- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-1652-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25881-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- Bigbank AS
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Bigbank AS, veikiančios per Bigbank AS filialą, ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Bigbank AS, veikianti per Bigbank AS filialą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 950,12 Eur skolos, 7 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant 477,88 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 2 670,51 Eur negrąžinto kredito, 90,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 22,80 Eur sutarties administravimo mokesčio, 16,32 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 477,88 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 278,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 7 d. gautas atsakovės D. B. pareiškimas dėl 2025 m. vasario 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė atsakovei 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovės D. B. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei.
7. Teismas nurodė, kad 2025 m. kovo 7 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo atsakovei įteikta 2025 m. kovo 8 d. per Elektroninių paslaugų portalą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė teismo nustatytu terminu pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų nepašalino, teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (atsakovė) atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo laikytas nepaduotu; pripažinti, kad procesinių dokumentų įteikimas buvo atliktas netinkamai, nes teismas nesilaikė apeliantės prašymo dokumentus siųsti el. paštu; nustatyti, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti skaičiuojamas nuo faktiško dokumentų gavimo el. paštu, o ne nuo jų paskelbimo EPP sistemoje; peržiūrėti apeliantės pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės ir jį nagrinėti, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir pridėtus prie skundo įrodymus, įskaitant išimtinius procesinius trūkumus bei baudžiamojo proceso įtaką civilinei byloje; atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į teismo padarytus procesinius pažeidimus, apeliantės finansinę padėtį bei išimtines aplinkybes, susijusias su vykdyta kratos procedūra ir baudžiamojo proceso trūkumais; sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus išspręstas susijęs baudžiamasis procesas, siekiant užtikrinti sąžiningą bylos nagrinėjimą ir išvengti prieštaringų sprendimų; sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, kuriuo bus įvertinta, ar baudžiamojo proceso pradžia ir jo pasekmės, dėl kurių kreditinės sutartys buvo nutrauktos ne dėl apeliantės kaltės, yra pagrįstos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nesilaikė apeliantės aiškiai išreikšto prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo. Apeliantė 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą, kuriame nurodyta, kad visi su byla susiję procesiniai dokumentai būtų siunčiami ne tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), bet ir papildomai el. paštu. Šis prašymas buvo motyvuotas tuo, kad: EPP sistema nėra patikimas būdas laiku informuoti proceso šalis, nes pranešimai gali būti nepastebėti dėl techninių trukdžių ar kitų priežasčių; el. paštas yra greitesnis ir tiesioginis informavimo būdas, kuris leistų operatyviai reaguoti į procesinius veiksmus ir užtikrintų apeliantės teisę į gynybą; panašūs prašymai teismų praktikoje yra tenkinami, nes jie atitinka gero administravimo principus ir užtikrina proceso šalių informuotumą.
8.2. Nepaisant šio aiškaus prašymo, teismas visus procesinius dokumentus pateikė tik per EPP sistemą. Dėl to apeliantė negavo reikiamos informacijos laiku, o tai lėmė tariamą termino praleidimą ir neteisėtą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžinimą kaip nepaduoto.
8.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei CPK 123 straipsnio nuostatas, kai šalis yra aiškiai nurodžiusi, kad nori dokumentus gauti el. paštu, terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio dokumento gavimo momento, o ne vien nuo jo paskelbimo EPP sistemoje.
8.4. Dėl netinkamo termino skaičiavimo buvo nepagrįstai konstatuota, kad apeliantės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas pavėluotai, nors apeliantė objektyviai negalėjo laiku sužinoti apie priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Atsakovė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai jai 2025 m. kovo 7 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo išsiuntė tik per EPP sistemą, nes atsakovė buvo pateikusi prašymą procesinius dokumentus jai siųsti elektroniniu paštu. Taigi šioje byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 175¹ straipsnio nuostatas ir ar pagrįstai atsisakė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
11. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.
12. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad nors Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ne tik minėtų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame – teismo pastaba), nagrinėjimo teismuose proceso metu, bet ir <...> EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).
13. Atsakovė yra EPP vartotoja (jos paskyra EPP sistemoje yra aktyvuota), o tai pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog ji sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Taigi šioje byloje procesiniai dokumentai atsakovei galėjo būti ir buvo siunčiami per EPP, tačiau pažymėtina, kad atsakovė nėra asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.
14. Kadangi atsakovė nėra asmuo, kuris privalo nuolat tikrinti savo EPP paskyrą, todėl visiškai pateisinama, kad ji ir netikrino savo paskyros paskutiniu metu. T. y. asmuo neturi jokio pagrindo nuolat tikrinti savo paskyrą, vien tik tam, kad įsitikintų, jog jo atžvilgiu nėra užvesta naujų bylų. Taigi nors atsakovė ir buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio, tai savaime nereiškia, jog ji būsimose bylose (įskaitant ir nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3006-1080/2025) buvo davusi sutikimą teismo procesinius dokumentus gauti tik per EPP sistemą. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei turėjo įteikti ne tik per EPP sistemą, bet ir CPK 117 straipsnyje nustatyta tvarka.
15. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis dėl trūkumų pašalinimo atsakovei buvo įteikta tik per EPP sistemą, labiau tikėtina, kad atsakovė nebuvo susipažinusi su jos turiniu ir negalėjo per nustatytą terminą pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų.
16. Taigi atsakovei turi būti sudaryta galimybė ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus.
17. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ji šiuo metu dėl turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio, prašo ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, todėl ir apeliacinės instancijos teismas neturi teisės dėl jo pasisakyti. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos turinė padėtis yra sunki, t. y. į bylą nėra pateikti įrodymai apie atsakovės gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas kredito įstaigų (bankų) sąskaitose. Atsakovė tokius įrodymus (pažymas su istorija, kad matytųsi lėšų ar privalomo registruoti turto pokytis per paskutinius šešis mėnesius) ir prašymą ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turėtų pateikti pirmosios instancijos teismui, net būtent pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismas privalo pirmiausia išnagrinėti šį klausimą.
18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 175¹ ir Taisyklių nuostatas bei su šiais teisės aktais susijusią teismų praktiką, todėl nepagrįstai užkirto kelią atsakovei pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
19. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas iš dalies: skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovei nustatomas naujas dešimties dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, įskaitant žyminio mokesčio sumokėjimą, o žyminio mokesčio sumokėti negalint, tinkamai suformuluoti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie turtinę padėtį.
20. Kiti atsakovės keliami klausimai, pavyzdžiui dėl bylos sustabdymo, nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teisme. Juos pirmosios instancijos teismas galėtų svarstyti tik tuo atveju, jeigu atsakovė pašalins pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti atsakovei D. B. naują dešimties dienų nuo šios nutarties įteikimo terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, o negalint sumokėti žyminio mokesčio tinkamai suformuluoti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie turtinę padėtį.