Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. P., V. J., S. M., N. P., L. T., A. U., G. L. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčų komisija nepagrįstai nusprendė, kad buto Nr. 8 savininkė (pareiškėjos motina) realizavo savo teises į namo pastogėje esančias patalpas dar 2013 m. birželio 26 d. įrašius buto Nr. 8 kadastro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastre. Komisija nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ji neteko daiktinių teisių į pastogę. Ginčų komisija nurodė, jog nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai priklauso Turto dalių paskaičiavimo projekte nurodytos 113,04 kv. m ploto pastogės dalis. Ginčų komisija VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko galioti.

Pažymėjo, jog, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pareiškėja nebuvo informuota apie bendrojo naudojimo patalpų suformavimą ir neteko teisės pareikšti savo pozicijos dėl pastogės teisinės padėties pakeitimo. Todėl 2020 m. rugsėjo 1 d. Turto dalių paskaičiavimo projektas yra neteisingas bei neteisėtas ir atsakovė neturėjo teisės jo įregistruoti.

Atkreipė dėmesį, jog Registro tvarkytojas, gavęs prašymus ir Registro duomenis, siekdamas įregistruoti arba išregistruoti Registro objektą arba pakeisti duomenis apie jį, atlieka pateiktų Registro duomenų analizę, įvertina duomenis ir priima sprendimą objektą įregistruoti, išregistruoti arba pakeisti jo duomenis, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnyje nurodytais atvejais – atsisako Registro objektą įregistruoti ar išregistruoti arba pakeisti duomenis apie jį (Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 19 punktas).

Nurodė, jog Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), reglamentuota nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarka.

Nustatant pastatų kadastro duomenis pirmiausia rengiamas statinių išdėstymo plano abrisas. Pastatai ir juose esančios patalpos matuojami ir žymimi abrise laikantis Taisyklių 74 punkte nurodytų reikalavimų. Sudarant abrisą pirmiausiai braižomas pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomas vidaus patalpų planas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra laikančiosios, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras. Po to pažymimos durys, langai (stoglangiai), krosnys, viryklės, dūmtraukiai (Taisyklių 74.2 papunktis). Langų ir lauko durų angų matmenys matuojami išorinėse lauko atitvarų plokštumose (Taisyklių 74.15 papunktis).

Pažymėjo, jog Taisyklių 77 punkte nustatyta, kad pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama atskiru Kadastro objektu, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys, reikalingi užpildyti privalomas pastato kadastro duomenų formas. Neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju. Taisyklių 179 punkte nustatyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Tačiau atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas. Pastogės 113,04 kv. m ploto dalis suprojektuota ir įregistruota be jokio įėjimo į pastogę, todėl bendraturčiams nėra galimybės patekti į pastogę. Dokumentai, kurių pagrindu yra įregistruota pastogė, yra sudaryti pažeidus Taisyklių imperatyvius reikalavimus. Dėl šių priežasčių atsakovė Nekilnojamojo turto registre neturėjo teisės 2020 m. lapkričio 30 d. įregistruoti pastogės kaip atskiro nekilnojamojo daikto.

Atsakovė VĮ Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 15 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į pastogę. Su pareiškėjos prašymu nebuvo pateikta jokių dokumentų. Pažymėjo, jog VĮ Registrų centro Kauno skyrius 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SPR4-30214 (14.5 E) nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą į nekilnojamąjį daiktą.

Akcentavo, jog, pagal Nekilnojamojo turto registro įrašu Nr. 44/2545486 įregistruotus duomenis bei elektroniniame dokumentų archyve esančius dokumentus, t. y. Turto dalių paskaičiavimo projektą, pastogė, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2020 m. lapkričio 30 d. Įregistravus pastogę atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeitė ir ji jau nebebuvo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise. VĮ Registrų centro Kauno skyrius vertino, kad pareiškėjos prašymas nėra tinkamas juridinis pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į dalį pastogės Nekilnojamojo turto registre. Turto dalių paskaičiavimo projekte nėra įtrauktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomas butas Nr. 8 ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jai priklauso pastogės dalis. VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas vadovaujantis Registro įstatymo iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 2 punktu.

Atsakovė nurodė, jog pareiškėja, nesutikdama su VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu, kreipėsi į Ginčų komisiją prašydama jį panaikinti, taip pat prašė panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota G. L. nuosavybės teisė į 1319/10000 dalių pastogės, bei atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo paduoti.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą pažymėjo, kad, Nekilnojamojo turto registre 2023 m. gruodžio 20 d. įregistravus G. L. nuosavybės teisę į 1341/5000 dalis pastogės, VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas, kuriuo į 1319/10000 dalių pastogės buvo įregistruotos G. L. nuosavybės teisės, tapo istoriniu duomenimi. Pastogės duomenys 2023 m. gruodžio 20 d. buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą. Teisės aktai nenumato galimybės naikinti, keisti ar taisyti iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotus archyvinius kadastro ir registro duomenis (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 14, 70, 72 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato galimybės naikinti, keisti ar taisyti Nekilnojamojo turto registro istorinių duomenų, 2023 m. gruodžio 20 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravus G. L. nuosavybės teisę į 1341/5000 dalis pastogės, VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas tapo istoriniu duomenimi, todėl Ginčų komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimu buvo atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre į 1319/10000 dalių pastogės buvo įregistruota G. L. nuosavybės teisė.

Nurodė, jog Ginčų komisija, 2024 m. sausio 18 d. gavusi pirminį pareiškėjos skundą, nusprendė, kad pareiškėja nepraleido Registro įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino skųsti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo įformintas Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas, nes apie šį sprendimą jai tapo žinoma 2023 m. gruodžio 18 d. gavus VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

Atsakovė pažymėjo, jog pareiškėjos ginčijamas VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas įrašyti pastogės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo priimtas G. L. 2020 m. lapkričio 23 d. prašymo ir 2020 m. rugsėjo 1 d. parengtos pastogės kadastro duomenų bylos pagrindu.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Todėl patalpų teisinės padėties pakeitimas yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis).

Atkreipė dėmesį, jog Ginčų komisija nustatė, kad pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuotos ir įregistruotos devynios patalpos – 8 butai ir pastogė. Turto dalių paskaičiavimo projektą pasirašė septynių pastate esančių butų savininkai, o buto Nr. 8 savininkės valia šiame dokumente nėra išreikšta.

Pažymėjo, jog Ginčų komisija nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teisė į butą Nr. 8 pirmą kartą buvo įregistruota 1992 m. gegužės 11 d. buto įsigijimo 1992 m. gegužės 11 d. sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nupirko 49,46 kv. m bendrojo naudingo ploto butą. Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve saugomos 1987 m. rugsėjo 19 d. namo kadastro duomenų bylos duomenimis, buto Nr. 8 bendras naudingas plotas – 49,46 kv. m. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės į butą Nr. 8 įregistravimo pagrindas 2013 m. birželio 26 d. buvo papildytas Švenčionių rajono apylinkės teismo 1997 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22-97 ir 2013 m. birželio 14 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Deklaracijoje užfiksuota, kad buvo atliktas buto Nr. 8 paprastasis remontas, buto Nr. 8 bendras plotas – 88,21 kv. m. Taip pat matininkės S. G. 2013 m. gegužės 10 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre 2013 m. birželio 26 d. buvo pakeisti buto Nr. 8 kadastro duomenys, t. y. buto Nr. 8 bendras plotas – 88,21 kv. m. Vidaus plotų eksplikacijos duomenimis (3A forma), buto Nr. 8 bendrą plotą (88,21 kv. m) sudaro patalpos, esančios antrame pastato aukšte (47,86 kv. m), ir mansardoje esančios patalpos, kurių plotas 40,35 kv. m.

Nurodė, jog, matininko G. Z. 2020 m. rugsėjo 1 d. parengtos namo kadastro duomenų bylos duomenimis (1A forma), namo pastogės patalpų bendras plotas sudaro 153,39 kv. m, t. y. pastogė, kurios bendras plotas 113,04 kv. m ir buto Nr. 8 sudėtyje namo pastogėje esančios 40,35 kv. m ploto patalpos. Ginčų komisija, įvertinusi šiuos duomenis, nusprendė, jog buto Nr. 8 savininkė (pareiškėjos motina G. G.) realizavo CK 4.75 straipsnyje numatytas teises į namo pastogėje esančias patalpas dar 2013 m. birželio 26 d. įrašius buto Nr. 8 kadastro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastre, todėl pareiškėjos argumentas, kad ji neteko daiktinių teisių į namo pastogę, atmetamas kaip nepagrįstas.

Teigė, jog skundžiamame VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendime pagrįstai nurodyta, kad Turto dalių paskaičiavimo projekte nėra įtrauktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomas butas Nr. 8 ir nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai priklauso Turto dalių paskaičiavimo projekte nurodytos 113,04 kv. m ploto pastogės dalis. Atsižvelgiant į tai, Ginčų komisija 2024 m. kovo 20 d. sprendimu pagrįstai paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

Atsakovė dėl pareiškėjos argumento, kad pastogė suprojektuota ir įregistruota be įėjimo, bendraturčiams nesudarius galimybės patekti į pastogę, atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis). Kadastro duomenų bylos sudarymas yra techninio pobūdžio veiksmas, kuriuo užfiksuojama daikto faktinė situacija. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Pastogės kadastro duomenų tikrumą taip pat patvirtino kadastrinius matavimus atlikęs ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaręs matininkas. Dokumentai, kurių pagrindu įregistruota pastogė, yra galiojantys, nepanaikinti ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro nuostatų 113 punktas imperatyviai numato, kad daiktinė teisė gali būti išregistruojama tik tuo atveju, kai jos turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba išregistruojamas pats nekilnojamasis daiktas. Taip pat asmens pareiga su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius Registro objekto, kurį prašoma įregistruoti, išregistruoti ar kurio duomenis prašoma pakeisti, atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) arba Registro objekto duomenų pasikeitimą, išskyrus tuos atvejus, kai Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti pakanka tik asmens prašymo, yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro nuostatų 44 punkte. Kaip minėta, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. į 1243/10000 dalis pastogės 2022 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu yra įregistruota G. L. nuosavybės teisė, o nuo 2024 m. sausio 10 d. – į 2173/5000 dalis pastogės įregistruota G. L. nuosavybės teisė 2019 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Taigi, į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o dokumentai, patvirtinantys, kad daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, teritoriniam registratoriui nebuvo pateikti.

Pažymėjo, jog Ginčų komisija 2024 m. kovo 20 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo įrašyti pastogės kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą. Skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas iš esmės pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Ginčų komisija, neperžengdama savo kompetencijos, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės atsisakymo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisę į nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), dalį.

Nagrinėjamo ginčo dalykas –VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo įrašyti pastogės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SPR4-30214 (14.5 E) atmesti pareiškėjos prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į neįrengtą pastogę ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Ginčų nagrinėjimo komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. CSPR-101, kuriuo iš esmės pareiškėjos skundas dėl pirmiau minėtų sprendimų panaikinimo buvo netenkintas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SPR4-30214 (14.5 E) teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja nuosavybes teise 1992 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu valdo butą Nr. 8 gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriame yra suformuotos ir įregistruotos devynios patalpos – 8 butai ir pastogė.

Pagal namo kadastro duomenų bylos archyvinius duomenis, pareiškėjos buto Nr. 8 bendrasis naudingas plotas sudarė 49,46 kv. m. Buto duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2013 m. birželio 26 d. buvo pakeisti atlikus paprastąjį remontą ir buto bendrasis naudingas plotas sudarė 88,21 kv. m., t. y. patalpos, esančios antrame pastato aukšte, kurių plotas 47,86 kv. m, ir mansardoje esančios patalpos, kurių plotas 40,35 kv. m.

Registro įstatymo 22 straipsnyje (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) yra išvardyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo pagrindai (dokumentai), kuriais remiantis šios teisės registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo 22 straipsnyje (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) numatyta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra:

1) valstybės institucijos sprendimas;

2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;

3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – Turto arešto aktų registro dokumentai;

4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas;

5) paveldėjimo teisės liudijimas;

6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą;

7) rašytiniai sandoriai;

8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas);

9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai;

10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Registrų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą.

Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą galima tik pagal su prašymu pateiktus nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo dokumentus, kurie vienareikšmiškai patvirtintų asmens daiktinės teisės atsiradimą į nekilnojamąjį daiktą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja kartu su 2023 m. gruodžio 15 d. prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į pastogę nepateikė VĮ Registrų centrui dokumentų, patvirtinančių jos daiktinių teisių į ginčo palėpės dalį, kuri kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas suformuota 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjos skunde teismui nurodyti argumentai, kad ji, kaip daugiabučio namo, kuriame yra ginčo palėpė, vieno iš butų savininkė, neteko daiktinių teisių į bendro naudojimo pastogę, nėra reikšmingi nagrinėjant ginčą dėl VĮ Registrų centro Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo, todėl teisėjų kolegijos nevertintini. Pareiškėjos nuosavybės teisė į bendro naudojimo patalpos – palėpės –dalį gali būti įregistruota tik esant pateiktiems šią teisę akivaizdžiai patvirtinantiems dokumentams, kurie negali būti vertinimo bei ginčo dalyku, nes ginčai dėl nuosavybės teisių atsiradimo (pasibaigimo) yra bendrosios kompetencijos teismų, nagrinėjančių civilines bylas, nagrinėjimo dalykas ir nepriskirti nekilnojamojo turto registratoriaus kompetencijai.

CK 4.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).

Nagrinėjamo ginčo objektą – pastogę 2020 m. lapkričio 30 d. įregistravus Nekilnojamojo turto registre atskiru nekilnojamuoju daiktu, kuris tapo kitų asmenų valdomu dalinės nuosavybės teisės objektu ir kuris dėl to neteko daugiabučio namo bendro naudojimo objekto statuso, bei pareiškėjai nepateikus dokumentų, patvirtinančių jos daiktinių teisių atsiradimą į ginčo palėpės dalį, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos nuosavybės teisę į bendro naudojimo patalpą – pastogę, buvo nepagrįstas jos nuosavybės teisę į ginčo pastogę patvirtinančiais juridiniais faktais ir kitais jos daiktines teises patvirtinančiais dokumentais.

Aplinkybė, jog palėpė iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo namo, kuriame pareiškėja nuosavybės teise valdo butą, bendro naudojimo objektas, skundžiamo sprendimo teisėtumui įtakos neturi, nes Registro įstatymo 4 straipsnyje (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip pirmiau buvo minėta, pareiškėja kartu su 2023 m. gruodžio 15 d. prašymu VĮ Registrų centro Kauno skyriui nepateikė Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, pagrindžiančių jos daiktinių teisių atsiradimą į ginčo palėpės dalį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (Registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktas (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.).

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, VĮ Registrų centro Kauno skyrius, vadovaudamasis Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 punktu, 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SPR4-30214 (14.5 E) pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos 2023 m. gruodžio 15 d. prašymą įregistruoti jos daiktines teises į pastogę atmetė. Naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl tų pačių argumentų nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Ginčų komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. CSPR-101 dalies, kuria ikiteismine tvarka išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SPR4-30214 (14.5 E) teisėtumo bei paliktas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas.

Dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo įrašyti pastogės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, teisėtumo ir pagrįstumo

Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto registro įrašo sudarymo tvarką ir turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (Registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro bazės duomenų 2024 m. balandžio 29 d. išrašo matyti, kad skundžiamu VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ginčo pastogės kadastro duomenys įrašyti matininko G. Z. 2020 m. rugsėjo 1 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Skundžiamu sprendimu ir įformintas minėto registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo įrašu negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Būtent skundžiamu VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žyma apie kadastriniais matavimais suformuotą ir nuo 2020 m. lapkričio 30 d. įregistruotą atskirą nekilnojamojo turto objektą – daugiabučio gyvenamojo namo palėpę. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į ginčo palepę buvo įregistruotos Turto dalių paskaičiavimo projekto pagrindu.

Tai, kad palėpė buvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, patvirtina matininko G. Z. 2020 m. rugsėjo 1 d. parengta palėpės kadastro duomenų byla, kurios teisiniu pagrindu padarytas ginčijamas įrašas apie palėpės įregistravimą Nekilnojamo turo registre.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis (2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1764 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.). Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Taigi, pagal Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 punktą, už teisingų kadastro duomenų nustatymą yra atsakingas būtent kadastrinius matavimus atlikęs matininkas.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Registrų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.).

Registrų įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad jeigu Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, laikoma, jog šie duomenys teisingi, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Ginčo palėpės kadastro duomenų byla, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre padarytas ginčijamas įrašas, yra galiojanti ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinta, todėl laikytina teisėtu pagrindu įregistruoti ginčo palėpę nekilnojamo turto objektu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 83 punkte (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) numatyta, jog, asmuo, pageidaujantis pakeisti Registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, ar jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, nuomininkus ar naudotojus, taip pat kadastro duomenis Registre, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įrašyti pakeitimus, dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja tokių dokumentų nepateikė.

Taigi, Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Registro įstatyme ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų normose.

Nagrinėjamo ginčo atveju į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti palėpės duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pareiškėja nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų kitokius juridinius faktus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kuriuo buvo įrašyti pastogės kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Taip pat dėl tų pačių argumentų teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamo Ginčų komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. CSPR-101 dalies, kuria paliktas galioti VĮ Registrų centro Vilniau skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas įrašyti pastogės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Dėl VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Ginčų nagrinėjimo komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. CSPR-101 teisėtumo ir pagrįstumo

Visų pirma, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2024 m. sausio 17 d. su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – pastogę, bei išspręsti klausimą iš esmės dėl pastogės, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, Nekilnojamojo turto registre 2020 m. lapkričio 30 d. įregistravimo teisėtumo.

Ginčų komisija 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. S-698 (1.4 Mr) „Dėl skundo trūkumų šalinimo“ nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Ginčų komisija nagrinėja skundus dėl registrų tvarkytojų sprendimų. Taip pat pareiškėjai buvo nurodyta, kad prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ji turi nurodyti datą, kada sužinojo apie 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą, ir kokios buvo konkrečios bei pagrįstos termino praleidimo priežastys.

Teismas šiame sprendime jau pirmiau pasisakė dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo įrašyti pastogės kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą, dėl VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SPR4- 30214 (14.5 E), kuriuo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo pastogės dalį, ir taip pat dėl pareiškėjos skundžiamos Ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria buvo palikti galioti minėti sprendimai, pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl šioje teismo sprendimo dalyje bus vertintina skundžiama Ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruota G. L. nuosavybės teisė į 1319/10000 dalis pastogės.

Ginčų komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. CSPR-101 atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota G. L. nuosavybės teisė į 1319/10000 dalis pastogės, buvo grindžiamas tuo, jog, Nekilnojamojo turto registre 2023 m. gruodžio 20 d. įregistravus G. L. nuosavybės teisę į 1341/5000 dalis pastogės, VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas, kuriuo į 1319/10000 dalių pastogės buvo įregistruotos G. L. nuosavybės teisės, tapo istoriniais duomenimis, kurių nėra galimės naikinti, keisti ar taisyti.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog, Nekilnojamojo turto registre 2023 m. gruodžio 20 d. įregistravus G. L. nuosavybės teisę į 1341/5000 dalis pastogės, ankstesnis Vilniaus registro tvarkytojo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas, kuriuo įregistruota G. L. nuosavybės teisė į pastogės 1319/10000 dalis, tapo archyviniais duomenimis, kurių keitimas nenumatytas ginčui aktualiuose teisės aktuose, kitaip tariant, nenumatyta procedūrinė galimybė keisti istorinius (archyvinius) duomenis.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 29.4 papunktyje numatyta, jog Registro tvarkytojo veiksmai įregistruojant, išregistruojant Registro objektą arba keičiant jo duomenis apima ir Registro objekto duomenų perkėlimą į Registro archyvą, kai pakeičiami Registro objekto duomenys arba Registro objektas išregistruojamas.

Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymais nustatytiems juridiniams faktams įregistruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad centrinis registratorius negali naikinti teritorinio registratoriaus sprendimo, kai po jo priėmimo Nekilnojamojo turto registre jau yra registruojami kiti su tais pačiais nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, nes, priešingu atveju, centrinis registratorius paneigtų Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotą su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susijusį juridinį faktą, o tai akivaizdžiai prieštarautų šios institucijos paskirčiai ir funkcijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1752-602/2020, 2016 m. liepos 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2464-602/2016).

Atsižvelgdama į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimą, nenumato procedūrinės galimybės naikinti, keisti ar taisyti istorinių (archyvinių) Registro duomenų, Ginčų komisija priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruota G. L. nuosavybės teisė į 1319/10000 dalis pastogės.

Apibendrinęs pirmiau nurodytus argumentus, nustatytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos skundžiamų sprendimų pagrįstumu ir motyvuotumu. Pareiškėjos ginčijami sprendimai atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, juose nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė rėmėsi. Taip pat nurodytos ir priežastys, lėmusios pareiškėjos prašymo ir skundo netenkinimą, todėl nėra pagrindo skundžiamų sprendimų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1–2 dalys). Nagrinėjamu atveju ABTĮ 91 straipsnyje numatytų pagrindų naikinti pirmiau minėtus skundžiamus sprendimus nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir nurodytus faktinius bei teisinius argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiojo suinteresuoto asmens G. L. atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog asmuo iš viso patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su bylos medžiaga bei rašytinių paaiškinimų parengimas. Papildomai trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pateikė PVM sąskaitą už teisines paslaugas bei dokumentus, patvirtinančius minėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

Byloje nustatyta, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį G. L. byloje atstovavo advokatė Edita Bumblienė pagal 2024 m. gegužės 8 d. atstovavimo sutartį, kuri šio asmens vardu parengė ir 2024 m. liepos 1 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 161 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą dydis galėtų būti 0,4 (koeficientas) x 2 161 Eur = 864,40 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (300 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio, todėl ši suma priteistina visa apimtimi.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens G. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas, priteisiant jam iš pareiškėjos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą, jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos L. G. trečiojo suinteresuoto asmens G. L. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.