Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. 2016-11-27 14.53 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,72 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę automobilį Hyundai Trajet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Šia veika J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

J. Z. į bylos nagrinėjimą atvyko, kaltu padarius teisės pažeidimus prisipažino iš dalies. Parodė, kada vairavo automobilį blaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė eismo įvykį, išsigando, kad jo neparodytų per televiziją, ir pabėgo iš įvykio vietos. Po to jį sulaikė pareigūnai. Kadangi neturėjo vairuotojo teisių, pabėgo nuo pareigūnų. Grįžęs namo vartojo alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš alkotesterio Drager Alcotest 6810 parodymų kvito matyti, kad J. Z. 2016-11-27, 16.08 val. nustatytas 1,72 prom. girtumas (b.l. 9).

J. Z. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8), alkotesterio parodymais (b.l. 9) bei kita bylos medžiaga.

Nors J. Z. nurodė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ATPK 130² straipsnį, nes šio straipsnio dispozicijoje numatyta, kad atsakomybė kyla asmeniui, vairavusiam neblaiviam arba vartojusiam alkoholį po eismo įvykio ar jo aplinkybių nustatymo. Be to, iš policijos pareigūnų E. V. ir G. M. tarnybiniuose pranešimuose surašytų įvykio aplinkybių matyti, kad pareigūnams sulaikius J. Z. ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad J. Z. būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,72 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę automobilį Hyundai Trajet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Šia veika J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, kad J. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-07 nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 124 straipsnio 5 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. (b.l. 15). Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. Z. būtų sumokėjęs teismo nutarimu paskirtą baudą, t. y. įvykdęs jam skirtą administracinę nuobaudą ir po to būtų praėję vieneri metai.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus. Nustatyta, kad J. Z. 2016-11-27 14.53 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,72 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę automobilį Hyundai Trajet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d., nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. J. Z. skirtinos ATPK 130 str. 1 d.., 130² str. sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.

J. Z. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės jos vairuoti, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui.

J. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, tačiau išvadų nedaro ir toliau daro pažeidimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. J. Z. skirtinos piniginės nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 130² str. sankcijose, artimos straipsnių sankcijų vidurkiams.

Nustatyta, kad J. Z. administracinis teisės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės transporto priemones vairuoti, teisėtai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį. ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – aprašyta kaip privaloma. Taigi nubaudus asmenį pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik pažeidėjo nuosavybe esantis daiktas, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, tarp kurių paminėtos bylos dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, gali būti konfiskuotas nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantis daiktas tik, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkas) žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys Nr. 2AT-4-2012; Nr. 2AT-21-2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010; Nr. N575-2114/2011).

Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad J. Z. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį Hyundai Trajet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad J. Z. automobilį vairavo ne tik neturėdamas tokios teisės, kai ši teisė buvo atimta, kas tik patvirtina jo sąmoningą teisei priešingą elgesį, įstatymų nustatytos tvarkos akivaizdų, įžūlų ir viešai deklaruojamą nesilaikymą, bet ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padidinto pavojingumo priemonę vairuoja jau ne pirmą kartą. Visi šie duomenys tik patvirtina, kad J. Z. nesuvokia jam taikomos administracinės atsakomybės ir nėra linkęs keisti savo netinkamo elgesio. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažeidimo padarymo priemonė – automobilis Hyundai Trajet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 130 str. 1 d.., 130² str., 287 str., 1 d., 1 p., 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį skirti administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės automobilio Hyundai Trajet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

J. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. Z. galutinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės automobilio Hyundai Trajet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro Nr. ROIK:16063584151 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.