksmų ėmėsi anksčiau. S. N. kitos šeimos nesukūrė, įpėdinių neturėjo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad S. N. vardu registruota 1461/6094 dalys žemės sklypo ir 1/6 Pastato-Kiemo rūsio, 1/10 Pastato-Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); ½ Buto/Patalpos-Buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovės paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad po S. N. mirties jo palikimą sudarė nekilnojamasis turtas, dviratis, nuotraukos, smulkūs buities daiktai. Byloje esančios nuotraukos, liudytojos parodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš karto po tėvo mirties perėmė tėvui priklausiusį dviratį, rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir prašė artimųjų pagalbos jį prižiūrint.
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
M. N., faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, išreiškė savo valią priimti S. N. palikimą. Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus įrodymus, daroma išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sūnus M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.