- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2K-355/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00407-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Gintaras Goda, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- G. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 182 straipsnio 1 dalį (dėl AB „K“ produkcijos už 5980,17 Lt įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl AB „K“ produkcijos už 7597,08 Lt įgijimo apgaule) – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitos faktūros serija KPF Nr. 006730 suklastojimo) – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitos faktūros serija KPF Nr. 006916 suklastojimo) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, G. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (už AB „K“ produkcijos už 5980,17 Lt įgijimą apgaule ir 2011 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitos faktūros serija KPF Nr. 006730 suklastojimą) subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (už AB „K“ produkcijos už 7597,08 Lt įgijimą apgaule ir 2011 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitos faktūros serija KPF Nr. 006916 suklastojimą) subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios apėmimo būdu subendrintos laisvės atėmimo bausmės subendrintos tarpusavyje iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Nuosprendžiu panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria G. P. atleistas nuo trejų metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, realaus atlikimo. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė G. P. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria G. P. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „K“ turtą – tris tonas kombinuotų pašarų broileriams už 5980,17 Lt sumą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2011 m. gegužės 2–3 d., apie 10–12 val., V. K. vardu telefonu bendravo su AB „K“ vadybininku V. G. ir užsisakė tris tonas „Start“ kombinuotų pašarų, UAB „F“ vairuotojui-ekspeditoriui S. G. 2011 m. gegužės 4 d. pristačius AB „K“ produkciją, nurodytą AB „K“ 2011 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija KPF Nr. 006730 – tris tonas kombinuotų pašarų broileriams (300 vnt. maišų po 10 kg, sudėtus ant 3 vnt. palečių), prie garažo, esančio Šiauliuose, Garažų g., iš UAB „F“ vairuotojo-ekspeditoriaus S. G. perėmė atvežtą produkciją.
Be to, G. P. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą – 2011 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KPF Nr. 006730, o būtent: turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2011 m. gegužės 4 d. prie garažo, esančio Šiauliuose, Garažų g., ant UAB „F“ vairuotojo-ekspeditoriaus S. G. pateiktos AB „K“ 2011 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitos faktūros serija KPF Nr. 006730, pagal kurią buvo atvežta AB „K“ produkcijos už 5980,17 Lt – trys tonos kombinuotų pašarų broileriams (300 vnt. maišų po 10 kg, sudėtų ant 3 vnt. palečių), pasirašė V. K. vardu.
Be to, G. P. nuteistas už tai, kad savo naudai įgijo svetimą AB „K“ turtą – tris tonas kombinuotų pašarų broileriams ir vieną toną kombinuotų pašarų vištoms dedeklėms už bendrą 7597,08 Lt sumą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2011 m. gegužės 6 ar 9 d., apie 10–12 val., telefonu bendravo su AB „K“ vadybininku V. G. ir užsisakė tris tonas kombinuotų pašarų „Start“ bei vieną toną kombinuotų pašarų vištoms dedeklėms „3 periodas“, o 2011 m. gegužės 10 d. AB „K“ vairuotojui-ekspeditoriui R. J. pristačius AB „K“ produkciją, nurodytą AB „K“ 2011 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija KPF Nr. 006916 – tris tonas kombinuotų pašarų broileriams (300 vnt. maišų po 10 kg, sudėtų ant 3 vnt. palečių) ir vieną toną kombinuotų pašarų vištoms dedeklėms „3 periodas“ (50 vnt. maišų po 20 kg, sudėtų ant vienos paletės), už bendrą 7597,08 Lt sumą, prie ūkinio pastato, esančio Šiaulių r., Ginkūnų k., iš AB „K“ vairuotojo-ekspeditoriaus R. J. perėmė atvežtą produkciją.
Be to, G. P. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą – 2011 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KPF Nr. 006916, o būtent: turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2011 m. gegužės 10 d. prie ūkinio pastato, esančio Šiaulių r., Ginkūnų k., ant AB „K“ vairuotojo-ekspeditoriaus R. J. pateiktos AB „K“ 2011 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitos faktūros serija KPF Nr. 006916, pagal kurią buvo atvežta AB „K“ produkcija – trys tonos kombinuotų pašarų broileriams (300 vnt. maišų po 10 kg, sudėtų ant 3 vnt. palečių) ir viena tona kombinuotų pašarų vištoms dedeklėms „3 periodas“ (50 vnt. maišų po 20 kg, sudėtų ant vienos paletės) už bendrą 7597,08 Lt sumą, pasirašė V. K. vardu.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus – BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus – pažeidė BPK 20 straipsnį, 305 straipsnio 1 dalį, 332 straipsnio 3 ir 5 dalis.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas abejonėmis ir prielaidomis, o jei jų nepavyksta pašalinti, visos abejonės yra aiškinamos tik kaltinamojo (teisiamojo) naudai. Pasak kasatoriaus, teismai pagrindiniu ir svarbiausiu jo kaltės įrodymu laikė 2012 m. gegužės 31 d. specialisto išvadą (kurioje nurodoma, kad rankraštinius įrašus, tikėtina, padarė jis arba iš viso negalėjo atsakyti, kad rankraštinius įrašus padarė būtent jis) ir tardymo eksperimento, siekiant patvirtinti ar paneigti tam tikrus gramatinius jo rašto kalbos požymius, rezultatus. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, atmetė įrodymus, kurie pagrįstai kelia abejonių dėl jam pareikštų kaltinimų, įvykdžius nusikalstamas veikas. Kilus abejonių dėl specialistės išvadoje pateiktų atsakymų, teismas nusprendė atlikti eksperimentą. Atliekant eksperimentą būtina sąlyga kiek galima sudaryti tokią situaciją, padėtį, kuri būtų kuo artimesnė, identiška nusikalstamų veikų atlikimo metu. Atliekant eksperimentą, kuriam reikalinga specialiųjų žinių ar išsilavinimo, turi dalyvauti tokių žinių turintis asmuo, galintis pateikti pagrįstą išvadą. Šiuo atveju, pasak nuteistojo, to padaryta nebuvo (eksperimentas atliktas teismo posėdžių salėje, teismui nurodant, kokį būtent tekstą jis turi rašyti, nedalyvaujant asmeniui, turinčiam specialių žinių). Kasatorius pažymi, kad teismas, kilus abejonių, vadovaujantis BPK 284 straipsniu, privalėjo į teismo posėdį šaukti specialistą ikiteisminio tyrimo metu atlikusį rašysenos ekspertizę ir pateikusį išvadą, kad būtų pateikti paaiškinimai ir papildymai dėl pateiktos specialisto išvados. Teismo atliktas eksperimentas ir juo remiantis nuosprendyje padarytos išvados, pasak kasatoriaus, yra nepagrįsti. Kasatoriaus teigimu, eksperimentas buvo atliktas teismo iniciatyva, ir jam kaip kaltinamajam nebuvo suteikta teisė pareikšti nuomonę dėl teismo sprendimo atlikti tardymo eksperimentą, nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti atlikti tokį veiksmą ar su juo sutikti ir tuo iš esmės buvo pažeistos jo kaip kaltinamojo teisės, įtvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad teismai, pripažindami jį kaltu, vienoje dalyje įrodymus, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jo kaltės atmetė, kitoje dalyje tais pačiais tik tikėtinais įrodymais vadovavosi. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, pasak kasatoriaus, buvo renkami tik abejonių keliantys jo kaltės įrodymai, tačiau abejonių keliančios faktinės aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, jo kaltę paneigiantys ir leidžiantys nustatyti asmenis, galimai įvykdžiusius nusikalstamas veikas, įrodymai nebuvo renkami. Teismai vadovavosi V. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip įtariamojo, duotais parodymais, kai jis neatsakė įstatymų nustatyta tvarka už melagingų parodymų davimą; neįvertino V. K. nepatikimų parodymų, kad po susitikimo ir pokalbio su liudytoju V. G., šiam apibūdinant asmenį, su kuriuo bendravo dėl produkcijos pateikimo, ir iš to V. K. darąs išvadą, kad būtent tas asmuo yra G. P., nors liudytojas V. G. su G. P. nėra matęs; rašysenos ekspertizei buvo imami tik G. P. laisvos rašysenos pavyzdžiai, tačiau niekur šiuose pavyzdžiuose nėra nustatyta tik jam būdinga rašybos klaida – žodis „pinigų“ su nereikalinga „n" raide; niekas nesiėmė įstatymų nustatytais būdais ir tvarka nustatyti kitus asmenis, kurie galėjo įvykdyti nusikalstamas veikas, t. y. nesiaiškinta kam priklauso adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuris buvo nurodomas dokumentuose kaip produkcijos gavėjo adresas; nesiimta priemonių nustatyti asmenį, kurį liudytojas V. K. įvardija kaip žmogų, prašiusį atlygio už jo surastus ir grąžintus dokumentus, nurodant jo galimą buvimo ar gyvenamąją vietą Šiauliuose (duomenys neskelbtini), išsamiai apibūdinant jo išvaizdą; nė vienas iš teismų nevertino liudytojų R. J. ir S. G. parodymų, kurie tiesiogiai bendravo su produkciją priėmusiu asmeniu ir galėjo jį apibūdinti: nė vienas iš jų apibūdindamas asmenį, galbūt priėmusį pateiktą produkciją, nenurodė G. P. raišumo; padaryta kitų procesinių pažeidimų, kurie galėtų padėti išsiaiškinti tiesą šioje baudžiamojoje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo nuteistojo G. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, tiksliai nustačius faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir G. P. veiką teisingai kvalifikavus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamojo proceso įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išsamiai išanalizavęs įrodymus, pasak prokuroro, pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmestini. Atsiliepime teigiama, kad kasacinio skundo teiginys, jog buvo padaryta BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o sprendžiant G. P. kaltės klausimą nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti apskųstame nuosprendyje nurodytos ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma skundo esmė, išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, todėl, prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 323 straipsnio keliamiems reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikų kvalifikavimo
Vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Kaip matyti iš kasacinio skundo, G. P. teigia, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo. Šie kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėtini, nes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų.
G. P. kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai jį nuteisė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, jų leistinumą, liečiamumą (sąsajumą), pakankamumą, padarė išvadą, kad G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes yra visi būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą, patikrino, ar apylinkės teismas, priimdamas G. P. apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą, ir skundžiamojoje nutartyje išdėstė argumentuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nurodė, kodėl nuosprendį laiko pagrįstu ir teisingu.
Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes G. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų laikymosi
Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad teismai, jo nuomone, nesilaikydami BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai ir priimdami jam apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi tikėtinais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Įrodymai – tai įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Jis priimtas išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, tiksliai nustačius faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto G. P. skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo yra tinkamai atsakyta.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami G. P. baudžiamąją bylą, įrodymus vertino remdamiesi išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nepažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms kasatoriaus teiginys dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmesti.