- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-1941-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16213-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Skolininkas
- V. B.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl skolininko V. B. atsakomybės už teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis I. Gaidelis 2011 m. spalio 18 d. pareiškimu Nr. 0008/0701434 kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą, prašydamas teismo išspręsti skolininko V. B. atsakomybės klausimą už teismo įpareigojimo nevykdymą. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-84-39/2003 dėl teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų įvykdymo (vykd. b. l. 34-36). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi skolininkui V. B. nustatė naują 2 (dviejų) mėnesių terminą teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygoms įvykdyti, tačiau teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. 2011 m. spalio 18 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0008/07/01434 (vykd. b. l. 59) ir perduotas teismui (t.1, b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. P. ir D. P. atsiliepime į pareiškimą su antstolio pareikšimu sutiko ir nurodė, kad skolininkas V. B. iki šiol nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. neperdavė jiems sutarties sąlygas atitinkančios patalpos palėpėje (t. 1, b. l. 80-82). 2012 m. gegužės 11 d. vykusiame teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. P. už sprendimo nevykdymą prašė skirti V. B. baudą po 100 Lt už kiekvieną dieną nuo CPK 771 str. 5 d. pakeitimų įsigaliojimo dienos – 2011 m. birželio 21 d. (t. 1, b. l. 146).
Suinteresuoti asmenys V. M. ir N. M. atsiliepime su antstolio pareiškimu sutiko ir nurodė, kad skolininkas V. B. piktybiškai vengia įvykdyti teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį ir prašė priteisti iš skolininko V. B. suinteresuotų asmenų D. ir R. P. naudai po 50 Lt baudos kiekvienam už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2011-06-21, t.y. nuo CPK 771 str. 5 d. pakeitimų įsigaliojimo (t., 1, b. l. 155-158).
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime su antstolio pareiškimu nesutiko ir prašė neskirti jam baudos už Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimo nevykdymą arba skirti minimalią baudą. Nurodė, kad netinkamai traktavo minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir manė, jog jo atidalinta patalpa atitinka minėtos taikos sutarties sąlygas. Nurodė sutinkąs sumokėti piniginę kompensaciją už išieškotojams tenkančią patalpų dalį (t.1, b. l. 163-164).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi antstolio I. Gaidelio pareiškimą tenkino: paskyrė V. B. 1 000 Lt baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojų R. P. ir D. P. naudai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 2-84-39/2003, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis, nevykdomas beveik 10 (dešimt) metų ir per teismo nustatytą papildomą terminą, ko neginčija ir pats skolininkas (CPK 187 str. 1 d.), o įrodymų, kad šalių sutarties sąlygos būtų keistos ar šalių suderintų sutarties sąlygų objektyviai negalima būtų įvykdyti ne dėl V. B. kaltės, teismui nepateikta (t. 2, b. l. 44-45).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti jam paskirtą 1 000 Lt baudą. Tvirtina sąžiningai klydęs dėl 2003 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimą įvykdymo tinkamumo, o tai supratęs, ėmėsi taisyti padėti – kreipėsi į Viliaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu (civ. byla Nr. 2-6849-863/2012) dėl Taikos sutarties 4.1. ir 4.2. punktų modifikavimo, kuriuo prašo priteisti iš jo R. ir D. P. bei N. Ir V. M. naudai piniginę kompensaciją už trūkstamą bendro naudojimo patalpų plotą. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-372/2010), tvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 771 straipsnio nuostatų bei kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl turi būti panaikinta (t. 2, b. l. 51-54).
Atsiliepimas
Pareiškėją antstolį I. Gaidelį pavaduojanti antstolė V. M. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 771 straipsnio 5 d. nuostatas, nes vykdymo proceso tikslas – įvykdyti teismo sprendimą ir tokiu būdu apginti pažeistas teises, o skolininko teiginys, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai yra nepagrįstas (t. 2, b. l. 67).
Suinteresuoti asmenys R. P., D. P., V. M. ir N. M. atsiliepime prašo skolininko V. B. atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad teismo sprendimas, įpareigojantis atlikti jame nurodytus veiksmus, nevykdomas beveik 10 (dešimt) metų, todėl teismas, skirdamas skolininkui baudą, pagrįstai taikė CPK 771 straipsnį, o skolininko atgrumentai dėl šio straipsnio netinkamo taikymo yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad skolininkas V. B., pažeisdamas CK 4.82 straipsnio nuostatas, neteisėtai pardavė 40, 31 kv. m. palėpės patalpų, kurios pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartimi jam nuosavybės teise nebuvo perduotos ir turėjo likti nedalijamu bendrojo naudojimo objektu – koridoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino šiame vykdymo procese susiklosčiusias aplinkybes, dėl to netinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias baudos už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą ir vadovaudamasis šiuo straipsniu, nepagrįstai paskyrė skolininkui V. B. baudą už Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties nevykdymą.
CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2012). Nagrinėjamoje byloje to nebuvo padaryta, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, yra patvirtinta V. B. ir R. P., D. P., V. M., N. M. ir S. S. taikos sutartis, yra įsiteisėjęs (2003-11-19) ir vykdytinas.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui I. Gaideliui 2007 m. rugpjūčio 22 d. buvo pateiktas vykdyti 2007 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-84-39/2003 dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties (t.1, b. l. 83-84), sudarytos tarp V. B. iš vienos pusės ir R. P., D. P., V. M., N. M. ir S. S. iš kitos pusės 4 ir 4.2. punktų sąlygų nevykdymo, pagal kuriuos V. B. atitekus taikos sutarties 1 punkte nurodytoms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), taikos sutarties šalys – V. B. ir R. bei D. P. įsipareigoja per 3 (tris) mėnesius nuo patalpų, nurodytų taikos sutarties 1 punkte įregistravimo registre V. B. vardu dienos sudaryti sutartį: V. B. turi perduoti 16 buto bendrasavininkių R. bei D. P. nuosavybėn palėpėje numatytą įrengti ne mažiau kaip 27,19 kv. m. patalpą, pastogės patalpų plano dalyje 29-2 pažymėtą skaičiumi 3, o už tai jie turi perduoti V. B. nuosavybėn jiems priklausančias teises į 876/10000 dalis (20,29 kv. m.) rūsio patalpų bei 408/10000 dalis (18, 62 kv. m.) palėpės patalpų.
Taikos sutartis – tai civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi skolininkui gera valia nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuris vykdymo procese vadovaujasi teismo sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kuriame pažodžiui nurodoma vykdytina teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Teismo sprendimas turi būti įvykdytas visiškai, t. y. tuo atveju, kai sprendimu įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus – turi būti atlikti visi nurodyti veiksmai. Taigi skolininkui neatlikus teismo sprendime nurodytų veiksmų arba atlikus tik jų dalį, pripažintina, kad teismo sprendimas neįvykdytas arba įvykdytas netinkamai.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtintos minėtos taikos sutarties 4.2. punktas nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. (vykd. b. l. 3) priimtas vykdyti priverstinai (vykdomoji byla Nr. 0008/0701434), nėra vykdomas bemaž 10 (dešimt) metų. Kaip matyti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. T2-22-294/2008 skolininkui V. B. už antstolio reikalavimų nevykdymą šioje vykdomojoje byloje buvo paskirta 300 Lt bauda bei nustatytas naujas 2 (dviejų) mėnesių terminas teismo sprendimui įvykdyti (vykd. b. l. 30-31), tačiau ši priverstinio vykdymo priemonė skolininkui nebuvo veiksminga: 2003 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygos iki šiol nėra įvykdytos ir jokių veiksmų jų tinkamam įgyvendinimui jis nesiimama. Dar daugiau, skolininkas V. B. jau 2005 m. birželio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuriuo iš esmės prašė modifikuoti šiuo sprendimu patvirtintos taikos sutarties 4 punktą (vykd. b. l. 20-23); 2011 m. lapkričio 16 d. skolininkas V. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas prapažinti, jog patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimas iš ieškovo V. B. asmeninės nuosavybės atsakovų R. P., D. P., N. M., V. M. ir S. S. nuosavybėn yra tinkamas Vilniaus apygardos teismo 2003-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-84/2003 patvirtintos 2003-06-23 taikos sutarties 4.1. p. ir 4.2 p. įvykdymas (t.1, b. l. 125-126). Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad skolininkas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties 4 punkto sąlygos nevykdė ir vykdyti neketino, juo labiau, kad V. B., sutikdamas sumokėti piniginę kompensaciją už išieškotojams tenkančią patalpų dalį (t.1, b. l. 163-164), šį faktą pats pripažįsta (CPK 187 str. 1 d.). Tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi ne skolininko kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimas, kurios, kaip matyti, iš esmės skolininkas neginčija, bet klausimas, kurį apeliantas kelia savo atskirajame skunde, ar skolininkui už minėtus sprendimo vykdymo pažeidimus taikytinas CPK 771 straipsnis.
CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Taigi CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2012). Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis I. Gaidelis kreipėsi į teismą su prašymu spręsti V. B. atsakomybės klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties 4.2 punkto sąlygų nevykdymo. Kadangi taikos sutarties 4 punkto sąlyga buvo įvykdyta, t. y. V. B. atidalinus, suformavus ir 2008-09-10 įregistravus atskirais turtiniais vienetais palėpės (pastogės) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), toliau pagal taikos sutartie 4.2 punktą šalys – V. B. ir R. bei D. ir R. P. privalėjo per 3 (tris) mėnesius sudaryti sutartį dėl patalpų (turto) perdavimo: V. B. perduoti 16 buto bendrasavininkių R. bei D. P. nuosavybėn palėpėje numatytą įrengti ne mažiau kaip 27,19 kv. m. patalpą, pastogės patalpų plano dalyje 29-2 pažymėtą skaičiumi 3, o už tai jie turi perduoti V. B. nuosavybėn jiems priklausančias teises į 876/10000 dalis (20, 29 kv. m.) rūsio patalpų bei 408/10000 dalis (18, 62 kv. m.) palėpės patalpų.
Atsižvelgiant į tai, kad priverstinio vykdymo procesas yra pradėtas dėl V. B. pagal taikos sutarties 4 punktą suformuotų patalpų perdavimo 4.2 punkte nustatyta sąlygomis ir tvarka nevykdymo, teismas sprendžia, jog skolininko prievolė yra turtinė – perduoti turtą (patalpas) ir atsirado teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties pagrindu, todėl šiuo atveju CPK 771 straipsnio norma, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ginčo santykiams netaikytina.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos pagal CPK 771 straipsnį skolininkui V. B. skyrimo, neatsižvelgė į tai, kad ši įstatymo nuostata pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo atveju. Tuo tarpu antstolis I. Gaidelis 2007 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-84-39/2003 dėl turto perdavimo (vykd. b. l. 6), todėl kreiptis į teismą dėl sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymo pagal CPK 771 straipsnio nuostatas jis neturėjo pagrindo, o teismas, gavęs tokį antstolio prašymą turėjo jį atsisakyti tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad už antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus nevykdymą be svarbių priežasčių teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – įstatymo nustatyto dydžio baudas pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, 616 straipsnį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, o antstolio I. Gaidelio pareiškimas dėl skolininko V. B. atsakomybės taikymo pagal CPK 771 str. už teismo įpareigojimo nevykdymą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio 2011 m. spalio 18 d. pareiškimą Nr. 0008/07/01434 dėl įpareigojimo nevykdymo atmesti.