Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo V. T. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį I. H.) paskirta 869 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį O. N.) paskirta 869 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį A. B.) paskirta 869 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. VDIP-72105750-16 nurodyta, kad jis, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams Ukrainos piliečiams I. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. N., gim. (duomenys neskelbtini), leido dirbti tris savaites iki 2016-09-02, bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-09-01 iki 2016-09-02, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, nesudarius rašytinių darbo sutarčių bei nesilaikant trečiosios šalies piliečių norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

2016-09-02, apie 13.10 val., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai J. V. ir G. K. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur daugiabučio namo rūsyje nustatyti santechnikos darbus atliekantys Ukrainos piliečiai I. H. ir O. N.. Asmenys nurodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirba tris savaites, o objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirba trečią dieną. Patikrinimo metu asmenų įmonės apdraustųjų sąrašuose nebuvo. Asmenys nurodė, kad dėl darbo tarėsi su Viliumi, darbo laikas nuo 8 iki 17 val., darbo užmokestis už vieną mėnesį, darbo sutartį pasirašė. Lietuvos teritorinės darbo biržos duomenimis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams I. H. ir O. N. nesikreipė. VSDFV teritorinio skyriaus duomenimis, apie A. B. socialinio draudimo pradžią IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymas pateiktas 2016-09-02, 13.58 val., tai yra po Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrinimo, nors darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2016 m. rugsėjo mėn. asmeniui pažymėtas faktiškai dirbtas laikas nuo 2016-09-01.

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. T. neužtikrindamas, kad I. H. ir O. N. dirbtų tik surašius rašytinę darbo sutartį, įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią bei laikantis trečiosios šalies piliečių norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos, o A. B. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-22 nutarimu V. T. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį I. H.) paskyrė 869 eurų baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį O. N.) paskyrė 869 eurų baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje (už nelegaliai dirbusį A. B.) paskyrė 869 eurų baudą.

Apeliaciniu skundu V. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmos instancijos teismas nepagristai nusprendė, jog jis yra kaltas dėl nelegaliai dirbusių Ukrainos piliečių I. H. ir O. N. bei Lietuvos Respublikos piliečio A. B.. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepatvirtina jokia bylos medžiaga.

Iš A. B. parodymų matyti, kad su minėtais Ukrainos piliečiais dėl galimybės dirbti įmonėje bendravo ne apeliantas, o tik jis. Be to, su jais dėl galimybės dirti įmonėje dėl konkretaus darbo, darbo užmokesčio, kitų privalomų darbo sąlygų A. B. nesitarė, neprašė, kad jie atliktų kokį nors darbą, o tik kalbėjosi dėl galimo įdarbinimo įmonėje ateityje. Apeliantas su minėtais Ukrainos piliečiais nebendravo, nedavė jokių nurodymų, neprašė atlikti kokį nors darbą jo ar IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesitarė dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Be to, dalis namo gyventojų yra nepatenkinti jų name vykdoma vamzdynų renovacija, jų skundo pagrindu buvo atliktas patikrinimas, todėl ši istorija gali būti provokacija. Nesant galimybės apklausti Ukrainos piliečius, negalima paneigti, kad jie kažkokiu darbu užsiėmė paprašyti nepatenkintų namo gyventojų, kad vėliau darbus atliekančioje įmonėje būtų nustatyti pažeidimai ir pan.

Taip pat bylos medžiaga nepatvirtina, kad minėti Ukrainos piliečiai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ galėjo dirbti 3 savaites. Iš byloje esančių pasų nuotraukų - sienos kirtimo antspaudų matyti, šie asmenys į Europos Sąjungos teritoriją per Lenkijos Respublikos sieną atvyko ne ankščiau kaip 2016-08-14. Todėl objektyviai 2016-09-02 negalėjo Lietuvos teritorijoje dirbti 3 savaites. Be to, šių asmenų paaiškinimai nėra nuoseklūs ir visiškai aiškūs, nes jie nepaaiškino kokiame objekte ir kurioje bendrovėje dirbo iki tol, dėl kokio konkretaus darbo ir su kuo tiksliai buvo susitarę, kokį atlyginimą buvo sutarę gauti, nesugebėjo Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams pateikti darbo sutarčių, o filmuojami ar rašydami paaiškinimus neminėjo, jog dėl darbo bendravo būtent su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku V. T.. Visus paaiškinimus šie asmenys davė neužtikrintai, visais atvejais tik patvirtindami Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų užduotus klausimus ir net paaiškinimuose parašydami ką jiems pasakė pareigūnai. Todėl šių asmenų paaiškinimai negali būti laikomi patikimais ir objektyviais įrodymais.

Dėl kaltinimo, jog apeliantas leido A. B. dirbti nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, pažymi, kad šis pažeidimas yra menkavertis ir atsiradęs dėl objektyvių priežasčių. A. B. įmonėje 2016-09-01 nedirbo, o tik buvo atvykęs į objektą apsižiūrėti prieš pradėdamas dirbti ir aptarti galimo darbo klausimų su galimai būsimais darbuotojais. Be to, kaip patvirtino A. B., jis iki 2016-09-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2016-09-02 sudaręs darbo sutartį su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dirbti pradėjo tik 2016-09-05. Todėl šio asmens atžvilgiu nelegalaus darbo nebuvo, nes realiai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti tik 2016-09-05.

Mano, kad byloje negalima konstatuoti jo kaltės, t. y. siekio įvykdyti administracinį teisės pažeidimą. Kadangi tarp apelianto ar IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Ukrainos piliečių nebuvo susitarimo dėl darbo, nebuvo sutarta dėl atlyginimo, darbo laiko, darbo pobūdžio, kitų esminių darbo sąlygų. Be to, jis apskritai nežinojo apie jų buvimą statybos objekte, todėl objektyviai negalėjau jiems leisti dirbti ar užtikrinti, kad būtų dirbama pagal galiojančią tvarką. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas yra kaltas dėl šių asmenų nelegalaus darbo.

Jeigu laikyti, kad apelianto kaltė dėl nelegalaus darbo yra įrodyta, mano, jog jam nepagristai ir neteisėtai buvo skirta 2607 eurų dydžio bauda, po 869 eurus už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

ATPK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip 2 eurai ir didesnė kaip 289 eurai. Tuo tarpu ATPK 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus įstatymo gali būti nustatyta didesnė bauda, negu numatyta šiame straipsnyje. Akivaizdu, jog šioje situacijoje egzistuoja teisės normų kolizija. Esant normų kolizijai ir teisinio reguliavimo prieštaringumui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu negalima taikyti jo padėtį sunkinančios normos, todėl šiuo atveju turėjo būti taikoma apelianto atsakomybę švelninanti teisės norma ir paskirta 289 eurų bauda.

Taip pat mano, kad teismas nepagristai nesubendrino paskirtų baudų, o paskyrė po 869 eurus už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Nors ATPK normos nenumato nuobaudų subendrinimo taisyklių, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Todėl šiuo atveju paskirtos baudos turėjo būti subendrintos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda skirta - 869 eurų bauda, t. y. ne didesnė kaip 289 eurų dydžio subendrinta bauda.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis darbo skyrius prašo V. T. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017-01-01 buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju, toks prašymas gautas nebuvo. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos numato griežtesnę atsakomybę už šią veiką. Esant tokioms aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusiomis ATPK normomis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog V. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012-06-30 įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Nors apeliantas pažeidimą neigia ir nurodo, kad jo vadovaujamoje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmenys nelegaliai nedirbo, tačiau tokius jo parodymus paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. V., G. K., V. A., A. Ž., Z. G. parodymai, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų surašyto nelegalaus darbo tyrimo akto duomenys, asmenų pirminiai paaiškinimai, Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo vaizdo įrašo duomenys ir kiti rašytiniai dokumentai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju (jei tokių yra) parodymai.

Liudytojai J. V. ir G. K. patvirtino, kad jiems atvykus patikrinimui į objektą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šio namo rūsio patalpose dirbo du Ukrainos Respublikos piliečiai – I. H. ir O. N., kurie nurodė, kad prieš įsidarbinant įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ visus su įsidarbinimu susijusius klausimus derino su įmonės vadovu Viliumi: sutarė darbo užmokestį, suderino darbo laiką, gavo darbo įrankius. Ukrainos piliečiai pakankamai tiksliai įvardijo įmonės vadovą bei įmonės pavadinimą. Teismui nekilo abejonių, jog minėti asmenys dėl įsidarbinimo kalbėjo būtent su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. T.. Liudytojai A. Ž. ir V. A. parodė, kad minėti Ukrainos piliečiai, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, namo rūsyje dirbo santechnikos sistemos vamzdžių rekonstrukcijos darbus. Be to, patikrinimo metu I. H. ir O. N. patvirtino, kad jiems darbų apimtis statybos objekte parodė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas A. B.. Pažymėtina, kad A. B. patvirtino, kad į objektą buvo atvykę I. H. ir O. N., kuriems jis prisistatė, kaip įmonės darbų vadovas. Minėtų liudytojų parodymai visiškai atitinka I. H. ir O. N. pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Nors V. T. teigia, kad jis į darbą nebepriiminėjo Ukrainos piliečių, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo vaizdo įrašas patvirtina, jog dėl įsidarbinimo asmenys bendravo ir visus įsidarbinimo klausimus derino su įmonės vadovu V. T.. Šiame vaizdo įraše taip pat matyti, jog savo pirminius paaiškinimus I. H. ir O. N. rašo laisva valia, klausimai jiems užduodami suprantama rusų kalba. Be to, bylos duomenimis jie neturėjo atitinkamo leidimo dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Patikrinimo metu šių asmenų įmonės apdraustųjų sąrašuose nebuvo. Pažymėtina, jog minėti asmenys patikrinimo metu aptikti atliekant jiems pavestus vamzdžių demontavimo darbus, dirbo su darbine apranga bei naudodamiesi įmonės išduotais darbo įrankiais.

Taip pat byloje neginčytinai įrodyta, jog A. B. 2016-09-02 dirbo objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudaręs darbo sutarties ir atitinkamai apie tai nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Liudytojas A. B. parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigose jis pradėjo dirbti 2016-09-02, apie 14.00 val. Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina darbo sutartis, kuri elektroniniu paštu buvo išsiųsta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią 2016-09-02, 13.58 val., t. y. po Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrinimo. Taip pat A. B. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad į objektą jis buvo nuvykęs ir 2016-09-01. Be to, iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad A. B. 2016-09-01 dirbo įmonėje darbų vadovo pareigose 3 darbo valandas. Liudytoja Z. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. B. prisistatė darbų vadovu, objekte jį matė ir 2016-09-01. Be to, liudytoja nurodė, jog A. B. ne tik buvo objekte, bet ir turėjo raktus nuo namo rūsio, kuriame buvo vykdoma santechnikos sistemos vamzdžių rekonstrukcija. Minėti duomenys patvirtina, kad ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu A. B. pradėjo dirbti būtent 2016-09-01 ir dirbo 2016-09-02.

Taigi, byloje nustatyta, kad įmonės vadovas V. T. neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie A. B. priėmimą į darbą, tuo leisdamas A. B. nuo 2016-09-01 iki 2016-09-02 ir I. H. ir O. N. tris savaitės iki 2016-09-02 dirbti nelegalų darbą. Be to, teismas kritiškai vertina apelianto teiginį, jog Ukrainos piliečiai I. H. ir O. N. į Lietuvą atvyko tik 2016-08-14, todėl šie piliečiai negalėjo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbti 3 savaites. I. H. ir O. N. savo paaiškinimuose pažymėjo, jog jie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirba 3 savaites, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame objekte dirba trečią dieną, prieš tai turėjo dar vieną objektą Vilniuje. Nesiremti šišų asmenų paaiškinimais apylinkės teismas neturėjo pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutapo ir vieni kitus papildė. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad minėti asmenys būtų priešiškai nusiteikę prieš apeliantą ar prieš įmonę, kuriai jis vadovavo, ir dėl to būtų suinteresuoti nepalankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. T. neužtikrindamas, kad Ukrainos Respublikos piliečiai I. H. ir O. N. dirbtų tik surašius rašytinę darbo sutartį, įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią bei laikantis trečiosios šalies piliečių norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos, o A. B. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. pripažino kaltu, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis, teigdamas kad jam turėjo būti paskirta ne didesnė nei ATPK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta maksimali 289 eurų bauda.

Pažymėtina, kad ATPK 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus įstatymo gali būti nustatyta didesnė bauda, negu numatyta ATPK 24 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Todėl minimali sankcija yra 868 eurų bauda.

Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas vadovavosi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis, t. y. atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį - IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai dirbo vienas Lietuvos Respublikos pilietis ir du Ukrainos Respublikos piliečiai, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje nėra duomenų, kad V. T. būtų baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ir paskyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 41³ straipsnio l dalies sankcijoje.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas V. T. veiką kvalifikavo kaip tris atskirus ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė už kiekvieną iš jų atskiras baudas, t. y. po 869 eurus. Pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Byloje nustatyta, kad V. T. tuo pačiu laikotarpiu leido dirbti nelegaliai IĮ „(duomenys neskelbtini)” trims darbuotojams, todėl teismas pažeidėjo veiką turėjo kvalifikuoti kaip vieną ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį paskirti po 869 eurus, o iš viso – 2607 eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą:

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio l dalį už trijų asmenų, iš jų dviejų Ukrainos Respublikos piliečių ir vieno Lietuvos Respublikos piliečio, nelegalų darbą, paskirti 2607 eurų (dviejų tūkstančių šešių šimtų septynių eurų) dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.