- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 2-197-948/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00102-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- R. B., Ž. B., E. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.2Uzufruktas
dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovui advokatui L. Z., atsakovams R. B., Ž. B., E. B., jų atstovui advokatui A. P., nedalyvaujant atsakovui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams R. B., E. B., Ž. B., R. B. dėl iškeldinimo bei pagal atsakovo R. B. patikslintą priešieškinį ieškovei G. B. dėl kompensacijos už padarytus pagerinimus priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2015-02-06 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iškeldinti iš jai nuosavybės teises priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Biržų m. atsakovus R. B., E. B., Ž. B., R. B.. Nurodo, kad atsakovai niokoja jos turtą, vėluoja mokėti už naudojamą elektros energiją ir dėl jų neteisėtų veiksmų ji negali gyventi jai priklausančiame gyvenamajame name bei naudotis žemės valda.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo R. B. įstatyminis atstovas R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t. b.l. 28, 29). Su ieškiniu nesutinka visiškai, nurodo, kad iš savo lėšų rekonstravo ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė po rekonstrukcijos smarkiai padidėjo.
Šalies argumentai
Atsakovas R. B. teismui 2015-02-25 pateikė priešieškinį (1 t. b.l. 34-36), kuriuo prašė pripažinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Biržų m., ieškovės ir jo bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad jam priklauso 5/6 dalys šio ūkinio pastato, o ieškovei -1/6 dalis. 2015-04-14 atsakovas pateikė teismui patikslintą priešieškinį (1 t. b.l. 117-119), kuriuo prašo priteisti iš ieškovės jo naudai 40164,50 Eur kompensaciją už pastato bei kiemo pagerinimą bei taikyti uzufruktą su teise jo šeimai gyventi ieškovės ūkiniame pastate iki nepilnametis sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., sulauks pilnametystės. Atsakovas nurodo, kad jo šeimos asmeninėmis lėšomis ir darbu ginčo pastato vertė pakilo. Kadangi jo atlikti pagerinimai negali būti pasiimti be žalos daiktui, nes jų neįmanoma atskirti nuo gyvenamojo namo, todėl jis įgijo teisę į žalos atlyginimą už ieškovei priklausančio daikto pagerinimą.
Atsiliepimas
Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo su patikslintu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (1 t. b.l. 174, 175).
Šalies argumentai
Atsakovas R. B. 2015-08-24 teismui pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (2 t. b.l. 72). Atsakovas, atsižvelgdamas į kai kurių jo atliktų pagerinimų atitinkamą susidėvėjimą, mažina priešieškinio turtinį reikalavimą iki 30000 Eur.
Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė visiškai, su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovai jai visaip kenkia, bijo net išeiti į lauką, todėl prašo iškeldinti atsakovus iš jai priklausančio ūkinio pastato. Atsakovai - jos sūnus su žmona - apsigyveno pas ją 1992 m., žadėjo jai padėti. Ūkinis pastatas, kuriame apsigyveno atsakovai, buvo tinkamas ir pritaikytas gyvenimui – pastato vidus buvo ištinkuotas, išvedžiota elektros instaliacija. Prieš tai tame pastate gyveno L. Č.. Atsakovai su vaiku iš karto apsigyveno ūkiniame pastate. Sutikimo atlikti pagerinimo darbus atsakovai neprašė. Sutikimo ūkinio pastato rekonstrukcijos ir kiemo sutvarkymo darbams davusi nėra. Iš pradžių sūnui žadėjo, kad parašys testamentą ir paliks turtą jam. Praėjusią vasarą sūnui pasakė, kad visą turtą užrašys kitiems. Atsakovas kiemą prieš kokius 5 metus išklojo trinkelėmis, įstatė plastikinius langus, pakeitė duris, nors langai ir durys ūkiniame pastate buvo mediniai, geros būklės. Pripažino, kad 1998-2000 m. atsakovui trims metams buvo išdavusi įgaliojimą darbams vykdyti, tada jokių pretenzijų nereiškė, nes pati tuo metu negyveno toje namų valdoje. Atsakovai gali pasiimti ir išsivežti visus pastate esančius baldus, pasiimti plyteles, kuriomis išklotas kiemas, bei gali nusigriauti pristatytą verandą. Atsakovai už leidimą gyventi jai priklausančiame pastate, pinigų nemokėjo, darbais neprisidėjo. Atsakovai darydami pagerinimus pasigerino savo gyvenimo sąlygas. 2015-10-21 d. teismo posėdyje ieškovė parodė, kad pagal teismo nutartį buvo įėjusi į ūkinio pastato vidų. Katilas „Kalvis“ surinktas iš senų detalių, iš lauko pastogės likęs tik stogas, skardiniai šonai jau išimti. Perdažyta buvo tik dalis stogo. Jai nereikalingi atsakovų atlikti ūkinio pastato pagerinimai, kadangi minėtame pastate nori laikyti kiaules, vištas, kaip kad buvo iki atsakovų apsigyvenimo. Prašo ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Tuo atveju, jei teismas tenkintų priešieškinį iš dalies, prašo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą 3 metų laikotarpiui, kadangi sunki turtinė padėtis, pragyvena iš gaunamos nedidelės senatvės pensijos.
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. su ieškiniu sutiko, patikslintą priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad jo motina – ieškovė – iš pradžių žadėjo visą turtą testamentu užrašyti jam, vėliau – jau tik ūkinį pastatą. 1992 m. su šeima atsikėlė gyventi pas motiną ir pradėjo įsirenginėti ūkinį pastatą. Ūkinis pastatas yra dviejų aukštų, antrame aukšte buvo du kambariai. Pastate buvo įvesta elektra, iki pirmo aukšto privesta kanalizacija ir vandentiekis. Prieangį statyti reikėjo būtinai, siekiant išvengti apsėmimo. Ieškovė tik 2014 m. vasario mėnesį užsiminė, kad jis su šeima išsikeltų. Stogo ūkiniam pastatui nekeitė. Viso atliko ūkinio pastato rekonstrukcijos ir pagerinimo darbų už beveik 40000 Eurų. 2015-10-21 d. teismo posėdyje parodė, kad išsikelti iš ieškovei priklausančio ūkinio pastato su šeima galėtų apie 2016-01-20 d. Iki to laiko įsigytame name būtų baigta įrengti šildymo sistema. Pripažino, kad darydamas pastato pagerinimus iš dalies tuo pačiu pasigerino ir savo gyvenimo sąlygas. Pagerinimo darbų vertės paskaičiavime, kurį atliko jis pats, darbų ir medžiagų kainos nurodytos pagal tuo metu parduotuvėse buvusias kainas. Pečius „Kalvis“ pastatytas prieš 6 metus, tada naujo katilo kaina buvo dvigubai didesnė nei dabar perkant naują. Langai buvo pirkti seniau už 1485 eurus, nes tuo metu langai buvo žymiai brangesni. Dalį baldų gal ir galėtų pasiimti. Prašo tenkinti patikslintą priešieškinį ir priteisti iš atsakovės 30000 Eur kompensaciją už pastato pagerinimą bei taikyti uzufruktą su teise jo šeimai gyventi ieškovės ūkiniame pastate iki nepilnametis sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., sulauks pilnametystės.
Atsakovas Ž. B. 2015-06-15 posėdžio metu su ieškiniu sutiko, patikslintą priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad, kiek pamena, visą laiką pastatas, kuriame jis su tėvais gyveno, buvo tvarkomas, vyko pagerinimo darbai. Ieškovė nei karto nėra prieštaravusi dėl vykdomų darbų. Virtuvės baldai, sieninės spintos ir kiti baldai yra pritaikyti konkrečiai prie esamų sienų, jo kambario baldai taip pat buvo pagaminti ir pritaikyti konkrečiai pagal kambario išmatavimus. Kiemas trinkelėmis buvo išklotas prieš 8-10 metų.
Atsakovė E. B. 2015-06-15 posėdžio metu su ieškiniu sutiko, patikslintą priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad 1992 m., kai atsikėlė gyventi pas ieškovę, ūkiniame pastate nebuvo nei vandens, nei kanalizacijos. Užtruko 2-3 savaitės, kol buvo įvestas į pastato vidų vandentiekis ir kanalizacija. Visą laikotarpį nuo 1992 m. iki šiol vyksta ūkinio pastato, kuriame jie gyvena, pagerinimo darbai.
Liudytoja L. Č. parodė, kad du metus, laikotarpiu nuo 1989 iki 1991 m. gyveno pas tetą ūkiniame pastate. Jau tuo metu pastate buvo įvesta elektra, nebuvo tik verandos. Antrame aukšte buvo du kambariai. Pirmo aukšto vidus buvo ištinkuotas Pastatui reikėjo tik kosmetinio remonto.
Liudytojas V. J. parodė, kad dirba „BTA Insurance Company“ draudiku. Apdraudė pastatus. Draudėjas buvo R. B.. Kilnojamasis turtas buvo įvertintas 11000 Eur, o nekilnojamasis – gyvenamasis namas – virš 41000 Eur. Draudimo sumą nustato skaičiuoklė pagal plotą. Šios sumos rinkos vertės neatspindi. Ši suma parodo, kiek reikia lėšų pilnam pastato atstatymui.
Atsakovas R. B. posėdžio metu nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje jį tinkamai atstovauja įstatyminis atstovas.
Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad G. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, tame tarpu ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno atsakovai, adresu: Biržų r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 7-9). Iš Širvėnos seniūnijos 2014-09-15 pažymos matyti, kad G. B. 1991-07-08 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: Biržų r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10). Iš Širvėnos seniūnijos 2014-09-11 pažymos matyti, kad G. B. šeimoje yra viena (1 t., b.l. 11). Iš išmokų išmokėjimo kvito matyti, kad ieškovės pajamas sudaro gaunama 177,85 Eur pensija (2 t. b.l. 3). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (2 t. b.l. 23-31). Iš Įspėjimo dėl galimo elektros energijos nutraukimo matyti, kad 2014-09-04 patikrinus skaitiklio rodmenis, nustatyta, kad už elektros energiją yra neapmokėta 243,16 Lt; prašoma apmokėti nurodytą skolą iki 2014-12-01 (1 t. b.l. 12). Iš 2014-12-05 Biržų r. PK viršininko pranešimo ir 2014-12-05 nutarimo matyti, kad 2014-11-20 Biržų r. PK registruotas G. B. pareiškimas dėl dingusio kamino kondensato rinktuvo išnagrinėtas, priimtas nutarimas nutraukti administracinę procedūrą. G. B. pasiūlyta kreiptis į teismą dėl sūnaus R. B. ir jo šeimos iškeldinimo (1 t. b.l. 13, 14). Iš 2014-11-17 Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto, sukėlusio Ž. B. fizinį skausmą ir jo viešo įžeidimo (1 t. b.l. 15-18). Iš 2014-04-10 Biržų r. PK nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išnagrinėjus įvykio, registruoto 2014-03-29 pagal G. B. telefoninį pranešimą dėl netinkamo anūko elgesio, nutarta administracinės bylos teisenos nepradėti (1 t. b.l. 19). Atsakovai mokėjo mokesčius už atliekų išvežimą (1 t. b.l. 51, 52). Į bylą pateikti mokėjimo išrašai patvirtina, kad atsakovai mokėjo už jiems teikiamas paslaugas AB LESTO, UAB „Biržų vandenys“ (b.l. 57-66, 69-75, 84-89).
Dėl ieškinio reikalavimų
Ieškovė 2015-02-06 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iškeldinti iš jai nuosavybės teises priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Biržų m. atsakovus R. B., E. B., Ž. B., R. B.. Nurodo, kad atsakovai niokoja jos turtą, vėluoja mokėti už naudojamą elektros energiją ir dėl jų neteisėtų veiksmų ji negali gyventi jai priklausančiame gyvenamajame name bei naudotis žemės valda. Atsakovai posėdžio metu su ieškiniu sutiko visiškai. Todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovai: R. B., E. B., Ž. B., R. B., iškeldintini iš ieškovei G. B. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Biržų m., su visu jų turtu.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad tarp šalių nuo 1992 m. buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, todėl dėl reikalaujamų priteisti ginčo ūkinio pastato pagerinimo išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama pagal tarp šalių susiklosčiusių panaudos teisinių santykių teisinį reglamentavimą. Byloje nustatyta, kad panaudos teisiniai santykiai, susiklostę tarp šalių žodinės panaudos sutarties pagrindu, buvo ilgalaikiai, šalis sieja artimi giminystės ryšiai.
Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str., 6.629 str. 2.). Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Pagal CK 6.501 str. 1 d., kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita; nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis šalių parodymais, nustatė, jog šalys žodžiu susitarė dėl atsakovų neatlygintino apsigyvenimo ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, t.y. ūkiniame pastate; atsakovai atliko žymius ūkinio pastato ir kiemo pagerinimo darbus; darbų atlikimui rašytinės formos sutikimo ieškovė nedavė; pastato ir kiemo šalia jo pagerinimo metu ir kurį laiką po to šalis siejo artimi ryšiai (atsakovas R. B. buvo ieškovės sūnus, jų santykiai buvo geri, grįsti pasitikėjimu, ką patvirtina aplinkybė, jog panaudos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma); panaudos sutartis buvo neterminuota; atliekamus darbus bei pagerinimus ieškovė matė, konkliudentiniais savo veiksmais darbams pritarė, atsakovams pretenzijų nereiškė ir pastato panaudos santykių nenutraukė. Todėl teismas turi pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad pastato ir kiemo šalia jo pagerinimo darbai buvo atlikti suderinta šalių valia, esant ieškovės leidimui. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t. b.l. 12-19), matyti, kad šalių santykiai pablogėjo galimai 2014 metais.
Nors ieškovė neigia leidusi atsakovams atlikti statinio – ūkinio pastato, sklypo tvarkymo, įrengimo darbus, teismas sprendžia, jog atsakovai turėjo ginčo turto savininko ieškovės leidimą savo nuožiūra, darbu ir lėšomis atlikti šiuos darbus. Šiuo atveju, atsižvelgiama į tai, kad atsakovai pagerinimo darbus vykdė ilgą laiko tarpą, o ieškovė šių darbų vykdymo metu prieštaravimo dėl šių darbų atlikimo nereiškė. Tas yra pagrindas pripažinti, jog tokiais konkliudentiniais veiksmais (pasyvumu) ieškovė iš esmės išreiškė leidimą atsakovams vykdyti pagerinimo darbus. Be to, tokią išvadą suponuoja ir tas faktas, kad ieškovė žadėjo testamentu užrašyti ginčo turtą atsakovui – savo sūnui. Savo sąskaita pagerinęs svetimą turtą, atsakovas turi teisę į jo atliktų pagerinimo išlaidų atlyginimą. Iš esmės R. B. veiksmai atitiko sąžiningo valdytojo veiksmus, todėl jam pripažintina teisė į protingą jo atliktų pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 4.39 str. 3 d.). Nors šiuo atveju nebuvo gautas ieškovės leidimas aiškiai apibrėžtiems suderintiems pagal kainą, tiek skaičių ir techninį pobūdį išvardintiems statybos - remonto darbams, teismo nuomone, tai nereiškia jog atsakovai (panaudos gavėjai) negali reikalauti jų turėtų būtinų išlaidų atlyginimo. Kadangi šalys, būdami artimi giminaičiai, nei panaudos, nei nuomos rašytinės sutarties nebuvo sudarę, neaptarė konkrečių statybos ir remonto darbų, jų kainų, būtinumo, būdami neatsargūs ir nerūpestingi kaip civilinių teisinių santykių subjektai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), tokiu atveju nuostoliai, atsiradę dėl nesuderintų šalių veiksmų, tenka abiems šalims.
Išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Teismas nustatė esminius ūkinio pastato pagerinimus (pakeisti langai, durys, santechnika, šildymo sistema, naujai įrengta virtuvė, vonios kambarys, kt.). Taigi atsakovų atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, pripažintini daikto pagerinimu CK 6.501 str. prasme. Todėl negalima sutikti su ieškovės ir jos atstovo argumentais, jog atsakovai atliktais darbais tik pasigerino savo gyvenimo sąlygas.
Teismas, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovų atlikti ūkinio pastato pagerinimai atsakovams nebuvo būtini, o ūkinis pastatas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. Nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus.
Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Iš atsakovo R. B. atlikto ūkinio pastato pagerinimo darbų vertės paskaičiavimo matyti, kad ginčo pastato ir kiemo pagerinimo reali vertė yra 42803 Eur (2 t. b.l. 74-77). Pateikta atsakovo atlikta ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo, esančio P. Kalpoko g. 31, Biržų k., Biržų r., pagerinimo darbų vertė, negali būti laikoma įrodymu, pagrindžiančių atsakovų realiai turėtą išlaidų dydį. Byloje, patenkinus atsakovų prašymą, buvo paskirta ekspertizė turto pagerinimo vertei nustatyti, tačiau atsakovai atsisakė teismo paskirtos ekspertizės. Taip pat teismas negali sutikti su atsakovų argumentais, kad jų atliktų pagerinimų dydį patvirtina tas faktas, kad draudimo bendrovė ginčo pastatą įvardija ne ūkiniu pastatu, bet gyvenamuoju namu, kuris įvertintas 41705,28 Eur draudimo suma. Posėdžio metu apklaustas liudytoju „BTA Insurance Company“ draudikas V. J. parodė, kad apdraudė pastatus, draudėjas buvo R. B.. Kilnojamasis turtas buvo įvertintas 11000 Eur, o nekilnojamasis – gyvenamasis namas – virš 41000 Eur. Šios sumos rinkos vertės neatspindi, ši suma parodo, kiek reikia lėšų pastato pilnam atstatymui, jei jis būtų sunaikintas. Taigi ši draudimo suma neatspindi nei ūkinio pastato rinkos vertės nei atsakovų realiai turėtų išlaidų dydžio. Panaudos gavėjas ir jo šeimos nariai, atlikdami darbus vadinamuoju ūkio būdu, ir neturėdami konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų, prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių. Atsakovas turi teisę tik į tas išlaidas, kurias pagrindė tinkamais įrodymais, t.y. prekės ir paslaugos buvo pirktos su tikslu pagerinti būtent ieškovei priklausantį ginčo pastatą bei kiemą ir atsakovas įrodė šių prekių, paslaugų apmokėjimo faktą, pateikdamas į bylą PVM sąskaitų – faktūrų, čekių, pinigų priėmimo kvitų, mokėjimo pavedimų per banką kopijas. Todėl teismas nesivadovauja atsakovo sudaryta (paskaičiuota) ūkinio pastato ir kiemo pagerinimo darbų verte.
Į bylą atsakovų pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad ūkiniame pastate buvo atlikti rekonstrukcijos, remonto darbai, kiemas išgrįstas trinkelėmis (1 t. 133-165).
Iš į bylą atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad 2007-05-24 d. atsakovas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Opulens“ 579,24 Eur (2000 Lt) sumai ir sumokėjo 57,92 Eur (200 Lt) avansą (1 t., b.l. 40, 41-42). 2007-06-15 d. atsakovas R. B. už šarvo duris UAB „Opulens“ 2007-06-15 d. sumokėjo 521,32 Eur (1800 Lt) (1 t., b.l. 38, 39). 2011-06-09 d. UAB „Opulens“ sumokėjo 615,44 Eur (2125 Lt) (1 t. b.l. 46), 2011-06-22 d. - 128 Eur (442 Lt) (1 t. b.l. 45), 2011-05-05 d. - 14,48 Eur (50 Lt) (1 t. b.l. 47), 2014-02-14 d. pirko duris iš „Mariaus langai ir durys“ už 318,58 Eur (1100 Lt) (1 t. b.l. 50). Atsakovai 2009 m. įsivedė vandentiekio trasą adresu: (duomenys neskelbtini), Biržai. Tai patvirtina 2009-08-31 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas bei PVM sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, kad atsakovas UAB „Biržų butų ūkis“ už atliktus darbus sumokėjo 231,69 Eur (800 Lt) (1 t. b.l. 53, 54). Iš pateiktų atsakovės E. B. banko išrašų matyti, kad atsakovė 2007-11-22 d. iš UAB „Bikuvos“ prekyba pirko trinkelių už 2041,89 Eur (7050,24 Lt) (1 t. b.l. 43). Teismas sprendžia, kad į ūkinį pastatą įstačius naujus langus, duris, įvedus vandentiekio trasą, sutvarkius sklypą, t.y. užtikrinus patogų privažiavimą, buvo pagerinta ieškovės turto vertė. Nors ieškovė teigia, kad iki apsigyvenant ginčo pastate atsakovams, ji šiame pastate laikė gyvulius, juos laikyti norės ir išsikrausčius atsakovams, tačiau iš jos pačios paaiškinimų ir liudytojos L. Č. parodymų matyti, kad ginčo pastate dar iki atsikraustant atsakovams, taip pat buvo gyvenama žmonių, o ne laikomi gyvuliai.
Atsakovų pateikti į bylą mokėjimo išrašai patvirtina, kad atsakovai pirko įvairias prekes iš parduotuvių, prekiaujančių statybinėmis, ūkinėmis prekėmis (1 t. b.l. 56, 76-83), tačiau iš šių mokėjimo išrašų negalima daryti išvados, kad šios prekės pirktos su tikslu pagerinti ieškovės ginčo pastatą, kadangi nesimato, kas konkrečiai buvo pirkta. Todėl šios išlaidos nepriteistinos iš ieškovės atsakovui.
Atsakovai 2011 m. gegužės mėn. pirko ruletus už 142,49 Eur (492 Lt) (1 t. b.l. 48), tačiau šios išlaidos nelaikytinos kaip pagerinusios ieškovės nekilnojamojo turto vertę, dėl kurio būtų pagerėjusios daikto techninės savybės ir konkretus daiktas būtų tapęs vertingesnis, naudingesnis, o buvo skirti pačių atsakovų gyvenimo sąlygoms pagerinti, jų poreikiams tenkinti. Todėl šios išlaidos nepriteistinos iš ieškovės atsakovui.
2009-10-06 d. atsakovė E. B. parduotuvei „Elektromarkt“ sumokėjo 484,02 Eur (1671,23 Lt) (1 t., b.l. 83). Iš byloje esančios MB „Balčiūno medis“ pažymos matyti, kad atsakovui ginčo pastate buvo pagaminti pagal užsakymą vaikų kambario, miegamojo, prieškambario baldai, kurių bendra vertė 3475 Eur (1 t., b.l. 182). Šios atsakovų turėtos išlaidos taip pat nelaikytinos kaip pagerinusios ieškovės nekilnojamąjį turtą, nes įsigyti daiktai buvo skirti atsakovo ir jo šeimos buičiai sutvarkyti ir palengvinti.
Atsakovai leistinais įrodymais pagrindė ieškovės turto pagerinimą 3929,32 Eur sumai. Todėl ši suma ir priteistina iš ieškovės atsakovui.
Iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai E. B. ir R. B. 2015-06-25 už 20000 Eur nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu: Biržų m. (duomenys neskelbtini) ; AB SEB bankas pirkėjams suteikė paskolą šio nekilnojamojo turto įsigijimui (2 t. b.l. 78). Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad minėtam įsigytam nekilnojamajam turtui reikia kapitalinio remonto bei visų pirma, norint apsigyventi šiame name, reikia įsirengti šildymo sistemą. Atsakovas R. B. priešieškinyje prašo taikyti uzufruktą su teise jo šeimai gyventi ūkiniame pastate iki nepilnametis sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės. Tenkinus ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo, siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų, atsakovo prašymas tenkintinas ir taikytinas uzufruktas su teise atsakovo R. B. šeimai gyventi ieškovės ūkiniame pastate iki nepilnametis sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., sulauks pilnametystės.
Kitų atsakovo įvardintų ieškovės ginčo pastato pagerinimo išlaidų atžvilgiu turi būti taikoma CK 6.501 str. 2 d. (CK 6.629 str. 2 d.), suteikiant atsakovui teisę išmontuoti integruotus baldus, įmontuotą techniką, nes ieškovė nesutinka atlyginti šių išlaidų, o baldų ir technikos išmontavimas nepadarys pastatui tokios žalos, kad jo būklė taptų blogesnė už tą, kuri buvo panaudos perdavimo metu.
Ieškovė prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą, motyvuodamas sunkia turtine padėtimi. Atsakovas nesutinka, kad sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas. Vadovaujantis CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas sprendžia, kad tokiu atveju būtų pažeisti teisėti išieškotojo (atsakovo) lūkesčiai. G. B. nurodomos aplinkybės negali paneigti ir pažeisti išieškotojo (R. B.) pagrindinio intereso, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista skola būtų grąžinta (išieškoma). Jeigu skolininkas neturi galimybės skolos grąžinti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tokiu atveju skola per tam tikrą laiką yra išieškoma antstolio teisės aktų nustatyta tvarka iš skolininko turimų pajamų ir kito turto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašymas atmestinas.
Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Ta pati įstatymo nuostata taikoma ir dėl priešieškinio. Ieškinys patenkintas visiškai, priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (13 %). Taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimui daliai paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str. 1, 2, 6 d.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 42 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 5). Ieškovė G. B. turėjo 231 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t. b.l. 2). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (273 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovų.
Atsižvelgiant į atsakovo pareikšto patikslinto priešieškinio reikalavimus už priešieškinį turėtų būti mokamas 889 Eur žyminis mokestis. Atsakovas R. B. už priešieškinį sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2015-04-21 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 33, 124, 166-167). Priešieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo R. B. priteistina 689 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Iš ieškovės, proporcingai patenkintai patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovui R. B. priteistina 116 Eur žyminio mokesčio.
2015-07-02 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti iš ieškovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , Biržų m., atsakovus: R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) su visu jų turtu.
Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 3929,32 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt devynių eurų 32 ct) kompensaciją už padarytus pagerinimus.
Taikyti uzufruktą su teise atsakovo R. B. šeimai gyventi ūkiniame pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Biržų m., iki nepilnametis sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės.
Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 689 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai
Priteisti iš atsakovų R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos turėtas bylinėjimosi išlaidas - iš kiekvieno atsakovo po 68,25 Eur.
Priteisti iš atsakovų R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 6,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
2015-07-02 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.