Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. (N. K.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta iš dalies jo atlikta bausmė pagal Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: 2023 m. balandžio 25 d. apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini), priekaištaudamas (duomenys neskelbtini) R. J. dėl negaunamos socialinės pašalpos, išsitraukė peilį ir jį demonstratyviai laikydamas rankoje, peilio geležte tapšnodamas sau per kairę ranką, pasakė R. J., kad ne vieną yra papjovęs, todėl papjaus ją ir seniūnę, po to peilio geležtę nukreipęs į R. J., liepė jai sakyti, jog ji bijo;

1.2. Pagal BK 284 straipsnį už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu dėl negaunamos socialinės pašalpos grasindamas (duomenys neskelbtini) R. J. peiliu, po to demonstruodamas pavojų keliantį daiktą – peilį (duomenys neskelbtini) S. S., J. Š. ir baugindamas šį peilį panaudoti, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė išgąstį (duomenys neskelbtini) S. S., J. Š., R. J. ir taip sutrikdė (duomenys neskelbtini) darbą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. K. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą, nes jis savo kaltę pripažino ir gailisi.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios R. J., S. S. ir J. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi teisiamajame posėdyje nuteistasis N. K. nesigailėjo padaręs nusikalstamas veikas ir dar išsakė joms grasinimus.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Blaškauskienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas N. K. bausmę rūšį ir jos dydį, laikėsi BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų bausmės skyrimo taisyklių ir pagrįstai bei motyvuotai sprendė, kad tik griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam skyrimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Be to, teismas už du padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino jas apimant. Bendrindamas su kitu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, teismas taikė dalinį bausmių bendrinimo būdą. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. K. nurodo, kad jis savo kaltę pripažino ir gailisi, todėl jis galėjo būti nubaustas ir bauda. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka.

7. Visų pirma, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistasis N. K. iš esmės neneigė padaręs 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje. Tačiau vien to neužtenka nustatyti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamu atveju aktuali aplinkybė – kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio, vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nuteistojo N. K. gailėjimasis dėl savo veiksmų negali būti pripažįstamas nuoširdžiu. Nors apklausų ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis N. K. nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio prieš nukentėjusiąsias, tačiau teisiamajame posėdyje nuteistasis nukentėjusiųjų neatsiprašė (atsisakė tai padaryti), nors tokią galimybę turėjo (nukentėjusiosios dalyvavo teisiamajame posėdyje). Negana to, nuteistasis nukentėjusiosioms net ir teisiamajame posėdyje išsakė grasinamojo pobūdžio teiginius (pavyzdžiui, „jos tegul ieško darbo“, „aš įspėjau“). Tai sudaro pagrindą nuteistojo N. K. ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodytą gailestį padarius nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąsias laikyti tik deklaratyviu jo teiginiu, neatitinkančiu tikrojo jo požiūrio į savo elgesį ir padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad nuteistasis N. K. savo elgesio nevertina kritiškai, nes kaltina nukentėjusiąsias kaip socialines darbuotojas dėl to, kad negauna socialinės išmokos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju sąlygų visumos pripažinti nuteistojo N. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. K. bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose, bausmės skyrimą tinkamai ir pakankamai motyvavo, tinkamai taikė BK 63 straipsnį ir teisingai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes. Šie motyvai aiškūs, konkretūs bei išsamūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino N. K. nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę bei kitas aplinkybes. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas N. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė 2 nesunkius, tyčinius ir baigtus nusikaltimus, pagrįstai nustatė ir atsižvelgė į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 9 ir 13 punktai). Teismas įvertino, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Buvo atsižvelgta ir į kitus N. K. charakterizuojančius bylos duomenis – kad jis anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, bei, be kita ko, už kitokio pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis buvo ne kartą baustas ir administracine tvarka, iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo alkoholiu. Anksčiau už nusikalstamas veikas N. K. buvo paskirtos švelnesnės bausmės, t. y. viešieji darbai, kurie vėliau pakeisti į laisvės apribojimą, taip pat areštas ir realus laisvės atėmimas. Tačiau šių bausmių atlikimas realaus ir ilgalaikio poveikio N. K. neturėjo – jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, būdamas laisvėje, nedirbo, nors yra darbingas, piktnaudžiavo alkoholiu ir nedėjo jokių pastangų su šia priklausomybe kovoti. Visos šios aplinkybės leidžia nuteistąjį apibūdinti tik neigiamai. Todėl jam BK 145 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytų griežčiausių bausmių – laisvės atėmimų, mažesnių už vidurkius, skyrimas bus pakankamos bausmės jo nubaudimui, teisingumo principo įgyvendinimui bei padės pasiekti kitus bausmės tikslus. Skirti jam už šias atskiras nusikalstamas veikas švelnesnes bausmes, o juolab – baudos bausmes, nėra pagrindo.

12. Teisėjų kolegija nenustatė ir to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bendrino nuteistajam N. K. paskirtas bausmes. Už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, paskirtos bausmės buvo pagrįstai subendrintos jas apimant, kadangi jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi N. K. šias nusikalstamas veikas padarė 2023 m. balandžio 25 d., t. y. iki priimant 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį subendrindamas jam šias nuosprendžiais paskirtas bausmes. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas N. K. paskirtas šias bausmes subendrino iš dalies sudedant, t. y. jam palankesniu bausmių bendrinimo būdu, bei į bausmės laiką įskaitė jo pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę, kaip to reikalaujama BK 63 straipsnio 9 dalyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam N. K. paskirtas bausmes, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir jo naudai.

13. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo N. K. apeliacinio skundo argumentais, kad jam buvo paskirta aiškiai per griežta, neproporcinga bausmė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuteistajam skiriamą bausmę, teisingai ją subendrino, todėl nėra pagrindo nuteistajam skirti dar švelnesnę bausmę.

14. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti, kaip to skunde prašo nuteistasis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo N. K. (N. K.) apeliacinį skundą.