- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- eAS-564-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04058-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Vasaknų dvaras“
- Advokatai
- Mindaugas Gedeikis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vasaknų dvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vasaknų dvaras“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Vasaknų dvaras“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. SKP-290 ir 2015 m. liepos 9 d. raštą Nr. BRK 6464(3.144).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vasaknų dvaras“ apeliacinį skundą tenkino – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo UAB „Vasaknų dvaras“ skundą tenkino – panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. SKP-290 ir 2015 m. liepos 9 d. raštą Nr. BRK 6464(3.144).
2017 m. balandžio 10 d. pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė prašymą atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (21 Eur sumokėto žyminio mokesčio už skundą, 544,50 Eur už skundo parengimą, 11 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 484 Eur už apeliacinio skundo parengimą).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Agentūra) pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti arba priteisti mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą nei nurodyta prašyme.
Atsakovas nurodė, kad bylos ginčo klausimai nebuvo ypatingi ar itin probleminiai. Pareiškėjas nepagrindė prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio bei nepateikė tikslaus jų apskaičiavimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vasaknų dvaras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino visiškai, priteisdamas pareiškėjui UAB „Vasaknų dvaras“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 565,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo pašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas konstatavo, kad prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas. Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 2 dalimi. Teismas, remdamasis teismų praktika, išnagrinėjo tik pareiškėjo prašymą priteisti patirtas išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje pareiškėją atstovavo advokatas Mindaugas Gedeikis, kurio įgaliojimus patvirtina 2015 m. rugpjūčio 5 d. atstovavimo sutartis. Pareiškėjas pagrįsdamas patirtas teismo išlaidas pateikė 2015 m. rugpjūčio 11 d. 544,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą MG Nr. 051 už parengtą skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. SKP-290 ir 2015 m. liepos 9 d. rašto Nr. BRK 6464 (3.144) panaikinimo. Byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 544,50 Eur yra sumokėti. Byloje taip pat yra 21 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas.
Teismas konstatavo, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). Skundas teismui pateiktas 2015 m. rugpjūčio 10 d. (skundo išsiuntimo teismui data), todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2015 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris buvo 699,80 Eur. Pareiškėjui už skundo teismui parengimą maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį gali būti priteista 1 749,50 Eur (2,5 x 699,80 Eur = 1 749,50 Eur). Prašoma priteisti suma už skundo parengimą teismui (544,50 Eur) neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos. Atsižvelgiant į administracinės bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, pareiškėjui 544,50 Eur suma už skundo teismui parengimą yra adekvati. Teismas, įvertinęs aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atlyginti teismo išlaidas tenkintinas visiškai, t. y. iš atsakovo priteistina 565,50 Eur (544,50 Eur (už skundo teismui parengimą) + 21 Eur (žyminio mokesčio)) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.
III.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas, ir atmesti pareiškėjo pateiktą prašymą arba sumažinti prašyme prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nei Rekomendacijos, nei kiti teisės aktai negarantuoja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bus atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus ginčo pobūdį, šioje byloje nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nebuvo keliami, todėl pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama.
2. Pareiškėjas nepagrindė prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio bei nepateikė tikslaus jų apskaičiavimo, todėl prašoma atlyginti suma turi būti mažinama ir turi būti priteisiama kur kas mažesnė negu nurodyta prašyme. Bet kokiu atveju teismas turi vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Nei viena šalis negali atsidurti tokioje situacijoje, kad privalėtų besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-693-525/2016).
Nagrinėjamu atveju galutiniu sprendimu byloje buvo apgintos pareiškėjo teisės, todėl pareiškėjas įgijo teisę į prašomų išlaidų atlyginimą iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 1, 2, 6 d.). Pareiškėjo prašyme nurodytas išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžia 2015 m. rugpjūčio 5 d. atstovavimo sutartis, 2015 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra, serija MG Nr. 051, 2015 m. rugpjūčio 6 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. vietinių mokėjimų nurodymai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Rekomendacijų (atsižvelgus į pareiškėjo patirtų išlaidų už teisines paslaugas datą, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktais, konstatavo, kad pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos, o žyminio mokesčio išlaidas patvirtina byloje esantis kvitas.
Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į anksčiau paminėtus kriterijus, priteista išlaidų atlyginimo suma 565,50 Eur (544,50 Eur skundo teismui parengimo išlaidos + 21 Eur žyminio mokesčio išlaidos) laikytina protinga ir teisinga, jos nėra pagrindo sumažinti.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė išlaidų pareiškėjui priteisimo klausimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.