Utenos apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjos atstovams advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin), advokato padėjėjai Laurai Andrijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmone Turto banku, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas negavusi pranešimo apie galimą palikėjo L. C. palikimo perėjimą valstybei, todėl, teismui visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Pareiškėja palikimo priėmimo faktą grindžia aplinkybe, kad ji po sutuoktinio mirties naudojosi santuokoje įgytais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Liudytojas S. M. patvirtino pareiškėjos nurodomą aplinkybę, paaiškindamas, kad jis ir jo sesuo – pareiškėja A. C., nusipirko žemės sklypą, kuris, jį formuojant, buvo padalintas į du žemės sklypus, nes per sklypą ėjo kelias. Viename sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi statiniai, kurių dalis priklauso ir seseriai, o kitame sklype, esančiame už gatvės, t. y. (duomenys neskelbtini), statinių nėra. Įsigyjant žemės sklypą, sesuo buvo ištekėjusi, bet jos sutuoktinis kartu ilgai negyveno, išvyko ir mirė (duomenys neskelbtini). Sesuo negalvojo, kad po vyro mirties turi tvarkyti dokumentus, nes sklypas buvo įregistruotas jos vardu. Sesuo visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) ir naudojosi abiem žemės sklypais ir juos prižiūrėjo, sodino daržus, mokėjo žemės mokesčius.

Liudytojo nurodomos aplinkybės patvirtinamos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys statiniai – 55/100 gyvenamojo namo, trys ūkiniai pastatai, garažas, kurie įsigyti iki santuokos su palikėju sudarymo. Iš Gyventojų registro pažymoje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja A. C. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki šiol gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Minėtus rašytinius įrodymus įvertinus kartu su liudytojo paaiškinimais, sprendžiama, kad pareiškėja, po sutuoktinio mirties toliau gyvendama name, kurio dalis jai priklauso nuosavybės teise, naudojosi prie namo esančio žemės sklypo, taip pat ir šalia esančio sklypo dalimis, registruotomis jos vardu, tuo pačiu naudojosi ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančia sklypų dalimi, tuo priimdama po sutuoktinio mirties palikimą faktiškai jį valdydama.

Iš Testamentų registro išraše esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas L. C. testamento nebuvo sudaręs ir palikėjo įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. C. po sutuoktinio L. C. mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą – naudojosi po sutuoktinio mirties likusiomis žemės sklypų dalimis ir šį turtą prižiūrėjo, šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, po sutuoktinio mirties likusį turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, kitų palikėjo įpėdinių nėra, todėl vertinama, kad pareiškėja priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 443, 444, 445, 448 str., CK 5.50 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus L. C. (L. C.), gimusiam (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktą nustatyti dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.