- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-464-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00911-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- H. T., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. prašymą suinteresuotiems asmenims H. T., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. S. prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012, panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012 ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjų A. S., M. S., G. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjų atstovas paaiškino, kad teismo posėdžio protokoluose yra neatitikimai su šių protokolų garso įrašais. Apie neatitikimus pareiškėjos sužinojo tik šių metų vasarą, kai susipažino su protokolais.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, byla buvo nagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 370 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo H. T. nesutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kadangi, jo nuomone, pareiškėjų nurodomos aplinkybės nelaikytinos pagrindu proceso atnaujinimui. Pažymėjo, kad pareiškėjų paaiškinimai proceso metu buvo betarpiškai išklausyti teisėjo, byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Protokolas – ne stenograma, todėl teisėjas pats betarpiškai girdi, analizuoja ne tik šalių paaiškinimus, bet visus įrodymus. Pareiškėjos buvo atstovaujamos advokato, buvo galima pareikšti pastabas dėl protokolo, tačiau tai padaryta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog teismo posėdžio protokoluose yra neatitikimai su šių protokolų garso įrašais, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012 buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012. Apeliančių įsitikinimu, procesas nagrinėjamu atveju turi būti atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir tam yra visos įstatyme įtvirtintos sąlygos. Apeliantė tvirtina, kad teismas priimdamas sprendimą įrašė ne tuos duomenis, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant iš esmės, ir tai sąlygojo bylos baigtį. Apie šiuos neatitikimus buvo sužinota tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Suinteresuotas asmuo H. T. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, apeliančių nurodyta aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą, į sprendimo motyvus įrašė ne tuos duomenis, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant iš esmės, ir neįrašė tų duomenų, kurie buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio. Taip pat suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nagrinėjant bylą buvo atstovaujamos profesionalaus teisininko, todėl turėjo žinoti savo teisę susipažinti ir reikšti dėl jo pastabas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad terminas dėl proceso atnaujinimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priklausantį jam turtą, tame tarpe namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) priėmė ir pradėjo valdyti, tvarkyti, disponuoti, naudotis kaip savu iki savo mirties. Be to, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad H. T. po savo motinos J. T., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą palikimą, t. y. pradėjo valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą. Pirmos instancijos teismas atmetė pareiškėjų M. S., A. S., G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad M. S., A. S., S. T. ir G. K. po jų motinos J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jai priklausantį likusį turtą priėmė ir pradėjo jį valdyti, tvarkyti, naudotis, rūpintis, disponuoti, tame tarpe tvarkyti dokumentus dėl turto teisinės registracijos atlikimo. Taip pat buvo atmestas pareiškėjos M. S. patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad motinos J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties dieną jos sūnui S. T. buvo reikalingas išlaikymas bei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. T. po savo motinos J. T., mirties paveldėjo pusę tos dalies, kurią kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis). Minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos M. S. kasacinį skundą. Pareiškėjos A. S. atstovas advokatas I. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012, panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012 ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjos A. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašymas buvo grindžiamas naujai paaiškėjusia aplinkybe, t.y. teismo posėdžio protokolų neatitikimai su šių protokolų garso įrašais. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad prašyme nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą. Advokatas I. M. su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, mano, kad civilinėje byloje Nr. 2-10-604/2012 procesas turi būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Visų pirma, pastebėtina, iš su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pateiktų priedų matyti, kad teisinių paslaugų sutartį su advokatu I. M., kuris pasirašė prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo pasirašiusi tik pareiškėja A. S. (3 T., b.l. 3), tačiau pačiame prašyme nurodoma, kad pareiškėjos yra trys, t.y. A. S., M. S. ir G. K..
Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad už prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 str. 4 d. už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas prašymo priėmimo stadijoje turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, o ne priimti prašymą su akivaizdžiais procesinio pobūdžio trūkumais.
Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo to dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo sprendimas priimtas 2012 m. liepos 18 d., įsiteisėjo 2013 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismui palikus jį nepakeistą, o prašymas dėl proceso atnaujinimo Šalčininkų rajono apylinkės teisme buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 27 d. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo suformuluotas pačios pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu apskritai nepasisakė ir visiškai nevertino, ar šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo iš esmės ir atmetė tuo pagrindu, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog teismo posėdžio protokoluose yra neatitikimai su šių protokolų garso įrašais, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju esminis klausimas, kurį pirmos instancijos teismas turėjo vertinti pirmiausiai, jeigu būtų pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai, buvo tas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas apskritai atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes tik nustačius, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, gali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas proceso atnaujinimui.
Pagal CPK 337 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina ir bylos proceso teisėtumo klausimo sprendimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijos, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus (CPK 337 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2 d., 338 str. teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir bylos proceso teisėtumo klausimo sprendimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.