Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-04-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2011-06-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
1A-621-318-2011
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00963-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Stasys Lemežis
Nukentėjusysis
V. D.
Kategorijos

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-318/2011 Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00963-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorei Editai Anforavičienei,gynėjai adv. Elenai Žilėnienei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. R. K. perduotas A. K. atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Teismo depozitinę sąskaitą sumokant 2000 Lt dydžio užstatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 70 str., R. K. paskirta 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šiuos darbus atlikti per 4 mėnesius.

V. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš R. K. nukentėjusiojo naudai priteista 159 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. T.y. 2010-04-18 apie 17.10 val. po pokalbio telefonu su V. D. atvyko į automobilių plovyklos paviljoną, esantį Vilniuje, Fabijoniškių g. 2 B. Ten, t.y. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, grasindamas, kad tuoj šaus, nukreipė pistoletą į V. D.. Po to galva vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į nosį, padarydamas V. D. muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva nosies nugarėlėje bei nosies kaulų lūžimu su nosies deformacija, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis V. D. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. R. K. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., paskirti laisvės atėmimo bausmę; 2) V. D. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes nėra įstatyme įtvirtintų sąlygų. Teismo išvada, kad kaltinamasis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir neatitinka kaltinamojo parodymų. R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, neteisėtus veiksmus atliko susijaudinęs. Taigi jis nepripažino vieno svarbiausio teismo nustatyto padarytų veikų požymio, t.y. chuliganiškų paskatų, savo elgesį teisindamas susijaudinimu bei noru „pamokyti plovyklos darbuotoją bendrauti su nuolatiniais klientais“. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis prisipažino tik formaliai, siekdamas įvykdyti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 40 str. reikalavimų. Po nusikalstamų veikų padarymo R. K. nukentėjusiojo neatsiprašė, nesistengė atlyginti padarytos žalos, o priešingai – atsitiktinai sutikęs nukentėjusįjį gatvėje, savo veiksmais akivaizdžiai demonstruodavo nepagarbą ir niekinimą nukentėjusiajam.

Šalies argumentai

V. D. teigia, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kaltinamasis visiškai nesistengė atlyginti padarytos žalos nukentėjusiajam ir padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins žalą. Tvirtina, jog į užsienio valstybę jis išvyko praėjus beveik 7 mėnesiams po nusikalstamų veikų padarymo, iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio dirbo toje pačioje automobilių plovykloje. Per visą šį laiką kaltinamasis pas jį atvykęs nebuvo, kontaktų su juo neieškojo, todėl pastarojo argumentas, kad jis neatlygino žalos, nes nukentėjusysis yra išvykęs į užsienį, yra netinkamas ir parodo R. K. lengvabūdišką požiūrį į savo veiksmus.

Apeliantas tvirtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pagal asmenines ar kitas savybes kaltinamojo motina A. K. gali būti laiduotoja, ar gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Neaiškios laiduotojos asmeninės savybės, jos charakteristika ir argumentai, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Pažymi, jog R. K. padarytos nusikalstamos veikos pasižymėjo įžūlumu ir padarė žalos ne tik nukentėjusiajam, bet ir visuomenės interesams. Kaltininkas yra baustas administracine tvarka. Nukentėjusiojo nuomone, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, kėsinimosi dalykų vertingumas, veikų padarymo aplinkybės, panaudotas įrankis – šaunamasis ginklas-, smurto intensyvumas, didelis įžūlumas, motyvai (smurtavo dėl menkavertės dingsties), kaltės forma ir rūšis (tiesioginė tyčia) verčia daryti prielaidą, kad jei laiduotoja nesugebėjo padaryti teigiamos įtakos kaltinamajam iki šių nusikaltimų padarymo, sunkiai tikėtina, kad tokią įtaką padarys ateityje, juolab, kad kaltinamasis yra 28 metų amžiaus.

Nukentėjusysis teigia, jog teismas nepagrindė savo išvados, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis neproporcingas patirtai žalai, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, neįvertino, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš žmogaus vertybes, sveikatą, nepagrįstai rėmėsi kaltinamojo turtine padėtimi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. kaltės ir nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neginčija. Baudžiamoji byla nagrinėjama paduoto apeliacinio skundo ribose.

Nukentėjusiojo V. D. apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos R. K. buvo taikytos, nesant visų įstatyminių sąlygų, yra pagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šių sąlygų visumai: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Aptartos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reikalaujančios visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, suponuoja išvadą, jog atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo privalo apie padarytą veiką duoti teisingus parodymus, besąlygiškai pripažinti teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreikšti ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padėti justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys bylose 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

Šiuo konkrečiu atveju R. K. nusikalto pirmą kartą, tačiau padarė du itin įžūlius tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaltininkas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino, jog, supykęs dėl netinkamo bendravimo telefonu, galva vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į nosį, tačiau neigė, jog grasino nukentėjusiam ginklu sunkiai sutrikdyti sveikatą. Šias byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis pripažino tik teisminiam bylos nagrinėjimui einant į pabaigą, po to, kai teismui pateikė A. K. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to po nusikalstamų veikų padarymo R. K. nukentėjusiojo neatsiprašė, nesiėmė jokių priemonių atlyginti bent dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Taigi daryti išvadą, jog R. K. kritiškai vertina savo elgesį ir dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo.

Nors R. K. teisme tvirtino, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau, kaip jau minėta, pastarasis nesiėmė jokių priemonių, kad padengtų bent menką šios žalos dalį ar susitartų su nukentėjusiuoju dėl jos atlyginimo. Taigi R. K. pareiškimas teisme, kad jis sutinka atlyginti priteistą žalą, negali būti vertinamas kaip realus jo įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam žalą, sudarantis pagrindą manyti, kad jis ją visiškai atlygins.

Nors R. K. teigė, jog žalos atlyginti neturėjo galimybės, nes nukentėjusysis yra išvykęs į užsienį, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo, pastarasis dar keturis mėnesius po įvykio dirbo toje pačioje darbovietėje, kurioje buvo įvykdyti nusikaltimai, į užsienį išvyko tik 2010 m. rugsėjo mėnesį. Taigi kaltinamasis, kuris pats dirba ir gauna pajamas, turėjo visas sąlygas atlyginti nukentėjusiajam bent dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, tačiau to nepadarė. Visa tai tik dar kartą patvirtina jo abejingą požiūrį tiek į savo neteisėtus veiksmus, tiek į dėl jų kilusius padarinius.

Be to Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nuostatos įpareigoja teismą, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgti ne tik į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, bet ir į jo galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. K. charakterizuojama teigiamai, ji dirba, neteista, rūpinasi šeima, kaip pati tvirtino, visą laiką stengėsi daryti teigiamą įtaką savo sūnui, tačiau pastarojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis ir įžūlumas rodo, jog jos galimybės teigiamai paveikti kaltininką, atsižvelgiant ir į pastarojo amžių, yra nepakankamos.

Taigi, įvertinusi visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., nebuvo ir nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta baudžiamajame įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma. Apylinkės teismas, atleisdamas R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas, R. K. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., ir jam skirtina bausmė.

Skirdama R. K. bausmę kolegija atsižvelgia į tai, kad R. K. viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties padarė du itin įžūlius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Jis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, dirba, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nėra pastarojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

Esant šioms aplinkybėms, R. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimo bausmė, šių bausmių trukmę nuo vidurkio mažinant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, asmenims, padariusiems vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ir nuteistiems ne daugiau kaip trejiems metams, gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo konkrečiu atveju R. K. yra jauno amžiaus, dirba, anksčiau nusikaltimų nėra padaręs. Todėl, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas pastarajam atidėtinas, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus. Parenkant įpareigojimus teismas atsižvelgia į R. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad kaltinamasis nėra atlyginęs nusikaltimu padarytos žalos.

Nukentėjusiojo V. D. prašymas pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos, įvertino nukentėjusiojo V. D. išdėstytus argumentus ir konstatavo, jog dėl R. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiojo darbo vietoje, darbo metu grasinant sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir suduodant smūgį kakta pastarajam į nosį, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Šias aplinkybes teismas įvertino ir nustatydamas neturtinės žalos dydį. Kita vertus, nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad nukentėjusiajam V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių ilgalaikius liekamuosius sužalojimo reiškinius, byloje nėra.

Nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas neturėjo vertinti kaltininko turtinės padėties, nepagrįstas, nes ši aplinkybė yra įtvirtina įstatyme ir privalo būti vertinama kartu su reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apylinkės teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai civilinį ieškinį šioje dalyje patenkino iš dalies. Nustatytas neturtinės žalos dydis V. D. – 5000 Lt – yra proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų atsiradusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendė:

Nukentėjusiojo V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria: R. K. atžvilgiu taikytas Lietuvos Respublikos 40 straipsnis ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir baudžiamoji byla nutraukta, R. K. perduodant A. K. atsakomybėn pagal laidavimą su 2000 Lt užstatu.

R. K. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 p., b) p.p., R. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Leonarda GurevičienėStasys Lemežis