Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1014-613/2016Teisėja Milda Valiulytė (S) Proceso Nr. 2-06-3-04169-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos3.1.18.1.; 3.1.18.4.; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio J. P. atstovo advokato J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis J. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjo A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti vykdymo veiksmą, t. y. pagal 2016-04-04 patvarkymą Nr. 0172/15/01825 areštuotas turtines teises reikalauti iš Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro pervesti areštuotas lėšas į antstolio J. P. depozitinę sąskaitą iki teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-4871-796/2016 ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodo, jog antstolis J. P. 2016-04-04 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas - 14865,98 Eur – esančias ir/ar pateksiančias į Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro sąskaitą ar kasą, priklausančias pareiškėjui pagal pirkimo-pardavimo sandorį, parduodant pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemę su statiniais, esančiais Lakštučių g. 4, Klaipėda. Areštuotas lėšas antstolis nurodė pervesti į antstolio J. P. depozitinę sąskaitą. Mano, jog Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui įvykdžius 2016-04-04 patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01825, antstoliui būtų suteikta galimybė vilkinti lėšų grąžinimą pareiškėjui, taip pat nebus galima panaikinti hipotekos turtui, esančiam Lakštučių g. 4, Klaipėda, kuriam pagal pirkimo-pardavimo sandorį nustatytu terminu hipoteka turi būti panaikinta. Nurodo, kad nepanaikinus hipotekos pareiškėjas turės patirti papildomų išlaidų bei nuostolių dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų.

Teisme gautas antstolio J. P. atstovo advokato J. P. atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-13 nutarties. Mano, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir priėmė aiškiai šališką, neteisėtą nutartį. Prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas - teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje 3K-3-678/2013).

Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - vykdymo veiksmų sustabdymo - taikymo, kiekvienu atveju taikytini ir proporcingumo bei interesų derinimo principai. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti jo interesai ar jiems būtų padaryta nepataisoma žala, ir, priešingai, nepagrįstas išieškojimo sustabdymas galėtų neproporcingai pažeisti išieškotojų teises ir teisėtus interesus (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo argumentas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skundo dėl antstolio veiksmų padavimas - negali būti pagrindu pripažinti esant būtinybę stabdyti visus vykdymo veiksmus. (Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1940-479/2014).

Pažymėtina, kad nei skundžiamoje teismo nutartyje, nei pareiškėjo 2016-04-08 skunde „Dėl antstolio J. P. veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ nėra jokių užuominų, kad pareiškėjas rengiasi pateikti ieškinį (LR CPK 147 str. 3 d.), tiesiog pareiškėjas savo reikalavimą grindžia Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2YT-4871-796/2016, kurioje pareiškėjas nėra pateikęs reikalavimo taikyti kokias nors laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skolininkas siekia bet kokiu būdu išvengti vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismui tik deklaratyviai teigia, jog nebus galima panaikinti hipotekos ir pareiškėjas turės papildomų išlaidų, kad galimai bus vilkinamas į antstolio depozitinę sąskaitą pervestų lėšų grąžinimas pareiškėjui ir pan. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų apie negalimumą panaikinti hipoteką, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kokios rūšies papildomas išlaidas gali turėti pareiškėjas - pareiškėjui, vykdymo proceso metu įvykdžius skolinį įsipareigojimą kreditoriui, lieka pareiga apmokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius 2016-04-05 raštu „Dėl prievolės Įvykdymo“ Nr. OUT- 5692 informavo antstolį, kad skolininkas A. B. 2016-04-05 pilnai padengė skolą Bankui pagal 2007-11- 22 Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/11/33 S ir 2007-11 -22 Kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL 07/11/31 S, todėl laikytina, kad hipoteka pasibaigusi ir ją išregistruoti nėra kliūčių (LR CK 4.197 str. 2 d. 1 p. ir 7 d.).

Tai patvirtina ir antstolio J. P. į bylą pateikti VĮ Centrinės hipotekos įstaigos pranešimai Nr. HR2/16/055754 (b. l. 27) bei Nr. HR2/16/055745 (b. l. 28) Apie sutartinės hipotekos išregistravimą iš hipotekos registro. Šiais įrodymais paneigiami pareiškėjo A. B. 2016-04-08 skundo motyvai, jog antstolio 2016-04-04 patvarkymas areštuoti lėšas Nr. 0172/15/01825, juo areštuota turtinė teisė į 14865,98 Eur dydžio pinigines lėšas (vykdymo išlaidas), esančias ir/ar pateksiančias į Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro sąskaitą ar kasą, priklausančias skolininkui A. B. pagal pirkimo-pardavimo sandorį, parduodant skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su statiniais), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, trukdo išregistruoti (panaikinti) sutartinę hipoteką pagal hipotekos lakštus Nr. 03120070016861 ir Nr. 03120070016863.

Nagrinėjamu atveju patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinė byla dėl ginčo esmės pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, yra išnagrinėta, pareiškėjo skundas atmestas. Nors nutartis neįsiteisėjusi, pagal ankščiau nurodytą teismų praktiką yra pagrindas spręsti, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nėra pagrindo.

Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jis nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, t. y. jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar taps neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 3 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės, – atmetant pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių- sustabdyti vykdymo veiksmus- taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.