- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1641-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01538-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- G. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, kaltinamajam V. S., nukentėjusiajai G. S., ekspertui Ąžuolui Sutkui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1968-03-14, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, dirbantis BSB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pirmininku, AB „(duomenys neskelbtini)“, bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vidurinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-11-25 apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos nariui - kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei G. S., kumščiu smogė ne mažiau 6 smūgių ir spyrė ne mažiau 6 spyrių į įvairias kūno vietas, tempdamas už plaukų trankė jos galvą į sieną, grindis, suėmė abejomis rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė, tokiu būdu padarė, poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, taip nukentėjusiajai G. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo buvusią sutuoktinę G. S., esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2013-11-25 apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sakydamas G. S., kad užmuš, kumščiu smogė jai ne mažiau 6 smūgių ir spyrė ne mažiau 6 spyrių į įvairias kūno vietas, tempdamas už plaukų trankė jos galvą į sieną, grindis, suėmė abejomis rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė, tuo padarė poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
K. V. S. paaiškino, kad prieš įvykį buvo išvažiavęs į Italiją, 10 parų nebuvo namuose. Parvažiavęs, namuose rado nukentėjusiąją ir giminaitę A. P., geriančias vyną, gerokai apgirtusias. Buvo akivaizdu jog 10 dienų G. S. nebūta namuose, valgyti nieko nebuvo, dujinė viryklė nevalyta. Davė suprasti, kad A. P. važiuotų namo, kuri išsikvietusi vyrą, išvažiavo. Jis su ja kalbėjosi, atidarė dar vieną butelį vyno, papriekaištavo, kad vaikas permaitintas. Jis vieną taurę išgėręs vyno nuėjo maudytis, o ji toliau gėrė. Po to, paguldžius vaiką, jie kartu pažiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti. Jis bandė ją kalbinti, meilintis, tada ji šoko, sakydama, jog jis trukdo miegoti. Tuomet ji atsinešė, pasistatė taurę vyno. Nežino, kokiu būdu sudaužė taurę ir ja smogė jam. Jis gindamasis bandė išvengti, bet gavo dūrius į nugarą. Jis kažkiek ją pastūmė, pagriebė už rankos, už sprando, apsiramino, tada paleido. Kiek sudavė jai smūgių negali pasakyti, nes gynėsi. Ji taikėsi su stiklo šuke durti jam į kaklą, bet jis spėjo pakelti ranką, kliuvo į ranką. Jis buvo visas kruvinas, stipriai kraujavo, paprašė pagalbos. Sienos buvo kraujuotos. Ji atsigulė. Jam susitvarsčius žaizdas, ji atėjusi vėl jį puolė, tuomet jis ją pastūmė, ji griuvo. Atsikėlusi bėgo į kambarį dukrą pasiimti, bet jis neleido vaiko žadinti naktį. Apsiginčijo, ji atidarė duris ir išėjo. Jis raktus, pinigus išėmė iš jos piniginės, nes ji buvo iš bendrų paėmusi du po 200 litų, jis išsiėmė 170 ar 180 litų. Jai išėjus, jis pradėjo tvarkytis, rinko stiklus, plovė sienas. Jam reikėjo iškviesti policiją, bet pradėjo tvarkytis, bijojo, kad dukra eidama, nesusižeistų. Atvažiavus policijos pareigūnams, įsileido, prašė, kad vežtų G. S. nustatyti girtumą, bet jie neklausė. Ji pasiėmusi savo daiktus, greitai ir išėjo. Su nukentėjusiąja išsiskyrę jo iniciatyva, bet gyveno kartu. Šis įvykis jos trečias išpuolis. Tokie įvykiai šeimos gėda, todėl niekam nesakė. Visiškai neigia kaltinimą dėl grasinimo nužudyti, nukentėjusioji meluoja. Teigia, jog nukentėjusioji jį terorizuoja dėl turto, pinigų. Jam net teko surašyti testamentą, dukros vardu. Mano, jog įtaką jai daro jos mama O. A. Ž., o G. S. neturi įgūdžių gyventi, tankiai būna agresyvi.
Nukentėjusioji G. S. parodė, kad kaltinamasis jos buvęs sutuoktinis. Įvykio dieną grįžo iš komandiruotės. Vyras mėgėjas išgerti. Grįžo išgėręs ir dar išgėrė namuose. Jam nepatiko, kad buvo namuose giminaitė su vaikais, nepatinka triukšmas. Ji su giminaite buvo pasivaišinę vyno, buvo lengvai apsvaigusi, išgėrė vieną taurę vyno. Prasidėjo priekabiavimai, tai tas netinka, tai vaikas peršertas, nors vaikas yra normalus. Visą vakarą nerimas, jis blaškosi, daiktus dėlioja, tai televizorių žiūri. Visi pykčiai būdavo jam esant išgėrusiam, pradeda žeminančiai šnekėti, dėl visko priekaištauti, pavydėti. Atsigulus ir beužmiegant, pajuto, jog ją spardo, neleidžia miegoti. Ji papriekaištavo, prašė liautis, nes jai ryte reiks eiti į darbą. Jis su keiksmažodžiais spirti, pirmą nepataikė, antrą pataikė. Tuomet ji metė į jį taurę. Nežino, iš kur pas jį tie sužalojimai. Neįsivaizduoja, iš kur galėjo būti sienos sulaistytos vynu ir tas susibadymas, grynai inscenizacija. Taurė sudužo į jį. Ant žemės buvo pribirę smulkių šukių, jas surinko. Jis pradėjo jai grasinti „bus tau šakės, aš tave užmušiu“. Jai grasinimai yra pastovūs. Ji jam atnešė pleistrą, jis užsiklijavęs žaizdą, pradėjo ją talžyti, trenkė į sieną, antrą sykį trenkė, po to ji bėgo į kitą kambarį, vėl trenkė galvą, ji nukrito. Pastoviai trankė paėmęs už plaukų. Atsitrenkė su kakta į sieną, kaktoje buvo guzai, nuskėlė priekinį dantį. Nežino, kodėl teismo ekspertas surašė tik kraujosruvas. Ji norėjo pasiimti vaiką ir išeiti, neleido. Išėjusi iš namų, paskambino giminaitei ir papasakojo situaciją, po to iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams nuėjo į namus, pasiėmė daiktus ir vaiką. Skyrybos buvo dėl vyro išgėrinėjimų, bet išsituokė bendru sutikimu. Ji nevertė jo rašyti testamentą. Dėl šitų sužalojimų nesikreipė į medikus, tuo metu atostogavo, nedarbingumo neturėjo.
Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis jai dėdė. Įvykio vakarą ji su vaikais buvo pas G. S. namuose. Atnešė vaikams rūbelių, jos pasivaišino vynu, išgėrė abi po dvi taures vyno. Dėdė grįžo, kai buvo praleidę gal valandą, pusantros. Atidarė kitą pakuotę vyno. Jis nepasitenkinimo nerodė, kad rado jas geriančias, nes buvo ne pirmas kartas. Kai jis grįžo, ji greitai išėjo, nes jos atvažiavo paimti vyras. Nebuvo kada pabendrauti, jis grįžo iš kelionės, buvo blaivus. Po to apie 24 val. jai paskambino G. S. ir pasakė, kad susiginčijo su vyru, apsistumdė ir ji eina pas mamą, liko dukra, ką daryti. Jai neatrodė rimta, nes būtų iš karto policiją kvietus, o jai skambino ir kalbėjosi logiškai suprantamai, kaip normalus žmogus apie vaiką, nebuvo isterijoje, kad nebūtų galima susišnekėti. Iš jos balso nesuprato jog būtų buvusi sumušta ar įbauginta.
Liudytoja nukentėjusiosios mama Ona A. Ž. parodė, kad prieš tai buvo smurtas. Jis išsigalvodavo, kliedėdavo, kad ji valkatauja, iš darbo išėjus su kažkuo susitikinėja, neaišku, ką jis gali sugalvoti. Buvo ne vienas kartas. Šio įvykio metu pas ją atėjo G. apsiverkusi, susinervavusi, išmuštas dantis, pasakė sumušė. Duktė pasakojo, kad V. S. pradėjo priekaištauti, nesąmones kalbėti, po to už plaukų griebė, trenkė du kartus į sieną, apspardė, smaugė. Sakė atėmė raktą, pinigus iš piniginės iškraustė ir išstūmė. Ji dažnai sakydavo, kad jis neprognozuojamas, grasindavo, o ji palikus vaiką. Iškvietė policiją, atvažiavus, nuėjo į butą, pasiėmė vaiką. Paskui ji parašė pareiškimą. Dukra tą vakarą buvo išgėrusi, geria kartu, nors žino, kad jis agresyvus. Dukra gyvena pas jį, nes jis žadėjo būti geras, atsiprašinėjo.
Ekspertas Ąžuolas Sutkus paaiškino, kad su specialistų išvadomis susipažinęs. D. S. sužalojimų – sužalota 26 dieną, o apžiūra 27 dieną, praėjus pusantros paros po įvykio, per tokį laikotarpį turėjo kraujosruvos kakle išryškėti. Galvoje kraujosruvos plaukuotoje dalyje paprastai būna neryškios, ryškiausia būna patinimas. Jos turėjo matytis, jeigu buvo žiūrėta. Dėl danties nuskėlimo sveikatos sužalojimo mastas nesikeistų – nežymus, tik protezavimo išlaidos, bet visumoje jam nepakaktų dokumentų, kad dantis nuskeltas, ar labai šviežiai, baltesnis, aštresnis. Sutinka su daktarės išvada. Laikrodžiu galėjo nuskelti dantį, jeigu dantis buvo plombuotas. Paprastai nuo smūgio ranka, dantis neskyla, gali skilti nuo sukandimo. Nuo rankos turi būti ir lūpos, ir dantenos sužalotos. D. S. sužalojimų – jų yra 12, kairės šlaunies, žasto nugariniame paviršiuje, ties kairės pusės mentimi. Pagal dislokaciją, negalėjo pats susižaloti mentę. Dešinės blauzdos užpakaliniam paviršiuje labai lengvai pasiekiama. Tos žaizdos pagal visą aprašymą yra pjautinės aštriu daiktu. Žaizdos padengtos iškiliais šašais. Žaizda nuo įbrėžimo skiriasi, ne kiauryminis, o čia 2,5 žaizda, didelė, reikėtų siūti. A. S., ekspertas nustatė, kad kiti sužalojimai buvo nedideli, tačiau kairiam žaste ir blauzdoje – buvo žaizdos, nes likę randai. Mentėje yra likę nedideli randeliai.
Specialisto išvada Nr.G3104/13(02), G. S. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis devynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-11-25. Poodinės kraujosruvos nugaros srityje galėjo būti padarytos nugriuvus ar atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.1.13).
Specialisto išvada Nr. G3101/13(02) V. S. konstatuota paviršinės pjautinės žaizdos nugaroje, kairio peties srityje, kairiajame žaste, dešinėje blauzdoje, pjautinės žaizdos kairiajame žaste, nugaroje , viso dvylika sužalojimų. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti stiklo šukės. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-11-25. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.1.42).
K. V. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.. K. V. S. paaiškinimai, nukentėjusiosios G. S. bei posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, specialisto pateiktos išvados patvirtina, kad V. S. 2013-11-25 apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei G. S., sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvas nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje. K. V. S. nors ir pripažino smūgių sudavimą, tačiau tvirtino, kad jie buvo suduoti ginantis nuo agresyviai nusiteikusios neblaivios G. S., kai ši jį gulintį puolė su nuskelta stikline taure. Iš specialisto išvados ir specialisto Ąžuolo Sutkaus paaiškinimų teisme matyti jog V. S. išties buvo konstatuota 12-ka pjautinių žaizdų, kurios galėjo būti padarytos stiklo šukėmis. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo V. S., nukentėjusiosios G. S. paaiškinimais, specialisto išvada nustatyta, kad G. S. turėdama rankoje stiklo šukę puolė V. S., metė šukę į jį, po to taikėsi su stiklo šuke durti jam į kaklą, pasekmė – paviršinės pjautinės žaizdos nugaroje, kairio peties srityje, kairiajame žaste, dešinėje blauzdoje, pjautinės žaizdos kairiajame žaste, nugaroje. Tokie nukentėjusiosios veiksmai įrodo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, buvus realų pavojų kaltinamojo sveikatai, todėl pagrįstai laikytina, kad V. S. tiesioginio pavojaus sąlygomis turėjo teisę į būtinąją gintį ir ja teisėtai pasinaudojo, suduodamas jai smūgius, bei pastumdamas ją, ko pasekoje pastaroji atsitrenkė į kietus paviršius, kas ir užfiksuota specialisto išvadose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ( b.l. 13). Teismas vertina ir tas aplinkybes, kad tiek S., tiek S. neneigė vartoję alkoholinius gėrimas, tad teismas turi pagrindo manyti, jog tiek V. S., tiek G. S. šio įvykio metu buvo neblaivūs. Vertinant jų parodymus privalu atsižvelgti į jų abiejų neblaivumą, šio įvykio metu ir aplinkybių atpasakojimą. G. S. nurodo, kad ginčas prasidėjo nuo to, kai V. S. jai įspyrė koja, gulinčiai lovoje. Tuo tarpu apklausta pas tyrėją nurodė, kad V. S. bandė jai įspirti, tačiau jam nepavyko ir ji atsikėlė iš lovos ( b.l. 8). Apie V. S. sužalojimą stiklo šukėmis G. S. apklausoje nenurodė. Gi V. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad konfliktuoti pradėjo buvusi sutuoktinė dėl to, kai jis gulėdamas lovoje ėmė jai meilintis kaip vyras, ji pareikalavo atstoti nuo jo, bei leisti miegoti. Teismas įvertinęs tai, kad abu buvę sutuoktiniai, atsigulė į tą pačią lovą, rodo, jog tarp jų jokio konflikto iki to nebuvo. Tai, kad G. S. pasirinko tokį atsaką į buvusio sutuoktinio pasiūlymą, rodo, kad visas konfliktas, smurto naudojimas prasidėjo nuo to, kai stiklo šukėmis buvo užpultas ir žalojamas V. S.. G. S. nurodė, kad stiklo taurė sudužo atsitrenkusi į S., kas tikrai mažiau tikėtina, nei V. S. teiginys, jog G. S. nuskėlusi stiklo taurę su šukėmis puolė V. S. ir šiam besiginant kliuvo į ranką, nugarą bei peties sritį. Esant puolimui, akivaizdu jog siekis apsiginti yra natūralus, juo labiau, kad V. S. buvusios sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo jokio įrankio, o smūgius sudavė ranka, nuo ko pastaroji nugriuvo. Specialisto išvada objektyviai nustatyta, kad G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad dalis sužalojimų nugaroje galėjo gautis griūvant ir atsitrenkiant į kietus paviršius. Iš specialisto išvados matyti, kad tiriamoji specialistei paaiškino, jog jai buvo sumušta galva, kumščiu sumušė veidą, galvą trenkė į sieną, smaugė kaklo plote, tačiau specialistė atlikusi tiriamosios apžiūrą, praėjus pusantros paros nuo įvykio, jokių sužalojimų veide, galvoje nerado ir jų neaprašė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors ir nurodyta, jog rastas nuskeltas danties kraštas, helio plombos dalis, tačiau dantenose ir lūpoje sužalojimai nekonstatuoti. Tai leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu, tikrumu dėl galvos, veido sumušimo. Gi liudytoja A. P., kuri buvo geruose santykiuose su nukentėjusiąja, gėrė abi vyną, bendravo taip pat nurodė kitokias aplinkybes, nei pati nukentėjusioji: tai, kad V. S. grįžo iš komandiruotės blaivus, tuo tarpu nukentėjusioji teigė, kad neblaivus. A. P. teigė, kad abi išgėrė po dvi taures vyno, o nukentėjusioji teigė, tik kad po vieną taurę. A. P. teigė jog telefonu jai paskambinusi G. S. teigė jog susipyko su V. S., tačiau iš pastarosios kalbos nesuprato jog ji būtų pasimetusi, klaustų ką daryti, prašytų pagalbos. Teismas įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą mano , jog V. S. veikė būtinosios ginties ribose, jų neperžengė, nes G. S. konstatuotas analogiškai kaip ir V. S. nežymus sveikatos sutrikdymas (LR BK 28 str. 3 d.). Įrodymų, kad V. S. grasino G. S. , išskyrus G. S. parodymus duotus teisme dėl grasinimo, nėra. Apklausta iš karto po įvykio ji šių aplinkybių nenurodė, tik nurodė, kad V. S. smurtavo ( b.l. 8). Apie grasinimus G. S. nurodė, tik 2013-12-17 apklausoje. Todėl teismas esant tokiam nenuoseklumui, jos parodymus šioje dalyje vertina kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Nustatyta, kad G. S. pirma puolė V. S. taurės šuke, todėl tai parodo, jog ji veikė drąsiai, V. S. nebijojo ir turėjo suprasti, kad gindamasis asmuo gali pavartoti ne tik smurtą bet ir grasinančio pobūdžio žodžius, kaip atsaką į smurtą. G. S. teisme teigė, kad po suduotų smūgių V. S. nuėjo į vonią, o ji tuo tarpu rinko šukes, kas paneigia, kad jeigu ji būtų bijojusi V. S. ir jo grasinimų, tikėtina jog būtų pasirinkusi kitokį elgesio variantą, pabėgusi iš namų. Nesant jokių objektyvių įrodymų dėl veikos numatytos LR BK 145str.1d. padarymo, V. S. išteisintinas BPK 303str.1d. 1p. pagrindais. L. O. A. Ž. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip suinteresuoto asmens, kadangi yra nukentėjusios motina ir akivaizdu, jog duoda savo dukrai palankius parodymus, dėl dukros būklės po įvykio.
Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog V. S. gulėdamas lovoje net nesiruošė naudoti smurtą, tuo tarpu G. S. puolė jį stiklo šukėmis. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodant, kad esant specifinei konfliktinei situacijai muštynėms, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tuo tarpu būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, Nr. 2K-316/2012, Nr. 2K-273/2012).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad V. S. veika formaliai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymiams, tačiau G. S. V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą būtinosios ginties sąlygomis, t.y. esant aplinkybei šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, todėl baudžiamasis procesas nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d.). Dėl veikos numatytos BK 145str.1d. V. S. išteisintinas, nesant įrodymų jog padaryta veika numatyta LR BK 145str.1d..
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32, 33), laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu baudžiamasis procesas yra nutrauktas, taip pat į kitas aplinkybes, reikšmingas parenkant kardomąją priemonę, teismas sprendžia esant pagrindui panaikinti kaltinamajam skirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p., 303str.5d.1p. , 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
V. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.
V. S. išteisinti pagal LR BK 145str.1d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.