Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-544-785/2015;

Teisėja Jūratė Ramanauskienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00782-2013-2;

2015 m. birželio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nuteistajam M. G., nuteistajam A. D., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (veika dėl Z. S. turto vagystės) ir nubaustas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. (veika dėl E. P. turto vagystės) ir nubaustas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta A. D. subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais paskirta ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi subendrinta neatlikta bausme, bausmes sudedant iš dalies ir paskirta A. D. galutinė subendrinta bausmė – keturi metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuotas A. D. laikinasis sulaikymas nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24.

Priteista AB „Lietuvos draudimas“ solidariai iš A. D. ir M. G. aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai trisdešimt septyni centai (896,37 EUR) turtinei žalai atlyginti.

Minėtu nuosprendžiu taip pat kaltu pripažintas ir M. G., tačiau nuteistasis apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. apie 02 val. 00 min. kartu su M. G., būdami prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, turėtomis žirklėmis nuėmę apdailos juosteles nuo automobilio „Volvo S40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Z. S., pagrobė svetimą turtą – Z. S. priklausančio automobilio „Volvo S40“ abiejų priekinių durelių apdailos juostas (2 vnt.) ir abiejų galinių durelių apdailos juostas (2 vnt.) bendros 724,53 Lt (209,84 EUR) vertės ir padarė nukentėjusiajam Z. S. bendrą 209,84 EUR (724,53 Lt) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. 03 val. 00 min. kartu su M. G., būdami prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, turėtomis žirklėmis nuėmę apsaugos juosteles nuo automobilio „BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. P., pagrobė svetimą turtą – E. P. priklausančio automobilio „BMW 530“ priekinio bamperio kairės ir dešinės pusės apsaugos juostas su parkavimosi sistemos davikliais bendros 900 litų (260,66 EUR) vertės, priekinio valstybinio numerio plastikinį laikiklį 200 Lt (57,92 EUR) vertės su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) 45 Lt (13,03 EUR) vertės ir padarė nukentėjusiajam E. P. bendrą 1145 Lt (331,61 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. D. asmens savybės rodo sulėtintą nuteistojo protinį išsivystymą, socialinio supratingumo lygį, nepakankamą pagal amžių orientavimąsi jį supančioje socialinėje aplinkoje. Dėl šių faktinių aplinkybių pirmos instancijos teismas nuosprendyje turėjo aptarti galimybę taikyti A. D. BK 81 str., 92 str. nuostatas. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad A. D. inkriminuojamų nusikaltimų įvykdymo metu buvo ką tik tapęs pilnamečiu. Byloje yra penkios charakteristikos, kuriose nurodoma, kad A. D. turi sutrikimų, išsiblaškęs, emocionalus, impulsyvus, jo suvokimo galimybės žemos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. D. medicininės dokumentacijos, anamnezės ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-123/2014 žinoma, kad nuteistojo A. D. motina mirė, kai jam buvo 2 metai (žuvo tragiškai). Nuteistojo motina nėštumo metu vartojo alkoholį, vedė asocialų gyvenimo būdą. A. D. gimė mažo svorio, hipoksijoje. Vaikščioti pradėjo 2 metų, iki 5 metų kalbėjo neaiškiai. Mokyklą pradėjo lankyti 7 metų, buvo skirtas adaptuotas mokymas. Vėliau prisidėjo elgesio problemos, pradėjo bendrauti su elgesio problemas turinčiais vaikinais, pradėjo girtuokliauti, rūkyti, vagiliauti. Iš Jonavos Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijos: įrašas 2005-06-08: atvyko su tėvu ir pamote dėl elgesio problemų. Labai grubus, dirglus, agresyvus, dažni konfliktai mokykloje su mokytojais ir vaikais. Namuose taip pat irzlus, įvairiausiais būdais reikalauja savo norų išpildymo, nepaklusnus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-123/2014 nurodoma, kad nuteistajam A. D. diagnozuojamas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas F 60.2. Nors teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertai neatsako į klausimą dėl socialinės brandos, tačiau pati ekspertizė bei aukščiau paminėtoji charakterizuojanti medžiaga suponuoja šiais faktais pagrįstą išvadą, jog įvykio metu nuteistasis A. D. pagal savo socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Šiuo metu nuteistasis A. D. labai išgyvena susidariusią situaciją, laikosi pozicijos, kad nepadarė inkriminuojamų veikų, suvokią jam gręsiančios atsakomybės ir esamos padėties rimtumą. Taigi teismui nutarus, kad A. D. padarė jam inkriminuojamas veikas, jam taikytinos BK XI skyriaus nuostatos.

Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas G. Zavtrakovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaususi liudytoją D. D., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal BK 178 str. 1 d. (dvi veikos), todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino, o apeliaciniame skunde nuteistojo A. D. gynėjas nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Pažymima, jog pirmos instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmos instancijos teismas palygino tarpusavyje nuteistųjų M. G. ir A. D. parodymus, jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų Z. S. ir E. P. parodymus, liudytojų A. U., A. D., V. D. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka A. D. kaltei įrodyti.

Nuteistasis A. D. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, tačiau tokia nuteistojo pozicija laikoma, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima, jog tokie A. D. duoti parodymai skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Iš 2013-09-24 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. D. pilnai prisipažino kaltu dėl automobilio „BMW 530“ ir „Volvo S40“ detalių vagystės bei nurodė detalias aplinkybes, kada ir kaip įvykdė nusikalstamas veikas. 2013-09-24 parodymų patikrinimo vietoje metu A. D. tiksliai parodė vietas, kuriose stovėjo automobiliai „BMW 530“ ir „Volvo S40“. Tokie jo parodymai patvirtino nukentėjusiųjų Z. S. ir E. P. parodymus, kurie parodė, kur buvo pastatyti automobiliai ir kokios detalės buvo pavogtos. Tačiau 2014-03-12 apklaustas įtariamuoju A. D. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jokių vagysčių jis neįvykdė. Taigi matyti, kad A. D. nuo 2014-03-12 apklausos pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Tokios versijos A. D. laikėsi ir pirmos instancijos teisme. Šiuos A. D. parodymus patvirtino M. G., kuris parodė, kad automobilių „BMW 530“ ir „Volvo S40“ detalias pavogė vienas. Tačiau tokie A. D. ir M. G. parodymai vertinami kritiškai. Iš telefoninių pokalbių įrašų suvestines matyti, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. 17:41:30 val. buvo išsiųsta SMS žinutė iš abonento Nr. 860887392 (M. G.) į abonentą Nr. 867591051(A. D.) su tekstu: „... tavo sikna isgelbejau nx del tu daliu kur buvai pritenpes pas mane nx del to isimete pas mane su orderiu bl bl cia man db p“. 2013 m. rugsėjo 12 d. 18:04:09 val. buvo išsiųsta SMS žinutė iš abonento Nr. 867591051 (A. D.) į abonentą Nr. Nr. 860887392 (M. G.) su tekstu: „apie moldingus nekalbam“. Taigi konstatuojama, jog A. D., pakeitęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir neigdamas savo kaltę, siekia išvengti atsakomybės, o M. G. jam padeda.

Kolegija taip pat kritiškai vertina liudytojų A. D. ir V. D. parodymus, kuriuose jie teigia, kad A. D. iš namų nebuvo išėjęs, o jo telefonu naudojosi brolis D. D., kuris kelis kartus buvo išėjęs iš namų. Pažymima, jog minėtas liudytojas yra A. D. tėvas, o liudytoja yra A. D. įmotė. Taigi akivaizdu, kad A. D. ir V. D. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai nėra patikimi. Be to, tokie liudytojų parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis.

Teisėjų kolegija nesutinka, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta A. D. teisė į gynybą. Vien ta aplinkybė, jog apklausiant A. D. ir atliekant kitus proceso veiksmus nedalyvavo gynėjas advokatas, nėra laikoma proceso pažeidimu ir asmens teisės į gynybą nesuvaržo. Pažymima, kad iš 2013-09-23 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, jog A. D. buvo paaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau A. D. atsisakė turėti gynėją ir buvo surašytas protokolas dėl gynėjo atsisakymo, kurį A. D. pasirašė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atliekant procesinius veiksmus su A. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinoma, jog jis turi psichinių trūkumų, kurie jam sukels sunkumų be gynėjo pagalbos įgyvendinti teisę į gynybą, tačiau tai tik subjektyvi A. D. gynėjo nuomonė. BPK 51 str. nurodyti atvejai, kada ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo paskirti gynėją. BPK 51 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Asmenimis, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčiais pasinaudoti savo teise į gynybą, laikytini asmenys, kurie turi esminių kalbos, regėjimo, klausos defektų arba serga sunkia liga, aiškiai apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą, taip pat nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys bei asmenys, teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat tie asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-145/2009). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. D. yra veiksnus, pakaltinamas, byloje nėra duomenų, kad jo veiksnumas būtų apribotas. Iš 2014-08-22 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. D. gali teisingai suvokti įvykį, jį atsiminti, atkurti ir paaiškinti įvykio aplinkybes. A. D. intelektiniai, pažintinės veiklos, asmenybės resursai yra pakankami, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir valdyti savo veiksmus. Be to, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, A. D. buvo sąmoningas, suvokė dėl kokių aplinkybių yra apklausiamas, pats nurodė įvykio aplinkybes, parodė, kur buvo automobiliai nuo kurių pavogė detales. Taigi konstatuojama, kad jokio pagrindo pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu ikiteisminio metu nebuvo.

Aukštesnysis teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti A. D. gynėjo advokato V. A. prašymą apklausti liudytoju D. D.. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-06-09 teisiamojo posėdžio metu A. D. gynėjas advokatas V. A. pateikė prašymą apklausti D. D., kuris gali patvirtinti, kas naudojosi mobiliuoju telefonu. Teisėja advokato V. A. prašymą dėl D. D. iškvietimo į teisiamąjį posėdį atmetė, konstatuodama, jog tas pačias aplinkybes nurodo tiek kaltinamasis A. D., tiek apklaustas kaltinamojo tėvas A. D., tiek V. D.. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai. Tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti (BPK 270 str. 2 d.).

Atkreipiamas dėmesys, jog prašymas apklausti liudytoją D. D. buvo pateiktas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nepaisant to, jog šis prašymas buvo išspręstas pirmos instancijos teisme, teisėjų kolegija prašymą tenkino ir apklausė į apeliacinės instancijos teismo posėdį atvykusį D. D.. Liudytojas parodė, kad buvo grįžęs iš Vokietijos į Lietuvą atostogų. Atvyko pas tėvą, kur buvo ir brolis A. D., šventė, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo gerokai apsvaigęs. Taip pat parodė, kad buvo pasiėmęs brolio telefoną ir juo naudojosi. Lyg ir skambino bei rašė M. G.. Po vidurnakčio išėjo nusipirkti cigarečių. Brolis A. D. buvo namuose. Tačiau teisėjų kolegija D. D. parodymus vertina kritiškai. Jis A. D. šeimos narys, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog D. D. buvo gerokai apsvaigęs bei išėjęs iš namų nusipirkti cigarečių, todėl jo parodymai, kad brolis A. D. visą laiką buvo namuose, negali būti laikom patikimais. Tai, kad D. D. galimai naudojosi brolio telefonu, nepaneigia A. D. kaltės, kuri yra įrodyta aukščiau išdėstytų įrodymų visuma.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas BK XI skyriaus nuostatų taikymas. Prašoma, atmetus prašymą panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, taikyti A. D. BK 81 str. 2 d. ir 92 str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tačiau pažymima, kad teismas gali taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau imperatyviai neprivalo to daryti, kadangi tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė tiek BK 75 str., tiek BK 92 str. taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi A. D. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas nors A. D. buvo pripažintas kaltu dėl 27 apysunkių nusikaltimų nuosavybei. Tačiau nuteistasis nesilaikė įstatymų ir vėl nusikalto, kas rodo, kad netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, koreguoti nuteistojo elgesio nepavyksta.

Jonavos rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. D., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, vaidmenį bendroje veikoje, įvertintino tai, kad A. D. teisiamas ne pirmą kartą už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, kuriuos padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracine tvarka nebaustas, mokymo įstaigų charakterizuojamas patenkinamai, VšĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi 2005 m., jam buvo diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, vėliau nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas, dirba. Taigi Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai skyrė A. D. subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrino su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais paskirta ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi subendrinta neatlikta bausme, bausmes sudedant iš dalies ir paskyrė A. D. galutinę subendrintą bausmę – keturis metus aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo pagrindinius prašymus ar esminius argumentus. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus iš naujo vertinti kitaip nei tai padarė apylinkės teismas, ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų dar kartą nekartoja.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinį skundą atmesti.