- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- A-261-110-13
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Advokatai
- Gytis Kaminskas
- Kategorijos
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. D. (R. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. (R. D.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigoji atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. D. (R. D.) (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. birželio 22 d. skundu ir 2012 m. liepos 4 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1A-204 „Dėl R. D. skundo“ bei 2012 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1A-206 „Dėl R. D. skundo“; 2) įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėti R. D. vardu advokato G. Kaminsko pasirašytą ir pateiktą skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (LM18) RZ209-97, taip pat skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ09-114 ir skundą dėl 2012 m. kovo 26 d. sprendimo (LM18) RŽ09-117); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2012 m. kovo 15 d. pranešimu Nr. (LM34)-20/l 4-5353 informavo R. D. apie 2012 m. kovo 9 d. sprendimu (LM18) RŽ209-97 įregistruotą mokestinę prievolę muitinei, t. y. 334 344 Lt muito mokesčio, 3 836 160 Lt akcizo mokesčio; 969 549 Lt pridėtinės vertės mokesčio; 771 069 Lt akcizo delspinigių, 194 880 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 2 570 027 baudos. 2012 m. kovo 30 d. pareiškėjas pranešimu Nr. (LM34)-20/14-6480 buvo informuotas apie 2012 m. kovo 19 d. sprendimu (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (LM18)RŽ209-114 ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (LM18) RŽ209-117 įregistruotas mokestines prievoles muitinei, t. y. 7 337 403 Lt muito mokesčio, 98 150 400 Lt akcizo mokesčio, 23 174 425 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 32 197 149 Lt akcizo delspinigių, 7 424 147 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 64 331 115 Lt baudos.
Pareiškėjas 2012 m. balandžio 6 d. ir 2012 m. balandžio 25 d. pateikė skundus Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, MD). MD dėl pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2012 m. kovo 9 d. sprendimą (LM18) RŽ209-97, 2012 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-141 „Dėl R. D. skundo trūkumų“, o dėl pareiškėjo 2012 m. balandžio 25 d. skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2012 m. kovo 19 d. sprendimą (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (LM18)RŽ209-114 ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (LM18) RŽ209-117, MD 2012 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-180 „Dėl R. D. skundo trūkumų“. Sprendimuose dėl skundų trūkumų nurodoma, kad atsakovas nustatė, jog skundus pasirašė ne pats pareiškėjas, o jo atstovas advokatas Gytis Kaminskas. Kartu su skundais buvo pateikta advokato orderiai: 2012 m. balandžio 4 d. serija LAT 841079 ir 2012 m. balandžio 20 d. serija LAT Nr. 841083.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad Muitinės departamentui pateiktuose orderiuose buvo nurodyta, jog „advokatui G. Kaminskui pavedama surašyti, pasirašyti ir pateikti R. D. vardu skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo“. MD, remdamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsniu, nusprendė, kad advokato orderiai, kaip advokato įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, gali būti pateikiami tik baudžiamajame procese, o kadangi tarp pareiškėjo ir atsakovo vyksta mokestinis ginčas, advokato įgaliojimai ir jų apimtis turėjo būti patvirtinti su pareiškėju sudaryta rašytine sutartimi. Atsakovas konstatavo, jog pareiškėjo skundai neatitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjo atstovas Muitinės departamentui kartu su 2012 m. balandžio 30 d. lydraščiu dėl trūkumų pašalinimo bei 2012 m. gegužės 29 d. lydraščiu dėl trūkumų pašalinimo papildomai pateikė 2011 m. kovo 15 d. susitarimą su pareiškėju dėl atstovavimo civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose. MD 2012 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-204 „Dėl R. D. skundo“, o 2012 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1A-206 „Dėl R. D. skundo“, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo atstovas buvo įpareigotas pateikti su pareiškėju sudarytą atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo ar šios sutarties išrašą. Atsakovas nusprendė, kad pareiškėjo atstovo pateiktu susitarimu dėl atstovavimo, advokatui Gyčiui Kaminskui yra pavesta atstovauti pareiškėjo interesus tik bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, tačiau teisė atstovauti pareiškėjo interesus ikiteisminėse mokestinius ginčus nagrinėjančiose institucijose advokatui nesuteikta. Dėl šios priežasties MD nusprendė pareiškėjo R. D. vardu advokato G. Kaminsko pasirašytus skundus laikyti nepaduotais ir grąžinti juos pareiškėjui.
Pareiškėjas pažymėjo, kad mokestinis ginčas savo prigimtimi yra administracinis ginčas, o reikalavimai atstovo įgaliojimų įforminimui laikytini procesiniais reikalavimais, todėl MAĮ tiesiogiai neįtvirtinant šių reikalavimų turi būti remiamasi administracinių ginčų sprendimo procesinius aspektus reglamentuojančiu teisės aktu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų taikymas remiantis įstatymo analogija galioja, kai ginčus nagrinėja kitas mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija – Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl šios analogijos netaikant, kai ginčą kaip mokesčių administratorius nagrinėja Muitinės departamentas, būtų pažeistas ir mokesčių mokėtojų lygybės principas. Muitinės departamentas, paneigdamas orderiuose nurodytus pareiškėjo atstovo įgaliojimus, rėmėsi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir AĮ) 49 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo atstovo įgaliojimų ir jų įforminimo tinkamumo, privalėjo vadovautis ne AĮ, bet MAĮ bei ABTĮ nuostatomis. Priėmęs tokį sprendimą, Muitinės departamentas tiksliai nesuformulavo ir įstatymiškai nemotyvavo, kokiu dokumentu gali būti patvirtinami atstovo įgaliojimai teikiant skundą Muitinės departamentui, kaip mokesčių administratoriui. Pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas pateikti teisinių paslaugų sutartį ar jos išrašą yra nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais, kadangi, siekiant patvirtinti atstovo įgaliojimus, įstatymai nenumato prievolės pateikti teisinių paslaugų sutartį. Sprendžiant dėl advokato įgaliojimų ir vertinant Advokatūros įstatymo ir ABTĮ nuostatų santykį, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3728-121/2008 nurodė, kad teisės normos nevienodai reglamentuoja, kokie įrodymai patvirtina advokatų įgalinimus atstovauti byloje. Pabrėžė, kad atsakovas privalėjo sistemiškai taikyti mokestinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojančius teisės aktus ir nenustatyti neteisėtų bei nepagrįstų įpareigojimų dėl atstovo įgaliojimus patvirtinančių papildomų dokumentų pateikimo.
Pažymėjo, kad skundžiamais Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimais pareiškėjui, kaip vienam iš 5 fizinių asmenų, buvo priskaitytos itin didelės mokėtinų mokesčių sumos, todėl remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais asmeniui turi būti suteikiama teisė ginti savo teises, net ir tuo atveju, jei jo pateikiamuose dokumentuose būtų nustatytų tam tikrų formalių trūkumų. Pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjo atžvilgiu ir, remdamasi tais pačiais pagrindais, dar 2011 m. rugsėjį buvo priėmusi sprendimus (LM18) RŽ209-338, (LM18) RŽ209-339, (LM18) RŽ209-341, (LM18) RŽ209-342, (LM18) RŽ209-364 ir įregistravusi mokestines prievoles bendrai 328 653 648 Lt sumai. Dėl šių sprendimų buvo pateiktas skundas MD ir prie jo pridėtas advokato orderis LAT Nr. 841066. MD pateiktą skundą ir advokato atstovavimo faktą patvirtinantį dokumentą (orderį) priėmė, skundą išnagrinėjo ir 2011 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Klaipėdos teritorinę muitinę atlikti pakartotinį patikrinimą, t. y. MD advokatą laikė tinkamu atstovu ir nekėlė abejonių dėl jo įgaliojimų įforminimo pateiktu orderiu ir nereikalavo papildomai pateikti susitarimus dėl atstovavimo ar teisinių paslaugų sutartis. Pareiškėjas manė, kad atsakovo veiksmai neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžiantys asmens teisę į gynybą, perdėtai formalizuoti, biurokratiniai.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 46-49).
Paaiškino, kad atsakovas įvertino pareiškėjo pateikto susitarimo su advokatu dėl atstovavimo civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose turinį ir nustatė, kad advokatui Gyčiui Kaminskui yra pavesta atstovauti pareiškėjo interesus tik bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, tačiau teisė atstovauti pareiškėjo interesus ikiteisminėse mokestinius ginčus nagrinėjančiose institucijose advokatui nesuteikta. Taip pat šios sutarties pagrindu advokatui G. Kaminskui nesuteikta teisė apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimus centriniam mokesčių administratoriui bei pareiškėjo vardu surašyti, pasirašyti ir pateikti skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų.
Pažymėjo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į pateiktus advokato orderius, rėmėsi AĮ 49 straipsniu, kuris nurodo, jog advokato orderis pateikiamas tik baudžiamajame procese, todėl įpareigojo advokatą G. Kaminską pateikti su pareiškėju sudarytą atstovavimo sutartį arba šios sutarties išrašą, iš kurios aiškiai matytųsi advokato įgaliojimai ir jų apimtis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovas šių sprendimų neskundė ir, vykdydamas juos, pateikė 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą su pareiškėju dėl atstovavimo civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose. Atsakovo nuomone, pareiškėjo atstovas neteisingai vertina 2011 m. kovo 15 d. susitarimą su pareiškėju dėl atstovavimo ir be pagrindo išplečia jo ribas, teigdamas, kad jame patvirtinti advokato įgaliojimai atstovauti pareiškėją administraciniuose ginčuose ne tik teismuose, bet ir visose valstybinėse institucijose.
Šalies argumentai
Pastebėjo, kad advokatas G. Kaminskas 2012 m. balandžio 4 d. advokato orderyje serija LAT Nr. 841079 ir 2012 m. balandžio 20 d. advokato orderyje serija LAT Nr. 841083 nurodė, kad jam pavedama surašyti, pasirašyti ir pateikti R. D. vardu skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo, tačiau 2011 m. kovo 15 d. susitarime su pareiškėju dėl atstovavimo, tokių įgaliojimų advokatui nesuteikta. MD nuomone, 2011 m. kovo 15 d. susitarimas dėl atstovavimo laikytinas pirminiu dokumentu, kuriame tiksliai apibrėžtos advokatui suteiktos teisės, todėl advokatas G. Kaminskas, išrašydamas minėtus advokato orderius, negalėjo išplėsti susitarimo turinio ir orderiuose nurodyti, kad jam suteikta teisė surašyti, pasirašyti ir pateikti R. D. vardu skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo. Atsakovas pažymėjo, kad neturi reikšmės tai, kokiais įgaliojimais vadovavosi MD 2011 m., įpareigodamas Klaipėdos teritorinę muitinę atlikti pakartotinį patikrinimą ir kaip atitinkamus klausimus sprendžia kitas centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 111). Paaiškino, kad pritaria atsakovo pozicijai ir ją palaiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad advokato G. Kaminsko pateiktame orderyje, serija LAT Nr. 841079, yra nurodoma, kokį konkrečiai sprendimą buvo pavedama skųsti. Tačiau prie 2012 m. balandžio 25 d. skundo pridėtame orderyje serija LAT Nr. 841083 nėra nurodytas konkrečiai galimas skųsti sprendimas. Jame nurodyta, kad advokatui G. Kaminskui buvo pavesta surašyti, pasirašyti ir pateikti R. D. vardu skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo. Teismas pažymėjo, kad orderyje serija LAT Nr. 841083 buvo pavesta skųsti vieną Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą, o advokatas skundė tris Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimus.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatas, vykdydamas atsakovo sprendimus dėl trūkumų šalinimo, pateikė 2011 m. kovo 15 d. susitarimą dėl atstovavimo civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, kurio turinyje nurodoma, kad advokatui G. Kaminskui pavedama atstovauti R. D. interesus bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose bei vykdymo procese (b. l. 20). Šiame advokato ir kliento susitarime nėra nurodyta, kad advokatas turi teisę atstovauti klientą visose valstybinėse ir kitose institucijose bei įstaigose, ikiteisminėse mokestinius ginčus nagrinėjančiose institucijose. Pažymėjo, kad 2011 m. kovo 15 d. susitarimas dėl atstovavimo laikytinas pirminiu dokumentu, todėl advokatas negalėjo išplėsti jam suteiktų teisių turinio. Atstovas, surašydamas ir pasirašydamas skundą, rėmėsi ne 2011 m. kovo 15 d. susitarimu, bet savo išrašytais 2012 balandžio 4 d. ir 2012 m. balandžio 20 d. orderiais, kurie savo turiniu išėjo už 2011 m. kovo 15 d. susitarimo ribų.
Pažymėjo, kad AĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Atsakovas vertino, kad advokato orderis gali būti pateiktas tik baudžiamajame procese. Tačiau toks vertinimas nepagrįstas. Nei ši įstatymo norma, nei kitos advokatui nedraudžia pateikti advokato orderio kituose procesuose. Todėl teismas nurodė, kad mokestinio ginčo procese advokatas atstovavimą klientui gali patvirtinti advokato orderiu. Tačiau, tuo pačiu pažymėjo, kad advokato orderyje negali būti įrašyti platesni įgaliojimai nei advokatas juos yra aptaręs su klientu susitarime. Vertino, kad, kilus abejonėms dėl advokato teisių ir pareigų, išrašytų advokato orderyje, apimties, atsakovas turėjo teisę pareikalauti pateikti su klientu sudarytą susitarimą.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo atstovo pateiktu susitarimu dėl atstovavimo advokatui G. Kaminskui pavesta atstovauti pareiškėjo interesus tik bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, tačiau teisė atstovauti pareiškėjo interesams ikiteisminėse mokestinius ginčus nagrinėjančiose institucijose advokatui nesuteikta.
III.
Pareiškėjas R. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą; 2) tenkinti R. D. skundą, panaikinti MD 2012 m. birželio 8 d. ir 2012 m. birželio 12 d. sprendimus bei įpareigoti MD išnagrinėti R. D. vardu advokato G. Kaminsko pasirašytus ir pateiktus skundus; 3) priteisti pareiškėjui bylinėjimo išlaidas.
1. Remiantis ABTĮ 49 straipsnio 3 dalimi advokato ar advokato padėjėjo įgaliojimai gali būti patvirtinami dviem savarankiškais dokumentais: 1) advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba 2) su klientu pasirašyta sutartimi. Ši įstatyminė nuostata ne kartą buvo patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1788/2006). Todėl daroma išvada, kad orderis yra tinkama ir pakankama atstovo įgaliojimų legitimacijos forma.
2. Įpareigojimas, advokatui pateikti su pareiškėju sudarytą atstovavimo sutartį, buvo numatytas ne dėl to, kad MD suabejojo dėl orderiuose nurodytų įgaliojimų apimties, bet dėl to, kad manė, jog advokato įgaliojimai mokestiniame ginče apskritai negali būti patvirtinami advokato išduotu orderiu. Pareiškėjo atstovo pateiktas 2011 m. kovo 15 d. susitarimas savo turiniu yra atstovavimo sutartis, o ne teisinių paslaugų sutartis, todėl advokato orderis laikytinas lygiaverčiu dokumentu tokiai atstovavimo sutarčiai ir negali būti laikoma, kad atstovavimo susitarimas yra pirminė sutartis, iš kurios kyla advokato, kaip pareiškėjo atstovo, įgaliojimai.
3. Siekiant patvirtinti atstovo įgaliojimus, įstatymai nenumato prievolės pateikti teisinių paslaugų sutartį (laikytina, jog pakankamas šiuos įgaliojimu patvirtinantis dokumentas yra atstovavimo sutartis). Pareiškėjo ir jo atstovo teisinių paslaugų sutartis yra konfidenciali, todėl advokatas, pateikdamas šią sutartį, paviešintų advokato profesinę paslaptį ir tokiu būdu pažeistų ne tik AĮ reikalavimus, bet ir Lietuvos advokatų etikos kodekso normas.
4. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 163-165) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui, tačiau papildomai nurodoma, kad:
1. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo MD ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjo atstovo argumentai yra niekuo neparemti, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
2. Muitinės kriminalinėje tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-205-11, pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, požymius. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad pareiškėjas ir kiti asmenys organizavo akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro yra pasislėpęs, todėl paskelbta jo paieška, dėl šios priežasties atsakovas abejoja ar pareiškėjas galėjo pavesti advokatui G. Kaminskui jo vardu pasirašyti skundus ir paduoti juos MD.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 166) į pareiškėjo apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos sprendimu ir prašo jį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atstovo įgaliojimų patvirtinimo tinkamumo ikiteisminės mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūros metu.
Mokesčių administravimo įstatymas numato mokesčių mokėtojo teisę apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus arba neveikimą (144 str.). Mokestiniams ginčams – ginčams, kylantiems tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (kaip yra nagrinėjamu atveju) – šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, tačiau ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą (145 str. 1 d.). Mokestinius ginčus tokiu atveju nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (šiuo atveju Muitinės departamentas), Mokestinių ginčų komisija (ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas (147 str.).
Reikalavimai skundo mokestiniame ginče turiniui numatyti Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalis numato galimybę skundą mokestiniame ginče paduoti ne tik pačiam mokesčių mokėtojui, bet ir jo atstovui. Tačiau iš to taip pat seka išvada, kad atstovas, kaip kito asmens vardu pagal suteiktus įgalinimus veikiantis asmuo, privalo turėti atitinkamą įgaliojimą. Šioje byloje aptariamu atveju tai reiškia, kad mokesčių mokėtojo atstovas privalo turėti įgaliojimą, suteikiantį jam teisę paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui.
ABTĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad paduodant skundą nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, o prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis nustato, kad advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Taigi, pagal ABTĮ, kaip advokato ar jo padėjėjo įgalinimus patvirtinantis dokumentas, gali būti pateikiamas tiek orderis, tiek teisinių paslaugų teikimo ar kita, su klientu pasirašyta sutartis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (jo atstovas advokatas Gytis Kaminskas) 2012 m. balandžio 6 d. ir 2012 m. balandžio 25 d. pateikė skundus Muitinės departamentui dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-97 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-114 bei 2012 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-117 (b. l. 59-65; 69-77). Kartu su skundais pateikė 2012 m. balandžio 4 d. advokato orderį serija LAT 841079 bei 2012 m. balandžio 20 d. advokato orderį serija LAT Nr. 841083 (b. l. 58; 68). MD dėl pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundo 2012 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-141 „Dėl R. D. skundo trūkumų“, o dėl pareiškėjo 2012 m. balandžio 25 d. skundo 2012 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-180 „Dėl R. D. skundo trūkumų“, kuriuose nurodoma, kad atsakovas nustatė, jog skundus pasirašė ne pats pareiškėjas, o jo atstovas advokatas Gytis Kaminskas, o advokato pateikti orderiai netinkami, kadangi jie, kaip advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, gali būti pateikiami tik baudžiamajame procese (b. l. 54-57).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės aktų nuostatas bei nustatytas byloje faktines aplinkybės, daro išvadą, kad, šiuo atveju, paduodant skundus Muitinės departamentui, kaip ikiteisminei mokestinius ginčus nagrinėjančiai institucijai, buvo pateiktas įstatymų nustatytas pakankamas dokumentas, patvirtinantis advokato įgaliojimus. Be to, tiek 2012 m. balandžio 4 d. advokato orderyje serija LAT 841079, tiek 2012 m. balandžio 20 d. advokato orderyje serija LAT Nr. 841083 nurodyta, kad advokatui Gyčiui Kaminskui pavedama surašyti, pasirašyti ir pateikti pareiškėjo R. D. vardu skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės atitinkamų sprendimų.
Atsižvelgiant į tai, Muitinės departamento sprendimai dėl skundo trūkumų MAĮ 153 straipsnio 4 ir 5 dalių prasme bei nagrinėjamoje byloje skundžiami Muitinės departamento 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 1A-204 „Dėl R. D. skundo“ ir 2012 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. 1A-206 „Dėl R. D. skundo“, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Todėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 1A-204 „Dėl R. D. skundo“ bei 2012 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. 1A-206 „Dėl R. D. skundo“ naikinami, įpareigojant Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėti R. D. vardu advokato G. Kaminsko pasirašytą ir pateiktą skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (LM18) RZ209-97, taip pat skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ09-114 ir skundą dėl 2012 m. kovo 26 d. sprendimo (LM18) RŽ09-117).
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teisėjų kolegijos buvo pripažintas pagrįstu ir tenkintas, pareiškėjas šiuo atveju turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo. Pagal administracinių teismų praktiką teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas, o išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimą – pirmosios instancijos teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-53/2006, 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-83/2007, 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-1/2007, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-926/2012). Pagal bylos medžiagą pareiškėjas apeliacinėje instancijoje patyrė tik išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 150). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui priteistinas 50 Lt patirtų išlaidų atlyginimas už sumokėtą žyminį mokestį. Kitų išlaidų pareiškėjas atitinkamais dokumentais nepagrindė, tačiau, remiantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl kitų išlaidų atlyginimo pareiškėjas turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.
Remdamasi minėtais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 1A-204 „Dėl R. D. skundo“ bei 2012 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. 1A-206 „Dėl R. D. skundo“ naikinami, įpareigojant Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėti R. D. vardu advokato G. Kaminsko pasirašytą ir pateiktą skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (LM18) RZ209-97, taip pat skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ09-114 ir skundą dėl 2012 m. kovo 26 d. sprendimo (LM18) RŽ09-117).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo R. D. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1A-204 „Dėl R. D. skundo“ ir 2012 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1A-206 „Dėl R. D. skundo“.
Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėti R. D. vardu advokato G. Kaminsko pasirašytą ir pateiktą skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (LM18) RZ209-97, taip pat skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ09-114 ir skundą dėl 2012 m. kovo 26 d. sprendimo (LM18) RŽ09-117).
Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 50 Lt (penkiasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Sprendimas neskundžiamas.