Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-03-25 · Civilinė byla Nr. 2S-920-264/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
2S-920-264/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
E. P.
Išvadą teikia
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-920-264/2014Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 110.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-247-939/2014 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui E. P., institucija teikianti išvadą Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 500 Lt kiekvienam per mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad vaikai dar yra maži, pripratę prie mamos. Atsakovas vaikų atžvilgiu taiko psichologinės įtaigos metodus, jis yra agresyvaus ir konfliktiško būdo, dėl ko gali daryti blogą įtaką nepilnamečiams vaikams. Atsakovas teisminio proceso metu gali manipuliuoti vaikais, juos psichologiškai paveikti, neteisėtais veiksmais paėmęs vaikus ir negrąžindamas jų ieškovei, gali taip siekti paveikti ieškovę, ją spausti, todėl yra pagrindas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tikėtina, kad atsakovas geruoju neteiks išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, jis jokio išlaikymo vaikams neteikia nuo Šv. Kalėdų, t. y. išsikraustymo iš šeimos namų, o ieškovė nėra pajėgi viena išlaikyti vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad remiantis bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium nuo 2013 m. gruodžio mėnesio. Ieškovė jau anksčiau yra kreipusis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir jau prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvienam sūnui. Civilinė byla Nr. 2-1171-950/2013 buvo nutraukta ieškovei atsiėmus ieškinį. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kad nepilnamečiams vaikams gyventi su atsakovu E. P. yra nesaugu, be to, byloje esantys duomenys įrodė, kad vaikai patys pageidavo gyventi su atsakovu, ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus komisija, 2013 m. rugpjūčio 1 d. atvejo peržiūros akte Nr. (VTAS)AR4-59 suformulavo rekomendaciją nepilnamečiams vaikams gyventi kartu su tėvu E. P.. Ieškovė naujai pateiktame ieškinyje nurodo, kad 2014 m. sausio 17 d. atsakovui buvo kviesta policija dėl jo netoleruotino elgesio mažamečio sūnaus akivaizdoje, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę ieškovė nepateikia. Ieškovė nepridėjo jokių naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad nepilnamečiams vaikams gyventi kartu su atsakovu yra nesaugu ar pavojinga, taip pat, kad atsakovas netinkamai elgiasi su nepilnamečiais vaikais, todėl nėra objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, konstatuodamas, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Be to, nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta kartu su ieškove nėra nustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė G. P. atskiruoju skundu (b. l. 14-18) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota, priimta pažeidžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias CPK teisės nuostatas ir nukrypstant nuo Lietuvos teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių, joje nurodyti argumentai prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

2. Teismas nepagrįstai vadovaujasi prieš pusę metų nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu atvejo apžiūros aktu c. b. Nr. 2-1171-950/2013 ir visiškai nesigilino į aplinkybes, kurios yra aktualios esamuoju laiku, taip pažeisdamas nepilnamečių vaikų interesus bei teises. Šiuo metu vaikai jau yra pareiškę norą gyventi su mama. Ieškovė, prašydama nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, nurodė, kad atsakovas jau 2013 m. liepos mėnesį bandė manipuliuoti vaikais, viduryje gatvės sumušė ieškovę ir iš jos rankų išplėšė vaikus. Turėdamas c. b. Nr. 2-1171-950/2013 medžiagą, kurioje pateikti pranešimai iš policijos apie ikiteisminių tyrimų atsakovo atžvilgiu vykdymą, teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

3. Teismas, nepritaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių - nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su motina, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą. Teismas iš esmės suteikė pagrindą vaikus pasiimti tėvui, kuriam yra pareikšti įtarimai dėl fizinio smurto naudojimo šeimoje. Vaikai nuo pat gimimo gyveno kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini), todėl jiems tektų keisti gyvenamąją vietą ko pasėkoje vaikai vėlgi patirtų neigiamas pasekmes.

4. Teismas nesigilino į ieškovės nurodytas aplinkybes, jas vertino neobjektyviai, o išskirtinai vertino tik 2013 m. rugpjūčio 1 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS atvejo apžiūros aktą, kuris buvo sudarytas vaikų suklaidinimo pasėkoje. Minėtas aktas buvo surašytas visiškai neįvertinus atsakovo bei jo šeimos narių (tėvų) primokytų vaikų nurodytų aplinkybių, taip pat nebuvo atsižvelgiama į tai, jog atsakovas iš pradžių jėga pasiėmė vieną iš vaikų, o paskui, turėdamas draudimą prisiartinti prie smurtą patiriančios šeimos, šio įpareigojimo nesilaikė ir viduryje gatvės ieškovei iš rankų išplėšė ir kitą šalių vaiką, todėl šis aktas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ir teismas juo remtis negalėjo, o turėjo būti aktyvus ir pakartotinai kreiptis į Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nedisponuoja tokiais įrodymais, kurie pagrįstų, jog atsakovas nemoka išlaikymo. Abu nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su motina, tačiau nei jokių grynųjų pinigų, nei pavedimų į banko sąskaitą ieškovė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui negauna, todėl nepriteisus iš atsakovo laikino išlaikymo vaikams, yra pažeidžiamos jų teisės.

Atsiliepimas

Atsakovas E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 22-24) prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, ir Prienų rajono apylinkės teismo 2014-01-27 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės skundo teiginiai dėl smurto ir vaikų papirkinėjimo yra visiškai neteisingi, melagingi, be to nėra pateikta jokių juos pagrindžiančių įrodymų. 2013-12-12 Alytaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Tiek su ieškove, tiek ir su vaikais atsakovo elgesys yra nepriekaištingas. Vaikai patys išreiškė norą gyventi su tėvu 2013 m. liepos mėnesį. Tėvo pareiga yra vaikus išlaikyti, todėl ir buvo perkami vaikams žaislai ir saldumynai. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. vaikai gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje ir kol vyksta santuokos nutraukimo teisminis procesas vaikai ir toliau gyvens su ieškove. Kad nekiltų papildomų konfliktų, atsakovas kreipėsi į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės - vaikų bendravimo tvarkos nustatymo iki kol įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Todėl teismas visiškai pagrįstai netaikė laikinosios apsaugos priemonės - dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes realiai vaikai ir gyvena su ieškove. Ieškovė prieštarauja atsakovo ir vaikų bendravimui ir nenori, kad jie susitiktų, nenurodydama faktinio pagrindo ir nepateikdama jokių įrodymų. Šalys atskirai gyventi pradėjo 2013 m. gruodžio pabaigoje, ieškovė 2014 m. sausio 21 d. ieškiniu kreipėsi į teismą bei prašė taikyti apsaugos priemones, tačiau ginčo kol kas dėl vaikų išlaikymo nėra. 2014 m. sausio mėnesį atsakovas su vaikais matėsi ir bendravo porą kartų. Susitikimų metu su sūnumi Justu buvo teatre, leido laiką pramogaudami ir kiekvienam vaikui jis išleido po 100 Lt. 2014 m. vasario mėnesį atsakovas ieškovei bankiniu pavedimu už vaikų išlaikymą pervedė po 200 Lt kiekvienam vaikui. Taigi, sausio mėnesio vaikų išlaikymui buvo skirti 600 Lt., t.y. po 300 Lt kiekvienam. Ieškovė pagal jos gaunamas pajamas taip pat gali per mėnesį skirti kiekvienam vaikui po 300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones –nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams iki teismo sprendimo priėmimo.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kiekvienam per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų iki bus priimtas teismo sprendimas. Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik nustačius, kad nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyrium ir vaikų gyvenimas su vienu iš tėvų dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaikų interesų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog teismas be pagrindo netaikė ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kad nepilnamečiams vaikams gyventi su atsakovu yra nesaugu, be to, vaikai patys pageidavo gyventi su atsakovu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai V. P. ir J. P. gyvena su jų motina G. P., adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog šalių nepilnamečiai vaikai iki bylos išnagrinėjimo gyventų su motina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikai, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi tenkino atsakovo E. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis V. P. ir J. P. tvarką iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-939/2014 įsiteisėjimo (CPK 179 str. 3 d.). Ši aplinkybė taip pat patvirtina tai, kad vaikai gyvena kartu su motina, atsakovas su tuo sutinka, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo metu yra netikslingas ir perteklinis.

Remiantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, jų motina G. P.. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, šalims pradėjus gyventi skyrium, išlaikymo vaikams neteikia, o ieškovė yra nepajėgi viena išlaikyti abu vaikus. Nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad geranoriškai teikia vaikams išlaikymą, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog tarp šalių yra konfliktiški santykiai, šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, santuokos nutraukimo procesas yra inicijuojamas antrą kartą, atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad vaikų išlaikymui 2014 m. sausio mėn. buvo skirta po 300 Lt kiekvienam vaikui nepatvirtinta rašytiniais įrodymais ir nepakankama spręsti, kad tokio dydžio išlaikymas bus teikiamas iki bus išnagrinėta byla. Išlaikymas vaikams yra susijęs su kasdienių vaikų poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant įtemptiems santykiams tarp šalių, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, bylų nagrinėjimo trukmę bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), turėjo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymą vaikams V. ir J. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, taip pat prašė priteisti po 500 Lt per mėnesi laikiną išlaikymą kiekvienam sūnui iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas ir turtinius įsipareigojimus, ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalių vaikai turi specialiųjų poreikių, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 600 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, skiriama abiejų tėvų (kiekvienam po 300 Lt) iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis keistina, panaikinant jos dalį, kuria yra atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams iki teismo sprendimo priėmimo, ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį pakeisti iš dalies:

panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės G. P. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo E. P. laikiną išlaikymą vaikams iki teismo sprendimo priėmimo ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės: prašymą patenkinti iš dalies ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-01-22) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-939/2014 priėmimo. Ieškovę G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė