- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2-1245/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Danutė Gasiūnienė
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kreditorius
- A. S., M. S.
- Kategorijos
- 7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dalies, kuria atsakovas likviduojamos akcinės bendrovės bankas SNORAS įpareigotas įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS indėlininkų sąrašą, perduodamą valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Aprašomoji dalis
n u statė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla. Kreditoriai A. S. ir M. S. kreipėsi į teismą prašydamos patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus: A. S. – 254 608,44 Lt, M. S. – 382 535,61 Lt, taip pat įtraukti į indėlininkų sąrašą, perduodamą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nurodė, kad kreditoriai A. S. , A. S. ir M. S. 2011 m. gegužės 30 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kooperuodami savo turtą, veikti bendrai, siekiant iš banko gauti palūkanas už mokėjimo sąskaitoje esančias lėšas. Šalių įnašai į bendrą veiklą buvo: A. S. – 375000 Lt, M. S. – 375000 Lt, A. S. – 250000 Lt. Remiantis minėta sutartimi M. S. ir A. S. perdavė A. S. savo minėto dydžio įnašus, o jis šias lėšas įnešė į savo vardu atidarytą sąskaitą AB banke SNORAS. Be to, kreditorius A. S. perleido kreditoriams A. S. ir M. S. būsimą reikalavimo teisę į kreditoriaus A. S. vardu AB banke SNORAS esančioje mokėjimo sąskaitoje esančias lėšas, kiekvienai iš jų į sumą, atitinkančią jų įnašą bei nuo šių sumų priskaičiuotas palūkanas.
Atsakovo LAB banko SNORAS atstovas sutiko, kad kreditoriai A. S. ir M. S. būtų įtrauktos į kreditorių sąrašą jungtinės veiklos sutartyje nurodyto dydžio reikalavimais. Tačiau nesutiko su kreditorių A. S. ir M. S. įtraukimu į indėlininkų sąrašą, teikiamą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė kreditorių A. S. ir M. S. prašymą įpareigoti atsakovo administratorių pranešti trečiajam asmeniui apie A. S. ir M. S. kaip LAB banko SNORAS indėlininkes palikti nenagrinėtą, kadangi Vilniaus apygardos teisme iškelta kita civilinė byla Nr. 2-2414-611/2013 (buvęs Nr. 2-6605-611/2012), kurioje ieškovės A. S. ir M. S. taip pat prašo pripažinti jų teisę į draudimo išmoką ir priteisti šias išmokas iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tuo atveju, jeigu teismas šio trečiojo asmens prašymo netenkintų - prašė minėtų kreditorių reikalavimą įtraukti jas į indėlininkų sąrašą, teikiamą trečiajam asmeniui, atmesti. Taip pat prašė kreditorių A. S. ir M. S. prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi kreditorių A. S. ir M. S. prašymus tenkino - pakeitė atsakovo LAB banko SNORAS ketvirtos eilės kreditorių A. S. su 674550,24 Lt ketvirtos eilės reikalavimu, vietoje jo kreditoriais įtraukė A. S. su 254608,44 Lt, M. S. su 382535,61 Lt bei A. S. su 37357,62 Lt dydžio ketvirtos eilės reikalavimais. Įpareigojo atsakovą LAB banką SNORAS įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į LAB banko SNORAS indėlininkų sąrašą, atsakovo perduodamą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Pirmosios instancijos teismas pakeitė atsakovo ketvirtos eilės kreditorių A. S. su 674550,24 Lt ketvirtos eilės reikalavimu, vietoje jo kreditoriais įtraukdamas A. S. su 254608,44 Lt, M. S. su 382535,61 Lt bei A. S. su 37357,62 Lt dydžio ketvirtos eilės reikalavimais motyvuodamas tuo, jog atsakovas neginčijo minėtų kreditorių 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutarties, be to, Vilniaus apygardos teismui 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, patvirtinus kreditoriaus A. S. ketvirtos eilės 674550,24 Lt reikalavimą, trečiasis asmuo išmokėjo minėtam kreditoriui 345280 Lt draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens prašymą palikti nenagrinėtą kreditorių A. S. ir M. S. prašymą įpareigoti atsakovą LAB banką SNORAS įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į LAB banko SNORAS indėlininkų sąrašą laikė nepagrįstu, kadangi civilinė byla Nr. 2-2414-611/2013 (buvęs Nr. 2-6605-611/2012) buvo iškelta 2012 m. gruodžio 3 d. t.y. vėliau, nei šis klausimas buvo pradėtas nagrinėti šioje AB banko SNORAS bankroto byloje. Be to, šalys šiose bylose - skirtingos. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui buvo žinoma apie lėšų, esančių A. S. vardu atidarytoje banko sąskaitoje priklausymą asmenų grupei: A. S. , A. S. bei M. S. . Tai patvirtino atsakovo Kauno filialo antspaudas ant 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutarties, kurią kreditorius A. S. , prieš atidarydamas banko sąskaitą bei sudarydamas taupymo programos sutartį, 2011 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovui. Nors kreditorės A. S. ir M. S. nebuvo nurodytos kaip banko sąskaitos turėtojos, tačiau A. S. vardu atidarytoje AB banko SNORAS sąskaitoje buvo deponuojamos kiekvienos iš 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutarties šalių lėšos, todėl pirmosios instancijos teismas kreditorius A. S. , M. S. bei A. S. laikė atskirais banko sąskaitoje esančių lėšų turėtojais bei atskirais indėlininkais Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo bei 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB Dėl indėlių garantijų sistemų (toliau - Direktyva 94/19/EB) prasme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą LAB banką SNORAS įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į LAB banko SNORAS indėlininkų sąrašą, atsakovo perduodamą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir išspręsti klausimą iš esmės – šioje dalyje pareiškimą palikti nenagrinėtu. Netenkinus šio skundo - panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą įpareigoti atsakovą įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į atsakovo indėlininkų sąrašą, perduodamą trečiajam asmeniui, turėjo palikti nenagrinėtą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. priėmė kreditorių A. S. bei M. S. ieškinį ir iškėlė civilinę bylą Nr. 2-2414-611/2013 (buvęs Nr. 2-6605-611/2012), kurioje minėti kreditoriai prašo pripažinti jų teisę į draudimo išmoką ir priteisti šias išmokas iš trečiojo asmens. Kadangi minėtas prašymas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-2414-611/2013 (buvęs Nr. 2-6605-611/2012), todėl nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
2. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Direktyvos 94/19/EB nuostatas. Kadangi kreditoriaus A. S. vardu atidaryta sąskaita galėjo naudotis tik A. S. , todėl kreditorės A. S. bei M. S. negali būti laikomos indėlininkėmis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme.
3. 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutartis – tariamas sandoris, kuris yra niekinis ir negaliojantis. Kreditorius A. S. , A. S. bei M. S. sieja giminystės ir santuokos ryšiai, o pinigų įnešimas atsakovui, sukūrė pseudo prievolinį kreditorių teisinį santykį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų paneigti faktui, jog minėta sutartis -tariamas sandoris.
4. Tuo atveju, jeigu reikalavimų perleidimas būtų teisėtas, reikalavimai perėjo kreditoriams A. S. bei M. S. jau po draudiminio įvykio Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme, kadangi reikalavimas pagal jungtinę veiklos sutartį perleistas tik po draudžiamojo įvykio dienos, t.y. 2012 m. lapkričio 24 d. Ši data yra laikomas momentu, kai atsakovas sužinojo apie reikalavimo perleidimo faktą. Todėl CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme, reikalavimo perleidimo faktas atsakovui būtų kreditorių pranešimas, jog jos sutarties pagrindu reikalauja lėšų išmokėjimo.
Atsakovas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens atskirojo skundo, kuriuo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis. Prašė panaikinti minėtą nutartį remiantis motyvais, išdėstytais trečiojo asmens atskirajame skunde.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriai A. S. , A. S. bei M. S. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teisme gautas apelianto prašymas priimti ir prijungti prie bylos naujus įrodymus bei stabdyti nagrinėjamą bylą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2414-611/2013 (buvęs Nr. 2-6605-611/2012), nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dalies, kuria atsakovas įpareigotas įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į LAB banko SNORAS indėlininkų sąrašą, perduodamą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašo palikti nenagrinėtą reikalavimą įpareigoti atsakovą įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į atsakovo indėlininkų sąrašą, perduodamą trečiajam asmeniui, motyvuodamas tuo, jog minėtas prašymas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-2414-611/2013 (buvęs Nr. 2-6605-611/2012), todėl nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija vertina nepagrįstu. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vadinasi, paliekamas nenagrinėtu vėlesnis pareiškimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2012 m. lapkričio 26 d. gautas ieškovų A. S. bei M. S. ieškinys dėl draudimo išmokos išmokėjimo, 2012 m. gruodžio 3 d. ieškinys priimtas ir iškelta civilinė byla Nr. 2-2414-611/2013. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi kreditorės A. S. bei M. S. prašė patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus bei įpareigoti LAB banko SNORAS bankroto administratorių pranešti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie A. S. ir M. S. kaip LAB banko SNORAS indėlininkes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2414-611/2013 buvo priimtas vėliau, nei šis klausimas buvo pradėtas spręsti nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo palikti nenagrinėtu kreditorių reikalavimą įpareigoti atsakovą įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į atsakovo indėlininkų sąrašą, perduodamą trečiajam asmeniui.
Teisėjų kolegija apelianto argumentus, jog kreditorės A. S. bei M. S. negali būti laikomos indėlininkėmis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme, nes kreditoriaus A. S. vardu atidaryta sąskaita galėjo naudotis tik A. S. , vertina nepagrįstais. Tarp kreditorių A. S. , A. S. bei M. S. susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, kadangi pastarieji kreditoriai, kooperuodami savo turtą, veikdami bendrai siekdami gauti iš banko palūkanas, 2011 m. gegužės 30 d. sudarė jungtinę veiklos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutartį, pateiktą su atsakovo Kauno filialo antspaudu, pagrįstai konstatavo faktą, jog atsakovui buvo žinoma apie lėšų, esančių A. S. vardu atidarytoje banko sąskaitoje priklausymą asmenų grupei: A. S. , A. S. bei M. S. .
Apeliantas 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutartį laiko tariamu sandoriu. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija negali sutikti. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Apeliantas neįrodė, jog kreditoriai, sudarydami 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutartį, nesiekė sukurti jokių teisinių padarinių (CPK 178 str.). Vien tai, kad kreditorius sieja giminystės ir santuokos ryšiai nesudaro pagrindo sutartį pripažinti niekine. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas tariamu jis neturi būti realiai vykdomas. Tuo tarpu, 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutartis ne tik kreditorių buvo vykdoma, tačiau ji kreditoriams sukūrė prievolinius santykius, todėl nėra pagrindo minėtos sutarties laikyti tariamu sandoriu.
Teisėjų kolegija negali sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog reikalavimas pagal jungtinę veiklos sutartį perleistas tik po draudžiamojo įvykio dienos, t.y. 2012 m. lapkričio 24 d. Kaip jau minėta, 2011 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri 10 punkto pagrindu įsigaliojo jos pasirašymo dieną. Įstatyme nustatytas reikalavimas informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą svarbus nustatant momentą, nuo kada reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką, o ne nustatant pačios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1585/2011), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas pagal jungtinę veiklos sutartį perėjo nuo jos sudarymo momento, t.y. nuo 2011 m. gegužės 30 d.
Teisėjų kolegija apelianto prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2414-611/2013, vertina kaip nepagrįstą, kadangi civilinės bylos Nr. 2-2414-611/2013 nagrinėjimas netrukdo nagrinėti šios bylos.
Apeliantas atskirajame skunde nenurodė skundžiamos nutarties panaikinimo bei klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindų, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutarties dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria atsakovas įpareigotas įtraukti kreditorius A. S. bei M. S. į LAB banko SNORAS indėlininkų sąrašą, perduodamą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, palikti nepakeistą.