Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta, dalinio sudėjimo būdu, su 2019 m. lapkričio 14 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir S. B. paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. kovo 15 d. bei dalinai atlikta bausmė pagal 2019 m. lapkričio 14 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, taip pat pagal šį nuosprendį įskaitytas laikino sulaikymo bei kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. sausio 9 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir M. B., tačiau jo atžvilgu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. B., pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 14 d., Alytaus mieste, automobilyje ,,Ford Fiesta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė, ir laikotarpiu nuo 09.21 val. iki 9.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, tame pačiame automobilyje pardavė M. B. už 125 eurus 4,937 g miltelių, savo sudėtyje turinčių didelį kiekį - 0,00147 g narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,0018 g narkotinės medžiagos metadono.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6.1. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas S. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino S. B. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant S. B. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

11. Šių nuteistojo M. B. parodymų patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kadangi būtent juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: slapto sekimo protokolai (t. 1, b. l. 151-154, 161), kratos protokolas (t. 1, b. l. 191-195), specialisto išvados (t. 2, b. l. 36, 42-43, t. 3, b. l. 102), vaizdo įrašų apžiūros protokolai (t. 2, b. l. 189-190, 196-197), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 1, b. l. 89-90), kurių turinys aprašytas skundžiamame nuosprendyje.

12. Teisėjų kolegija, pritardama S. B. apeliacinio skundo argumentui, sutinka, kad kito nuteistojo (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) parodymai turi būti vertinami daug atsakingiau, nes yra didelis pavojus, kad tokio asmens parodymai, atsižvelgiant į galimą jo suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, gali būti nepatikimi. Juo labiau, kad kaltinamieji duoda parodymus neprisiekę, jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių negali užtraukti atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Tačiau, kaip patvirtina pirmiau aptarti duomenys, M. B. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, sutapo tarpusavyje, atitiko nustatytus objektyvius duomenis. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad M. B. būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus prieš S. B., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Jokio įtikinamo pagrindo nenurodė ir pats apeliantas deklaratyviai teigdamas, kad M. B. jį apkalbėjo. Teisme M. B. paneigė apelianto teiginius, kad S. B., etapavimo metu, pripažino jį apkalbėjęs (t. 5, b. l. 171). Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad M. B. parodymams, net ir įvertinus asmens specifinę procesinę padėtį, buvo suteikta išimtinė įrodomoji reikšmė ir privilegijuota padėtis, lyginant su kitų byloje ištirtų įrodymų visuma, nėra. Juolab, kad M. B. parodymus iš esmės patvirtino ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys.

15. Visų aukščiau aptartų duomenų visuma paneigia S. B. skundo argumentus, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas išskirtinai tik nuteistojo M. B. parodymais. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas itin išsamiai išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atskleidė jų turinį, nurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi nustatydamas nusikalstamą veiką atskleidžiančias aplinkybes ir nuteistojo S. B. kaltumą bei paaiškino, kokie įrodymai ir kodėl yra atmetami, todėl nėra pagrindo išvadai dėl netinkamo kito nuteistojo parodymų ir juos patvirtinančių įrodymų vertinimo ar BPK 20 straipsnio pažeidimo.

16. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, kad kratos metu pas S. B. namuose ar automobilyje nebuvo rasta narkotinių medžiagų, o tyrėjai net nebandė ant narkotinių medžiagų paketėlio, kuris buvo paimtas pas M. B. ieškoti apelianto pirštų antspaudų ar jo DNR pėdsakų, taip pat atlikti akistatų su M. B. ar peržiūrėti (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kamerų įrašus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apeliacinio skundo teiginiai anksčiau padarytų išvadų dėl S. B. kaltės nepaneigia. Byloje ištirtų įrodymų pakanka ir jie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka padaryti pagrįstoms išvadoms dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Nagrinėjamu atveju S. B. nurodyti argumentai savaime nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, vertinant šias aplinkybes byloje ištirtų įrodymų kontekste.

17. Apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo S. B. kaltės nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad M. B. yra sakęs, jog jau įlipdamas į S. B. automobilį su savimi turėjo narkotines medžiagas ir šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai – A. Ž. ir (duomenys neskelbtini) policijos areštinėje dirbantis policininkas, kurie girdėjo minimą pokalbį. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog toks prašymas jau buvo nagrinėtas pirmos instancijos teisme ir buvo motyvuotai atmestas (t. 5, b. l. 170-172). Pagrindo tenkinti tokį prašymą nenustatė ir teisėjų kolegija, konstatavusi, kad dėl apelianto nurodomų aplinkybių kitas nuteistasis M. B. buvo apklaustas apylinkės teisme. Minėtas asmuo nepatvirtino S. B. teiginių. Papildomų veiksmų atlikimas būtų perteklinis, nes surinktų duomenų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Atmestini ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad M. B. parodymų nepatikimumą patvirtina ir tai, kad jam šioje baudžiamojoje byloje buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė nei apeliantui, nors būtent pas M. B. buvo rastos narkotinės medžiagos. Pažymėtina, kad dėl kardomųjų priemonių skyrimo tikslingumo ir pagrindų joms egzistavimo sprendžia prokuroras, kuris kreipiasi su prašymu į teismą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas sprendė, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai ir sąlygos tenkinti prokuroro prašymą ir skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę S. B.. Apeliantui buvo užtikrinta teisė skųsti griežčiausios kardomosios priemonės jam pakyrimą ir bylos duomenimis šia teise jis sėkmingai naudojosi, tačiau aukštesnės instancijos teismo nutartimis minėtos kardomosios priemonės paskyrimas buvo paliktas galioti (2019 m. rugpjūčio 13 d., 2020 sausio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartys). Visų šių duomenų kontekste minėti apelianto teiginiai laikytini jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atmestini kaip nepagrįsti ir S. B. teiginiai, kad M. B. parodymų patikimumą paneigia ir tai, kad iš pradžių jam buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau vėliau pakeisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kas anot apelianto rodo, kad tarp M. B. ir prokuroro buvo sudarytas susitarimas ir S. B. buvo nepagrįstai apkalbėtas. Kaip matyti iš bylos duomenų, baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu buvo perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismui kaltinant jį dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymu, tačiau apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje jis buvo išteisintas, nenustačius, kad jis padarė minėtą nusikaltimą. Taigi, vertinant šią aplinkybę byloje ištirtų įrodymų kontekste, ji nepaneigia M. B. parodymų patikimumo.

18. Nors apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl narkotinių medžiagų ant svarstyklių, rastų kratos metu apelianto garaže, atsiradimo, pabrėžiant, kad siunčiant ekspertizės atlikimui, svarstyklės buvo sudėtos į vieną paketą, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis klausimas buvo keliamas ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Siekiant išsklaidyti bet kokias abejones apie objektų pateikimo ekspertizės įstaigai aplinkybes, buvo apklaustas pareigūnas T. P., atlikęs kratą, kuris nurodė, kad visi pas kaltinamuosius rasti daiktai buvo aprašyti ir sudėti į atskirus paketus. Jei prakerpamas maišelis ir apžiūramas daiktas, tai yra užfiksuojama apžiūros protokole. Praktika yra tokia, kad paprastai būna pakuojamos tik narkotinės medžiagos arba tik tie daiktai, kurie bus siunčiami į ekspertizių centrą. Siunčiami daiktai supakuojami į specialų paketą užantspauduojami ir po apžiūros išsiunčiami su užduotimi į kriminalistinių tyrimų centrą. Paketai buvo pakeisti, nes juose buvo daiktų, kurių nebuvo būtinybės siųsti į kriminalistinių tyrimų centrą, todėl daiktai apžiūros metu buvo išimti, o svarstykles buvo nuspręsta išsiųsti į kriminalistinių tyrimų centrą. Svarstyklės buvo supakuotos į kitą paketą ir išsiųstos (t. 5, b. l. 126-127). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė R. J., kuri nurodė, kad atliekant kiekvieną ikiteisminio tyrimo atskirą veiksmą to veiksmo metu išimti daiktai dedami į atskirą paketą, kuris yra užlipdomas, pasirašomas. Kai siunčiami daiktai užduočiai, pvz. cheminiam tyrimui, o objektų siunčiama daug, kiekvienas objektas yra dedamas į atskirą paketą. Taip nedaroma, kad iš atskirų objektų išimti daiktai sudedami į vieną paketą. Specialieji paketai yra stori ir sandarūs, jie užsidaro su specialia apsaugine juosta, todėl iš vieno paketo mikro objektai negali pereiti į kitą paketą nei fiziškai, nei praktiškai, nei teoriškai. Išpakuojant objektus laikomasi įstatymo nustatytų reikalavimų. Kiekvienas paketas atidaromas su naujomis pirštinėmis, todėl tokios užterštumo galimybės nėra. Objektai iš visų tyrimų nededami į vieną krūvą ir vienu metu neapžiūrimi (t. 6, b. l. 104-106). Abejoti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantą. Jų parodymus pagrindžia ir rašytinė bylos medžiaga. 2019 m. kovo 14 d kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad atliekant kratą S. B. gyvenamojoje vietoje, garaže ant spintelės rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės, kurios įdėtos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 191-195), minėtą protokolą pasirašė ir S. B., jokių pastabų dėl netinkamo kratos metu paimtų objektų supakavimo nenurodė. 2019 m. kovo 19 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtos kratos metu paimtos elektroninės svarstyklės, kurios buvo įpakuotos pakete Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nepažeistas, o po apžiūros supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kas tik patvirtina dėl kokių priežasčių svarstyklės buvo perpakuotos. 2019 m. kovo 19 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad ekspertizės atlikimui siunčiamos 2019 m. kovo 14 d. kratos metu pas S. B. rastos svarstyklės, kurios įdėtos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 37-38). Pastabų dėl netinkamo ekspertizės atlikimui siunčiamų objektų supakavimo nėra užfiksuota ir 2019 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktos svarstyklės gautos pakete Nr. (duomenys neskelbtini), ant elektroninių svarstyklių 2019 m. kovo 14 d. kratos metu rastų pas S. B., paviršių rasti narkotinės medžiagos - karfentanilio ir metadono pėdsakai (t. 2, b. l. 42-43). Taigi, jokių duomenų, patvirtinančių, kad kratos metu rastos svarstyklės būtų netinkamai supakuotos ar netinkamu būdu pateiktos ekspertizės atlikimui byloje nėra.

19. Apelianto kaltės nepaneigia ir jo teiginiai, kad atliekant kratą dalyvavo kinologas su šunimi, tačiau šuo neužuodė jokių narkotinių medžiagų garaže, tame tarpe ir ant svarstyklių. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teisme buvo apklaustas kinologas, dalyvavęs kratoje su tarnybiniu šunimi ir jis nurodė, kad nuo narkotinių medžiagų kiekio priklauso ar šuo jų kvapą jaučia ar ne. Jei ant daiktų narkotinių medžiagų koncentracija yra labai maža, šuo jų gali neužuosti (t. 5, b. l. 127-128). Vien tai, kad kratos metu dalyvavęs kinologų šuo neužuodė narkotinių medžiagų pėdsakų patalpoje, kurioje buvo atliekama krata, ar automobilyje, nagrinėjamoje byloje surinktų kitų įrodymų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad S. B. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, iš esmės paneigus tiek S. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tiek ir jo apeliaciniame skunde keliamas versijas, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jame pateiktų motyvų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nėra jokio pagrindo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir tėra savaip nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis nekėlė klausimo dėl jam skirtos bausmės tinkamumo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas kėlė klausimą dėl jo išteisinimo, vadovaudamasi jau minėtos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina ir tai, ar spręsdamas bausmės skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių šio kodekso pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam.

21.1. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. B. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

22. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas), stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltės formą (nusikaltimas įvykdytas tyčia) bei tikslą (savanaudiškais tikslais). Įvertino S. B. asmenybę – praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirba. Spręsdamas S. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nusikaltimas buvo padarytas būnant recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas S. B. skyrė BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose įtvirtintą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad S. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nusikalstamą veiką S. B. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, ankstesniu teismo nuosprendžiu jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau apeliantas jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, turinčios reikšmės S. B. paskirtos bausmės individualizavimui, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl nuteistajam už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

23. Aptartų aplinkybių dėl bausmės skyrimo nuteistajam kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas S. B. už nusikalstamos veikos padarymą tinkamai parinko bausmę ir jos dydį, tačiau subendrindamas šią bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, kas sąlygojo aiškiai per griežtos galutinės laisvės atėmimo bausmės S. B. paskyrimą, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant nuteistajam S. B. galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrino dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. lapkričio 14 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir S. B. paskyrė galutinę subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu – dalinio sudėjimo būdu, tačiau atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, nors BK 63 straipsnio 4 dalis nustato bausmes bendrinančio teismo pareigą nurodyti kiekvieną pridedamą bausmės dalį ir nurodyti jos parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas turėjo įtakos nustatant nuteistajam S. B. galutinės subendrintos bausmės dydį.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas S. B. ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, nuteistojo atliktus veiksmus, tai, kad skirtingais nuosprendžiais apeliantas nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas (disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą platinti ir jų platinimą), laiko tarpą tarp padarytų nusikalstamų veikų, jų tarpusavio sąsają bei įvertinus teismų praktiką, numatančią, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo būdas taikomas tuo atveju, kai nauju nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už veikas, kurias jis padarė iki pirmojo (ankstesniojo) nuosprendžio priėmimo, tokiu atveju galutinė subendrinta bausmė asmeniui skiriama tokia, kokia ji būtų paskirta vienu nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013), daro išvadą, kad prie griežčiausios iš jam paskirtų bausmių - 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pridėtina 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalis, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu. Tokia pridedamos bausmės dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama įgyvendinti bausmės tikslus ir užtikrinti proporcingumo principo reikalavimų laikymąsi.

26. 2021 m. sausio 6 d. nutartimi, nuteistajam S. B. buvo paskirtas gynėjas (t. 7, b. l. 119). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nuteistajam S. B. sudaro 185,94 eurus (t. 7, b. l. 126). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Kaltinamasis šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, jog jo turtinė padėtis nėra gera. Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo:

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį - 2 (dvejus) metus ir S. B. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. B. neišieškoti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.