Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2018 m. birželio 12 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2018 m. vasario 15 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-197 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja akcentuoja, jog G. L. pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jis nebeteks teisės lankyti Centro, o tai neigiamai paveiktų sūnaus sveikatos būklę, kadangi Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančios ugdymo įstaigos neturi specialistų, kurių specializacija būtų – vaikų ligų gydytojas, turintis pediatro sertifikatą. Pareiškėja laikosi nuomones, jog ji turi teisę nuspręsti ir pasirinkti tiek ugdymo įstaigą, tiek gydymo įstaigą, o skundžiamu įsakymu nustatytas privalomas ikimokyklinis ugdymas neatitinka jos sūnaus interesų. Atsižvelgiant į šias ir kitas skunde paminėtas aplinkybes, pareiškėja prašo pripažinti skundžiamą įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. D. atstovas advokatas Laimonas Strauka nurodė, jog palaiko skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu, prašo jį tenkinti. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame įsakyme nėra nurodyta kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjos sūnui paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Teigia, jog pareiškėja nėra asocialus žmogus, o jos šeima į vaiko teisių apsaugos tarnybų akiratį pateko dėl to, kad praeityje prieš ją ir jos vaikus smurtavo sugyventinis. Šiuo metu pareiškėjos ir jos sugyventinio santykiai yra nutrūkę, jie bendro ūkio neveda. Akcentuoja, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pareiškėjos neleistiną elgesį savo vaikų atžvilgiu.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-735/A1-459 patvirtintas Privalomojo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas reglamentuoja, jog privalomas ugdymas skiriamas vaikui, kuris auga šeimoje, įrašytoje į socialinės rizikos apskaitą ir vaikui nustatytas neįgalumas ir (ar) specialieji ugdymosi poreikiai, bet vaiko tėvai (globėjai) nesudaro sąlygų tenkinti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius.

Nurodo, kad 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. vykusiuose Komisijos posėdžiuose buvo svarstomas klausimas dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo pareiškėjos sūnui. 2017 m. gruodžio 1 d. vykusiame Komisijos posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas Laimonas Strauka pateikė medicininius išrašus ir pažymas, kurių išvados patvirtina, jog G. L. yra būtina ugdymo ir švietimo pagalba, tačiau nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad vaikui tokia pagalba yra teikiama. Pažymi, jog pareiškėja visą svarstymo laikotarpį vilkino laiką ir klaidino Komisiją teigdama, kad jos sūnui teikiama reikalinga specialistų pagalba, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė. Laikosi nuomonės, kad pareiškėja neskiria medicininių paslaugų nuo švietimo paslaugų, todėl Komisija pateikė Administracijos direktoriui siūlymą priimti skundžiamą sprendimą.

Pareiškėja I. D. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. A1-197 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo“, kuriuo pareiškėjos sūnui G. L. buvo paskirtas privalomas 4 val. per dieną trukmės ikimokyklinis ugdymas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas (Švietimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-735/A1-208 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Vadovaujantis Aprašo 4 punktu (Aprašo redakcija patvirtinta 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-735/A1-459) privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymą ir skyrimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo (asmenys). Aprašo 5 punktas numato, jog privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas vaikui, kuris auga šeimoje, įrašytoje į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir: 1) nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programas; 2) yra įrašytas į įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programą (toliau – Įstaiga), vaikų sąrašus, bet dėl nepateisinamų priežasčių jos nelanko. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, privalomas ikimokyklinis ugdymas taip pat gali būti skiriamas vaikui, kuris ugdomas namuose (neįrašytas į Įstaigos vaikų sąrašus) arba yra įrašytas į Įstaigos vaikų sąrašus, bet dėl nepateisinamų priežasčių jos nelanko, vadovaujantis šiais kriterijais: 1) tėvai (globėjai) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) pozityvios tėvystės įgūdžių; 2) vaikui nustatytas neįgalumas ir (ar) specialieji ugdymosi poreikiai, bet vaiko tėvai (globėjai) nesudaro sąlygų tenkinti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius; 3) vaiko tėvai (globėjai) išgyvena sunkumus (vienas iš tėvų (globėjų) ar abu yra netekę darbo; vienas iš tėvų (globėjų) ar abu išvykę į užsienį; įvyko ar vyksta skyrybų procesas; vienas iš tėvų (globėjų) ar abu įrašyti į ieškomų, dingusių žmonių sąrašus; vienam iš tėvų (globėjų) nustatyta sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių), dėl kurių netenkinami vaiko prigimtiniai, kultūriniai, socialiniai ir pažintiniai poreikiai. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog savivaldybės administracija turi teisę skirti jos administruojamoje teritorijoje gyvenantiems vaikams privalomą ikimokyklinį ugdymą, jeigu yra nustatytos sąlygos, numatytos Aprašo 5 ar/ir 6 punktuose.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad pareiškėjos sūnus G. L. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Iš teismui pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 1912 matyti, kad laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjos sūnui G. L. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Palangos švietimo pagalbos tarnybos 2017 m. sausio 17 d. pažymoje dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. 25 , nurodoma, jog G. L. nustatyti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos ir išvadoje siūloma jį ugdyti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pagal ikimokyklinio ugdymo bendrąją programą, teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą. Taip pat atsakovė teismui pateikė administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. A1-1440 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą“, kuriuo pareiškėjos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Laimonas Strauka akcentavo, jog skundžiamas įsakymas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018; 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. A-882-1440/2014 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukelianti sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-658/2013). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką konstatuotina, kad atsakovė turėjo imperatyvią pareigą priimtą skundžiamą sprendimą pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais. Skundžiamas sprendimas privalėjo būti aiškus ir suprantamas visiems subjektams.

Analizuojant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. A1-197 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo“ turinį matyti, kad jis priimtas remiantis Aprašo 1 ir 10 punktais bei atsižvelgiant į Komisijos 2017 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokole Nr. 4 konstatuotas aplinkybes. Skundžiamame įsakyme nėra nurodyta kuriuo Apraše numatytuoju teisiniu pagrindu nutarta G. L. skirti privalomą 4 val. trukmės per dieną ikimokyklinį ugdymą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kaip jau paminėta būtent Aprašo 5 ir 6 punktai numato privalomojo ugdymo skyrimo pagrindus ir jie savo turiniu yra skirtingi, todėl turėjo būti konkrečiai įvardinta, kuris teisinis pagrindas yra taikomas.

Skundžiamame įsakyme teikiama nuoroda į Komisijos 2017 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokolą Nr. 4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taipogi argumentuoja, kad būtent Komisijos protokole nurodyti teisiniai privalomojo ugdymo nustatymo pagrindai. Todėl teismas vertina ir Komisijos protokolo turinį kaip sudėtinę skundžiamo administracinio akto dalį.

Aprašo 8 punktas numato, jog Asmuo (Asmenys) parengia rekomendaciją ir teikia savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijai dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo. Aprašo 9 punkte numatyta, kad Komisija vadovaudamasi Aprašo 5 ir 6 punktais: 1) gavusi Asmens (Asmenų) rekomendaciją ir dokumentus, organizuoja Komisijos posėdį, į kurį raštu kviečia ir vaiko tėvus (globėjus); 2) įvertina privalomo ikimokyklinio ugdymo būtinumą ir teikia siūlymų savivaldybės administracijos direktoriui dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo, trukmės (kiek valandų per dieną (parą) ir laikotarpio (iki 6 mėnesių, 1 metų ar kitokio). Aprašo 10 punktas numato, kad būtent savivaldybės administracijos direktorius skiria privalomą ikimokyklinį ugdymą.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. A1-1308 2 – uoju punktu patvirtino Palangos miesto savivaldybės Vaiko gerovės komisijos darbo reglamentą (toliau – ir Reglamentas), kurio 5 punkte numatyta, kad Komisijos paskirtis – užtikrinti Palangos miesto teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę, bendradarbiaujant su mokyklų vaiko gerovės komisijomis ir kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis. Reglamento 6 punkte taip pat numatyta, kad komisija svarsto prašymus, surenka informaciją, būtiną sprendimui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo priimti, teikia siūlymus direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo. Reglamento 13 punktas numato, kad Komisijos posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Šiame protokole turi būti nurodytos esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, taip pat posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai, kalbėtojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tarpinstitucinio koordinatoriaus išvados, priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir kitų dalyvių atskiros nuomonės.

Vertinant aukščiu cituojamas Reglamento nuostatas ir Komisijos 2017 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokolo Nr. 4 turinį, taip pat nėra aišku, kuriuo pagrindu yra skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas – ar dėl to, kad vaikas auga šeimoje, įrašytoje į socialinės rizikos šeimų šeimos sąrašą ir nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programas (Aprašo 5.1 punktas), ar dėl to, kad vaikui nustatytas neįgalumas ir (ar) specialieji ugdymosi poreikiai, bet vaiko tėvai nesudaro sąlygų tenkinti vaiko specialiuosius ugdymo poreikius (Aprašo 6.2 punktas), ar galimai abiem Apraše numatytais pagrindais.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (20.27.) VTA1-340 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo G. L. skyrimo“ kreipėsi į Komisiją teikimu, nurodydamas, jog mažametis G. L., augantis socialinės rizikos šeimoje, nelanko vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis bei mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos. Teikimu prašoma Komisijos, remiantis Aprašo 1 ir 5 punktais, skirti pareiškėjos sūnui privalomą ikimokyklinį ugdymą. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Komisija, spręsdama ar yra pagrindas pareiškėjos sūnui skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą surengė tris posėdžius – 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. Komisijos 2017 m. spalio 4 d. posėdžio protokole Nr. 2 nurodyta, kad Komisija nusprendė atidėti posėdį iki 2017 m. spalio 10 d., kadangi jame nedalyvavo asmuo, kurio dalyvavimas yra privalomas – pareiškėja. 2017 m. spalio 10 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo nutarta sudaryti galimybę pareiškėjai pateikti dokumentus patvirtinančius, kad G. L. yra teikiama reikalinga specialistų pagalbą ir atidėjo posėdį iki 2017 m. gruodžio 1 d. 2017 m. gruodžio 1 d. posėdyje Komisijos nariai vienbalsiai nutarė siūlyti Administracijos direktoriui skirti G. L. 4 val. trukmės per dieną privalomą ikimokyklinį ugdymą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Pažymėtina, kad Komisija 2017 m. gruodžio 1 d. posėdyje nutarusi dėl siūlymo skirti privalomąjį ugdymą (1 punktas), tuo pat metu pat nutarė įpareigoti Administracijos Švietimo skyriaus vyriausiąją specialistę, komisijos sekretorę, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę Dianą Griciuvienę kreiptis į pareiškėją ir surinkti privalomo ikimokyklinio ugdymo poreikį įrodančius dokumentus (vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027/A), Švietimo pagalbos tarnybos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio (pakartotinio) įvertinimo, pažymą apie šeimos pajamas, pažymą iš darbo biržos, jeigu motina nedirba, neįgalumą patvirtinančius ir kitus dokumentus)). Įvertinus tai, kad Komisija pirmuoju punktu nusprendė įpareigoti surinkti privalomojo ikimokyklinio ugdymo poreikį įrodančius dokumentus, akivaizdu, kad komisijos posėdyje klausimas dėl privalomojo ugdymo skyrimo iš vis negalėjo būti svarstomas. Komisija, siūlydama administracijos direktoriui skirti 4 val. trukmės per dieną privalomą ikimokyklinį ugdymą G. L. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., tokį siūlymą priėmė neturint dokumentų patvirtinančių tokio poreikio būtinumą, kas užfiksuota ir 2017 m. gruodžio 1 d. protokole, nurodant, kad – dokumentų buvo paprašyta iš Švietimo skyriaus atskiru raštu, tačiau dėl nežinomų priežasčių informacija apie teikiamą pagalbą vaikui nebuvo pateikta. Pažymėtina ir tai, jog pagal Aprašo 9.1 punktą, Komisija turi teisę organizuoti posėdį tik gavusi asmens (nagrinėjamu atveju – Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus) rekomendaciją ir dokumentus pagrindžiančius poreikį skirti vaikui privalomą ikimokyklinį ugdymą. Aprašo 7 punkte numatyta, kad pareigą surinkti privalomo ikimokyklinio ugdymo poreikį įrodančius dokumentus ir juos pateikti Komisijai turėjo Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, Komisija spręsti dėl privalomojo ugdymo skyrimo galėjo tik turėdama visą medžiagą, įrodančią privalomojo ikimokyklinio ugdymo poreikį.

Reglamento 9 punkte taip pat numatyta, jog posėdyje privalo dalyvauti vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos atstovas, prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas), tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo ar jo atstovas. Į posėdį gali būti kviečiami ir kitų institucijų, susijusių su šiuo klausimo sprendimu, atstovai. Iš Komisijos 2017 m. gruodžio 1 d. posėdyje dalyvaujančių asmenų sąrašo ir Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4 turinio nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. vykusiame posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas advokatas Laimonas Strauka, tačiau vaiko įstatyminė atstovė į Komisijos posėdį neatvyko. Vadovaujantis Reglamento 10 punktu, jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, Komisijos pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje, sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad Komisija nustačiusi, jog pareiškėja neatvyko į 2017 m. gruodžio 1 d. posėdį, privalėjo atidėti posėdį ir raštu įspėti pareiškėją, jog neatvykus į kitą posėdį, sprendimas bus priimtas jai nedalyvaujant. Tai, kad Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas advokatas, nekeičia teisinio vertinimo, kadangi Reglamente imperatyviai numatytas vaiko įstatyminio atstovo dalyvavimas, o advokatas tokio teisinio statuso neturi.

Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, taip pat skundžiamas įsakymas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas teisės normomis (nėra teisinio santykio kvalifikavimo).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinus aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A1-197 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo“ naikintinas kaip neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. A1-197 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.