Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, Sandrai Bendžiūtei, Ritai Bružinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) mechaninės priežiūros techniku, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ATPK), 127 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. 2016-11-27 14.05 val. Rumpiškės g. 27, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 1,72 prom. alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukdamas į dešinę, nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį, taip jį apgadindamas. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiomis veikomis J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 220 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu J. Z. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad jis 2016-11-27 vairavo jam priklausantį automobilį „Hyundai Trajet“, neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam atimta. Tuo metu buvo blaivus. Vežė obuolius mamai. Važiuojant ties P. Komunos g. sankryža, netoli jo mamos namų, jis kliudė prie sankryžos sustojusį automobilį. Kliudytame automobilyje sėdėjo vairuotojas. Jis labai išsigando dėl eismo įvykio, bijojo, kad bus nufilmuotas, o vaizdo medžiaga bus paviešinta per televiziją, todėl jis nesustojęs nuvažiavo pas mamą. Su vairuotoju, kurio automobilį apgadino, neturėjo jokio kontakto. Dėl įvykusio eismo įvykio jis labai išgyveno, mama jam davė išgerti valerijono. Jo išgėrė apie 200 g. Šiek tiek apsiraminęs, jis vėl sėdo prie vairo. Pavažiavus šiek tiek nuo mamos namų, prie jo privažiavo policijos ekipažas. Priėjęs pareigūnas paprašė, kad jis pateiktų vairuotojo pažymėjimą. Kadangi jis jo neturėjo, parodė tik asmens tapatybės kortelę. Pareigūnas pakėlė balsą, todėl jis susinervino ir nuvažiavo. Pavažiavo apie 200 m, paliko savo automobilį gyvenamųjų namų kieme, o pats pėsčiomis parėjo namo. Jo policijos pareigūnai nesivijo. Kadangi visas drebėjo ir buvo susinervinęs, išgėrė apie pusę litro degtinės. Pusvalandžio laikotarpiu į namus atvyko policijos pareigūnai, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, ten jam buvo atliktas blaivumo testas. Policijos pareigūnams parodė, kur paliko savo automobilį. Labai gailisi dėl savo elgesio, nežino, kodėl taip padarė. Tvirtina, kad alkoholį vartojo tik grįžęs pėsčiomis į savo namus.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. M. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio specialistu. Nagrinėjamo įvykio dieną jam patruliuojant su E. V., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, iš kurio vienas eismo dalyvis pasišalino. Pranešimo metu buvo nurodyti pasišalinusio automobilio požymiai, link kurios pusės jis nuvažiavo, taip pat buvo nurodyta, kad vairuotojas galimai neblaivus. Jiems važiuojant Ryšininkų gatve, buvo sustabdytas galimai budėtojo nurodytas automobilis. Jo kolegai priėjus prie minėto automobilio ir paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis jo nepateikė. Jo kolega pokalbio su automobilio vairuotoju metu iš bendrų jiems nurodytų požymių nustatė, kad tai buvo būtent tas vairuotojas, kuris pabėgo iš minėtos įvykio vietos. Jo kolega taip pat minėjo, kad bendraujant nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Tačiau vairuotojas staiga nuvažiavo. Tarnybiniu automobiliu bandė jį pasivyti, tačiau vairuotoją pametė iš akių. Nuvykus pas J. Z. į namus, ten rado pažeidėjo žmoną ir sūnų, kurie patvirtino, kad J. Z. iš namų išvažiavo neblaivus. Pažeidėjo žmona taip pat nurodė, kad jos vyras jau keletą dienų geria, ji nuo jo buvo paslėpusi automobilio raktelius, tačiau jis juos rado ir išvažiavo iš namų. Paaiškinime apie tai atsisakė parašyti, nes nenorėjo liudyti prieš savo vyrą. Vėliau minėtas asmuo buvo sulaikytas. Alkotesteriu jam buvo nustatytas neblaivumas, pažeidėjas labai pergyveno, verkė ir pripažino savo kaltę. Daugiau su J. Z. nebendravo, tik surašė tarnybinį pranešimą ir perdavė policijos komisariatui. Iš pažeidėjo automobilis yra paimtas.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. B. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėju. Nagrinėjamo įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Atvykus į nurodytą vietą, ten buvo tik nukentėjusioji, kuri nurodė, kad automobilio, apgadinusio jos transporto priemonę, vairuotojas išlipęs iš savo automobilio svirduliavo, atrodė neblaivus. Jai bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl ji įtarė, kad jis buvo neblaivus. Kodėl vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, ji nežinojo. Nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, priklauso J. Z.. Tuo metu buvo pranešta, kad minėto automobilio vairuotojas galimai nestojo kitiems patruliams, kurie buvo jį susistabdę. Nuvykus į J. Z. namus, pastarojo žmona nurodė, jog automobilį vairavo jos vyras. Tiksliai nepamena, bet lyg ir minėjo, kad ji susipyko su savo vyru, jis automobilį vairavo galimai neblaivus. Po kiek laiko paskambinus J. Z. žmonai, ji pasakė, kad jos vyras yra grįžęs namo. Nuvykus vėl į J. Z. namus, jis buvo surastas, buvo akivaizdžiai neblaivus. J. Z. nurodė, kad alkoholį vartojo po įvykio. Iš jo buvo paimtas paaiškinimas. J. Z. nurodė, kur paliko automobilį. Nuvykus į nurodytą vietą, buvo apžiūrėtas jo automobilis. Nukentėjusiosios nurodyti jos automobilį apgadinusio automobilio požymiai atitiko, sutapo ir abiejų mašinų apgadinimai. Surinkus visą medžiagą, ji buvo perduota kitiems kolegoms administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. P. parodė, kad J. Z. 2016-11-27 pirma vairuodamas sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino, po to buvo pastebėtas policijos pareigūnų, nepakluso jų reikalavimui sustoti. Dėl šio įvykio buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, nes įvykį formino dvi tarnybos – Kelių policijos tarnyba ir Patrulių rinktinė.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji nagrinėjamo įvykio dieną sankryžoje, netoli savo namų, bandė savo automobiliu išvažiuoti į pagrindinį kelią. Stovėdama užvestu automobiliu, pamatė iš pagrindinio kelio įsukantį automobilį, jis kliudė jos automobilio dureles. Minėto automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio. Ji, atsidariusi langą, kliudžiusio automobilio vairuotojo paklausė, gal dėl eismo įvykio reikėtų iškviesti policiją, tačiau šis nieko nesakęs įlipo atgal į savo automobilį ir staiga išvažiavo. Pamačiusi jo veidą, nefiksuotą žvilgsnį iškart pagalvojo, kad jis yra neblaivus. Kadangi ji iš savo automobilio nespėjo išlipti, prie vairuotojo nebuvo priėjusi, alkoholio kvapo nepajautė, todėl tvirtinti, kad jis tikrai buvo neblaivus, negali. Jai žalą atlygino draudimas, pretenzijų niekam neturi. Jai padaryta žala buvo įvertinta 500 Eur.

Iš policijos pareigūno G. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-11-27 apie 14.50 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. V. tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Ryšininkų g., Klaipėda, įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino Ryšininkų gatve. Valstybinių numerių nukentėjęs vairuotojas nepastebėjo. Įvažiavus į Ryšininkų g. iš P. Komunos g., prie Ryšininkų g. 8-6 namų pamatė, kaip vienas automobilio vairuotojas ėmė juos stabdyti. Pristojus prie jo, vairuotojas nurodė, kad už jų stovintis „Hyundai“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai ir yra pasišalinęs iš eismo įvykio. Kolega E. V. priėjo prie nurodyto automobilio vairuotojo ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios nustatyta, kad automobilį vairavo J. Z.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. E. V. vos grąžinus asmens tapatybės kortelę ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmuo, nieko nesakęs, įjungė pavarą ir dideliu greičiu nuvažiavo nuo stovinčio kolegos, į nurodymą sustoti nereagavo, padidinęs greitį nuvažiavo P. Komunos gatvės link. Nesustojusio automobilio neberado (b. l. 5).

Iš 2016-11-27 policijos pareigūno M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 15 val. buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį Rumpiškės ir Ryšininkų g. sankryžoje, Klaipėdoje. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko E. K., kuri nurodė, kad į prieš sankryžą stovintį jos automobilį „Toyota Aygo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į sankryžą įvažiavęs šviesiai melsvos spalvos automobilis. Po susidūrimo iš automobilio išlipo vyriškis apie 40-50 m. amžiaus, pliktelėjęs iš priekio, šviesių plaukų. Iš vyriškio sutrikusios koordinacijos E. K. įtarė, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir pastarajam pasakė, kad į eismo įvykio vietą kviečia policiją. Vyriškis tuo metu įsėdo į savo automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Vykstant į įvykio vietą, netoliese patruliavęs policijos ekipažas „Puma 7“ pranešė, kad sustabdė, kaip įtariama, iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesiai melsvos spalvos, kuris vėliau nepakluso teisėtam policijos reikalavimui ir nuvažiavo toliau. Įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį „Toyota“, nustatyti pastarojo apgadinimai, ant galinių kairiųjų durelių, galinio kairiojo sparno pastebėtos šviesiai mėlynų dažų atplaišos, kurios paimtos kaip daiktinis įrodymas. Nustatyta, kad automobilis „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. Z., reg. (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, minėto automobilio kieme nepastebėjo. Apklausta J. Z. žmona E. Z. patvirtino, kad jos vyras važinėja automobiliu „Hyundai“ ir jis šiuo metu galimai neblaivus yra šiuo automobiliu ir išvykęs. Po kurio laiko paskambinus telefonu, ragelį pakėlusi J. Z. žmona nurodė, kad jos vyras yra sugrįžęs į namus ir šiuo metu miega. Vėl nuvykus J. Z. gyvenamosios vietos adresu, pastarasis geranoriškai sutiko vykti į Kelių policijos tarnybą apklausai. Alkotesteriu pastarajam buvo nustatytas 1,72 prom. girtumas. Apklausos metu J. Z. nurodė, kad anksčiau paminėtoje vietoje vairavo jam priklausantį automobilį „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo, neatsimena, nurodė, kad alkoholį vartojo po automobilio vairavimo. Apžiūrėjus automobilį „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad yra apgadintas jo priekinio bamperio kairys kampas ir priekinis kairysis sparnas. Išmatavus metrine liniuote esamų apgadinimų aukštį, jie sutampa su apgadinimais ant automobilio „Toyota Aygo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip ir įvykio vietoje rastos šviesių dažų atplaišos kontaktuojant abiem automobiliams. Pagal E. K. nurodytą pasišalinusio vairuotojo apibūdinimą, J. Z. jį atitinka, pastarąjį atpažįsta ir policijos pareigūnai, stabdę netoli eismo įvykio vietos (b. l. 6).

Iš E. Z. paaiškinimo policijai matyti, kad 2016-11-27 apie 12 val. jos vyras J. Z. išvyko iš namų adresu . (duomenys neskelbtini). Ji šiuo metu su savo vyru nebendrauja, todėl nežino, kur jis išvyko (b. l. 12).

Iš 2016-11-27 eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, daiktinių įrodymų (dažų atplaišų, esančių voke) bei fotonuotraukų (esančių CD laikmenoje) matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vieta, transporto priemonių apgadinimai. Nurodyta, kad buvo apgadintas automobilio „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, o automobilio „Toyota Aygo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis (b. l. 14-15, 28-29).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5400-718/2016 matyti, kad J. Z. nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį už tai, kad jis 2016-11-27 14.53 val. Ryšininkų g. 6, Klaipėdoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,72 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Šis nutarimas įsiteisėjo 2017-01-31 (b. l. 39-41).

Iš pažymos apie asmens baustumą nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-07 nutarimu J. Z. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. J. Z. paskirta nuobauda yra galiojanti (b. l. 26).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad J. Z. vairavo transporto priemonę „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 1,72 prom. alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukdamas į dešinę, nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį, taip jį apgadindamas. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Teismas J. Z. versiją, kad jis alkoholį vartojo po eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, o jį sustabdę policijos pareigūnai pajautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, nes jis po eismo įvykio užsukęs pas mamą išgėrė 200 g valerijono, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutarimu konstatuota, kad J. Z. 2016-11-27 14.53 val. Ryšininkų g. 6, Klaipėdoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,72 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę „Hyundai Trajet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei savo paaiškinime policijos pareigūnams, nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje buvo priimtas anksčiau minėtas teismo nutarimas, tokių aplinkybių nenurodė. Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad pamačiusi J. Z. veidą, iškart pagalvojo, kad jis yra neblaivus. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas parodė, kad sustabdžius J. Z. ir pareigūnui E. V. jo paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 9, 14, 126, 220 punktų reikalavimus. Tokios veikos jų padarymo metu buvo tinkamai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. Z. traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130² straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad J. Z. jau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5400-718/2016 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam, dėl to šioje byloje negali būti traukiamas atsakomybėn pakartotinai už tą pačią veiką. ATPK 250 straipsnio 8 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130² straipsnį J. Z. nutrauktina. Taip pat nėra teisinio pagrindo J. Z. veiką papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, toks veikos kvalifikavimas yra perteklinis, nes ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė asmenims, padariusiems nurodytus pažeidimus ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymo leidėjas buvo numatęs ir administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies neliko, laikytina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą, J. Z. padaryta veika, kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes jo padaryta žala, kaip nurodė E. K., buvo įvertinta 500 Eur, t. y. neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Minėto Įstatymo 3¹ straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizuotas transporto priemonių vairavimas, esant vidutiniam girtumo laipsniui (nuo 1,5 prom.), tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, todėl už J. Z. veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirtina ATPK nustatyta nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

J. Z. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad J. Z. padarė vienus iš pavojingiausių ir šiurkščiausių teisės pažeidimų, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad po administracinės nuobaudos jam paskyrimo už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą teismo 2016-09-07 nutarimu, jis praėjus vos keliems mėnesiams traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti, eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, į pažeidėjo asmenybę – jis baustas administracine tvarka, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. Z. paskyrus ATPK 127 straipsnio 3 dalies, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, nustatant jų minimalius dydžius. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Daiktiniai įrodymai – CD laikmena su fotonuotraukomis bei vokas su dažų atplaišomis, nutarimui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3¹ straipsniu, 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 250 straipsnio 8 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

J. Z. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

J. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, J. Z. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 16063703090 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį nutraukti, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo nutarimas skirti administracinę nuobaudą.

Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su fotonuotraukomis bei voką su dažų atplaišomis, nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.