Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-20 · Administracinė byla Nr. I-3564-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
I-3564-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01745-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3564-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01745-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir įkalinimo įstaiga, Lukiškių TI-K), po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) 5 000 (penkis tūkstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2018 m. balandžio 11 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo pažeistas jo privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais, kadangi į kamerą, atliekant gamtinius reikalus, galėdavo bet kada įeiti pareigūnai, o taip pat jis buvo stebimas per stebėjimo langelį. Pareiškėjo teigimu, taip buvo ribojamas jo privatumas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad 2018 m. balandžio mėn. buvo laikomas cokoliniame aukšte įrengtose kamerose, kur buvo didelė drėgmė, veisėsi pelėsis, nuo patalynės sklido nemalonus kvapas. Vėdinimas per langą nėra tinkamas. Pažymi, kad ir naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi pareigūnai turėjo galimybę besimaudančius asmenis stebėti per langelį. Jo teigimu, buvo stebimas tiek kamerose, tiek ir duše. Dėl nurodytų sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–15).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodė laikotarpius, kuriais jo nebuvo Lukiškių TI-K. Pažymi, kad buvo laikomas nepažeidus izoliavimo reikalavimų. Kameros remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius išteklius. Atkreipia dėmesį, kad ir patys laikomi asmenys kartais niokoja patalpas.

Nurodo, kad kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad reikalavimo iš kameros ploto eliminuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, teisės aktai nenustato. Gyvenamosios kameros buvo įrengtos laikantis įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Gultus ir kitą inventorių pagal poreikį remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.

Teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Nurodo, kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pažymi, kad pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisės nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, tačiau nereikalaujama, kad į kameras būtų tiekiamas karštas vanduo. Teigia, kad dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Juose yra įrengtos pertvaros

Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2018 m. balandžio 11 d.

Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei dušu.

Remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 11 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K 200 parų vienas kamerose Nr. 220, 204, 235A bei 12. Pareiškėjas šių duomenų neginčijo.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kuriose kamerose įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis (b. l. 19–20), tačiau pareiškėjas šiose kamerose nebuvo laikomas. Taigi, konstatuotina, kad jo privatumas naudotis sanitariniais mazgais nebuvo tinkamai užtikrintas visą laikymo laikotarpį, t. y. iš viso 200 parų, tačiau, priteisiant neturtinės žalos dydį, pažeidimo intensyvumą mažinančia aplinkybe pripažįstama, jog visą laiką buvo laikomas vienas. Šiuo atveju įkalinimo įstaiga pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K neužtikrintas privatumas naudojantis dušu.

Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš įkalinimo įstaigos Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, yra įrengtos dušo patalpos, kurios aprūpintos karštu vandeniu, o įstaigos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. NVSC patikrinimo aktuose nenustatė, kad dušai netinkamai įrengti. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN argumentais dėl tinkamo dušo įrengimo. Pranešime (b. l. 19–20) nurodė, kad dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Jos kiekvieną dieną yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Į dušų patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Dušų patalpose sudarytos sąlygos nusirengti ir apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė). Nurodė, kad atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas tam, kad drabužiai nesudrėktų. Patikrinimo alktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, kaip nustatyta Higienos normos 44 punkte, t. y. ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, yra nustatyta. Taigi, skundo argumentai dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu yra abstraktūs ir teismo nelaikomi pagrįstais.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kurios įrengtos cokoliniame aukšte, buvo drėgna, veisėsi pelėsis. Šie pareiškėjo skundo argumentai pagrįsti tik dėl vienos dienos, kai jis buvo laikomas kameroje Nr., 235 A (b. l. 33–35). Kitų pažeidimų dėl netinkamų laikymo sąlygų patikrinimo aktuose nenustatyta. Pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs, nėra individualizuoti, todėl laikomi nepagrįstais.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami, administracija stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, nėra pateiktų jo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 200 parų buvo laikomas neužtikrinus jo privatumo naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Kiti jo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad jis 200 parų buvo laikomas vienas kameroje, o tai mažina nurodyto pažeidimo intensyvumo mastą, be to, kameroje Nr. 235A, kurioje rastas pelėsis, buvo laikomas tik vieną parą, ji nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 5 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 200 Eur suma (laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 11 d.).

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė