- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-348-1076/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05438-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- D. D.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš D. D. J. K. priteista 1 436,89 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 340 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. D. nuteista už tai, kad 2018 m. sausio 31 d., apie 22.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiu V. D. metu, tyčia smogė jam peiliu dešimt kartų į nugaros sritį, tuo padarydama V. D. septynias pjautines žaizdas nugaros srityje, tris kiaurinius durtinius-pjautinius krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus dešinės pusės sužalojimus su tarpšonkaulinių raumenų, dešiniosios pasieninės krūtinplėvės bei dešinio plaučio viršutinės ir apatinės skilčių nugarinių paviršių pažeidimais. Dėl kiaurinių durtinių-pjautinių krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus dešinės pusės sužalojimų su tarpšonkaulinių raumenų, dešiniosios pasieninės krūtinplėvės bei dešinio plaučio viršutinės ir apatinės skilčių nugarinių paviršių pažeidimais įvyko išorinis bei vidinis nukraujavimas, ir nukentėjusysis V. D. įvykio vietoje mirė. Taip D. D. nužudė V. D..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistoji D. D. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti nukentėjusiajai J. K. priteistą neturtinę žalą.
Šalies argumentai
2.1. Apeliantė nurodo, kad prisipažįsta padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, dėl jo labai gailisi, sutinka su nukentėjusiajai J. K. priteista turtine žala ir proceso išlaidomis, taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad nukentėjusioji išgyveno dėl brolio V. D. mirties, patyrė skausmą, išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą. Tačiau nuteistoji teigia, kad J. K. priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinkanti teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pagal teismų praktiką priteisiama nuo 2 000 Eur iki 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-693/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018). Tuo tarpu iš jos nukentėjusiajai priteista dvigubai didesnė (20 000 Eur) suma. Apeliantės įsitikinimu, vien byloje apklaustų V. D. kaimynų, su kuriais jis artimai bendravo ir nuolat girtavo, gerų atsiliepimų apie jį, nesant byloje jokių kitų aplinkybių, nepakanka didesnei nei 10 000 Eur sumai priteisti.
2.2. Nuteistoji taip pat mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridėjo trejus metus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nors ji su nukentėjusiuoju susitaikė dar bylos tyrimo metu. Byla nebuvo nutraukta tik dėl to, kad nukentėjusysis (jos sugyventinis) bijojo, jog tokiu atveju jam pačiam teks atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai prašomą priteisti sumą. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo jai nebuvo pareikštas. Būdama laisvėje ji dalimis mokėjo Kauno teritorinei ligonių kasai priteistą pinigų sumą, dvidešimt procentų iš jos gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį išskaičiuojama ir šiuo metu.
3. Teismo posėdžio metu nuteistoji D. D. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis keičiamas, nes netinkamai išspręstas civilinis ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).
5. Nuteistoji D. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl jai paskirtos bausmės ir iš jos nukentėjusiajai J. K. priteistos neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimtą D. D., patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistosios apeliaciniame skunde.
Dėl paskirtos bausmės
6. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir neteisingą bausmę.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai D. D., tinkamai įvertino visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. D. D. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 1 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių ir penkiolikos metų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais sukėlė negrįžtamas pasekmes, gyvybę buvusiam sutuoktiniui V. D. atėmė veikdama tiesiogine tyčia, iš pykčio, girtavimo pasekoje kilusio eilinio tarpusavio konflikto metu, nusikaltimo padarymui panaudojo įrankį – peilį. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistoji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ankstesniu nuosprendžiu už sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis), kurį ji taip pat padarė būdama neblaivi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo didesnį D. D. asmenybės pavojingumą. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistoji iš esmės neneigė atėmusi gyvybę nukentėjusiajam, be to, turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai buvo sunkiau tvardytis susidariusioje situacijoje. Nėra D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos atsakomybę sunkina jau minėta aplinkybė, kad nusikaltimą ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nuteistajai D. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmės yra teisinga, ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.
8. Skirdamas nuteistajai D. D. subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų taip pat nepažeidė. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Bylos duomenimis, nuteistoji D. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė neatlikusi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmės, šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu D. D. paskirta ir neatlikta bausme, be to, parinko švelnesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Vertinti pirmosios instancijos teismo paskirtą subendrintą bausmę kaip aiškiai per griežtą teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo. Nuteistosios D. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su nusikaltimu, už kurį ji nuteista jau minėtu įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, tačiau pastaruoju nuosprendžiu paskirta bausmė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl neturtinės žalos
9. Nukentėjusioji J. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 740,89 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad dėl brolio nužudymo patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius emocine depresija ir dideliu sukrėtimu, nes neteko ne šiaip artimo žmogaus, bet brolio dvynio, su kuriuo nuolat bendravo, gyveno viename name, buvo atrama vienas kitam gyvenime tiek materialine, tiek psichologine prasme. Pirmosios instancijos teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistosios D. D. nukentėjusiosios naudai priteisė 1 740,89 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ginčo dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo fakto bei turtinės žalos dydžio šiuo atveju nėra, teisėjų kolegijai šios aplinkybės abejonių taip pat nekelia. Tuo tarpu nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, pagrįsti.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019).
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji J. K. ir nužudytasis V. D. buvo brolis ir sesuo dvyniai, todėl juos siejo stiprus emocinis ryšys, kurį patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Be to, apklausti liudytojai patvirtino, kad nužudytasis buvo labai geras žmogus, geras kaimynas, geras draugas, taigi J. K. neteko ne tik brolio dvynio, kuris buvo keturiasdešimt aštuonerių metų amžiaus, bet ir gero žmogaus, todėl jos netektis yra didesnė. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad nors teismų praktikoje analogiškose bylose nukentėjusiųjų broliams ir seserims paprastai priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti svyruoja nuo 2 000 iki 10 000 eurų, tačiau yra atvejų, kai priteisiama ir 50 000 eurų (kasacinė nutartis Nr. 2K-174-788/2017).
12. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies. Nėra abejonių, kad nukentėjusioji J. K. dėl netikėtos, smurtinės keturiasdešimt aštuonerių metų amžiaus brolio dvynio, su kuriuo pakakamai artimai bendravo, mirties patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Brolio netektis neabejotinai darys neigiamą įtaką jos gyvenimui ir ateityje. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą iš esmės nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos dydžio klausimu analogiškose bylose. Jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje, kaip jau minėta, nurodęs tik tai, kad J. K. ir V. D. buvo brolis ir sesuo dvyniai, ir kad nužudytasis buvo ramus, gero būdo žmogus.
13. Be to, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas byloje nustatytas teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo kaip liudytojais apklaustų nužudytojo draugų R. O., V. Z. bei kaimynės S. P. parodymus, kad V. D. buvo labai geras žmogus, geras kaimynas ir geras draugas, tačiau neatsižvelgė į šių liudytojų, o taip pat ir pačios nukentėjusiosios parodymus, iš kurių matyti, kad nužudytasis darbo dienomis paprastai būdavo išvykęs į kitą miestą, kur dirbo statybose, o būdamas namuose dažniausiai girtaudavo. Šios aplinkybės yra reikšmingos, vertinant nukentėjusiosios ir nužudytojo tarpusavio ryšį, jo kokybę ir intensyvumą.
14. J. K., pagrįsdama prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodė, jog ji su broliu vienas kitam buvo atrama tiek materialine, tiek psichologine prasme, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nužudytasis būtų nukentėjusiąją materialiai rėmęs ir dėl jo žūties ji būtų tokios paramos netekusi. Nagrinėjamu atveju V. D. gyvybės neteko dėl tyčinių D. D. veiksmų, kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu tiek nuteistoji, tiek ir pats žuvusysis buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tarpusavyje konfliktavo. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė.
15. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nuteistosios D. D. turtinės padėties. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, visgi teisingumo ir protingumo principai reikalauja įvertinti realias kaltininko galimybės išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ar fizinį skausmą. Bylos duomenimis, nuteistosios D. D. galimybės atlyginti didesnę sumą yra labai ribotos – šiuo metu ji yra keturiasdešimt penkerių metų amžiaus, jokio turto neturi, ilgą laiką niekur nedirbo, buvo išlaikoma artimųjų, be to, kaip minėta, turi psichikos sveikatos sutrikimų.
16. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad teismų praktikoje nekvalifikuoto tyčinio nužudymo bylose nužudytųjų broliams ir seserims paprastai priteisiama nuo 2 000 eurų iki 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-162-895/2015, 2K-292-489/2015, 2K-630-511/2015, 2K-179-699/2016, 2K-292-693/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018). Tuo tarpu pažymėdamas, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai priteisiama 50 000 eurų neturtinė žala, pateikė nuorodą į bylą, kurioje priimti sprendimai šiuo atveju negali būti laikomi precedentu, nes neturtinė žala teismo paminėtoje byloje buvo priteista nužudytosios motinai.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus neturtinės žalos dydžio klausimui išspręsti reikšmingus kriterijus, nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose ir parinko neadekvatų priteistinos neturtinės žalos dydį. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas. Įvertinus visas byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes bei susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajai J. K. priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 8 000 eurų. Tokia piniginė kompensacija, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcinga nuteistosios padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos nukentėjusiajai atsiradusioms neigiamoms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio priteisimo dalyje ir iš nuteistosios D. D. nukentėjusiosios J. K. naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 8 000 (aštuonių tūkstančių) eurų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.