Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nenustačius tėvo prastos finansinės padėties ir fakto, jog jis visam laikui neteko dalyvumo, tačiau sumažinus vaikams teikiamo išlaikymo dydį, būtų pažeisti nepilnamečių interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo sumažinimo

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Ieškovas prašo sumažinti nepilnamečiams teikiamo išlaikymo dydį dėl pasikeitusios finansinės padėties, nes dėl ligos jis neteko 50 procentų dalyvumo, negali dirbti ir gauti pajamų.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 27 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, šalių nepilnamečių vaikų K. V. ir Ą. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei iš ieškovo vaikams priteistas išlaikymas po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Iki 2022 metų ieškovas vaikams išlaikymą teikė, išlaikymas nebuvo išieškomas. Ieškovas teigė, kad dėl 2022 metais patirto insulto visiškai negali dirbti. Tai tvirtino ir liudytoja Z. P., kuri paaiškino, kad yra ieškovo brolio draugė ir jai žinoma, jog po insulto ieškovui sunku orientuotis aplinkoje, jis niekur negali vienas eiti, jį reikia palydėti, nuvežti, jis niekur nedirba, turto neturi, pinigų vaistams skolina brolis, pas kurį gyvena. Teismas šiuos teiginius vertina kritiškai, nes liudytoja neturi medicininio išsilavinimo ir jos nurodomos aplinkybės yra asmeninė nuomonė, kurią paneigia byloje pateikti duomenys. 2023 m. balandžio 4 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovui iki 2024 m. kovo 7 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis bei iki 2024 m. kovo 7 d. nustatyti apribojimai darbinei aplinkai: jis negali dirbti aplinkoje, kurioje triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB (A), šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos normų verčių. Taip pat ieškovui negalima dirbti viršvalandžių, darbo naktį, darbų aukštyje (didesniame nei 1,3 metro), pavojingose patalpose bei dirbti darbų elektros srovės atžvilgiu ir dirbti su mechaniniais įrenginiais. Peržiūrėjus ieškovo sveikatos būklę 2024 m. kovo 7 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimu dėl dalyvumo lygio Nr. STS-1974 ieškovui nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis iki 2026 m. kovo 3 d., jam taikomi darbo aplinkos apribojimai sumažinti ir dabar ieškovas negali dirbti kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos normų verčių, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau nei 15 kg dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, dirbti viršvalandinių darbų bei darbų aukštyje virš 5 metrų. Nebeliko draudimų dirbti naktinį darbą, naudotis mechaniniais įrankiais, dirbti triukšmingoje aplinkoje ar su elektros srove susijusius darbus. Iš pranešimo apie netekto darbingumo pensijos skyrimą matyti, kad atsakovui paskirta 22,96 Eur netekto darbingumo pensija, kuri padidinta iki 33,89 Eur, jis taip pat gauna 183,26 Eur socialinę šalpą kiekvieną mėnesį, taigi ieškovo pajamas sudaro tik valstybinės išmokos.

Siekdamas pagrįsti mažesnio išlaikymo vaikams teikimą ieškovas privalo įrodyti, jog jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, tačiau byloje nėra duomenų apie anksčiau jo realiai gautas pajamas. Pateikti tik duomenys apie nustatyto išlaikymo teikimą iki 2022 metų spalio, o ne ieškovo pajamas. Pažymėtina, kad ieškovas savo vardu registruoto turto neturėjo ir iki ligos. Taigi byloje nustatytas bei šalių nepaneigtas faktas, kad dėl ligos ieškovui yra apribotos galimybės dirbti, kas be abejonės įtakoja jo finansinę padėtį, tačiau byloje esančiais duomenims pagrįsta ieškovo sveikatos būklė nėra tokia bloga, kad jis iš viso negalėtų dirbti ir ji gerėja. Byloje nesant duomenų apie iki ligos buvusią ieškovo finansinę padėtį nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl ligos jo galimybės išlaikyti vaikus drastiškai sumažėjo. Dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Ieškovas pateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti, kad jo galimybės dalyvauti darbo rinkoje laikinai sumažėjo, tačiau ieškovas yra nedalyvus ne 100, o tik 50 procentų. Nors ieškovas teigė, kad bandė ieškotis darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę, tačiau jo nerado, tai patvirtinantys duomenys byloje nepateikti. Jis neįrodė, kad deda visas galimas pastangas savo finansinei būklei pagerinti (aktyviai ieško darbo). Ieškovas šiuo metu neteikia jokio išlaikymo savo vaikams ir to neketina daryti kol visiškai nepasveiks ir negrįš į darbą, kaip pats ieškovas nurodė, jis prašo sumažinti vaikams skiriamo išlaikymo dydį, tik tam, kad kauptųsi mažesnė skola. Taip pat ieškovas nurodė, kad ilgą laiką dirbo Jungtinėje Karalystėje ir dabar kreipėsi dėl jam priklausančių išmokų, tačiau jo prašymo nagrinėjimas gali užsitęsti. Tai tik patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis greitu laiku pagerės.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į antrąją priteisto išlaikymo peržiūrėjimo sąlygą – pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 punktas). Nagrinėjamu atveju nepilnamečiams K. V. ir Ą. V. iš ieškovo jau dabar yra priteistas žymiai mažesnis nei orientacinis (pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, t. y. 355 Eur per mėnesį) išlaikymas, ieškovas įpareigotas teikti vos po 150 Eur kiekvienam vaikui, kas neužtikrina net ir būtinųjų nepilnamečių poreikių. Nuo 2020 m. gegužės 27 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo priėmimo pasikeitė ne tik ieškovo bet ir vaikų poreikiai, jie auga ir jų poreikiai didėja, K. V. turi problemų su sveikata. Pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad jam rekomenduojama stacionarinė medicininė reabilitacija, reikalingas dantų protezavimas, kitos odontologo paslaugos. Nors ieškovas pateikė duomenis, kad padėjo sūnui gauti valstybės kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, tačiau vien ši aplinkybė neeliminuoja jo pareigos išlaikyti vaiką bei nepaneigia augančių vaiko poreikių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė esminio savo finansinės padėties pasikeitimo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, taip pat byloje yra pagrindas pripažinti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo. Vadovaujantis šalių rungimosi bei geriausių vaiko interesų prioriteto principais, teismas sprendžia, kad pagrindo sumažinti iš ieškovo priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio nėra, todėl ieškinys atmetamas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-10826 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. pažymą Nr. APD-2024-07435 už ieškovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidarė 521,57 Eur bylinėjimosi išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,86 Eur. Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos už ieškovui teiktą teisinę pagalbą ir procesinių dokumentų įteikimą valstybei nepriteisiamos. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei. Atsakovė prašė priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai, todėl jos prašymas tenkinamas visiškai, priteisiant iš ieškovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. V. 750 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. V..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.