Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei G. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas A. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriame, be kita ko, prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukterimi S. D. tvarką.Atsakovas A. B. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. D. tvarką: 1) kiekvieną trečiadienį atsakovas A. B. pasiima nepilnametę dukrą S. D. iš ugdymo (ar papildomo ugdymo) įstaigos, o jei ji ne ugdymo įstaigoje – iš gyvenamosios vietos, 17.00 val. ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą patį vakarą iki 20.00 val.; 2) lyginės metų savaitės savaitgalį (t. y. kas antrą savaitgalį) A. B. pasiima nepilnametę dukrą S. D. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su jos motina G. D., iš kitos dukros buvimo vietos, šeštadienį laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; 3) A. B. turi teisę dalyvauti visose ugdymo įstaigose vykstančiose šventėse ir tuo metu bendrauti su vaiku; ieškovė G. D. įpareigotina nurodyti vaiko gyvenamosios vietos adresą bei ugdymo įstaigą, kurią lanko ar lankys dukra S. D..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje ir nustatė tokią laikiną A. B. bendravimo su nepilnamete dukra S. D. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką: 1) vieną kartą per savaitę, šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., išskyrus pirmą kartą ir pirmą savaitę, neutralioje (viešoje) aplinkoje, nedalyvaujant vaiko motinai, A. B. pasiimant nepilnametę dukrą S. D. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su jos motina G. D., iš kitos dukros buvimo vietos, ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą, skiriant pereinamąjį laikotarpį: pirmą kartą bendrauti lyginės mėnesio savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose (K. Donelaičio g. 6, Kaunas), A. B. suderinus susitikimą su Skyriaus vedėja, dalyvaujant specialistui bei vaiko motinai G. D., kuri įpareigotina užtikrinti nepilnametės dukters S. D. atvykimą į nurodytą vietą; antrą kartą (tos pačios lyginės mėnesio savaitės) šeštadienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val.; trečią kartą (kitos (nelyginės mėnesio) savaitės) šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val.; ketvirtą ir kitus kartus kiekvieno bendravimo laiką ilginant viena valanda, tačiau ne ilgiau kaip iki 18.00 val.; 2) A. B. turi teisę dalyvauti visose ugdymo įstaigose vykstančiose šventėse ir tuo metu bendrauti su vaiku; 3) ieškovė G. D. privalo nurodyti atsakovui A. B. vaiko gyvenamosios vietos adresą bei ugdymo įstaigą, kurią lanko ar lankys dukra S. D..Teismas nustatė, kad šalių dukra yra mažametė, ji lanko ugdymo įstaigą, per trejus metus su tėvu bendravo retai, todėl, teismo vertinimu, būtina kuo skubiau sureguliuoti šią situaciją ir užtikrinti tėvo bei dukters bendravimą, kad jie pažintų vienas kitą, atsirastų emocinis ryšys. Tačiau nustatant laikiną bendravimo tvarką, teismas įvertino aplinkybes, jog vaikas dar labai mažas, o tokio amžiaus vaikui būdingas tam tikras dienos ir maitinimosi rėžimas, natūraliai reikalinga didesnė motinos globa, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kas savaime lemia tam tikrą bendravimo tvarkos ypatumą, be to, tarp tėvo ir dukters nėra ilgalaikių bendravimo įgūdžių, tampraus emocinio ryšio, dėl to, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo su mažamete dukra bendravimo tvarką ir dalyvavimą jos auklėjime vieną kartą per savaitę, šeštadieniais, neutralioje aplinkoje, o pirmas susitikimas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose trečiadienį, skiriant pereinamąjį laikotarpį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė G. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis yra suformuluota neaiškiai, todėl neaiški jos vykdymo tvarka. Teismas nurodė, kad tėvas bendrauja su nepilnamete dukra vieną kartą per savaitę šeštadieniais nuo 11 val. iki 18 val., išskyrus pirmą kartą ir pirmą savaitę. Tačiau jau antrąjį šeštadienį (antrąjį kartą) pagal nutarties 1) punktą atsakovas A. B. turėtų teisę bendrauti su dukra nuo 11 val., iki 18 val. viešoje vietoje, nedalyvaujant nei motinai, nei kitiems asmenims. Tuo tarpu pereinamasis laikotarpis yra numatytas lyginėmis ir nelyginėmis mėnesio savaitėmis ir apima ne tik trečiadienius, bet ir šeštadienius, nustatant trumpesnį bendravimo laiką.Bendroji taisyklė numato, kad atsakovas bendrauja su dukra viešoje aplinkoje (1 punktas), o pereinamuoju laikotarpiu lyginės mėnesio savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 17 val. bendravimas vyksta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, tačiau kurioje vietoje vyksta antrasis, trečiasis, ketvirtasis ir kiti pereinamojo laikotarpio bendravimai tarp vaiko ir tėvo, nutartyje nenurodyta.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas A. B. nėra bendravęs su dukra iki šios bylos iškėlimo. Šias faktines aplinkybes patvirtina 2017 m. spalio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Šalių dukra atsakovo A. B. nepažįsta, jo tėvu nelaiko ir nevadina, nes atsakovas su dukros motina po vaiko gimimo kartu negyveno, vaiku nesirūpino ir jo nelankė, joks socialinis-emocinis ryšys tarp tėvo ir dukters nėra užsimezgęs, todėl sprendžiant laikino bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, į šias aplinkybes teismas privalėjo atsižvelgti. Skundžiama teismo nutartis aiškiai neapibrėžė pereinamojo laikotarpio trukmės.Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad kiekvieną šeštadienį atsakovas bendraus su dukra nuo 11 val. iki 18 val. neutralioje (viešoje) vietoje. Tačiau reikia atsižvelgti, kad S. D. yra 3 metų amžiaus. Tokių metų vaikui 7 valandas išbūti viešoje vietoje yra per sunku, tai neatitinka vaiko dienos režimo ir sveiko gyvenimo sąlygų (pietų miegas, maitinimosi rėžimas ir kt.). Be to, vaiko motina turi teisę žinoti, kurioje vietoje šeštadieniais būna jos vaikas. Teismas nutartyje turėjo įtvirtinti atsakovo pareigą informuoti motiną, kur vaikas bendrauja su tėvu, taip pat nustatyti bendravimo vietą.Teismas netinkamai išsprendė pereinamojo bendravimo laikotarpio sąlygas, nurodydamas, kad tik pirmą kartą atsakovui bendraujant su dukra dalyvaus motina G. D. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Atsakovas yra ūmaus būdo, linkęs į smurtą, nuteistas už tyčinį nusikaltimą (smurtą artimoje aplinkoje), kas gali turėti įtakos mažamečio vaiko saugumui. Taigi reikalingas ne trumpesnis kaip 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis tėvo ir dukters santykių suformavimui. Susitikimai per pereinamąjį laikotarpį turi vykti dalyvaujant vaiko motinai ir vaikų psichologui bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Be to, tikslinga po kurio laiko išklausyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto ar psichologo išvadą dėl šių susitikimų poveikio vaiko psichologinei-emocinei būsenai.Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovė G. D. be S. D. turi dar antrą mažametę dukrą A. D.. Abi dukras ieškovė augina viena. Norėdama pristatyti S. D. bendravimui su jos tėvu A. B., ieškovė privalo išspręsti dukros A. D. priežiūros klausimą. A. D. serga cukriniu diabetu ir jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Dėl šios priežasties A. D. negalima palikti be kvalifikuotos priežiūros, nes jai periodiškai reikalinga leisti vaistus.Ieškovė nebuvo informuota, kad 2017 m. spalio 10 d. teismo posėdyje bus sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Kadangi Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje pripažino ieškovės dalyvavimą sekančiuose teismo posėdžiuose būtinu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą būtų logiška ir teisinga spręsti, išklausius ieškovės argumentus ir atsikirtimus.Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės argumentai dėl nutarties neaiškumo yra visiškai nepagrįsti, kadangi nutarties rezoliucinės dalies 1) punkte aiškiai išdėstytas pereinamasis laikotarpis, nustatant laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką. Taip pat nepagrįstas ieškovės teiginys, jog nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja mažamečio vaiko interesams. Ieškovė ir atsakovas dukrą augino kartu, vesdami bendrą ūkį iki 2015 m. sausio 20 d. Nutartimi nustatyta laikino bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka yra proporcinga, nepažeidžianti vaiko interesų bei atsakovo teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, todėl neturėtų būti keičiama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių dukros amžių, ugdymo įstaigos lankymą, bendravimo su atsakovu intensyvumą, nustatė laikiną atsakovo su mažamete dukra bendravimo tvarką ir dalyvavimą jos auklėjime vieną kartą per savaitę, šeštadieniais, neutralioje aplinkoje, o pirmas susitikimas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose trečiadienį, skiriant pereinamąjį laikotarpį.Apeliantė (ieškovė) G. D., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra neaiški, pažeidžia nepilnametės dukros interesus, be to, nutartis priimta atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje, neišklausius jos paaiškinimų ir atsikirtimų.

Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos (ne)pagrįstumo

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Apeliantė (ieškovė) G. D. atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo A. B. bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka pereinamuoju laikotarpiu yra neaiški, prieštaringa, t. y. nutarties 1 punkte nustatyta bendroji taisyklė prieštarauja tolesnėse to punkto dalyse numatytai bendravimo tvarkai pereinamuoju laikotarpiu, be to, nenumatyta antro, trečio, ketvirto ir kitų susitikimų bendravimo vieta, netiksliai apibrėžta pereinamojo laikotarpio trukmė. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamete dukra S. D. vieną kartą per savaitę, šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., išskyrus pirmą kartą ir pirmą savaitę. Tokia teismo rezoliucinės dalies formuluotė suponuoja išvadą, jog yra nustatomas vienos savaitės pereinamasis laikotarpis, tačiau iš tolimesniuose punktuose nustatytos bendravimo tvarkos matyti, jog teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis yra ilgesnis, t. y. nustatyta, jog atsakovas A. B. bendrauja su dukra lyginės mėnesio savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val., tos pačios lyginės mėnesio savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val., kitos (nelyginės mėnesio) savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., ketvirtą ir kitus kartus kiekvieno bendravimo laiką ilginti viena valanda, tačiau ne ilgiau kaip iki 18.00 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nėra pakankamai aiški, kadangi konkrečiai nenustatyta, kiek laiko trunka pereinamasis laikotarpis (kiek kartų atsakovas turi teisę bendrauti su dukra pereinamuoju laikotarpiu). Atsižvelgiant į tai, tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams ir nesutariant dėl bendravimo su dukra tvarkos, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka gali inicijuoti ir tolimesnius nesutarimus tarp šalių, todėl siekiant užkirsti tam kelią, tikslintina skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, nustatant, kad atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamete dukra S. D. vieną kartą per savaitę, šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., išskyrus pereinamąjį laikotarpį, o pereinamasis laikotarpis yra nustatomas septynioms savaitėms (aštuoniems kartams), t. y. pirmą kartą atsakovas A. B. bendrauja su dukra lyginės mėnesio savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val., antrą kartą tos pačios lyginės mėnesio savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val., trečią kartą kitos (nelyginės mėnesio) savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., ketvirtą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., penktą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., šeštą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 16.00 val., septintą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val., aštuntą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val.Apeliantė G. D. atskirajame skunde taip pat nurodo, jog atsakovo bendravimo su dukra tvarka neaiški, kadangi joje nenumatyta antro, trečio, ketvirto ir kitų susitikimų bendravimo vieta, tačiau toks apeliantės argumentas atmestinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, jog tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Šiuo atveju nenustačius, jog nepilnametės šalių dukters bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarka kenkia vaiko interesams, kelia grėsmę (daro žalą) šalių nepilnametės dukters fizinei ir psichinei sveikatai, nėra pagrindo apriboti atsakovo teisę bendrauti su dukra, nustatant konkrečią bendravimo vietą. Juolab, kad pirmas atsakovo bendravimo su dukra kartas yra numatytas dalyvaujant ieškovei ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, o antras-aštuntas bendravimo kartai yra apriboti laiko prasme (palaipsniui ilginamas bendravimo laikas). Taigi antro-aštunto bendravimo su dukra metu atsakovas turi teisę pasirinkti bendravimo vietą savo nuožiūra (tai gali būti tiek vaiko gyvenamoji vieta, tiek atsakovo gyvenamoji vieta, tiek kitos viešos ir neviešos vietos). Apeliantė G. D. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra nuo 11 val. iki 18 val. neutralioje (viešoje) vietoje. Šalių dukra yra 3 metų amžiaus, o tokių metų vaikui 7 valandas išbūti viešoje vietoje yra per sunku, tai neatitinka vaiko dienos režimo ir sveiko gyvenimo sąlygų (pietų miegas, maitinimosi rėžimas ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės argumentą laiko pagrįstu, kadangi šalių dukra yra mažametė, jai reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, kurioje ji jaustųsi saugi, todėl iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies pašalintina nurodyta bendravimo vieta – neutrali (vieša) vieta, ir pažymėtina, jog atsakovas turi teisę pasirinkti bendravimo su dukra vietą savo nuožiūra, kuri nepažeistų prioritetiniais laikytinų nepilnamečio vaiko interesų. Apeliantė G. D. atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nėra bendravęs su dukra iki šios bylos iškėlimo, dukra atsakovo nepažįsta, jo tėvu nelaiko ir nevadina, joks socialinis-emocinis ryšys tarp tėvo ir dukters nėra užsimezgęs. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dukra yra mažametė, per trejus metus su tėvu bendravo retai, dėl ko tarp tėvo ir dukters nėra ilgalaikių bendravimo įgūdžių, tampraus emocinio ryšio, sprendė, jog būtina kuo skubiau užtikrinti tėvo bei dukters bendravimą, kad jie pažintų vienas kitą, atsirastų emocinis ryšys, todėl nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu numatytas nuoseklus (laipsniškas) bendravimo laiko ilginimas po vieną valandą, o pirmas bendravimo kartas numatytas dalyvaujant tiek ieškovei, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Be to, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas su dukros motina po vaiko gimimo kartu negyveno ir vaiku nesirūpino, kadangi tiek pati ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog šalys iki 2015 m. sausio mėnesio kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, augino dukrą S. D.. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis – šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvadą, kitus rašytinius įrodymus – ir nenustačius, jog šalių nepilnametės dukters bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka kenkia vaiko interesams, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta bei nepažeidžianti prioritetiniais laikytinų vaiko interesų ir ieškovo teisės bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, atitinka vaiko interesą išlaikyti ryšį su abiem tėvais. Byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios naudojimą dukros atžvilgiu, nėra nustatyta, jog atsakovo bendravimas su dukra darytų jai neigiamą įtaką ar keltų pavojų jos fizinei ar psichinei sveikatai. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad vaikui gyvenimo ir buities sąlygos pas atsakovą yra tinkamos. Tuo tarpu apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog atsakovas yra ūmaus būdo, linkęs smurtauti, kas gali turėti įtakos mažamečio vaiko saugumui, laikytini deklaratyviais ir negali būti pagrindu riboti nustatytą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką (smurto atvejų dukros atžvilgiu nenustatyta).Pažymėtina, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi nustatyta šalių nepilnametės dukters ir tėvo laikina bendravimo tvarka nėra itin intensyvi, todėl siekiant, jog tarp dukros ir atsakovo formuotųsi emocinis ryšys, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui, nuolat ir negali būti ribojamas nesant jokių objektyvių duomenų, jog toks bendravimas kenkia vaiko interesams. Taip pat negali būti ribojamas ir nustatant nuolatinį kitų asmenų dalyvavimą tėvo ir dukros bendravime (vaiko motinos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir pan.).Apeliantė G. D. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su šalių dukra tvarką, neįvertino aplinkybės, jog ieškovė be S. D. turi dar antrą mažametę dukrą A. D. ir norėdama pristatyti S. D. bendravimui su jos tėvu, ieškovė privalo išspręsti dukros A. D., kuri serga cukriniu diabetu ir kuriai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, priežiūros klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad ieškovė turi dar vieną dukrą, nėra pagrindas apriboti atsakovo teisę bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime. Ieškovė turi dėti maksimalias pastangas, kad būtų užtikrinta šalių dukros teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu ir tokiu būdu nebūtų pažeisti prioritetiniais laikytini vaiko interesai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė yra įpareigota užtikrinti nepilnametės dukters S. D. atvykimą į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpas tik pirmojo atsakovo bendravimo su dukra metu, kuris numatytas tik vienos valandos laikotarpiui, tuo tarpu kitais bendravimo kartais atsakovas turi užtikrinti dukros paėmimą iš jos gyvenamosios vietos (ar, suderinus su vaiko motina, iš kitos dukros buvimo vietos) ir jos pristatymą į gyvenamąją vietą (ar, suderinus su vaiko motina, į kitą dukros buvimo vietą). Apeliantė G. D. skundžiamos nutarties nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, kad ji nebuvo informuota, jog 2017 m. spalio 10 d. teismo posėdyje bus sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir nebuvo išklausyti jos argumentai bei atsikirtimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 28 d., ieškovė atsiliepimą į šį prašymą (savo nesutikimo argumentus/atsikirtimus) pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. spalio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, ieškovę atstovavo advokato padėjėja A. J., kuri palaikė ieškovės atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytus argumentus, taigi ieškovei (jos atstovei) buvo suteikta galimybė pateikti savo argumentus/atsikirtimus į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nepažeistas šalių rungimosi principas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti ir nepranešęs kitai šaliai.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su dukra tvarka bei jos intensyvumas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė G. D. ir atsakovas A. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šie prašymai netenkintini. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos tarp šalių bus paskirstytos išnagrinėjus ginčą iš esmės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

atsakovo A. B. prašymą tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-19502-713/2017 nustatyti tokią laikiną atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką:

1) vieną kartą per savaitę, šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., nedalyvaujant vaiko motinai, A. B. pasiimant nepilnametę dukrą S. D. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su jos motina G. D., iš kitos dukros buvimo vietos, ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą, nustatant pereinamąjį laikotarpį:

- pirmą kartą bendrauti lyginės mėnesio savaitės trečiadienį, nuo 16.00 val. iki 17.00 val., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose (K.Donelaičio g. 6, Kaunas), A. B. suderinus susitikimą su Skyriaus vedėja, dalyvaujant specialistui bei vaiko motinai G. D., kuri įpareigotina užtikrinti nepilnametės dukters S. D. atvykimą į nurodytą vietą;

- antrą kartą (tos pačios lyginės mėnesio savaitės) šeštadienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val.;

- trečią kartą (kitos (nelyginės mėnesio) savaitės) šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val.;

- ketvirtą kartą kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val.;

- penktą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val.;

- šeštą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 16.00 val.;

- septintą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val.;

- aštuntą kartą dar kitos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.