- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-183-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43013-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (toliau – Kauno apylinkės teismas) nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu V. J. ir jo gynėja advokatė Karina Račkauskienė išreiškė prašymą nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, išskirti į atskiras bylas ir jas nagrinėti atskiruose teismo posėdžiuose.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi kaltinamojo V. J. ir jo gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės prašymo netenkino ir konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad išskyrus bylą į atskiras, teismui tai neabejotinai leis atskiras baudžiamąsias bylas išnagrinėti greičiau, operatyviau ir gerokai ekonomiškiau bei tai geriausiai užtikrins baudžiamojo proceso tikslus, atitiks protingumo ir proporcingumo principus.
Šalies argumentai
4. Kauno apygardos teismui kaltinamasis V. J. pateikė skundą su priedais, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti.
4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, jog apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla yra itin didelės apimties. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje padarymo kaltinamajame akte yra nurodyti 93 veikos epizodai, numatyta apklausti daugiau nei šimtą liudytojų ir specialistų, todėl akivaizdu, kad šios bylos nagrinėjimas užtruks. Tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiaisiais pripažinti tik J. M. ir A. M. ir joje yra tik vienas veikos epizodas, todėl apylinkės teismo argumentai, kad nėra įrodymų, jog išskyrus bylas jas bus galima išnagrinėti greičiau yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad išskyrus bylas, byla dėl BK 182 straipsnio 1 dalies būtų išnagrinėta žymiai greičiau nei bylą dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.
4.2. Skunde pažymima, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, laikotarpis yra nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra dėl 2020 m. vasario mėn. pabaigoje atliktų veiksmų ir vekselių išdavimo. Taigi, nusikalstamos veikos nėra tiek susiję, kad jas nebūtų galima išnagrinėti atskirai, kadangi skiriasi šių nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai, t. y. laikas, būdas, nusikalstamos veikos mechanizmas, tyčios kryptingumas. Ir nors nagrinėjant atskirtas bylas tektų du kartus apklausti J. M. ir A. M., tačiau tokio veiksmo kartojimas nebūtų itin sudėtingas ir tai negali nulemti įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo.
4.3. Skunde teigiama, kad tik J. M. ir A. M. kaltina V. J. sukčiavimu ir tokį neva jo padarytos sukčiavimo veikos mechanizmą išgalvojo advokatas J. S., kuris taip pat atstovavo ir G. G. dėl kurio ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jau yra nutrauktas. O tai tik patvirtina faktą, kad advokatas J. S. be jokio faktinio ar teisinio pagrindo toliau siekia neteisėtai pelnytis ir praturtėti kaltinamojo V. J. sąskaita, nes nepagrįstai siekia dalyvauti ilgą laiką truksiančiame baudžiamajame procese siekdamas proceso išlaidų priteisimo, kurios taps nepakeliama našta kaltinamajam, nes vien tik civilinėse bylose iš V. J. reikalauja po kelis tūkstančius eurų honoraro. Tuo tarpu jeigu bylos būtų išskirtos, būtų taikomas sąžiningumo, protingumo ir ekonomiškumo principas ne tik kaltinamojo, bet ir kitų proceso dalyvių atžvilgiu (Lietuvos apeliacinis teismas nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-168-307/2022). Ir vien tai, kad bylos bus išnagrinėtos skirtingu metu ir vienoje jų jau bus priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, neatleis teismo nuo pareigos išsamiai išnagrinėti kitą bylą ir joje priimti nuosprendį, grindžiamą toje byloje išnagrinėtais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. J. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio Kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas.
6. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. J. skundas grindžiamas tuo, kad išskyrus bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, į dvi atskiras, nusikalstama veika pagal 182 straipsnio 1 dalį būtų išnagrinėta žymiai greičiau, kartu sumažinant ir proceso išlaidas, susijusias su nukentėjusiųjų J. M. ir A. M. atstovo advokato J. S. dalyvavimu teismo posėdžiuose.
7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi ne tik proceso greitumo, tačiau ir procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių baudžiamųjų bylų sujungimo ar išskyrimo pagrindų. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ar išskirti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui.
8. Įvertinęs bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, apimtis yra žymiai didesnė, lyginant ją su kaltinimu pareikštu pagal 182 straipsnio 1 dalį, tačiau iš kaltinamojo akto matyti, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje yra glaudžiai susijusi su BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu J. M. ir A. M. atžvilgiu. Ir nors nusikalstamų veikų padarymo laikas šiuo atveju yra skirtingas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. birželio 22 d. sudarytų paskolos sutarčių pagrindu tarp V. J. ir J. M. bei A. M. galimai ir buvo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl pritartina apylinkės teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tarpusavio neatskiriamumo pagrindas (susijusios tarpusavyje nusikalstamos veikos). Tuo tarpu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)apylinkės teisme iš esmės pradėta nagrinėti tik 2023 m. kovo 8 d. Jokie proceso dalyviai šioje byloje dar nėra apklausti, todėl skundo argumentai, kad nukentėjusiųjų J. M. ir A. M. atstovas advokatas nepagrįstai sieks dalyvauti ilgą laiką truksiančiame baudžiamajame procese, taip didindamas proceso išlaidas, yra nepagrįsti. Pažymint, kad baudžiamasis procesas numato galimybę baudžiamąją bylą nagrinėti epizodais ir nukentėjusieji apklausti savo epizoduose gali nedalyvauti epizoduose su kuriais nėra susiję.
9. Taigi, esamoje situacijoje siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišskyrė nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, į atskiras bylas. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų neišskyrimas netrukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei BPK garantuotos teisės, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Baudžiamųjų bylų išnagrinėjimas per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį gali būti vienas iš bylų išskyrimo tikslų, nes greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, būtų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-99/2012), tačiau ne mažiau svarbūs yra ir proceso išsamumo, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti kertiniai baudžiamojo proceso principai. Tik remiantis šiais principais galima išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei priimti tokį sprendimą, kuris padėtų teisingai išnagrinėti bylą ir užtikrinti kaltinamojo teises. Pažymint, jog pasikeitus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybėms, baudžiamojo proceso įstatymas nekliudo nusikalstamas veikas išskirti į atskiras bylas.
10. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, neišskirdamas nusikalstamų veikų į atskiras bylas, apylinkės teismas nepažeidė BPK reikalavimų ir kaltinamojo teisių bei teisėtų interesų. Dėl to darytina išvada, kad šiame bylos nagrinėjimo etape, nusikalstamų veikų neišskyrimas nepakenks baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nepažeis kaltinamojo teisių į teisingą teismą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis, kuria nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, neišskirtos į atskiras baudžiamąsias bylas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo V. J. skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.