Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gruodžio 22 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuotas iš T. K. valstybės nuosavybėn automobilio „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 910 Eur.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos 236,67 Eur už T. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą neišieškotos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Nuteistasis T. K. nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1-3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu, subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, T. K. skirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. K., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

9. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą (veikos padarytos tiesiogine tyčia). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dvi sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o dėl BK 178 straipsnio 2 dalies – dar ir būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vertino nuteistojo T. K. asmenybę – teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka (baudų nemoka), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje – neregistruotas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant šių straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę už kiekvieną nusikaltimą nustatant artimą vidurkiams. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo. Apeliantas pabrėžia, kad nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas, nėra sunkūs ir pavojingi. Vis tik, nuteistasis padarė tris baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, o viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad T. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nepadarė, šiuo metu teisiamas 13 kartą, paskutinius tris nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistu, kas rodo, jog T. K. ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apeliantas nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio ir vienareikšmiškai vengia keisti gyvenimo būdą. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog bausmės tikslai T. K. bus pasiekti tik paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tinkamai individualizavo bausmę. Pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai nuteistajam už šiuos tris nusikaltimus galėtų būti pasiekti taikant švelnesnę bausmės rūšį apygardos teismas nenustatė.

11. Apeliantas taip pat teigia, jog dėl paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, jis neturi galimybės įsidarbinti ir tokiu būdu sumokėti žalą, todėl būdamas laisvėje žada iš karto įsidarbinti. Apygardos teismas vertina, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Apeliantas, būdamas laisvėje, nesiėmė aktyvių veiksmų legaliam pajamų šaltiniui surasti, nusikalto pakartotinai, dvi nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas ne mažina, o priešingai, rodo didesnį asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti ir nuteistojo asmenybę charakterizuoja neigiamai. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino T. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dar kartą vertinti šią aplinkybę ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors apylinkės teismas nustatė vieną T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir net dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (recidyvistas ir padarė būdamas neblaivus), tačiau teismas jam paskyrė mažesnio dydžio bausmę nei sankcijoje numatytas vidurkis, o bendrindamas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (1 metai 7 mėnesiai), teismas pridėjo tik po minimaliai trukmei artimą laisvės atėmimo dalį švelnesnių bausmių (po 4 mėnesius nuo paskirtų bausmių pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, apeliantui skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Dar labiau švelninti paskirtos bausmės teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

12. Pasak nuteistojo, atlyginti žalą jam padėtų su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas, pavyzdžiui, lygtinis paleidimas su apykoja ar be jos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog T. K. paskirta bausmė yra akivaizdžiai neteisinga. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Apeliantas padarė tris baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, o viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai, o įvertinus jas kartu su šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, apelianto asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijai nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

13. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad dėl nustatytos laisvės atėmimo bausmės jis negalės įsidarbinti ir tvarkytis gyvenimo. Tačiau dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme už padarytas nusikalstamas veikas taikomos sankcijos ir priemonės užtikrina jau minėtą specialiąją bei bendrąją prevenciją, kuriomis siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir kartu visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio baudžiamojo įstatymo pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, teisių ir laisvių suvaržymų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Nusikaltimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas joks prioritetas prieš visuomenės interesus. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. K. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota ir ji nėra per griežta ar neteisinga.

14. Galiausiai pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu T. K. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, nurodant, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nurodyta termino skaičiavimo pradžia nėra teisinga.

15. Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju vairuotojo pažymėjimas iš T. K.nusikaltimo padarymo dieną nebuvo paimtas, nes nuteistasis apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemones. Netaikius dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo T. K. padėtis nebuvo niekaip apsunkinta, nes jis ir taip neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas nuo įvykio momento netenka prasmės. Teismų praktikoje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas, neužkerta kelio taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Ši priemonė yra prevencinė ir neleidžia kilti situacijoms, kai nusikaltimą transporto eismo saugumui padaręs asmuo, kuris neturėjo teisės vairuoti, nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, turi galimybę įgyti teisę vairuoti ir naudotis šia teise.

16. Apylinkės teismas draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau apylinkės teismas neįvertino to, kad T. K. nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti siejamas ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo visiško bausmės atlikimo, kuomet nuteistasis turės realią galimybę įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Priešingu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis nebūtų užtikrinta. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo bausmės atlikimo dienos, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

17. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 78). Pažymoje nurodyta, kad T. K. teikiant antrinę teisinę pagalbą, susidarė 126,67 Eur išlaidų ir tokia suma priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

18. Kaip matyti, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus 2023-02-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 79-80) buvo nutarta T. K. teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant 100 proc. apmokėjimą, todėl remiantis tuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš T. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

atmesti nuteistojo T. K. apeliacinį skundą.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K.paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams terminą skaičiuoti nuo T. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės atlikimo dienos.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Atmesti prašymą išieškoti iš T. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.