- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-709-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00982-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio rajono 1-ajam notarų biurui
- Advokatai
- Kęstutis Valys
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Kramanauskaitė – Butkuvienė Civilinė byla Nr. 2A-709-357/2013
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 11 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-68-856-13 pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovei Radviliškio rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Radviliškio rajono 1-ajam notarų biurui dėl sutarties pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Radviliškio rajono valdybos 1993-03-13 potvarkio Nr. 63v, 2 punktą įrašant vietoje žodžių ir skaičių „(duomenys neskelbtini), žodžius ir skaičius „(duomenys neskelbtini)”, pakeisti 1993-03-31 buto pirkimo pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 685, 1 punktą įrašant po žodžio „esančius“, vietoje žodžių ir skaičių „(duomenys neskelbtini)”, žodžius ir skaičius „(duomenys neskelbtini)”, pripažinti, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kaip L. B. nuosavybė nebuvo įregistruotas valstybiniame registre dėl svarbios priežasties ir šį terminą atnaujinti, sustabdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2-160/95 sprendimo punkto, kuriame iš Radviliškio rajono valdybos ieškovei priteista 115 Lt, vykdymą. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, 1993-03-13 Radviliškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 63v jai buvo leista pirkti butą adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvui J. K. butą adresu (duomenys neskelbtini), broliui K. K. – (duomenys neskelbtini). Ieškovės butas buvo įkainotas 11507 rublių, J. K. – 11411 rublių. Sudarydami potvarkį valdininkai suklydo ir įrašė du skirtingus butus tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), nors ieškovė pirko butą adresu (duomenys neskelbtini). Ta pati klaida buvo perkelta ir į butų pirkimo sutartį, butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas dviems asmenims, t.y. ieškovei ir jos tėvui, o butas (duomenys neskelbtini), liko iš vis neparduotas. 2001-01-21 perdavimo priėmimo aktu UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ perdavė butą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybei. Ieškovės buto pirkimo dokumentus tvarkė Valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės paskirtas darbuotojas, pirkimo sutartis buvo atspausdinta rašomąja mašinėle labai neaiškiai, todėl ieškovė pasirašydama sutartį klaidos nepastebėjo, ilgą laiką manė, kad butas yra registruotas jos vardu, visą laiką už jį mokėjo komunalinius mokesčius, butą laikė savo nuosavybe. 2005 metais mirus ieškovės tėvui J. K., tvarkant tėvo palikimą ieškovė išsiaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini) liko neprivatizuotas ir jai nepriklauso. 2011 m. kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybę dėl klaidos ištaisymo, jai žodžiu buvo paaiškinta, kad tai gali padaryti tik teismas. Pažymėjo, kad 1995 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-160-95 Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 1993-03-31 buto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 857, ir priteisė 115 Lt ieškovei už tai, kad ji sumokėjo už butą esantį (duomenys neskelbtini), nors už šį butą ji niekada nemokėjo, o mokėjo už butą adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad pagal Savivaldybės butų fondų nuomos ir paslaugų apmokėjimo 1993-10-12 sutartį, ieškovė yra tik socialinio būsto – buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė ir jokių nuosavybės teisių į šį butą niekada neturėjo ir neturi. Pažymėjo, kad ieškovei nuo 1993 m. buvo žinoma faktinė aplinkybė, jog šis butas nuosavybės teise ieškovei nepriklauso, todėl ieškovės keliamiems reikalavimams taikytinas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepagrindė jokiais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė apie tai, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jai nepriklauso nuosavybės teise, t.y. apie savo teisių pažeidimą, sužinojo 1993-10-12, kai buvo sudaryta Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš Radviliškio butų ūkio išsinuomojo minėtą butą. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-160-95 duomenų teismas nustatė, kad 1994-02-23 ieškovė, butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį apgaulės būdu buvo įsiregistravusi savo vardu, pardavė įmonei „Bufina“. 1995-05-02 Radviliškio rajono apylinkės teismas 1993-03-31 buto pirkimo - pardavimo sutartis, registro Nr. 857 ir 1994-02-23 buto pirkimo – pradavimo sutartis, registro Nr. 1779, sudarytos tarp L. B. ir Radviliškio rajono valdybos bei finansinio maklerio įmonės „Bufina“ pripažino negaliojančiomis, taikė abipusę restituciją – priteisė iš L. B. įmonei „Bufina“ 3000 Lt, ir L. B. iš Radviliškio rajono valdybos 11507 rublių (115 Lt), sumokėtų už butą (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovė pardavusi savo tėvo butą kaip savo nuosavybę ir Radviliškio rajono apylinkės teismui 1995-05-02 pripažinus ieškovės ir Radviliškio rajono valdybos sutartį dėl buto pirkimo negaliojančia, turėjo suprasti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) nėra jos nuosavybė ir jei tai buvo techninė klaida turėjo aiškintis šias aplinkybes ir reikalavimus dėl minėto buto reikšti ne vėliau kaip per dešimt metų nuo sužinojimo dienos, t.y. iki 2003-10-12. Ieškovės paaiškinimus, kad apie Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-05-02 sprendimą nieko nežinojo, pinigų iš Radviliškio rajono valdybos negavo, teismas vertino kritiškai. Aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą sustabdyti ieškinio senaties terminą teismas nenustatė, taip pat teismas ieškovės nurodytą ieškinio senaties termino praleidimo priežastį – teisinį neišprusimą, nepripažino svarbia, todėl prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą netenkino. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė ieškinio senaties termino pasibaigimo pagrindu, todėl ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nenagrinėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į prie 1993-03-31 buto pirkimo sutarties Nr. 685 pridėtą 1993-03-24 kvitą mokesčių inspekcijai už butą (duomenys neskelbtini), į butų įkainojimo aktus. Teismas neįsigilino į bylos medžiagą, teigdamas, kad ieškovė žinojo, jog gyvena socialiniame būste, nes yra sudaryta Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo 1993-10-12 sutartis. Apeliantė nurodo, kad sutartį pasirašė jos 16 metų sūnus L. S., o pagal civilinį kodeksą vaikas nuo 14 iki 18 metų turi santykinį veiksnumą ir sandoriui sudaryti reikalingas tėvų sutikimas. Apeliantės teigimu, Būtų ūkis tėvų sutikimo neturėjo ir todėl apeliantė nežinojo, kad butas (duomenys neskelbtini) yra ne jos.Apeliantė negavo 1995-05-02 teismo sprendimo, jo neskundė, nes santykiai su greta gyvenančiu broliu buvo pašliję, siekdama išlaikyti šeimą vertėsi atsitiktinėmis pajamomis, dažnai būdavo išvykusi, 2005-11-08 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Nurodytos aplinkybės laikytinos viena iš priežasčių senaties terminui atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Radviliškio rajono savivaldybė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmos instancijos teismo sprendimas visa apimtimi yra pagrįstas ir teisėtas, nes teismas tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, tinkamai taikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo sprendžiant ieškinio senaties taikymą ieškovės keliamiems reikalavimams.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, todėl sprendimas ieškinį atmetant ieškinio senaties termino pasibaigimo pagrindu, laikytinas teisėtu bei pagrįstu (LR CPK 185, 263 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą, nėra.
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir ieškinio senaties taikymo
Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei mano, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįsigilino į bylos medžiagą, netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Pirmos instancijos teisme apeliantė iš pradžių teigė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, vėliau poziciją pakeitė, prašė atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, t.y. teigė negavusi 1995-05-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-160/1995, apie jį nežinojusi, todėl neturėjusi galimybės jo skųsti. Atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį pirmos instancijos teismas tenkino, konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eiga ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka ieškovei L. B. prasidėjo 1993 metais, o į teismą ieškovė kreipėsi praėjus 18 metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.
Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; įrodinėjimo procesas vyksta LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 176 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK numatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (LR CPK 265 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis LR CK nuostatomis, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą LR CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (LR CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei nesuteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimui yra reikšmingos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusio 1995-05-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-160/1995. Paminėtina, kad remiantis LR CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
Iš nagrinėjamo bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-160/1995 duomenų nustatyta, kad 1992-11-23 Radviliškio rajono valdybai L. B. pateikė pareiškimą prašydama leisti pirkti butą adresu (duomenys neskelbtini) (19 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995). 1992-11-30 J. K., apeliantės tėvas, Radviliškio rajono valdybai taip pat pateikė pareiškimą leisti pirkti butą adresu (duomenys neskelbtini) (20 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995). 1993-03-13 Radviliškio rajono valdyba potvarkiu 63v „Dėl butų privatizavimo“ leido L. B. pirkti vieno kambario ir virtuvės 29,48 kv.m. butą adresu (duomenys neskelbtini), J. K. leido pirkti vieno kambario ir virtuvės 29,48 kv.m. butą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (17 b.l.). 1993-03-31 sutartimi Nr. 684 butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduotas J. K. už 11411 rublių (22-23 b.l.). 1993-03-31 sutartimi Nr. 685 minėtas butas parduotas L. B. už 11507 rublių sumą (19 b.l.). 1993-10-12 apeliantės vardu buvo sudaryta Savivaldybių butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartis dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos, sutartį pasirašė L. S. (45 b.l.). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-160/1995 duomenų matyti, kad 1994-02-23 L. B., kaip savo nuosavybę, pardavė butą adresu (duomenys neskelbtini) NPO „Šiaulių vaivorykštė“ finansinio maklerio įmonei „Bufina“ (3 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995), 1995-01-25 įmonė kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl L. B. ir J. K. iškeldinimo iš buto adresu (duomenys neskelbtini) (1 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995). Radviliškio rajono apylinkės teismas 1995-05-02 išnagrinėjęs civilinė bylą nustatė, kad J. K. sudaryta 1993-03-31 buto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis Nr. 684 nebuvo užregistruota Šiaulių inventorizacijos biure, kadangi užregistruoti buto pirkimo – pardavimo sutartį jis buvo pavedęs dukrai L. B., o ji jį apgavo (101 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995). Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas adresu (duomenys neskelbtini) apeliantės vardu buvo įsiregistruotas nuo 1993-10-27 iki 1994-02-23 (42-44 b.l.). Radviliškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-160/1995 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad L. B. neteisėtai išsipirko iš Radviliškio rajono valdybos 1993-03-31 vieno kambario butą 29,48 kv.m. naudingo ploto ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažino šią pirkimo sutartį negaliojančią, taikė restituciją ir priteisė L. B. iš Radviliškio rajono valdybos sumokėtą už butą (duomenys neskelbtini) 11507 rublių, pavertus į litus – 115 Lt (101-102 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995). Šiaulių apygardos teismas 1995-06-26 nutartimi paliko Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-05-02 sprendimą nepakeistą (116-117 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995).
Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas ir rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė apie tai, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jai nepriklauso nuosavybės teise, t.y., apie savo galimai pažeistas teises, sužinojo 1993-10-12 d., kai buvo sudaryta Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš Radviliškio būtų ūkio išsinuomojo minėtą butą. Pažymėtina, kad apeliantės argumentas, kad nuomos sutartį pasirašė jos šešiolikametis sūnus L. S., o ji apie šią sutartį nežinojo, kadangi nedavė sutikimo, vertintas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos sutarties pasirašymo laikotarpiu buvo išvykusi, be to, kaip pati nurodė, visą laiką mokėjo mokesčius, todėl nėra pagrindo vertinti, kad apie sūnaus pasirašytą nuomos sutartį nežinojo ar jai prieštaravo. Aplinkybės, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) apeliantės vardu buvo įsiregistruotas nuo 1993-10-27 (42-44 b.l.), kad ieškovė pateikė pareiškimą leisti pirkti butą adresu (duomenys neskelbtini) (19 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995), taip pat patvirtina, kad apeliantė siekė įsigyti butą adresu (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo nežinoti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) jai nepriklauso nuosavybės teise ir, kad ji šiame bute gyvena nuomos sutarties pagrindu. Be to, kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės sudaryta buto pirkimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-05-02 sprendimu, apeliantė teismo posėdžiuose dalyvavo (51-52 b.l. c.b. Nr. 2-160/1995), iš jos NPO „Šiaulių vaivorykštė“ finansinio maklerio įmonei „Bufina“ buvo priteista 3000 Lt. Iš išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kaip teisingai įvertino pirmos instancijos teismas, apeliantė, nuo 1993 m. žinodama apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, elgėsi pasyviai, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, teisę ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus teismine tvarka įgyvendino aplaidžiai, apeliantės nurodyta ieškinio senaties termino praleidimo priežastis (1995-05-02 sprendimo negavimas ir dažnas išvykimas iš Lietuvos) negali būti laikoma svarbia priežastimi, kuri objektyviai trukdė ar atėmė galimybę apeliantei laiku kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pirmos instancijos teismas atmetė pagrįstai ir motyvuotai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės atitinka faktinius bylos duomenis. Apeliantės nurodyti motyvai neteikia pagrindo pripažinti, jog byloje esantys duomenys buvo nagrinėti neišsamiai, nes visa bylos medžiaga ir apskųsto teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai pirmos instancijos teismo buvo išnagrinėti objektyviai, išsamiai ir įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
`Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.