- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-371-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00240-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- A. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės J. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-03-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei J. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl teiktino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką tarp jo ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią bendravimo tvarką tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini): 1.1. tėvas su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą penktadienį 19.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19.00 val.; 1.2. tėvas su dukra bendrauja kiekvienais lyginiais metais: Šv. Kalėdų laikotarpiu nuo gruodžio 24 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., iki gruodžio 28 d., grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; ir kiekvienais nelyginiais metais Šv. Velykų laikotarpiu - pirmą Šv. Velykų dieną 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką po 4 dienų į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 1.3. tėvo dieną A. S. bendraus su dukra nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tenka bendrauti tą savaitgalį pagal savaitgaliais nustatytą bendravimo tvarką. Jei Tėvo diena sutampa su savaitgaliu, kurį pagal bendravimo tvarką vaikas bendrauja su motina, tai tėvas, turi teisę pasiimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ryte ir grąžinti į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 1.4. tėvas su dukra bendraus kiekvienais metais per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką: jeigu vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos pasiimdamas vaiką 10.00 val. ryte ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20.30 val. Jeigu vaikas tą dieną lanko ugdymo įstaigą ar vaikas dalyvauja užklasinėje veikloje (lanko būrelius), atsižvelgiant į vaiko interesus, pasiimdamas vaiką pasibaigus užsiėmimas ir būreliams, bet ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Dėl vaiko pasiėmimo laiko, buvimo su tėčiu vietos ir trukmės A. S. informuoja ir derinasi bendru sutarimu su motina J. R. sms žinutėmis arba elektroniniu paštu. Jeigu tėvo gimimo diena sutampa su savaitgaliu, kurį, remiantis šia bendravimo tvarka, su vaiku bendrauja motina, tėvas vaiką pasiima 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną parveža 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 1.5. tėvas su dukra bendrauja kiekvienais lyginiais metais valstybinių švenčių dienomis: kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 2 d. pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Kiekvienais nelyginiais metais valstybinių švenčių dienomis vasario 16 d.; gegužės 1 d.; liepos 6 d.; lapkričio 1 d. pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 1.6. tėvas su dukra bendrauja savo kasmetinių atostogų metu (jei šios atostogos yra vasarą, po mokslo metų pabaigos) nepertraukiamai 14 dienų paimdamas dukrą 19.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Apie savo kasmetinių atostogų pradžią A. S. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iš anksto praneša J. R.; 1.7. šalys susitaria, kad tėvas, negalėdamas paimti ar būti su dukra, privalo pranešti motinai J. R. ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms, jog nebus galimybės paimti dukters; 1.8. atsakovė įsipareigoja pranešti vaiko tėvui apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą internetinio ryšio priemonėmis: skype, facebook messenger (video skambutis), telefonu ir kt.; 1.9. ieškovas įsipareigoja, jo buvimo su dukra laikotarpiu, pranešti vaiko motinai apie šalių vaiko sveikatą, laisvalaikį ir kitas svarbias aplinkybes, kurios yra susijusios su šalių dukters poreikiais, internetinio ryšio priemonėmis: skype, facebook messenger (video skambutis), telefonu ir kt.; 1.10. atsakovė įsipareigoja pranešti vaiko tėvui apie šalių vaiko mokslus, sveikatą, laisvalaikį ir kitas svarbias aplinkybes, kurios yra susijusios su šalių dukters poreikiais, internetinio ryšio priemonėmis: skype, facebook messenger (video skambutis), telefonu ir kt.; 1.11. šalys sutaria ir įsipareigoja dėti visas pastangas ir siekti užtikrinti vaiko gerovę, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Savo teises ir pareigas įgyvendinti atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir teises. Šalys, pripažindamos, jog abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaiko interesams ir gerbdami vaiko teises ir pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo vaikus abipusiu sutarimu, laikantis bendrųjų moralės nuostatų, rūpintis jų fiziniu vystymu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, mokymu bei lavinimu; 1.12. atsakovė įsipareigoja leisti bendrauti šalių dukrai su tėvu internetinio ryšio priemonėmis: skype, facebook messenger (video skambutis), telefonu ir kt., išskyrus atvejus kai šalių vaikas yra užimtas dėl mokslų ar kitų svarbių priežasčių.
3. Atsakovė J. R. priešieškiniu prašė nustatyti tokią A. S. bendravimo su (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: 1.1. Nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu ieškovas kartu su nepilnamete dukra lankosi pas psichologą. 1.2. Pereinamuoju laikotarpiu A. S. su dukra bendrauja tik neutralioje ir vaikui priimtinoje aplinkoje be pašalinių asmenų. 1.3. Pereinamuoju laikotarpiu A. S. su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas dukrą šeštadienį 11.00 val. iš jos faktinės buvimo vietos, ir grąžindamas dukrą į jos mamos faktinę buvimo vietą to paties savaitgalio šeštadienį iki 21.00 val. 2. Suėjus pereinamajam laikotarpiui nustatyti, kad A. S. su dukra bendrauja: 2.1. lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą šeštadienį 11.00 val. iš jos faktinės buvimo vietos ir grąžindamas dukrą į mamos faktinę buvimo vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 16.00 val. mokslo metų eigoje ir 19.00 val. atostogų metu. 2.2. A. S. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų lyginių metų šventines dienas: 2.2.1. Sausio 1 diena – Naujieji metai; 2.2.2. Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; 2.1.3. Šv. Velykų diena; 2.1.4. Birželio 24 d. – Joninės; 2.1.5. Rugpjūčio 15 d. – Žolinės; 2.1.6. Gruodžio 24 d. – Gruodžio 25 d.; 3. Atsakovas turi teisę praleisti su dukra kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: 3.1. Vasario 16 d. – Nepriklausomybės diena; 3.2. Antroji Velykų diena; 3.3. Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena; 3.4. Liepos 6 d. – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; 3.5. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena; 3.6. Gruodžio 26 d. – Antroji Šventų Kalėdų diena; 4. A. S. pasiima dukrą šventinę dieną 11.00 val. ryto. Kai po šventinės dienos seka darbo diena, A. S. pristato dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinės dienos 17.00 val. Kai po šventinės dienos seka ne darbo diena, A. S. pristato dukrą į jos gyvenamąją vietą kitos dienos 19.00 val.; 5. Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dienas šalių dukra praleidžia atitinkamai su Atsakove ir Ieškovu. 6. Ieškovas turi teisę pasveikinti dukrą su gimtadieniu ir dalyvauti jos gimtadienio šventėje, apie tai informavęs SMS žinute prieš dvi dienas atsakovę; 7. Per J. R. ((duomenys neskelbtini)) gimimo dieną, pastaroji bendrauja su dukra nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tenka bendrauti tą savaitgalį pagal savaitgaliais nustatytą bendravimo tvarką. 8. E. K. ((duomenys neskelbtini)), sesės, gimimo dieną (duomenys neskelbtini) praleidžia kartu seserimi nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tenka bendrauti tą savaitgalį pagal savaitgaliais nustatytą bendravimo tvarką. 9. A. S. su dukra bendraus kiekvienais metais per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką: jeigu vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos pasiimdamas vaiką 10.00 val. ryte iš jos faktinės buvimo vietos ir grąžindamas į mamos faktinę buvimo vietą iki 19 val. Jeigu vaikas tą dieną lanko ugdymo įstaigą ar vaikas dalyvauja užklasinėje veikloje (lanko būrelius), atsižvelgiant į vaiko interesus, pasiimdamas vaiką pasibaigus užsiėmimas ir būreliams, bet ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Dėl vaiko pasiėmimo laiko, buvimo su tėčiu vietos ir trukmės A. S. informuoja ir derinasi bendru sutarimu su motina J. R. sms žinutėmis arba elektroniniu paštu. 10. A. S. turi teisę praleisti su dukra atostogas, atsižvelgiant į mokykloje suteikiamų atostogų grafiką – kasmet 30 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu; rudens, žiemos arba pavasario atostogas – 14 kalendorines dienas. Dukters atostogų praleidimo su ieškovo tikslias datas ieškovas suderina su atsakove SMS žinute arba el. paštu, prieš vieną mėnesį iki šių atostogų pradžios; 11. Jeigu dėl objektyvių priežasčių A. S. negali pasimatyti su dukra nustatytu laiku, jis privalo nedelsiant informuoti apie tai J. R. ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką; 12. Jeigu dėl objektyvių priežasčių – ligos, iš anksto suplanuoto išvykimo, atostogų – šalių dukra negali pasimatyti su ieškovu nustatytu laiku, atsakovė privalo nedelsiant SMS žinute informuoti apie tai jį ir suderinti kitą susitikimo su (duomenys neskelbtini) laiką; 13. Šalių dukters ligos atveju ieškovo ir dukters bendravimas nukeliamas iki vaikas galutinai pasveiks; 14. Jeigu ieškovas vėluoja atvykti pasimatyti su dukra ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja atsakovės apie savo neatvykimo priežastis, atsakovė turi teisę išvykti su dukra iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra; 15. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
4. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Utenos apylinkės teismo 2023-04-27 nutartimi yra sujungtos civilinės bylos Nr. e2-2886-732/2023 ir Nr. e2-2809-732/2023 į vieną civilinę bylą Nr. e2-2809-732/2023, teisminio proceso Nr. 2-30-3-00240-2023. Civilinė byla Nr. e2-2886-732/2023 pradėta J. R. ieškinio atsakovui A. S. dėl nepilnamečiam vaikui R. S. teiktino išlaikymo dydžio padidinimo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023-03-22 nutartimi ieškovo A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė jo laikiną bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą penktadienį 19.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19.00 val.; atsakovė J. R. įsipareigoja leisti bendrauti šalių dukrai su tėvu internetinio ryšio priemonėmis (skype, facebook messenger (video skambutis)), telefonu ir kt., išskyrus atvejus kai šalių vaikas yra užimtas dėl mokslų ar kitų svarbių priežasčių.
6. Teismas nustatė, kad 2014-06-04 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalių dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina J. R., o tėvas A. S. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai. Šalys (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamos patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kurioje buvo sutarta dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir tėvo bendravimo su skyrium gyvenančia dukra tvarkos nustatymo. Tačiau teismas, gavęs atsakovės atsisakymą nuo prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, 2022-07-18 nutartimi prašymą paliko nenagrinėtu.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašoma patvirtinti laikina bendravimo su vaiku tvarka yra identiška tai, kokią prašoma nustatyti ir ieškiniu. Atsižvelgęs į laikinos bendravimo tvarkos paskirtį – laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti vaiko interesą matytis su abiem tėvais, ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės neturint galimybės išsiaiškinti, kokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek šalių, tiek jų vaiko interesus, ir šias aplinkybes įvertinti, teismas padarė išvadą, kad bendravimo tvarka, numatanti, kad ieškovas su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą penktadienį 19 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19 val., o atsakovė įsipareigoja leisti bendrauti dukrai su ieškovu internetinio ryšio priemonėmis, yra realiai įvykdoma, ji laikinai užtikrins vaiko teisę ir interesą bendrauti su abiem tėvais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu J. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-03-22 nutartį.
9. Nurodo, kad toks procesinis sprendimas pažeistų šalių nepilnametės dukros interesus, pablogins jos psichologinę būklę. Teigia, kad nėra ryšio tarp tėvo ir vaiko, situacija yra įvairiapusiška, reikia į ją įsigilinti. Ieškovas procesiniuose dokumentuose pateikė jam asmeniškai patogią bendravimo tvarką. Pirma būtina su specialistų pagalba sukurti abipusį ryšį ir tik po to kalbėti apie bendravimo tvarkos nustatymą.
10. Apeliantės nuomone būtina įpareigoti (duomenys neskelbtini) centrą pateikti apklausų ir lankymosi namuose vertinimus. Šiuose duomenyse yra fiksuota vaiko nuomonė ir požiūris į ieškovą. Prašo atsižvelgti į prie skundo pridėtas psichologės išvadas ir rekomendacijas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-03-22 nutartį palikti nepakeistą.
12. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė prašo teismo tiesiog panaikinti teismo nutartį, kuria nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka, o ne ją pakeisti. Ieškovo nuomone, tai nėra teisinga ir sąžininga, nes laikinai nustatyta tvarka yra vienintelis būdas ieškovui pasimatyti ir pabendrauti su dukra.
13. Tik teismui laikinai sureguliavus šį klausimą, jis turi galimybę pasimatyti su dukra, nes atsakovė jau ilgą laiką to neleidžia. Nurodo, kad paskutinį kartą su dukra matėsi prieš Kalėdas, t. y. (duomenys neskelbtini). Prieš tai, nors retai, bet pavykdavo pasimatyti ir pabendrauti su dukra.
14. Nurodo, kad atsakovės elgesys yra neprognozuojamas - (duomenys neskelbtini) m. ji leisdavo matytis su dukra ir jai nakvoti pas tėtį, leido į kelionę į (duomenys neskelbtini). Žinutėmis rašė, kad dukra yra laiminga ir patenkinta būdama su tėčiu, o nuo (duomenys neskelbtini) visiškai nebeleidžia matytis su dukra. Ieškovo nuomone tai susiję su tuo, kad jis su nauja drauge ėmė rimtai kurti ateitį. Nuo (duomenys neskelbtini) pasimatyti pavykdavo tik įdėjus labai daug pastangų prašant, susitikimai buvo reti.
15. Mano, kad dukra su juo jautėsi gerai ir būna laiminga. Ji puikiai sutaria su kitais kartu gyvenančiais vaikais (ieškovo sužadėtinės vaikais), kurie yra panašaus amžiaus. Nurodo, kad visada norėjo bendrauti su dukra, o atsakovė sukeldavo tam kliūtis, ilgainiui nuteikinėjo dukrą prieš tėvą ir tai yra akivaizdu bei užfiksuota byloje esančiuose dokumentuose (Vaiko situacijos vertinimo anketose). Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į vaiko nuomonės dėl bendravimo su tėvu pokyčius, yra akivaizdi neigiama mamos įtaka šiuo klausimu. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių atsisako leisti dukrai bendrauti su juo, išgalvoja nebūtas ir niekuo nepagrįstas istorijas.
16. Nurodo, kad netiesa, kad dukra ir tėvas neturi jokio ryšio, tą patvirtina ir pateikiamas susirašinėjimas ir nuotraukos bei video medžiaga. Mano, kad netgi, jeigu taip yra, jog pati dukra nurodė, kad nenori su juo bendrauti, atsakovė, kaip mama, turėtų padėti dukrai suprasti, kad bendrauti su tėčiu yra gera, saugu ir smagu.
17. Atkreipia dėmesį, kad šalių pasirašytoje taikos sutartyje buvo numatyta bendravimo tvarka (vienas iš jos punktų) identiška nustatytai laikinajai bendravimo tvarkai. Atsakovė, pasirašydama tokią taikos sutartį ir teikdama teismui ją tvirtinti, taip pat turėjo galvoti ir galvojo apie vaiko interesus, tuo metu ((duomenys neskelbtini)) nebuvo net minčių, kad tokia bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus ar kad dukros su tėvu nesieja joks ryšys. Todėl ieškovui nesuprantama, kas galėjo pasikeisti po kelių mėnesį, nes jokių incidentų nebuvo.
18. Prašo palikti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nes nėra pagrindo jos keisti ar tuo labiau iš viso naikinti.
19. Atsakovė pateiktas (duomenys neskelbtini) rekomendacijas ir išvadas dėl dukters bendravimo su tėvu ir galimą bendravimo tvarką, prašo vertinti kritiškai, nes ji yra šališka ir pagrįsta tik atsakovės žodžiais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų prijungimo
22. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė siuntos (teismo procesinių dokumentų) įteikimą patvirtinančio pranešimo kopiją, (duomenys neskelbtini) išvadas ir rekomendacijas, kaip galima spręsti iš turinio, ieškovo ir šalių dukros bendravimo tvarkos projektą, kuris nepasirašytas, Institucijos lydraščio apie persiunčiamas atsakovei vaiko situacijos vertinimo anketas, (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketų kopijas. Ieškovas su atsiliepimu pateikė nuotraukas, susirašinėjimą su atsakove, straipsnį, komentarą apie R. M..
23. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Vienok, nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad visapusiškiau būtų įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, atsižvelgęs ir į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, priima ieškovo pateiktas nuotraukas, susirašinėjimą su atsakove, kaip reikšmingus nagrinėjamam klausimui.
24. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės teiktos Institucijos specialistų parengtos medžiagos, įskaitant vaiko situacijos vertinimo anketų kopijų prijungimas prie bylos, atsižvelgiant į tai, kad ši medžiaga yra jau civilinės bylos dalis, būtų perteklinis, todėl šie dokumentai pakartotinai nepriimtini. Taip pat byloje yra ir Vilniaus socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai planas, todėl apeliantei nesukonkretinus kokį papildomai dokumentą be byloje esančių, būtina išsireikalauti iš šio centro, tokio abstraktaus pobūdžio prašymo teismas netenkina. Pažymima, kad vaiko teisių specialistų pokalbiai su šalių dukra ir jos nuomonė aptariamu klausimu atsispindi Institucijos pateiktuose dokumentuose. Informacija apie procesinio dokumento įteikimą atsakovei taip pat yra byloje, tad jo priėmimas nėra tikslingas. Atsakovės nepasirašytas dokumentas, kaip galima spręsti, bendravimo su vaiku tvarkos projektas ir nesutikimo su ieškovo pasiūlytąja tvarka argumentai jame, yra susijęs ne su ginčijama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, t.y. šioje byloje nagrinėjamu laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, o su ieškinio reikalavimu, dėl kurio teismas spręs išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tad priimti šio dokumento apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi.
25. Atsakovė pateikė asmens, pasirašiusio kaip (duomenys neskelbtini), išvadų ir rekomendacijų kopiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis dokumentas neatitinka įrodymams keltinų reikalavimų įrodymų leistinumo aspektu. Iš pateikto dokumento kopijos neaišku nei kokia ją surašiusio asmens kvalifikacija (diplomas, kvalifikaciniai pažymėjimai ir pan.), nei pagal kokią užduotį ir kokiais duomenimis, apart nurodomų 2 val. atsakovės ir šalių dukros konsultacijų, remiantis buvo pateiktas vertinimas. Esant šioms aplinkybėms, atsisakytina priimti šį dokumentą. Atitinkamai nepriimami ir ieškovo pateikta informacija iš viešų šaltinių apie galimai minimo asmens profesinę veiklą. Nors ieškovas atsiliepime nurodo, kad pateikė ir vaizdo įrašą, bet jis prie teismui teiktų per EPP dokumentų nėra pridėtas.
Dėl laikinosios bendravimo tvarkos
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Tokiomis priemonėmis be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, reglamentuojančiame laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
27. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko neturtiniams ar turtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti asmeninės neturtinės ar turtinės vaiko teisės.
28. Svarbu paminėti, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Šis principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
29. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
30. Įvertinęs ginčijama nutartimi nustatytą laikiną šalių nepilnametės dukros ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog tokia tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ar, kaip, kad teigia apeliantė, juos pažeidžia. Tokie argumentai laikytini deklaratyviais, nes kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos, vaikas anksčiau faktiškai ir bendraudavo su tėvu du kartus per mėnesį bei telefonu. Šalys teismui tvirtinti buvo pateikę taikos sutartį (civilinė byla Nr. e2SP-4277-732/2022), kuria be kita ko taip pat numatytas tėvo bendravimas su dukra kas antrą savaitgalį, iš esmės analogiška tvarka. Tik atsakovei pakeitus savo valią, sutartis nebuvo patvirtina.
31. Atsakovės argumentai, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose prašoma nustatyti bendravimo tvarką, naudinga tik jam, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, kuri atsispindi jo ieškinio reikalavime, pagrįstumo/nepagrįstumo klausimas bus įvertintas išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinosios bendravimo su dukra tvarkos nustatymo tenkino ne pilna apimtimi, o tik iš dalies, t.y. kol įsiteisės sprendimas dėl šalių ginčo nustatyta, kad ieškovas su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas ją penktadienį 19 val. iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19 val., bei numatytas bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis.
32. Dėl pasakyto vertinti, kad pirmosios instancijos neįsigilino į ginčijamam laikino sureguliavimo klausimui reikšmingas aplinkybes, ar, kad laikina bendravimo tvarka nustatyta tik vienpusiškai ieškovo interesams tenkinti, nėra pagrindo. Dėl nuolatinės bendravimo tvarkos ir jos konkrečių sąlygų pirmosios instancijos teismas nesprendė, tad atskiruoju skundu suformuotas reikalavimas apskritai panaikinti nutartį, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo laikina bendravimo su dukra tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir LAT) 2016-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
34. Iš į bylą pateiktų tiek ginčo šalių, tiek Išvadą teikiančios institucijos duomenų, spręsti, kad vaiko ir jo ryšys yra nutrūkęs ar, kad tėvo elgesys yra netinkamas ir jo bendravimas su dukra, esant nustatytai tokiai laikinai tvarkai, bus žalingas ir neatitiks vaiko interesų, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad ilgesnį laikotarpį nesant faktinio tėvo ir dukros bendravimo, jų ryšys susilpnės, o ilgainiui ir gali nutrūkti, o tai niekaip nesuderinama su prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
35. Tokį vertinimą sustiprina ir kintanti vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu. (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos anketoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendraudama su specialistėmis, nurodė, su tėčiu bendraujanti 2 kartus per mėnesį, tėtis jai skambina, santykiai su juo geri, kai būna dviese smagiai leidžia laiką, eina pasivaikščioti, važiuoja prie jūros ar ežero. Taip pat nurodė, kad tėtis ja rūpinasi, myli. Mergaitė išsakė, kad jai nepatinka tėčio gyvenimo draugė, kuri, jos nuomone, jos nemėgsta. Kaip galima spręsti iš į bylą pateiktų duomenų, ieškovas su dukra tiesiogiai paskutinį kartą bendravo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketoje, specialistams su (duomenys neskelbtini) bendravusiems (duomenys neskelbtini), ji jau nurodė, kad su tėčiu buvo susitikusi prieš mėnesį ir, kad nebenori sutikti. Paklausta dėl priežasčių nurodė nežinanti kodėl. (duomenys neskelbtini) specialistams (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė nenorinti bendrauti su tėčiu, nes jaučiasi nemylima, kad tėtis labiau myli draugės vaikus, skirtingai nei jai jiems leido naudotis telefonu. Iš paskutinės (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos duomenų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad nenori bendrauti su tėčiu, jai nepatinka būti jo draugės namuose, ten jaučiasi nemylima, o pasiteiravus ar norėtų susitikti kitoje aplinkoje, vaikas nurodė, kad nenori.
36. Institucijos pozicija ir pateiktų vaiko situacijos vertinimo anketų, gyvenimo sąlygų tyrimo aktų duomenys, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas nusišalino nuo tėvo pareigų, kad kelia kokią nors emocinę ar fizinę grėsmę vaikui. Ieškovo į bylą pateiktos foto nuotraukos leidžia spręsti , kad šalių dukra jaučiasi su tėčiu laisvai, ankstesnis susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovės taip pat leidžia spręsti apie šiltus tėvo santykius su vaiku, norą išlaikyti ryšį.
37. Atsakovės pozicija šiuo klausimu nėra visiškai nuosekli, nes, kaip matyti iš aktualiu laikotarpiu pateiktų duomenų, tiek sudarant šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, tiek vaiko situacijos vertinimo anketas, ji akcentuoja, kad ieškovas vaiku nesidomi ir su juo nebendrauja. Kai šiuose dokumentuose atsakovo pozicija yra visiškai priešinga, jis aktyviai siekia bendravimo su dukra, ką ir patvirtina ir ieškovo inicijuotas teisminis procesas.
38. Vaiko nuomonė yra viena iš ginčo klausimui reikšmingų duomenų, tačiau ne visa lemianti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. (duomenys neskelbtini) yra tik (duomenys neskelbtini) metų, jos raidai, asmenybės formavimuisi bendravimas tiek su mama, tiek su skyrium gyvenančiu tėčiu yra vienodai svarbūs. Kaip matyti iš bendravimo su Institucijos specialistėms, jai svarbus tėčio dėmesys. Nenoras bendrauti akivaizdžiai siejamas su tėčio asmeninio gyvenimo pokyčiais. Tačiau skyrium gyvenančio tėvo asmeninio gyvenimo pasikeitimai, naujų šeiminių santykių ir gyvenamosios vietos kontekste, savaime negali lemti jo teisės bendrauti su vaiku laikino sureguliavimo nepagrįstumo.
39. Pakankamai ilgą laikotarpį šalims esant konfliktiškuose santykiuose ir nesugebant taikiai išspręsti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimo, būtina laikinai užtikrinti vaiko intereso išlaikyti ryšį su tėvu įgyvendinimą, atitinkamai pastarojo dalyvavimą dukros gyvenime ir jos auklėjime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka tai galėtų padėti užtikrinti.
40. Tai, kad šioje situacijoje ginčo šalies nuožiūra yra pasitelkta psichologinę pagalbą teikiančių specialistų pagalba vaikui, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad laikina bendravimo tvarka netinkama bei nustatytas dukros ir tėvo bendravimo laikotarpis turėtų būti trumpinamas ar keičiama pati forma, nustatytina konkreti vieta ir pan.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik laikiną tėvo ir dukros bendravimo tvarką ir tik preliminariai įvertinęs šalių pateikus įrodymus. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
42. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kaip pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas, jis neturi nei galimybės, nei privalo visapusiškai išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, parinkti konkretų ir nekintantį bendravimo su vaiku tvarkos variantą. Sykiu teismas turi pareigą bent laikinai sureguliuoti ginčo santykius tam, kad nebūtų pažeisti tėvų bei nepilnamečio vaiko interesai, o skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko ryšys nesilpnėtų.
43. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad šalys teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos privalo laikytis. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi vykdomojo rašto galią, todėl bet kuriam iš tėvų nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos kitas tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio nutarties vykdymo. Sykiu primenama, kad priimtas procesinis sprendimas nepaneigia šalių teisės teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jeigu tam atsirastų reikšmingų aplinkybių.
44. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakoma.
45. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-03-22 nutartį palikti nepakeista.