Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2015-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-468/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
1-242-468/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kaltinamasis
V.D.
Advokatai
Natalija Boikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-242-468/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00606-2006-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio mėn. 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,

sekretoriaujant Teresai Darulienei, Gretai Serapinaitei, Darjai Bočakovai, Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant prokurorams Audriui Matulioniui, Valdui Uždanavičiui,gynėjai advokatei Natalijai Boiko,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.D., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, UAB „M.“ direktorius, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus apygardos teismo 2005-05-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 2 d., BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2007-06-12,

kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2004-04-15 iki 2004-06-20 būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2004-06-21 iki 2006-01-25 būdamas statybos konsultantu ir kasininku, atsakingu už tinkamą kasos dokumentų apskaitą ir operacijų grynaisiais pinigais atlikimą, laikotarpiui nuo 2005-01-12 iki 2005-12-31 kaip atskaitingas asmuo statybinės įrangos pirkimui, komercinei-ūkinei veiklai gavo 400 234, 69 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 115 915, 98 euro), iš kurių nuo 2005-01-30 iki 2005-12-31 atsiskaitė iš viso už 174 587, 73 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 50 564,10 euro) bei 2005-05-26 grąžino į kasą 37 660 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 10 907,09 euro) nepanaudotų lėšų, o likusiai 187 986,96 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 54 444,78 euro) sumai, paimtai UAB „X“ komercinei – ūkinei veiklai, nepateikė šių pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, tokiu būdu tyčia pasisavino jam patikėtą UAB „X“ turtą – 187 976, 98 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 54 441,89 euro) ir šiai savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d.

Nusikaltimas įrodytas šiais įrodymais:

Kaltinamasis V. D. parodė, kad UAB „X“ jis pradėjo dirbti 2004 m., gal 2005 m. Buvo statybos konsultantas, konsultavo dėl statybos, sutarčių pasirašymo ir pan. Broliui (A. D.) tapus šios įmonės direktoriumi ir pasakius, kad jis (V. D.) įmonėje nereikalingas, V. D. parašė prašymą, buhalterei pridavė visus įmonės dokumentus. Pastaroji patvirtino, kad viskas gerai. Iš UAB „X“ jis buvo atleistas 2006-01-25. Kaltinamasis tvirtino, kad UAB „X“ direktoriumi jis nedirbo. Teigė, kad gal anksčiau supainiojo, nurodydamas tokią aplinkybę, nes atliko bausmę, buvo stresas. Kasininko funkcijų taip pat nevykdė, bandė prie pinigų „nelįsti“, nes anksčiau buvo teisiamas dėl tokio dalyko. Jis buvo tik įformintas kasininko pareigoms, tačiau pinigų pas save niekada neturėjo, jų nepriimdavo. UAB „X“ buvo jo tėvo, įmonėje buvo reikalingas kasininkas, todėl jį (V. D.) ir įdarbino. Jam buvo pasakyta, kad „kasininkas vis tiek būsi tu ir pasirašysi“. Pasitikėdamas buhaltere jis (V. D.) pasirašydavo pateiktuose dokumentuose, kad pinigai išmokėti. Įmonės pinigų jis nematė, jie buvo pas vadovus, brolis (A. D.) mokėdavo pinigus. Jeigu jam (V. D.) duodavo pinigų kažkam sumokėti, ar reikėdavo nupirkti medžiagų, jam duodavo pinigų ir jis mokėdavo. Medžiagos buvo perkamos už grynus pinigus, juos išduodavo direktorius. Išeidamas iš darbo V. D. buhalterei atidavė visus dokumentus. UAB „X“ visus kasos išlaidų orderius pildė buhalterė. Kasos pajamų orderiai buvo išrašyti, kai K. M. jau išėjo iš darbo, jo (V. D.) nebuvo. Po to, kai V. D. savo noru išėjo iš darbo, buhalterė suvedinėjo įmonės kasą ir rado į ją neįneštas pinigų sumas. Buhalterė jam orderiuose sakė pasirašyti kaip kasininkui. V. D. padarė didelę klaidą pasirašydamas, galvojo, kad viskas tvarkoje. Gali būti, kad jis nespėjo perduoti jam duotų paskutinių pinigų į įmonės kasą, nes jie buvo ofise. Jam išeinant iš darbo nei iš brolio, nei iš buhalterės jokių pretenzijų jam nebuvo. Dokumento, patvirtinančio visišką atsiskaitymą su įmone, jis negavo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismui parodžius kasos išlaidų orderius Nr. 186, 209, 214, 213, 138 (b. l. 63-67 10 t.), kaltinamasis V. D. parodė, kad negali pasakyti, ar parašai šiuose dokumentuose yra jo, bet patvirtino, kad jie panašūs ir gali būti jo. Vėliau, atsakydamas į prokuroro klausimus, pripažino, kad yra gavęs 25 028 Lt, nes yra tai patvirtinantis jo parašas. Taip pat pripažino gavęs dar 25 000 Lt. Be to, pripažino, kad 2005-12-29 ir 2005-12-30 gavo 25 000 Lt ir 38 000 Lt, nes yra jo parašai. Tvirtino, kad buhalterė jo neinformavo apie 44 000 Lt sumą, jis nebuvo skolingas įmonei. Objekte buvo visos medžiagos. Įrankius visada perduodavo statybos vadovas, pas jį (V. D.) nieko neliko. Atlyginimai už 2005 m. gruodį ir 2006 m. sausį darbuotojams buvo išmokėti.

Iš V. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad UAB ,,X“ jis dirbo nuo 2004-04-15 iki 2006-02-03 direktoriaus, statybos konsultanto pareigose. Nuo darbo bendrovėje pradžios iki pabaigos vykdė bendrovės kasininko funkcijas. Kai dirbo direktoriaus pareigose, disponavo grynaisiais pinigais, o kai vykdė statybos konsultanto pareigas, tai grynaisiais pinigais realiai disponavo jis, paskui generalinis direktorius K. M.. Tuo laikotarpiu, kai K. M. buvo generalinis direktorius, šiam buvo suteikta parašo teisė gauti „Ūkio“ banke grynuosius pinigus. Tuo laikotarpiu jis vykdė kasininko funkcijas. 2005-12-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 209 gavo ūkio išlaidoms 50 028,53 Lt, 2005-12-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 213 gavo 25 000 Lt ir 2005-12-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 214 komercinei ūkinei veiklai gavo 38 130 Lt. Minėtuose kasos išlaidų orderiuose pasirašė jis. Apie įsiskolinimą UAB ,,R“ paaiškino, kad UAB ,,A“ nepripažino savo įsiskolinimo (apie 100 000 Lt) UAB ,,X“ už klojinių prastovą. Atliktų darbų aktą atsisakė pasirašyti. Su UAB ,,R“ pagal galimybes atsiskaitinėjo. Įsiskolinimas 93 418,62 Lt sumai susidarė būtent dėl klojinių prastovos. Kadangi jis ir toliau norėjo bendradarbiauti su UAB ,,R“, jau išėjęs į laisvę, jis 2008-01-18 pasirašė susitarimą dėl reikalavimo perleidimo 3V-03/52 ir tapo vadinamuoju „naujuoju kreditoriumi“. Pripažino ir asmeniškai įsipareigojo UAB ,,R“ sumokėti visą susidariusį įsiskolinimą - 126 036,92 Lt. Yra atsiskaitęs maždaug apie 10 000 Lt. Sulaikymo metu visi UAB ,,X“ dokumentai buvo likę ofise adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu bendrovės direktorius buvo jo brolis A. D.. Kai grįžo iš įkalinimo vietos, gavo reikalavimą iš bankroto administratoriaus pateikti UAB ,,X“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jis rado namuose, ir juos pateikė bankroto administratoriui. Kokius dokumentus turėjo, tuos ir pateikė. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus iš ofiso parvežė brolis, kuris tuo metu dirbo jau kitoje bendrovėje (b.l. 4-6 8 t.).

Taip pat V. D. parodė, kad jis su UAB ,,R“, UAB ,,P“, UAB ,,Y“, TŪB ,,B“ pasirašė susitarimus dėl UAB ,,X“ įsiskolinimų perrėmimo ir įsipareigojo sumokėti kreditoriams pagal patvirtintus pinigų grąžinimo grafikus. Su kreditoriumi UAB ,,S“ buvo atsiskaityta visiškai. 2008 m. pradžioje jis dalyvavo UAB ,,X“ kreditorių susirinkime ir pasižadėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Susirinkime dalyvavo ir bankroto administratorius J. U.. Bankroto administratoriui jis yra pateikęs susitarimų sutarčių kopijas. Bankroto administratoriaus rašytiniu reikalavimu jis 2008-03-12 UAB ,,Z“ buhalteriui K. K. pagal dokumentų priėmimo perdavimo aktą pateikė UAB ,,X“ visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Daugiau jokių UAB ,,X“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturi. Apie kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos 2005 m. buvo mokami pinigai darbininkams, paaiškino, kad tai buvo išmokos pagal darbuotojų prašymus ne atlyginimo išmokėjimo dieną. Įmonė skolindavo pinigus savo darbuotojams, patvirtinimui buvo pateikiami pasirašyti kasos išlaidų orderiai. Kaip vėliau buvo įforminama, jis negali pasakyti. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė R. A. (b.l. 11-12 8 t.).

Taip pat V. D. parodė, kad 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn. jis neturėjo teisės iš banko paimti grynuosius pinigus, nes neturėjo paso. Grynuosius pinigus iš „Ūkio banko“ turėjo teisę išimti tuometinis įmonės direktorius K. M.. Jis (V. D.) tuo metu vykdė kasininko funkcijas. K. M. į įmonės kasą neįnešė apie 113 000 Lt grynais. Įmonės kasą suvedusi vyr. buhalterė R. pasakė, kad minėta suma pagal kasos dokumentus yra likutyje ir ją reikia išlaiduoti. 2006-01-03 atleidžiant K. M. iš darbo nebuvo žinoma, kiek pinigų jis buvo paėmęs iš banko, todėl nepareikalauta jų įnešti į bendrovės kasą. Tik suvedus kasos dokumentus buhalterė 2006-01-03 jo vardu išrašė kasos išlaidų orderius: 2005-12-24 kasos išlaidų orderį Nr. 209 gauti ūkio išlaidoms 50 028,53 Lt, 2005-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. 213 gauti 25 000 Lt ir 2005-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. 214 komercinei ūkinei veiklai 38 130 Lt sumai. Realiai negavęs grynųjų pinigų, jis (V. D.) pasirašė minėtuose išlaidų orderiuose, kad pinigus gavo. Visus reikalaujamus pateikti dokumentus pateikė bankroto administratoriui, kiti dokumentai yra pateikti ENTS (b.l. 29-30 8 t.).

Be to, V. D. parodė, kad jis neprisimena, kokiai statybinei įrangai pirkti 2005 m. liepos mėn. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 138 išėmė 79 000 Lt. Taip pat negali paaiškinti, kur buvo panaudota 2005-10-31 gauta 21 000 litų suma, nes neprisimena. UAB ,,X“ turėjo atidaręs banko sąskaitą AB ,,Hansabankas“ ir buvo išėmęs mokėjimo kortelę. Kas naudojosi mokėjimo kortele, neprisimena. Mano, kad išimti pinigai buvo panaudoti UAB ,,X“ ūkinėms reikmėms. Apie 29 330 Lt, kuriuos iš UAB ,,X“ atsiskaitomosios sąskaitos AB ,,Ūkio banke“ išėmė A. D. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-03-01, nieko negali paaiškinti, nes neprisimena. Ar minėta suma buvo įnešta į bendrovės kasą, negali prisiminti. Tik prisimena, kad buvo mokami atlyginimai darbuotojams, medžiagas, transportą. UAB ,,X“ veikloje jis nedalyvavo nuo 2006-02-03, nes buvo suimtas ir paguldytas į ligoninę (b.l. 33-34 8 t.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. parodė, kad pasakyti, ar 2005-01-01 jo žinioje buvo 44 168,78 Lt, negali, nes neprisimena. Nurodė, kad 2005 m. liepos mėn. kasos išlaidų orderyje Nr. 138 eilutėje „Įmonės vadovas, gavėjas ir kasininkas“ pasirašė jis, patvirtindamas, jog gavo 79 000 Lt. Šiuos pinigus paėmė statybinės įrangos pirkimui. Apie 2009-12-24 jo kaip gavėjo ir kasininko pasirašytus kasos išlaidų orderius Nr. 209 – 50 028,53 Lt, 2005-12-30 Nr. 214 – 38 130 Lt, 2005-12-29 Nr. 213 – 25 000 Lt paaiškino, kad apie tai davė parodymus 2008-12-10. Taip pat nurodė, jog pasilieka prie 2008-09-09 savo duotų parodymų. Papildė, kad dalį pinigų - apie 70 000 litų K. M. išmokėjo darbuotojams kaip darbo užmokestį, tačiau tinkamai neįformino išmokėjimo dokumentų, todėl ši suma skaitėsi, jog yra įmonės kasoje, nors realiai buvo išmokėtas darbo užmokestis. Apie kitus gautus ūkinei-komercinei veiklai vykdyti grynuosius pinigus parodė, kad iš jam inkriminuojamos 242 555, 74 Lt sumos bendrovės UAB ,,X“ reikmėms pirko 3 perforatorius, giluminį vibratorių, nivelyrą, betoną, armatūrą, lentas. 2006 m. pradžioje už pirktas prekes ir gautas paslaugas atsiskaitinėjo grynais pinigais su UAB ,,D“ už transporto paslaugas ir armatūrą, UAB ,,M“, UAB ,,P“ už metalo gaminius, UAB ,,P“ už klojinius, UAB ,,D“, UAB ,,R“, UAB ,,G“, UAB ,,S“, UAB ,,M“ už statybines medžiagas, iš UAB ,,K“ nuomojosi statybinę įrangą, buvo mokamas darbo užmokestis, perkamas kuras iš UAB ,,A“, UAB ,,E“, UAB ,,L“, UAB ,,S“, UAB ,,S“, UAB ,,D“ už statybos darbus. Kaip visa tai buvo įforminta, negali pasakyti. Jo (V. D.) sulaikymo dieną 2006-02-03 UAB ,,X“ kasoje buvo pinigai. Kokia suma buvo kasoje, neprisimena. Perduoti pinigus kitam asmeniui, toliau vykdysiančiam kasininko funkcijas, nespėjo (b.l. 42-43 8 t.).

Liudytoju apklaustas A. D. (kaltinamojo brolis) teismui parodė, kad UAB „X“ buvo statybinė bendrovė, kurioje jis nuo 2004-08-30 iki 2008-08-12 buvo paskirtas direktoriumi. Įmonė buvo labai nedidelė, jis norėjo dirbti, brolis jam pasiūlė ir todėl jis tapo direktoriumi. Šiuo metu bendrovė nevykdo jokios veiklos. V. D. šioje įmonėje buvo įformintas statybų konsultantu. 2005 m. iki 2006 m. pradžios bendrovės kasininku buvo V. D., pastarasis turėjo galimybę naudotis įmonės lėšomis. Jis (A. D.) kaip direktorius buvo atsakingas už įmonės finansinę veiklą. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2008 m. buvo dar vienas įmonės direktorius - K. M., kuris buvo oficialiai įformintas bendrovėje kaip direktorius. 2006 m. bendrovė sustabdė savo veiklą, bet, kadangi ši įmonė egzistavo, jis (A. D.) liko jos direktoriumi. V. D. nebuvo bendrovės direktoriumi, nors realiai jai vadovavo, t.y. V. D. buvo faktiniu bendrovės vadovu, priiminėdavo sprendimus, susitikinėdavo su užsakovais, rangovais ir t.t. UAB „X“ akcininkas – tėvas paskyrė jį (A. D.) direktoriumi po K. M.. Tėvas neturėjo jokių tikslų keičiant direktorius, nes jis nevadovavo šiai bendrovei, visus reikalus tvarkydavo V. (V. D.), jis priiminėjo tokius sprendimus. Kas dalyvavo 2006-01-30 atliekant inventorizaciją, negalėjo pasakyti, kadangi praėjo labai daug laiko. Taip pat negalėjo prisiminti, kodėl 2006 m. pradžioje UAB „X“ neatsiskaitė su bendrove „R“.

Be to, nieko negalėjo paaiškinti apie pinigų dingimą iš įmonės kasos, nurodydamas, kad nebuvo įmonės kasininkas. Tvirtino, kad negali prisiminti, nuo kada iki kada įmonės direktoriumi buvo jis, o kokiu laikotarpiu - K. M.. Aiškino, kad jeigu K. M. buvo atėjęs į bendrovę, reiškia, kad jis ir buvo direktoriumi. Be to, liudytojas A. D. teisme parodė, kad kitos bendrovės UAB „X“ sumokėdavo banko pavedimais. Neprisimena atvejų, kada su įmonėmis buvo atsiskaitoma grynais pinigais, tai buvo daroma tik perkant kokį nors smulkų instrumentą, cementą maišuose. Taip pat negalėjo prisiminti faktų apie tai, kad bendrovė 2005 m. gruodžio mėn. gavo pinigų sumas virš 100 000 Lt pagal kasos pajamų orderį. Tvirtino, kad V. D. turėjo galimybę išimti iš banko pinigus. Dėl kaltinime nurodytos pasisavintos sumos mano, kad pinigai buvo paimti iš banko sąskaitos ir perduoti V. vykdyti ūkinę veiklą. Negalėjo prisiminti, ar nuimti iš banko sąskaitos pinigai buvo įnešti į įmonės kasą. Jis pats (A. D.) paimdavo pinigus iš banko sąskaitos vykdyti ūkinę veiklą, kažką nupirkti arba atsiskaityti su darbuotojais. Iki brolio (V. D.) suėmimo kalbėjo su juo, uždavė jam klausimą, kur yra įmonės grynieji pinigai, tačiau pastarasis į šį klausimą jam neatsakė. Apie įmonėje vestą buhalterinę apskaitą parodė, kad ši apskaita buvo vedama visada, buhalterė dirbo normaliai, žinojo visus skaičius ir situaciją bendrovėje. Kur yra įmonės dokumentai už 2006 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpį, negalėjo atsakyti. Apie inventorizacijos akto surašymą aiškino, kad šį aktą jis pasirašė. Kodėl V. (V. D.) nedalyvavo atliekant įmonės kasos inventorizaciją, ar tuo metu pastarasis buvo ofise, neprisimena. Kai išsikraustė iš ofiso, visus jame buvusius dokumentus jis paėmė su savimi į namus. Prieš tai labai daug dokumentų perdavė policijai pagal aktą. 2005 m. gruodį buvo perkamos įvairios medžiagos, 2006 m. sausio mėnesį taip pat buvo perkamos medžiagos, instrumentai. Sprendimą nutraukti veiklą priėmė dėl to, kad bendrovėje buvo labai sunki situacija. Darbuotojai buvo atleisti, su jais buvo atsiskaityta. Visus ofise buvusius dokumentus jis atidavė V. Vieną kartą ofise matė bankroto administratorių J. U., kuris prašė kažkokių dokumentų. Bankroto administratorius paėmė visus kabinete buvusius dokumentus. Kokie konkrečiai dokumentai buvo atiduoti, neprisimena. Taip pat neprisimena, kokius dokumentus atidavė policijai. Kiek prisimena, buvo įmonės kasa. Galėjo būti ir 2006 m. kasa. Nurodė, kad kasos pajamų orderius išrašinėjo galbūt jis (A. D.), galbūt R., tačiau tiksliai neprisiminė. Buhalterė R. apskaičiuodavo atlyginimus. Duomenis „Sodrai“ dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo bei su tuo susijusius paskaičiavimus teikdavo taip pat buhalterė, kelis kartus ir jis pats buvo nuvažiavęs į „Sodrą“. Tuo metu, kai V. D. savo noru buvo atleistas iš darbo, buvo kalbėta apie tai, kad V. su įmone neatsiskaitė. Buvo pokalbis ir apie tai, kad dingo įmonės pinigai, juos su savimi išsivežė K. M.. Tačiau kiek dingo, kokia suma ir kaip baigėsi tas pokalbis, nežino.

Iš liudytojo A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad UAB ,,X“ gamybos direktoriaus pareigose jis dirbo nuo 2006 m. sausio mėn. Iki tol dirbo tiekėjo pareigose. Nuomos sutartį Nr. 2005/126/N 2005-04-05 su UAB ,,R“ pasirašė kaip tuometinis UAB ,,X“ direktorius, tačiau vėliau iš darbo išėjo, o po to vėl įsidarbino. Kiek kartų jų bendrovė nuomojosi statybinę įrangą iš UAB ,,R“, jis neprisimena. Visa tai atsispindi buhalterinėje apskaitoje. UAB ,,X“ vadovavo jo brolis V. D., kuris tvarkė visus bendrovės ūkinius komercinius reikalus. Kai jis antrą kartą įsidarbino į UAB ,,X“, t.y. 2006 m. sausį, direktoriumi, jo brolis buvo bendrovės kasininkas ir finansinius reikalus tvarkė būtent jis. Skola ,,R“ jau buvo iki jo įsidarbinimo. Kai pradėjo dirbti, žinojo, kad bendrovės kasoje yra virš 100 000 litų, tačiau jis šių pinigų nematė, kadangi jie buvo pas jo brolį. Po brolio sulaikymo jis stengėsi tartis su kreditoriais dėl skolų grąžinimo ar atidirbimo, tačiau jam nieko nepavyko susitarti, kadangi kreditorių iniciatyva bendrovės sąskaitos ir turtas buvo areštuoti. Visas skolas padarė jo brolis, būdamas įmonės kasininku. Jis asmeniškai UAB ,,X“ įsipareigojimų, kurie atsirado jam nedirbant toje bendrovėje, neprisiima sau ir jų grąžinti nežada, tai turi padaryti jo brolis, kadangi tai pastarojo įsipareigojimai (b.l. 1-2 3 t.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. taip pat parodė, kad nuo 2004 m. jis buvo paskirtas UAB ,,X“ direktoriumi ir dirbo juo apie vienerius metus, kol išėjo iš darbo. 2006-01-24 jis vėl tapo UAB ,,X“ direktoriumi ir dirbo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Prieš jam tampant UAB ,,X“ direktoriumi, šias pareigas užėmė V. D., o prieš jį - K. M.. Datų nuo kada kas buvo direktorius negali pasakyti, nes neprisimena. Taip pat negali tiksliai pasakyti, kokiose pareigose ir kokiais laikotarpiais direktoriaus pareigose dirbo V. D.. Jo (A. D.) direktoriavimo laiku V. vykdė ir kasininko funkcijas. Nors A. D. buvo įformintas įmonės direktoriumi, faktiniu įmonės vadovu visą laiką buvo V. D., kuris vadovavo įmonės veiklai, spręsdavo, su kuo bendrovė turi atsiskaityti, pasirašyti sutartis. Kasininko funkcijas V. D. vykdė visą laiką, nesvarbu kokias pareigas užimdavo. Iki V. sulaikymo - 2006 m. žiemos - visi grynieji pinigai buvo pas V. D.. Jis (A. D.), žinodamas, kad V. turės atlikti bausmę, norėdamas gelbėti UAB ,,X“, 2006-01-24 pradėjo eiti generalinio direktoriaus pareigas. Pradėdamas eiti pareigas ir norėdamas apsidrausti, kartu su vyr. buhaltere R. A. surašė aktą apie tai, koks turi būti grynųjų pinigų likutis kasoje ir kokią sumą jis turėtų perimti iš V. Grynieji pinigai ofise adresu (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu nebuvo saugomi, nes nebuvo seifo. Grynieji pinigai visada buvo pas V. Jei jam tekdavo išmokėti pinigus, tai grynuosius pinigus jam išmokėdavo V. Kas įformindavo kasos dokumentus, neprisimena. Visų 2006-01-31 akto surašymo aplinkybių paaiškinti negali, nes neprisimena. Akto surašymo metu K. M. jau nedirbo. Kol kasininku dirbo V., visus iš banko paimtus pinigus jis (A. D.) įnešdavo į kasą, t.y. atiduodavo V. Pastarasis jam iš kasos išmokėdavo konkrečią pinigų sumą pasirašytinai. Nupirkęs ar išleidęs pinigus statybinių medžiagų bei kuro pirkimui, visus dokumentus pateikdavo buhalterei R. A., kuri surašydavo avansinę apyskaitą. Avansinėse apyskaitose surašytų duomenų tikrumą patvirtindavo parašu. Statybos darbams atlikti naudojo perforatorių, nivelyrą, giluminį vibratorių. Ar minėti įrankiai priklausė UAB ,,X“ ar buvo nuomojami, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena (b.l. 74, 75 10 t.).

Be to, A. D. parodė, jog kokiu turtu, įrankiais disponavo įmonė, neprisimena, bet žino, jog UAB ,,X“ turėjo įsigijusi giluminį vibratorių, nivelyrą, perforatorių. Kartais dėl įrankių stokos papildomai nuomodavo įrankius. Dažniausiai giluminis vibratorius buvo laikomas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Kiek prisimena, tai jį iš objekto pavogė. Kur nivelyras ir perforatorius gali būti šiuo metu, negali pasakyti, nes nežino. Didžiausias objektas 2005-2006 metais, kuriame UAB ,,X“ atliko betonavimo darbus, buvo UAB ,,A“ priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiam objektui pirko statybines medžiagas, kurias įtraukdavo į atliktų darbų aktus. Kokią sumą sudarė statybinės medžiagos, neprisimena. Statybines medžiagas pirko UAB ,,X“ vardu pagal pasirašytas sutartis. Už medžiagas atsiskaitydavo pavedimu. Apie UAB ,,X“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo pas jį, paaiškino, kad nutraukus UAB ,,X“ veiklą bei patalpų nuomos sutartį, visus ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), dokumentus jis pervežė į namus (duomenys neskelbtini). Šis butas parduotas. Dalį įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų jis pateikė Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui 2008 m., o kiti likusieji dokumentai buvo perduoti V. (V. D.), kai pastarasis išėjo į laisvę. Kiek jam žinoma, visus likusius dokumentus V. perdavė bankroto administratoriui J. U., kai šis pareikalavo. Aplinkybių, kaip jis į kasą 2005-04-28 įnešė 25 191,58 Lt, paaiškinti negali, neprisimena. Patvirtino, kad parodytame 2005-04-28 kasos pajamų orderyje serija DOB Nr. 2005016 eilutėje ,,Priimta iš direktoriaus A. D.“, pasirašė jis. Nurodytas pagrindas - „pinigai iš banko“. Visais atvejais grynuosius pinigus perduodavo kasininkui V. D.. Jei iš kasos jam buvo išmokami pinigai, tai jis pateikdavo išlaidas pateisinančius dokumentus (b.l. 74-75, 98-99 10 t.).

Iš liudytojų K. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų teismo posėdyje BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis Lietuvoje pagal kontraktą dirbo UAB ,,A“ konsultantu finansų klausimais. 2005 m. pradžioje jis susipažino su V. D., kuris žinodamas, kuo jis užsiima, pakvietė jį dirbti į UAB ,,X“ direktoriaus pareigose ir šioje bendrovėje vykdant reformas pasiekti, kad ši įmonė dirbtų pelningai, sumažintų įsiskolinimą statybinių medžiagų, paslaugų tiekėjams. Jis apsiėmė šioje bendrovėje vykdyti reformą ir su V. sutarė, kad jis tvarkys finansinius reikalus, o V. D. ieškos užsakovų. Kartais bendrovės patalpose pasirodydavo ir A. D., kuris vežiodavo darbininkus į objektus, pristatydavo statybines medžiagas. Kiek jis buvo informuotas, UAB ,,X“ turėjo atsiskaitomąją sąskaitą „Ūkio“ banke, kur buvo patvirtintas jo parašas. Savo darbo periodu jis išimdavo iš banko grynuosius pinigus atsiskaitymui su darbininkais ir tiekėjais, kuriuos buhalterė užpajamuodavo kasoje. Pinigus laikė ofise esančiame seife. Tuo laikotarpiu, kai jis turėjo teisę išimti pinigus, į banką visada eidavo kartu su V. Priimdamas jį į darbą, V. informavo, kad bendrovė turi apie 400 000 Lt skolos. Kai jis pradėjo tikrinti dokumentus, paaiškėjo, kad įsiskolinimas daug didesnis. Kiek kartų teko imti pinigus iš banko, neprisimena. Banko sąskaitoje ne visada būdavo pinigų. Išimdavo apie 20-30 tūkstančių litų. Darbo užmokestį jo darbo periodu mokėdavo jis arba G. pagal buhalterės paruoštus išmokėjimo žiniaraščius. Pradėjęs dirbti UAB ,,X“, jis tikslios realios įmonės finansinės būklės nežinojo. Viską išsiaiškino tik dirbdamas. Susitikinėjo su bendrovių, kuriems buvo skolingi, vadovais, stengėsi rasti kompromisą. Žinojo apie įsiskolinimą UAB ,,R“. Tačiau tai ne vienintelė bendrovė, kuriai buvo skolinga UAB ,,X“. Realiai jokių pastangų pagerinti UAB ,,X“ finansinę būklę iš V. D. nebuvo. 2005 m. gruodžio mėn., datos tiksliai pasakyti negali, bet iki Kalėdų su V. D. įvyko nesusipratimas. Kadangi V. D. neturėjo raktų nuo seifo, kuriame buvo laikoma apie 100 000 Lt ir kurie buvo paruošti apmokėjimui už metalą ir darbo užmokesčiui, pastarasis išnešė iš ofiso seifą su pinigais. V. prisipažino, kad pagrobė pinigus, ir sutiko pasirašyti kasos išlaidų orderius minėtai 100 000 Lt sumai. Žino, kad V. D. turėjo grąžinti pinigus arba pasirašyti ant kasos išlaidų orderių apie minėtos sumos gavimą. Ant kasos išlaidų orderių Nr. 209, 213, 214 eilutėje „Vadovas“ pasirašė ne jis (K. M.). Tuo laikotarpiu jis jau buvo Čekijoje. Po įvykusio nesusipratimo 2006 m. sausio mėn. grįžęs iš Čekijos jis atsisakė dirbti UAB ,,X“. Tvirtino, kad UAB ,,X“ piniginių lėšų 100 000 Lt sumai nepasisavino ir išeidamas iš darbo visiškai atsiskaitė su bendrove, perduodamas jo vardu užpajamuotus darbo instrumentus, įgaliojimą, antspaudą ir visus su bendrove susijusius dokumentus savininkui V. D.. Visus iš banko gautus grynuosius pinigus įnešė į kasą ir visiškai atsiskaitė su bendrove. Apie tai buvo surašytas protokolas.

Iš „Ūkio“ banko, esančio (duomenys neskelbtini), UAB ,,X“ atsiskaitomosios sąskaitos grynuosius pinigus su čekių knygele jis ėmė visada dalyvaujant V. D. ir keletą kartų G. R. (2005 m. gruodžio mėn. 8, 9, 15, 19 dienomis). Daugiau iš banko pinigų neėmė. 2005-12-08 banke nuėmė 30 000 Lt, iš kurių 17 480 Lt suma buvo panaudota darbuotojų darbo užmokesčiui, V. D. 3330 Lt, medžiagų pirkimui, transporto apmokėjimui 9170 Lt. 2005-12-09 paimti iš banko 13 000 Lt buvo panaudoti: 9600 Lt suma buvo sumokėta subrangovams ir išmokėtas darbo užmokestis, 2220 Lt V. D., 1200 Lt suma panaudota ūkio reikmėms (telefono išlaidos ir kt. išlaidos). 2009-12-15 paimta suma 460 Lt buvo panaudota taip: 360 Lt G. R. statybinių medžiagų pirkimui, 100 Lt A. D.. 2009-12-19 gauta 27 000 Lt suma buvo panaudota sumokant 10 000 Lt UAB ,,R“, prieš išvykdamas perdavė G. R. 8000 Lt, skirtus darbo užmokesčiui ir statybinėms medžiagoms. Likusi suma 3600 Lt buvo perduota V. D.. Likusi 5400 Lt suma buvo panaudota jo darbo užmokesčiui ir komandiruotei į Čekiją ieškoti investuotojų. Visos jo vardu gautos piniginės lėšos buvo užpajamuotos kasoje ir išlaiduotos jo nurodytiems asmenims bei tikslams. Pajamų ir išlaidų dokumentus išrašinėjo buhalterė R. (b.l. 58-61 3 t.).

Akistatos tarp K. M. ir V. D. metu, V. D. parodė, kad UAB „X“ direktorius K. M. į bendrovės kasą visas gautas pinigines lėšas užpajamuodavo kasoje, tačiau prieš Naujuosius metus išmokant darbo užmokestį, matomai nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Kokiai sumai turėjo būti išrašytas kasos išlaidų orderis K. M., dabar jis negali pasakyti, neprisimena. K. M. apie 8 000 Lt paėmė sau darbo užmokesčiui ir komandiruotpinigiams.

K. M. parodė, kad visas pinigines lėšas, gautas iš „Ūkio“ banko, jis įnešė į bendrovės kasą ir prieš Naujuosius metus darbininkų darbo užmokesčio išmokėjimui jis buvo palikęs 8000 Lt G., o dalį išmokėjo pats. Darbininkai turėjo pasirašyti apie gaunamą darbo užmokestį darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje. Pinigai, skirti jo darbo užmokesčiui ir komandiruotpinigiams, buvo išlaiduoti kasoje. Kasos išlaidų orderyje jis pasirašė grįžęs po Naujųjų metų į darbą. Išeidamas iš UAB „X“ su V. D. pasirašė protokolą apie tai, kad nei jis, nei bendrovė nėra skolingi vieni kitiems.

V. D. neprisimena, ar buvo pasirašytas toks protokolas, tvirtina, kad K. M. neįnešė 113 000 Lt grynųjų pinigų į kasą, nes, kai išėjo K. M. iš darbo, buhalterė nustatė, jog kasoje 113 000 Lt sumai nėra kasos išlaidų orderių ir išlaidas patvirtinančių dokumentų.

K. M. parodė, kad jis iš banko nebuvo išėmęs 113 000 Lt. Suma žymiai mažesnė, apie 60 000 Lt (b.l. 119-120 3 t.).

Liudytoja R. A. teismui parodė, kad kaltinamąjį V. D. pažįsta, kartu su juo dirbo UAB „X“. V. D. pakvietė ją dirbti vyr. buhalterės pareigose. Šiose pareigose ji dirbo nuo 2005-01-14 iki 2006-03-31. Tuo metu V. D. dirbo direktoriumi, buhalterė buvo ji viena. Direktoriai įmonėje keitėsi, buvo G. R., K. M., paskutiniu metu – A. D.. Pastarieji neilgai direktoriavo, ilgiausiai direktoriumi buvo V. Įmonė „X“ užsiėmė statybos darbais, statydavo pastatus. Maždaug 200 000 Lt skola įmonei galėjo susidaryti dėl to, kad laiku nebuvo apmokėta už medžiagas ar darbuotojams, kurie tuo metu dirbo. V. D. kaip direktorius buvo atsakingas, be to, jis buvo ir kasininku. Jo kaip kasininko funkcijos buvo atsiimti pinigus iš banko, padėti į įmonės kasą ir išduoti darbuotojams, jis buvo atsakingas už visus įmonės grynuosius pinigus. Ji tvarkė visas kasos knygas. Vienos patikros metu įmonės kasoje pritrūko pinigų ir dėl to buvo surašytas aktas. Sumos neprisimena, bet buvo didelė suma - apie 100 000 Lt. Buvo nustatytas faktas, kad kasoje trūksta pinigų, ir tiek. Tuo metu raktas nuo seifo buvo pas V. D., tad visa atsakomybė teko jam. Banke parašo teisę turėjo V. D., ji taip pat turėjo teisę atsiimti pinigus, tam tikru metu pinigus galėjo atsiimti ir G. R.. Jai galėjo būti ir nepranešta, kas tam tikru metu galėjo atsiimti pinigus banke, kadangi įgaliojimą išduoda direktorius. Ji ne vieną kartą paėmė pinigus iš banko, kadangi bankas buvo netoli. Laikotarpiu nuo 2005-03-07 iki 2005-09-06 parašo teisę banke turėjo ji ir A. D.. Kas atsiimdavo iš banko pinigus, pasirašydavo ir atiduodavo kasininkui V. D. į rankas. Po to buvo išrašomas kasos pajamų orderis. Kiek paprastai kasoje būdavo pinigų, ji nežino, nes netikrindavo. 200 tūkst. litų sumos nebūdavo kasoje, kadangi reikėdavo sumokėti „Sodrai“, darbuotojams. Kasoje nebūdavo daug pinigų, daugiausia 12 tūkst. litų. Ji V. D. įspėdavo, kad reikia sumokėti mokesčius Sodrai, atsiskaityti su valstybinėmis įstaigomis, o po to pirkti prekes arba darbuotojams sumokėti. Jis žinojo, kad reikia sumokėti „Sodrai“ ir darbuotojams, o ne mokėti už medžiagas ir pan. Įprastinė atsiskaitymo su kitomis įmonėmis tvarka buvo mokėjimo pavedimais. Jos kaip buhalterės darbas buvo vesti apskaitą, priiminėti sąskaitas, įtraukti jas į apskaitą, paskaičiuoti atlyginimus darbuotojams. Be to, ši liudytoja paaiškino, kad įmonėje buvo seifas, nuo kurio raktus turėjo V. D., o vienu metu juos turėjo G. R.. Apie tai ji girdėjo iš kitų darbuotojų. Seife buvo saugomi tik pinigai. Jis buvo padėtas ofise matomoje vietoje. Tuo metu, kai iš įmonės dingo seifas, direktoriumi buvo A. D.. Jos iniciatyva įmonėje buvo atlikta inventorizacija. Inventorizacijos atlikimo metu seifas buvo įmonėje. Patikrinus seifą jame nebuvo rasta pinigų. Kas inventorizacijos metu atidarė seifą, neprisimena. Atliekant inventorizaciją dalyvavo ji, A. D. ir A. K. (darbų vykdytojas). Žino ir matė, kad inventorizacijos aktą pasirašė K. (toks egzempliorius buvo). Viso buvo trys inventorizacijos akto egzemplioriai. V. D. pats atsiimdavo pinigus iš kasos, o ji surašydavo kasos išlaidų orderius nurodytai sumai. Nurodė, kad 2005 m. liepos mėnesio kasos išlaidų orderis Nr. 138, kur V. D. perduota 79 000 Lt ir parašytas pagrindas „statybinei įrangai nupirkti“ (b.l. 126 1t.) surašytas jos ranka, tačiau surašymo aplinkybių neprisimena. Patvirtino, kad 2005-10-31 kasos išlaidų orderis Nr. 186 (b.l. 126 1t.) surašytas jos ranka, jame esantis parašas yra jos. Taip pat patvirtino ir tai, jog 2005-12-24 kasos išlaidų orderyje Nr. 209, 2005-12-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 213 ir 2005-12-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 214 (b.l. 127,128 1t.) yra jos parašai prie eilutės „Vyriausiasis (vyresnysis) finansininkas“, dar yra V. D. parašai. Šiuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų ji nematė, pinigų neskaičiavo, taip pat nematė, kad V. skaičiuotų didelę pinigų sumą prieš dedant į seifą ar iš jo paimant. Nurodė, kad įmonės direktorius išiminėdavo pinigus iš kasos, jai nesakydamas ką būtent pirks, tik nurodydamas išrašyti kasos išlaidų orderius. V. D. neatsiskaitydavo už tuos išimtus pinigus. Ji jam primindavo, kad yra skolingas, bet jis neatsiskaitydavo. Pagal dokumentus įmonės pinigai buvo apskaitoje, bet realiai ji jų nematė. Kasos pajamų orderiai taip pat buvo jos žinioje. A. D. pradėjo vykdyti laikinai einančio direktoriaus pareigas dėl to, kad V. D. jo paprašė. A. D. pradėjo eiti direktoriaus pareigas kelias dienas prieš tikrinant įmonės kasą. K. M. jau nebuvo įmonėje, kai A. pradėjo eiti direktoriaus pareigas. 2015 m. gruodį K. M. kartu su A. D. nuėmė 113 tūkst. litų iš banko. Turėjo būti kasos pajamų orderiai, kad jie paėmė pinigus iš banko ir turėjo pasirašyti kas gavo tuos pinigus. Ji nematė, kad A. D. ar K. M. perduotų tuos pinigus V. D.. Pastarasis valdė visą situaciją ir turėjo gauti tuos pinigus. Jeigu jis pasirašė, reiškia tuos pinigus gavo. Kaip kasininkas jis buvo atsakingas už pinigus.

Liudytoja R. A. palaikė savo visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų (b.l. 36-54 3 t.) matyti, jog K. M. nuo 2005-11-08 iki 2006-01-24 buvo atsakingas už UAB ,,X“ veiklą. 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn. V. D. neturėjo teisės išimti grynuosius pinigus iš „Ūkio“ banko, nes tuo laikotarpiu neturėjo paso. Tuo metu įmonės direktoriumi dirbo K. M., kurio parašas buvo patvirtintas „Ūkio“ banke. Į šį banką išimti grynuosius pinigus visada eidavo V. D. ir direktorius arba asmuo, kurio tuo metu buvo patvirtintas parašas banke. Kadangi ji grynųjų pinigų nematydavo, o tik dokumentus, tai suvesdama kasą aiškindavosi, kieno vardu išrašyti kasos išlaidų orderius, jei jie nebuvo panaudoti bendrovės veikloje. 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn. įmonės kasininkas buvo V. D.. Ji, suvesdama įmonės kasą, pamatė, kad joje trūksta pinigų. Pagal jai pateiktus dokumentus į UAB ,,X“ sąskaitą UAB ,,V“ 2005-12-29 ir 2005-12-30 įnešė 25 000 Lt bei 38 130 Lt ir 2005-12-24 UAB ,,MSG“ įnešė 25 000 Lt. Išsiaiškinusi, kad pinigų kasoje nėra, ji išrašė kasos išlaidų orderius 2005-12- 24 Nr. 209 - 50 028,53 Lt, 2005-12-29 Nr. 213 - 25 000 Lt ir 2005-12-30 Nr. 214 - 38 130 Lt sumoms. Minėtus kasos išlaidų orderius ji išrašė įsitikinusi, kad tuos pinigus gavo V. D.. Ar jis juos panaudojo bendrovės reikmėms, negali pasakyti. V. D. apie tai, kad kažkokiai konkrečiai sumai ji turi išrašyti kasos išlaidų orderį, nes K. M. neįnešė pinigų į kasą, jai nieko nesakė. Ji V. D. visada primindavo, kad jis yra kasininkas ir atsakingas už grynuosius pinigus.

2006 m. kovo mėn. ji sirgo, tai iki atleidimo iš darbo (2006-03-31) UAB ,,X“ buhalterius dokumentus, t.y. kasos knyga, banko dokumentai, apskaitos registrai buvo užpildyti už 2006 m. sausio-vasario mėn. UAB ,,X“ vadovai jos neinformuodavo, kada ir kokiame banke buvo atidaromos banko sąskaitos. Apie tai ji sužinodavo atsitiktinai. Tada ji iš jų pareikalaudavo pateikti visus buhalterinei apskaitai suvesti reikalingus dokumentus. UAB ,,X“ turėjo banko sąskaitas ,,Hansabankas“ ir „Ūkio“ banke. Visada grynuosius pinigus kontroliavo ir valdė V. D., net ir tais atvejais, kai juos iš banko išimdavo įgalioti asmenys A. D. ar G. R.. 2005 m. kovo 3, 4 ir 6 d. iš ,,Hansabankas“ bankomato paimta atitinkamai 10 000 Lt, 400 Lt ir 20 Lt suma buvo apskaityta kaip atskaitingo asmens V. D. vardu, nes tuo laikotarpiu jis naudojosi banko kortele. Apie išimtus pinigus ji sužinojo tik gavusi banko išrašus, todėl ši suma ir nebuvo savalaikiai užpajamuota UAB ,,X“ kasoje. Nurodymo užpajamuoti 10 420 Lt sumą UAB ,,X“ kasoje iš V. D. ji negavo. 10 420 litų sumą ji apskaitė kaip V. D. skolą bendrovei ir apie tai informavo patį V. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį ji V. D. primindavo, kokia pinigų suma skaitosi jo vardu. Ūkinių operacijų apskaitos knygoje už 2005 m. eilutėje „likutis 2005-01-01“, grafoje „atsiskaitymas su atskaitingais asmenimis“ yra nurodyta suma 44 168,78 Lt. Tokį įsiskolinimą bendrovei UAB ,,X“ 2005-01-01 turėjo UAB ,,X“ direktorius V. D.. Kadangi grynaisiais pinigais disponavo tik V. D., tai UAB ,,X“ negali būti skolingas A. D.. 25 191,58 Lt suma, kurią 2005-04-28 pagal kasos pajamų orderį DOB Nr. 2005016 įnešė iš banko į UAB ,,X“ kasą, yra bendrovės pinigai. 2005-04-28 kasos pajamų orderiu juos gavo V. D.. Tai patvirtina jo parašas. 25 191,58 Lt suma ji sumažino V. D. įsiskolinimą bendrovei, nes tik jis tuo metu disponavo grynaisiais pinigais. Apie A. D. grynųjų pinigų išėmimą iš „Ūkio“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2006-01-24 15 000 ir 5000 Lt, 2006-01-25 – 430 Lt, 2006-02-01 – 8900 Lt paaiškino, kad dar tuo laiku dirbo V. D., ir tie pinigai turėjo būti jam perduoti. Jokio konflikto, kad A. neperdavė bendrovės pinigų į kasą, nebuvo. Negali pasakyti, ar A. D. iš banko gauta 20 750 Lt suma buvo apskaityta UAB ,,X“ kasoje ir kur šie pinigai buvo panaudoti. Mano, kad jie buvo panaudoti bendrovės reikmėms.

2006-01-24 A. D. pradėjus vykdyti UAB ,,X“ direktoriaus pareigas, pastarajam ji patarė padaryti kasoje inventorizaciją, nes darbe nesirodė statybos konsultantas ir kasininkas V. D.. 2006-01-31 buvo nutarta surašyti aktą, kad grynųjų pinigų 99 848, 29 Lt likučio, kuris skaitėsi pagal kasos knygą, įmonėje nėra. Šios sumos V. D. neperdavė A. D.. Šis aktas buvo surašytas kaip įrodymas, kad A. D. nebuvo perduoti grynieji pinigai 99 848,29 Lt. V. D. neparodžius jai turimos kasoje 79 000 Lt sumos ir jam paaiškinus, kad šios sumos jis neturi, jo vardu ji išrašė kasos išlaidų orderį 79 000 Lt sumai komercinės ūkinės veiklos vykdymui. V. D. neprieštaraudamas pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose apie nurodytų sumų gavimą. Analogiškai buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai už 2005 metų spalio mėn. - 21 000 Lt, 2005 m. gruodžio mėn. – 113 158,53 Lt sumoms. Šioms sumoms V. D. nepateikė jokių išlaidas pateisinančių dokumentų. Apie tai, kad kasoje nerasta ir A. D. iš V. D. neperėmė 99 848,29 Lt, žinojo statybos vadovas J. G. ir darbų vykdytojas A. K..

Tuo laikotarpiu, kai direktoriumi buvo K. M., V. D. vykdė kasininko funkcijas ir skirstė grynuosius pinigus kartu. Apie tai, kad grynuosius pinigus iš „Ūkio“ banko paima K. M., ji žinojo tik iš V. D. žodžių. Ji žinojo, kad į banką su K. M. V. D. eidavo kartu. Kartais eidavo ir trise kartu su G. R.. Kaip jie tvarkėsi su grynaisiais pinigais, ji nežino. Buvo atvejų 2005 m. pabaigoje, kai ji V. D. pateikdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kurie patvirtintų iš banko gautų pinigų panaudojimą, nors direktoriumi dirbo K. M.. V. D. klausdavo, kodėl ji išrašė kasos išlaidų orderį jo vardu, o ne K. M. vardu. Tada ji jam atsakydavo, kad jis yra kasininkas ir turi nurodyti kada, kam, kokiems tikslams jis išdavė grynuosius pinigus. Kokia buvo reali situacija su grynaisiais pinigais, ji nežinojo, nes jos neinformuodavo ir nurodymų nei iš V. D., nei K. M. negaudavo.

Liudytoja R. A. taip pat parodė, kad nuo 2005-01-14 iki 2006 m kovo mėn. dirbo buhaltere UAB „X“. Į darbą priėmė įmonės direktorius V. D.. Pradėjus dirbti įmonėje dokumentų perdavimo - priėmimo nebuvo. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi įmonės nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovėje įmonės kasininko funkcijas vykdė V. D.. Jis šias funkcijas vykdė būdamas direktoriumi, vėliau ir statybos konsultantu. Įmonė turėjo sąskaitą „Hansabanke“, vėliau – „Ūkio“ banke, o dar vėliau ir „Vilniaus banke“. Kokiuose bankuose buvo patvirtinta jos parašo teisė, neprisimena. Daugiausia bankinių operacijų buvo atliekama „Ūkio“ banke. V. D. jos neinformuodavo, kada ir kas vykdavo į banką paimti grynuosius pinigus. Visus iš banko paimtus pinigus ji užpajamuodavo įmonės kasoje ir įrašydavo į kasos knygą. Ji išrašydavo kasos pajamų orderius ir pateikdavo juos pasirašyti asmeniui, kurio pavardė buvo nurodyta bankiniuose dokumentuose. V. D. pasirašydavo kasos pajamų orderiuose, patvirtindamas pinigų gavimą. Jei grynųjų pinigų į kasą jis būtų negavęs, nepasirašytų ant kasos pajamų orderio. Šiuo klausimu konflikto nebuvo. Jei grynuosius pinigus įnešdavo privatūs asmenys, tai V. D. jai pasakydavo, kokiai sumai ji turi išrašyti kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderyje pasirašydavo pridavęs pinigus asmuo bei gavęs pinigus kasininkas V. D.. Jis ir perskaičiuodavo pinigus. Kasos pajamų orderio šaknelė buvo atiduodama pinigus įmokėjusiam asmeniui. Už atliktus darbus ir už išnuomotą statybinę įrangą su kreditoriais buvo atsiskaitoma bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais. Bankinius pavedimus atlikdavo pats direktorius V. D. arba vienu metu G. R.. Įmonės direktoriaus pareigas įvairiais laikotarpiais ėjo V. D., A. D., G. R. ir K. M.. UAB ,,X“ akcininko sprendimu buvo paskiriami direktoriai, tačiau kada, kas konkrečiai ėjo direktoriaus pareigas, neprisimena. Tik po direktoriaus paskyrimo ir susipažinusi su akcininko protokolu ji paskirtam direktoriui pateikdavo pasirašyti kasos dokumentus ir avansines apyskaitas. UAB ,,X“ ofise buvo seifas. Šio seifo raktai visada buvo pas V. D.. Datos tiksliai nepamena, tačiau atėjusi į darbą sužinojo, kad seife buvę pinigai kartu su seifu pavogti. Kiek jai žinoma, dėl įvykio į policiją nebuvo kreiptasi. Po kurio laiko vėl ofise buvo seifas. Jo įsigijimo aplinkybių ji neprisimena. Taip pat negali pasakyti, kas tuo metu vadovavo UAB ,,X“. Matydama, kad pagal kasos dokumentus pinigų yra, nors darbuotojams bei mokesčiams „Sodrai“ sumokėti V. D. pareikšdavo, kad pinigų nėra, ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, kuriuos jis pasirašydavo. Tik dėl vieno kasos išlaidų orderio V. D. turėjo jai priekaištų, kad išlaiduoti pinigus turėjo K. M. vardu. V. jai pasakė, kad pinigų neėmė, tačiau pasirašė kasos išlaidų orderyje. Tuo metu direktoriumi dar dirbo K. M..

2005-12-01 grynųjų pinigų likutis kasoje buvo 1 959,09 Lt. Gauta 2005 m. gruodžio mėn. pajamų 203 618,53 Lt ir išmokėta grynais 142 852,99 Lt.Likutis 2006-01-01 - 62 724,63 Lt.

K. M. iš „Ūkio“ banko 2005-12-08 gavo 30 000 litų ir 2005-12-19 - 27 000 litų. Gauti pinigai užpajamuoti bendrovės kasoje. Pasirašydamas kasos pajamų orderyje apie minėtų sumų gavimą V. D. patvirtino pinigų gavimo faktą. Daugiau iš banko K. M. nebuvo gavęs pinigų.

2005-12-24 kasos išlaidų orderį Nr. 209 50 028,53 Lt ji išrašė remdamasi tuo, kad V. D. 2005-12-23 pagal kasos pajamų orderį serija DOB Nr. 2005053 iš UAB ,,MCG“ gavo 25 028, 53 Lt ir 2005-12-24 pagal kasos pajamų orderį serija DOB Nr. 200554 gavo iš tos pačios įmonės dar 25 000 Lt. Ar jos akivaizdoje buvo sumokėti pinigai, neprisimena, tačiau apie tai, kad pinigus gavo, pasirašė V. D.. Todėl jo vardu ji ir išrašė išlaidų orderį Nr. 209 – 50 028,53 Lt. Kur jis panaudojo gautą sumą, jos neinformavo.

2005-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. 213 25 000 Lt sumai išrašė matydama, kad 2005-12-29 pagal kasos pajamų orderį serija DOB Nr. 2005056 V. D. gavo iš UAB ,,V“ 25 000 Lt.

2005-12-30 išlaidų orderį Nr. 214 38 130 Lt sumai ji išrašė remdamasi tuo, kad 2005-12-30 pagal kasos pajamų orderį serija DOB Nr. 2005057 V. D. gavo iš UAB ,,V“ 38 130,00 Lt.

Tuo laikotarpiu grynieji pinigai buvo V. D. žinioje. Išlaidų orderiai buvo išrašyti jo vardu, nes kai ji pasakė, kad turi sumokėti „Sodrai“ ir tiekėjams, taip pat atlyginimams, tai V. pasakė, kad pinigų kasoje nėra. V. D. pateikė tik dalį dokumentų, pagrindžiančių turėtas išlaidas. Kam jis panaudojo gautus pinigus, jai neaiškino (b.l. 52-54 3 t.).

UAB ,,X“ buvo vedama ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaita. Labai brangaus turto įmonėje nebuvo. Kokiuose objektuose 2005-2006 m. UAB ,,X“ vykdė darbus, neprisimena. UAB ,,X“ gana didelei sumai pirko metalo konstrukcijas. Kokiame objekte jos buvo naudojamos, neprisimena. Bendrovė atlikinėjo ir betonavimo darbus, iš kitų įmonių nuomojo betonavimui reikalingus įrankius. Kokią sumą sudarė statybinės medžiagos, kurias UAB ,,X“ pirko objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), nežino. Statybines medžiagas turėjo teisę pirkti direktorius, jo pavaduotojas ir kiti darbuotojai, kurių dabar įvardinti negali, nes neprisimena. Visi iš banko bei kitų šaltinių gauti pinigai buvo užpajamuoti įmonės kasoje. V. D. valdė visus bendrovės gautus pinigus, nors buvo atvejai, kad pinigus iš banko išimdavo kitas darbuotojas, kurį pasiųsdavo V. D.. Kiek kasoje realiai buvo grynųjų pinigų, pasakyti negali. Pasižiūrėjusi ūkinių operacijų apskaitos knygoje už 2005 m., gali pasakyti, kad pagal dokumentus UAB ,,X“ kasoje 2005-12-31 turėjo būti 62 724,63 Lt. Ar jie realiai buvo, nežino, nes inventorizacija nebuvo atlikta. UAB ,,X“ 2005-12-23 kasos pajamų orderį serija DOB Nr. 2005053, pagal kurį į UAB ,,X“ kasą iš UAB ,,M“ statybos direktoriaus A. M. kasininkas V. D. gavo 25 028,53 Lt, pasirašė V. D., patvirtindamas grynųjų pinigų gavimą. Visais atvejais kasos dokumentus jai pateikdavo V. D., todėl abejonių, kad pinigų jis negavo, nebuvo. Analogiška situacija buvo ir 2005-12-24 išrašant kasos pajamų orderį serija DOB Nr. 200554 25 000 litų sumai, gaunant ją iš UAB ,,M“ statybos direktoriaus A. M.. Kas užpildė eilutes apie pinigų priėmimą iš UAB ,,M“, įm. k. (duomenys neskelbtini), pagrindą bei sumą, nežino. Jos ranka užpildyta įmonės pavadinimas, kasos pajamų orderio numeris, data, jos ir kasininko pavardės. 2005-12-29 kasos pajamų orderyje DOB Nr. 2005056 jos ranka padarytas tik įrašas „R. A.“ ir parašas. Kas užpildė likusią dalį orderio, negali pasakyti, bet mato, kad apie pinigų gavimą iš UAB ,,V“ 25 000 litų sumai pasirašė V. D.. Kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė, nežino. Analogiškai išrašytas ir 2005-12-30 kasos pajamų orderio kvitas serija DOB Nr. 2005057, pagal kurį V. D. gavo iš UAB ,,V“ direktoriaus R. V. 38 130 Lt. Žinodama, kad realiai kasoje pinigų nėra, o jie pagal V. D. panaudoti ūkinėje komercinėje veikloje, išrašydavo tai sumai kasos išlaidų orderius. 2006-01-31 buvo atlikta kasos inventorizacija tuo metu, kai V. D. dingo ir vadovauti bei kasininko funkcijas turėjo perimti A. D.. Kadangi ji gerai žinojo, jog grynųjų pinigų realiai seife nėra, inicijavo kasos inventorizaciją, norėdama nuimti atsakomybę už grynuosius pinigus, kurie nebuvo perduoti A. D.. Išlaidų orderius V. D. vardu ji išrašydavo tais atvejais, kai tiksliai žinojo, kad tuos pinigus tiksliai valdė jis. 99 848,29 litų inventorizacijos akte įrašyta suma buvo išvesta pagal pateiktus kasos dokumentus ir išvestą likutį kasos knygoje. Žinojo ir matė, kad seife pinigų nėra. Pas ką tuo metu buvo seifo raktas, neprisimena. Kur galėjo būti panaudota 99 848,29 litų suma, nežino, bet tokios sumos seife nebuvo (b.l. 100-102 10 t.). UAB ,,X“ buvo tokie atvejai, kad grynuosius pinigus dienos bėgyje iš kasos V. D. išduodavo darbuotojui, kuris buvo įpareigojamas nupirkti statybines medžiagas ar kitas prekes. Darbuotojas, gavęs grynuosius pinigus ir nupirkęs prekes, atnešdavo PVM sąskaitas faktūras ir kasos čekius arba kvitus jai arba atiduodavo tuo metu direktoriaus pareigas einančiam atitinkamai V. D., A. D., G. R.. Pateiktus dokumentus ji įtraukdavo į direktoriaus avansines apyskaitas, išrašydavo kasos išlaidų orderius. Nurodė, kad tuometinės situacijos apie 2005-12-24 kasos išlaidų orderio Nr. 209, 2005-12-30 kasos išlaidų orderio Nr. 30, 2005-12-29 kasos išlaidų orderio Nr. 213 surašymą neprisimena, bet mano, kad buvo pagrindas išrašyti minėtus kasos išlaidų orderius. Kokiomis aplinkybėmis išrašė minėtus kasos išlaidų orderius, neprisimena. Kadangi orderius pasirašė V. D., mano, kad jų neklastojo. V. D. pasakė, kad pinigus davė K. M.. Kokią sumą, neprisimena. Šiais orderiais ji norėjo atkreipti V. dėmesį, kad būtent šių pinigų nėra kasoje. Faktą, kad 2005-07-08 V. D. pagal kasos pajamų orderio kvitą MVE Nr. 2462 sumokėjo UAB ,,M“ 1200 litų, o minėtas kvitas buvo įtrauktas į A. D. avansinę apyskaitą Nr. 16, neturėjo įtakos atskaitingų asmenų - V. D. ir A. D. – sąskaitoms (b.l. 103-104 10 t.).

Liudytojas J. U. teismui parodė, kad kaltinamąjį V. D. pažįsta nuo tada, kai pradėjo administruoti įmonę „X“. Įmonei „X“ buvo iškelta bankroto byla, jis buvo paskirtas bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu. Dėl įmonės dokumentų perdavimo jis bendravo su V. D.. Iš pat pradžių pastarasis pateikė dalį dokumentų, kitos jų dalies trūko. Kadangi dalies dokumentų trūko, buvo atlikta revizija ir nustatyti trūkumai. V. D. pripažino, kad buvo tokia situacija, kai buvo susidaręs 180-200 tūkst. litų trūkumas. Jis geranoriškai sakė, kad „aš tikrai atidirbsiu“. Sakė, kad dirba statybose, turi įrankių parduotuvę, uždirbs ir atneš. V. D. nesakė, kur panaudojo 200 000 Lt. V. D. taip pat neperdavė jokio turto sąrašo. Sakė, kad įmonė jokio turto neturi, tik yra paimti pinigai ir viskas. Vilniaus apygardos teismo 2007-05-15 nutartis (b.l. 102-104 1 t.) V. D., kuris prisistatė kaip įgaliotas asmuo, buvo įteikta asmeniškai.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. U. parodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-05-15 nutartimi UAB ,,X“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB ,,Z“, jis yra šios įmonės įgaliotas asmuo. Patikrinęs minėtoje teismo nutartyje nurodytus adresus, įmonės ,,X“ nerado. Tai pat nerado ir bendrovės direktoriaus. Nustatęs direktoriaus gyvenamąją vietą, jis raštu siuntė pranešimus apie atskaitomybės sudarymą ir dokumentų bei turto perdavimą bankroto administratoriui. Raštus siuntė įmonės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasarą V. D. atvykus į UAB ,,Z“ patalpas, pastarajam asmeniškai buvo įteiktas 2007-05-27 raštas dėl atskaitomybės sudarymo bei dokumentacijos ir turto perdavimo. V. D., susipažinęs ir gavęs raštą bei 2007-05-27 administratoriaus įsakymą Nr. 1 ,,Dėl valdymo organų įgaliojimų“, pažadėjo viską perduoti. Po kurio laiko V. D. atnešė buhalterinius dokumentus, kuriuos priėmė UAB ,,V“, atliekantys UAB ,,X“ auditą. Po paskelbimo „Valstybės žiniose“ patys kreditoriai kreipėsi su prašymais įtraukti į kreditorių sąrašus. Kitų kreditorių nustatyti nepavyko, nes nepateikti UAB ,,X“ buhalteriniai dokumentai ir negalima atlikti viso audito. V. D. jam pranešė, kad 2008-01-18 tarp jo ir UAB ,,R“ sudaryta sutartis dėl 126 036,92 Lt kreditorinio reikalavimo UAB ,,X“ perleidimo.

Taip pat J. U. parodė, kad faktai, jog V. D. UAB ,,X“ pinigus panaudojo savo reikmėms ir pavertė savo turtu, yra išdėstyti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-606-06. Jis rėmėsi liudytojos buhalterės R. A. duotais parodymais. Taip pat perduodamas įmonės ,,X“ dokumentus V. D. jam pats prisipažino, kad iš bendrovės kasos paimti pinigai randasi pas jį. Pinigų negrąžino, todėl buvo kreiptasi į policiją. Be to, J. U. parodė, kad po bankroto bylos įmonei iškėlimo, V. D. atsiliepė į jo raštą atvykti į UAB ,,Z“ ofisą ir pateikti UAB ,,X“ buhalterinės apskaitos dokumentus, perduoti turtą. Pagal nusistovėjusią taisyklę jis V. D. paklausė apie įmonės veiklą bei esamą bendrovės turtą. Apie pateiktus dokumentus V. D. jam pasirašė priėmimo perdavimo akte. Pokalbio metu aiškinosi apie UAB ,,X“ debitorius ir kreditorius. V. D. jam pasakė, kad įmonės kasoje yra apie 200 000 litų trūkumas. V. D. sakė, kad pinigai yra pas jį (V. D.). Jis (J. U.) V. D. pasakė, kad galvotų, kaip juos atiduoti įmonei. Siųstame rašte buvo nurodyta, iki kada buvę bendrovės vadovai privalo perduoti visą turtą. Konkretaus termino, kada perduoti grynuosius pinigus į UAB ,,X“ kasą, jis nepasakė. Perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus jis perdavė patikrinti UAB ,,V“ buhalteriams, kurie pateikė ataskaitą apie rastus trūkumus. Jokių piniginių lėšų V. D. į bankrutuojančios bendrovės ,,X“ kasą neįnešė. Pastarasis tarėsi su kreditoriais ir išpirkinėjo UAB ,,X“ skolas bei teikė perleidimo sutartis, tačiau įmonė pinigų negavo. (b.l. 104-105, 109-110, 115-116 3 t.).

Savo parodymus liudytojas J. U. patvirtino ir 2012-12-19 akistatos su įtariamuoju V. D. metu (b.l. 123-127 3 t.).

Iš liudytojo V. D. (kaltinamojo tėvo) parodymų, matyti, kad jis buvo dabar jau bankrutavusios UAB „X“ savininkas. Kas ir kada buvo paskirti šios bendrovės direktoriais, neprisimena, direktorių pasikeitimo klausimais jis sprendimų nepriimdavo, šiuos sprendimus priimdavo realiai šioje įmonėje dirbę žmonės tame tarpe ir jo sūnūs V. ir A. Kokiu pagrindu ir kodėl keitėsi direktoriai, pasakyti negali. Jis šiuo klausimus tik formaliai pasirašydavo akcininko sprendimus. Jis UAB „X“ veikloje nedalyvavo. Kokia įmonėje buvo nustatyta pinigų, dokumentų judėjimo tvarka - nežino. Įmonei įvairiais laikotarpiais vadovavo ir V., ir A. V. buvo pagrindinis įmonės veiklos organizatorius. Įmonės veikla sustojo po V. sulaikymo. Žino, kad iš objekto buvo pavogtos lentos, instrumentai, metalinės sijos, tačiau į policiją kreiptasi nebuvo. Yra girdėjęs apie dingusius pinigus, nes po V. sulaikymo nebuvo kuo atsiskaityti su darbuotojais.

Liudytojas A. B. teismui parodė, kad tiksliai negali pasakyti, ar jam pažįstamas kaltinamasis V. D., nes praėjo daug laiko, bet panašus į įmonės „X“ direktorių A. D.. A. B. nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2008 m. pabaigos dirbo UAB „R“ finansų direktoriumi. Įmonė „X“ buvo bendrovės „R“ skolininkė. Įsiskolinimas galėjo būti apie 100 tūkst. litų. Dėl skolos grąžinimo jis kontaktavo su įmonės „X“ direktoriumi A. D., bendrovės „R“ advokate bei komercijos direktoriumi P. V.. Direktorius nurodė vieną aplinkybę, dėl ko negalėjo grąžinti skolos, t.y. kad iš įmonės dingo nemaža suma pinigų. Į klausimą, kodėl nebuvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, atsakymas buvo toks: „nesikreipsiu, nes tą sumą pasisavino mano brolis“. Liudytojas A. B. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2005-04-05 UAB ,,R“ ir UAB ,,X“, atstovaujama bendrovės direktoriaus A. D., pasirašė nuomos sutartį Nr. 2005/126/N dėl statybinių mechanizmų, klojinių, priedų ir kitos statybinės įrangos nuomos. Iki 2005 m. spalio mėn. UAB ,,X“ už suteiktas paslaugas atsiskaitinėjo laiku. Vėliau šios bendrovės atsiskaitymai už suteiktas paslaugas pradėjo vėluoti, o 2006 m. sausio pabaigoje skola jau siekė beveik 80 000 Lt. 2006 m. vasario mėn. UAB ,,R“ vadybininkas pakvietė UAB ,,X“ direktorių A. D. į susitikimą apsvarstyti skolos grąžinimo klausimą. Šio pokalbio metu A. D. paminėjo faktą, kad UAB ,,X“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais dar ir dėl to, kad iš įmonės pagrobta didelė suma pinigų - žymiai didesnė nei 100 000 Lt. Į policiją nesikreipta, nes tai padarė A. brolis V. D. ir prieš brolį šis nenori kelti bylos. Po pokalbio su A. D. UAB ,,R“ nusprendė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo civilinio proceso tvarka. Iki 2006-03-31 UAB ,,X“ visą jiems perduotą įrangą grąžino. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-03-17 įsakymu buvo nutarta išieškoti iš UAB ,,X“ 96 985,71 Lt. Gavus teismo įsakymą, buvo kreiptasi į antstolių kontorą dėl išieškojimo, tačiau antstoliai informavo, kad UAB ,,X“ jokio turto neturi. Kadangi dėl neteisėtų UAB ,,X“ darbuotojų veiksmų UAB ,,R“ galėjo patirti šimtatūkstantinius nuostolius, buvo nutarta kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo, siekiant išsiaiškinti UAB ,,X“ lėšų išgrobstymo faktą, kurį paminėjo A. D..

Tuo laikotarpiu UAB ,,A“ buvo UAB ,,R“ klientė, kuri tvarkingai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Apie tai, kad UAB ,,X“ teikė subrangos paslaugas UAB ,,A“, A. B. sužinojo iš UAB ,,X“ direktoriaus A. D.. A. B. kilo mintis, kad UAB ,A“ galėtų pagal trišalį susitarimą padengti UAB ,,X“ skolą UAB ,,R“. 2005-12-22 jis, gavęs UAB ,,X“ raštą, jog UAB ,,X“ sutinka, jog UAB ,,A“ mokėtų tiesiai UAB ,,R“, parašė pažymą, adresuotą UAB ,,A“ generaliniam direktoriui, kurioje nurodė UAB ,,X“ skolą UAB ,,R“ ir išsiuntė ją faksu. Pažyma buvo grąžinta su direktoriaus N. K. viza ,,Suderinta 50 000 Lt. 2005-12-22“. Praėjus mėnesiui, UAB ,,R“ kreipėsi į UAB ,,A“ dėl šio susitarimo vykdymo, tačiau buvo gautas atsakymas, jog UAB ,,X“ nekokybiškai atliko darbus ir UAB ,,A“ bendrovei UAB ,,R“ už UAB ,,X“ nemokės. Todėl išieškoti skolą UAB ,,R“ ėmėsi kitais būdais (b.l. 16-18 3 t., b.l. 108-109 10 t.).

Liudytojas D. K. teismui parodė, kad kaltinamąjį V. D. pažįsta, pastarasis buvo jo klientas – UAB „X“ direktorius, kai jis dirbo UAB „R“. Darbiniais reikalais bendravo tik su V. D., kaip įmonės direktoriumi. Viskas buvo gerai, tik UAB „X“ nesumokėjo apie 100 000 Lt už klojinių nuomą. Neatsiskaitymą argumentavo tuo, kad neatsiskaitė užsakovas. Buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo. Po kreipimosi į teismą atvažiavo A. D., jis aiškinosi, kodėl nesumokėta bendrovei „R“ už nuomą. A. sakė, kad neva jis dalyvavo visame procese, nors D. K. jo iki tol nebuvo matęs ir su juo nebendravo. Liudytojas D. K. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, jog nuo 2005-06-08 UAB „R“ dirba inžinieriumi – projektuotoju. Ši bendrovė nuomoja įvairią statybinę įrangą. UAB „X“ taip pat buvo sudaręs su UAB „R“ nuomos sutartį dėl statybinės įrangos. Po sutarties sudarymo jam buvo atneštas brėžinys, pagal kurį UAB „X“ išsinuomojo statybinę įrangą (klojinius). Taip pat UAB „X“ vadybininkas atnešė 10 000 Lt avansą grynaisiais pinigais už klojinių nuomą, buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Nuo to laiko iš UAB „X“ mokėjimų nebuvo, tai buvo maždaug 2006 m. pavasaris. Iš UAB „X“ jis bendravo tik su vadybininku V. D., o vėliau su minėtos įmonės darbų vykdytoju A. K.. Kas buvo UAB „X“ direktorius, jis nežino. Sumokėjus avansą, UAB „X“ pasiėmė perdangos klojinius. Skolai išaugus virš 37 000 Lt, UAB „R“ siuntė UAB „X“ įspėjamuosius raštus, kad jei skola nebus padengta, UAB „R“ kreipsis į teismą, taip pat UAB „X“ buvo paštu siunčiamos PVM sąskaitos-faktūros už nuomojamą įrangą. V. atvažiuodavo į UAB „R“ ir žadėdavo apmokėti susidariusias skolas. V. aiškino, kad UAB „X“ yra sudaręs sutartį su UAB „A“, pagal kurią UAB „A“ įsipareigojo UAB „X“ mokėti už atliktus darbus, tačiau nemokėdavo. 2006 m. pavasarį UAB „R“ finansų direktorius A. B. jo paprašė iškviesti V. D. pokalbiui dėl skolos apmokėjimo. Jis V. D. paskambino į mobilųjį telefoną. Atsiliepė V. brolis A. D. ir paaiškino, kad V. atlieka bausmę, o jis (A.) tvarko UAB „X“ visus bendrovės reikalus. Susitarus susitikti A. atvažiavo į UAB „R“ apsvarstyti susidariusios skolos. Susitikime dalyvavo jis, A. B. ir A. D.. Susitikimo metu A. sakė, kad UAB „X“ yra labai blogoje finansinėje padėtyje, ant bankroto ribos, prašė, kad UAB „R“ pratęstų skolos grąžinimo laikotarpį kuo ilgesniam laikui, žadėjo atsiskaityti. A. taip pat nurodė dar vieną priežastį, dėl kurios UAB „X“ negali padengti susidariusios UAB „R“ skolos. A. pasakė, kad iš UAB „X“ sąskaitos dingo didelė pinigų suma, jos neįvardino, taip pat pasakė, kad minėtą sumą paėmė jo brolis V. ir dėl brolio veiksmų jis (A.) į teismą nesikreips. Susitikimo metu joks konkretus susitarimas priimtas nebuvo (b.l. 21-23 3 t.).

Liudytojas G. R. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, 2004-2005 m. dirbo jo įmonėje vadybininku. Iš šio darbo išėjo, nes rado kitą darbą. Dirbant įmonėje „X“ buvo keletas direktorių - V. (V. D.) brolis, po to K. M.. G. R. į darbą priėmė V., o kas atleido, neprisimena. Įmonė „X“ užsiėmė statyba. Jo pareigos buvo prižiūrėti statybas, tikrinti darbuotojus, rūpintis medžiagų tiekimu. Esant dideliam medžiagų kiekiui buvo perkama per tiekėjus, banko pavedimais mokėjo vadovai, o parduotuvėse buvo mokama grynaisiais, vėliau išrašant kasos išlaidų orderį. Pinigus už prekes išmokėdavo buhalterė R. Buvo atvejis, kai jis vadovo pavedimu ėjo į banką, kur nuėmė pinigus ir atidavė V. (V. D.). Tie pinigai tikriausiai buvo skirti atlyginimams, kurie buvo išmokami grynaisiais pinigais, arba reikėjo pirkti kažkokių medžiagų. Jis buvo pavaldus V. D., todėl vykdė jo pavedimus. Jis ėjo į banką, nes taip pat turėjo patvirtintą parašą. Banke buvo tokie nustatymai, kad ne vienas, o keli asmenys turėjo būti, kad nuimti pinigus. Kiek reikia pinigų, kur juos panaudoti, sprendė administracija, vadovai. Jis buvo tik parašo turėtojas, jokių sprendimų nepriiminėjo. Ofise seifo nematė. Jam atėjus į darbą buvo labai daug įrankių pavogta. Dėl grynųjų pinigų dingimo nesidomėjo, žino, kad įmonė turėjo skolų ir užsakovams, ir tiekėjams. Ofise buvo V. (V. D.), jis liepdavo išrašyti dokumentus. Kasos pajamų orderius atiduodavo buhalterei. V. nebuvo vadovas, jis buvo savininkas, o A. (A. D.) buvo vadovas.

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad UAB ,,X“ adresu (duomenys neskelbtini), jis nuo 2005 m. gegužės iki 2006 m. sausio mėn. pradžios dirbo direktoriaus pavaduotoju. Jo darbo periodu direktoriaus pareigas ėjo A. D., V. D., K. M. ir dar kažkas, neprisimena. Kadangi neturėjo statybininko kvalifikacijos, iš pradžių mokėsi organizuoti darbus, po to atliko darbų vykdytojo funkcijas. Sutartis su užsakovais sudarinėjo direktoriai. UAB ,,X“ iš UAB ,,R“ nuomojo klojinius. Vieną kartą teko į bendrovės kasą apmokėti už suteiktas paslaugas. Buvo išrašytas kasos pajamų orderio kvitas, kurį jis pateikė buhalterei R. A.. Jo darbo periodu grynaisiais pinigais disponavo V. D.. 2005 m. pabaigoje direktoriaus pareigas ėjo K. M.. Kai šis išvykdavo, buhalterinius dokumentus, kasos išlaidų, pajamų orderius už vadovą pasirašydavo jis. Apie 2005-12-24 kasos išlaidų orderį Nr. 209 paaiškino, kad eilutėje „įmonės vadovas“ pasirašė jis. Kokiam tikslui buvo išmokėta V. D. 50 028,53 Lt, neprisimena. 2005-12-29 kasos išlaidų orderio Nr. 213 eilutėje ,,įmonės vadovas“ taip pat pasirašė jis. Kokiam tikslui buvo išmokėta V. D. 25 000 Lt, taip pat neprisimena. Taip pat jis pasirašė ir 2005-12-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 214, eilutėje ,,įmonės vadovas“. Tikslo, dėl ko buvo išmokėta V. D. 38 130 Lt, taip pat neprisimena. Atliekant kasos inventorizaciją G. R. nedalyvavo. G. R. taip pat parodė, kad ieškodamas namuose UAB ,,X“ direktoriaus V. D. įsakymų dėl pinigų paėmimo iš banko, pinigų pridavimo į kasą kasos pajamų orderių kvitų, rado ir minėtos bendrovės 63 kasos išlaidų orderius. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis šie orderiai liko, negali pasakyti, neprisimena. Šiuose orderiuose užfiksuota, kad darbuotojui prašant išmokėtas avansas. Avansams pinigus išduodavo V. D.. Darbo užmokesčio išmokėjimo dieną buvo pateikiami duomenys, kiek kartų ir kokią sumą darbuotojas gavo avanso. Tai buvo kaip ir pinigų skolinimas. Avanso suma buvo atimama iš darbo užmokesčio. Darbuotojai pasirašydavo išmokėjimo žiniaraščiuose.

Taip pat G. R. parodė, kad jam pradėjus dirbti UAB ,,X“ įmonė perforatoriaus, giluminio vibratoriaus, nivelyro nepirko. Giluminį vibratorių ir nivelyrą teko matyti ofise, kuris buvo šalia universalinės parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Kam jie priklausė, negali pasakyti, nes nežino. Kas buvo atsakingas už įrankių priežiūrą ir saugojimą, taip pat nežino. Tuo laikotarpiu bendrovėje jau buvo gana kritinė situacija, buvo dideli įsiskolinimai tiekėjams. Tuo metu niekas nedavė statybinių medžiagų skolon. Objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), dalį betonavimui reikalingų pagrindinių medžiagų, kaip betonas ir armatūra, kiek jam žinoma, pirko užsakovas. Negali pasakyti, kiek, kokių ir kur statybos darbų vykdė UAB „X“ 2005-2006 m. vasario mėn., nes neprisimena. Kiek atsimena, tai jam 2006 m. pradžioje išeinant iš darbo bendrovė vykdė betonavimo darbus (duomenys neskelbtini). Šiam objektui dideliais kiekiais buvo perkama armatūra, betonas, nuomojami klojiniai betonavimui. Kokiai sumai buvo nupirkta statybinių medžiagų - neatsimena. Jis iš banko paimtus pinigus įnešdavo į bendrovės kasą, t.y. atiduodavo kasininkui V. D.. Jam buvo išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Jei reikėdavo atsiskaityti už perkamas medžiagas, tai kartais pirkdavo asmeniniais pinigais, kartais V. išmokėdavo reikalingą sumą ir tam tikslui visada buvo išrašomas kasos išlaidų orderis išmokamai sumai. Kasos išlaidų orderius išrašydavo V. arba jo nurodymu buhalterė R. Jokių nesusipratimų dėl išmokėtų pinigų su V. D. nebuvo. Visos išlaidos ir pajamos buvo tvarkingai įformintos ir pagrįstos dokumentais (b.l. (b.l. 67-69, 70-71 3 t., 76-79 10 t.).

Liudytojas A. M. teismui parodė, kad kaltinamasis jam yra pažįstamas. Jis dirbo UAB „M“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į „A“. V. D. atstovavo UAB ,,X“, kuri atliko bendrastatybinius darbus: tinkavimas, grindų įrengimas, mūrinimas ir pan. Santariškių kvartale. Dėl darbų A. M. bendraudavo su vadovu V. D.. A. M. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog jam parodytose kasos pajamų orderio kvituose 2005 m. gruodžio 23 ir 24 d. serija DOB Nr. 2005053 ir DOB Nr. 200554 eilutėje ,,pinigai priimti iš UAB ,,M“, įm. k. (duomenys neskelbtini), šalia atspaudo ,,Statybos direktorius A. M.“ pasirašė jis ir UAB ,,X“ atstovaujančiam V. D. atitinkamai sumokėjo 25 028,53 Lt ir 25 000 Lt. Tai buvo apmokėjimas už UAB ,,X“ atliktus tinkavimo ar kitus darbus. UAB ,,X“ nesilaikant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų buvo atsisakyta šios bendrovės paslaugų (b.l. 84-85 10 t.).

Liudytojas N. K. teismui parodė, kad kaltinamojo V. D. nepažįsta, jo nėra matęs. Jis dirba UAB „A“ generalinio direktoriaus pareigose. 2005-10-03 UAB „A“ su UAB „X“ sudarė statybos rangos sutartį atlikti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), statybinius darbus. Šią sutartį pasirašė jo pavaduotojas – statybų direktorius Č. G.. Šie darbai buvo atlikti. UAB „A“ įvykdė visus įsipareigojimus, atsiskaitė už atliktus darbus. Buvo tik viena sutartis su UAB „X“, po to 2005-10-21 buvo pasirašytas papildymas Nr. 1 prie sutarties, padidėjo darbų kiekis, atitinkamai padidėjo ir suma. Jeigu buvo pasirašyta sutartis mokėtinas sumas už atliktus darbus pervesti UAB „R“, vadinasi, buvo pervesta. UAB „A“ nėra skolinga UAB „X“. UAB „X“ taip pat nėra skolinga UAB „A“. Atsiskaitymas su UAB „X“ vyko tik bankiniais pavedimais. Iš esmės analogiškus parodymus N. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 19-20 3 t., b.l. 131-132 10 t.).

Liudytojas A. K. teismui parodė, kad nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2006 m. kovo pabaigos dirbo pas kaltinamąjį įmonėje „X“ darbų vykdytoju. Įmonė vykdė statybos darbus. Paskutinis objektas buvo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo daroma didelė konstrukcija. V. D. sulaikius, vietoj jo vadovu buvo brolis A. D.. Problemų su direktoriumi V. D. A. K. neturėjo. Jo darbo laikotarpiu įmonei vadovavo ir dėl darbų nurodymus duodavo V. (V. D.). Taip pat direktoriumi buvo kažkoks užsienietis, V. supažindino ir pasakė, jog K. bus naujuoju direktoriumi, bet direktoriumi jis buvo labai trumpai. V. D. A. K. duodavo pinigų smulkmėms (kibirams, kastuvams, plaktukams) pirkti. Šias prekes A. K. pirko UAB „N“ teritorijoje esančioje parduotuvėje, už jas sumokėdavo dalį pinigų grynais, o kitą dalį V. pervesdavo į parduotuvės sąskaitą. V. D. duodavo jam pinigus, o įsigijus prekes atsiskaitydavo čekiais. Atvažiavus į kontorą, buhalterė paduodavo jam orderius dėl pinigų išmokėjimo. Atlyginimą A. K. grynaisiais gaudavo ofise, o darbininkams pinigus pagal sąrašą atveždavo G. R., kartą buvo atvažiavęs ir kaltinamojo brolis (A. D.). Kartais darbuotojai pinigus gaudavo ir ofise. Apie įmonės kasos patikrinimą nieko nežino, atidarant seifą nedalyvavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad nuo 2005 m. iki 2006 m. dirbo statybos darbų vadovu UAB „X“. Į darbą jį priėmė tuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas V. D., o įmonės direktoriumi buvo A. D.. Įmonės veikla buvo statybos darbai. Įmonės buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Įmonėje buvo buhalterė R. A.. Kasininko įmonėje nebuvo, atlyginimus įmonėje visada išmokėdavo V. D.. 2006 m. UAB „X“ atlikinėjo betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). UAB „X“ buvo subrangovas, o UAB „A“ generalinis rangovas. UAB „X“ savo darbą atliko, o UAB „A“ su UAB „X“ visiškai atsiskaitė, nors V. sakė, kad UAB „A“ neatsiskaitė. Vėliau UAB „X“ įsiskolino keletui firmų, iš kurių nuomojosi statybinę įrangą ir statybines medžiagas. Vienu laikotarpiu V. D. paskyrė naują UAB „X“ direktorių vardu K., pavardės nežino. Jis nežino, kodėl buvo pasamdytas naujas įmonės direktorius. 2006 m. pavasarį įmonės finansinė padėtis visiškai pablogėjo, įmonė buvo skolinga ne tik daugeliui firmų už statybinę įrangą, bet turėjo didžiulius įsiskolinimus ir įmonės darbininkams. Vienu metu UAB „X“ pasklido kalbos, kad iš įmonės seifo dingo didelė suma pinigų, bendroje sumoje apie 60 000 Lt, kalbėjo, kad pinigus pasisavino V. D.. 2005-08-18, 2005-10-15, 2005-08-30, 2005-07-29, 2005-09-16 ir kituose kasos orderiuose, kuriuose nenurodytos datos, yra jo parašai. Dirbant UAB ,,X“ grynuosius pinigus tiek medžiagoms, tiek darbo užmokesčiui jis dažniausiai gaudavo iš V. D., kelis kartus buvo gavęs iš G. R.. Jei grynuosius pinigus išmokėdavo G. R., tai jis duodavo pasirašyti tiek kasos išlaidų orderiuose, tiek išmokėjimo žiniaraščiuose. Kai pirkdavo medžiagas, jis surinkdavo PVM sąskaitas faktūras, čekius ir kitus statybinių medžiagų pirkimą patvirtinančius dokumentus, kuriuos pateikdavo buhalterei R. A.. Darbo užmokestį jis gaudavo nereguliariai. Buvo pateikiami pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraščiai. 2006 m. pavasarį dingo V. D.. Kokios buvo A. D. pareigos, negali pasakyti, nes nebuvo informuotas. Baigiant vykdyti darbus objekte (duomenys neskelbtini), darbininkai pradėjo reikalauti, kad būtų sumokėtas darbo užmokestis. Prisimena tik vieną atvejį, kai asmeniškai A. D. atvyko į objektą ir mokėjo darbininkams bei jam darbo užmokestį už paskutinį mėnesį. Jis pats asmeniškai gavo iš A. D. ne daugiau kaip 300 litų, o darbininkai - nuo 100 Lt iki 300 Lt. Su UAB ,,X“ buvo sudaręs automobilio „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį. Kvitus pateikdavo buhalterei R. A., ir jam grąžindavo pinigus už sunaudotą kurą. Už automobilio eksploataciją pinigai nebuvo mokami. Vieną kartą jam V. D. apmokėjo automobilio remontą. Apie pinigų gavimą pasirašė ant pateikto G. R. kasos išlaidų orderio (sumos neprisimena). A. D. tapus direktoriumi, jokios kalbos, kad 2006-01-31 bus atlikta ar atliekama įmonės kasos inventorizacija, nebuvo. 2006-01-31 UAB ,,X“ aktas jam nėra matytas, nors jame yra nurodyta jo pavardė. Tokio turinio akto nepasirašinėjo. Apie tai, kad pinigų kasoje 2006-01-31 nėra, žinojo, nes tuo metu dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Darbuotojams nebuvo išmokami atlyginimai, nes nebuvo pinigų. Tik 2006 m. kovo mėn. buvo gauta nedidelė pinigų suma ir A. D. išmokėjo dalį darbo užmokesčio darbuotojams.

Objekte (duomenys neskelbtini) buvo atliekami perdangų betonavimo darbai, todėl buvo reikalingi klojiniai, kuriuos bendrovė nuomojo iš UAB ,,R“. Vieną giluminį vibratorių UAB ,,X“ buvo įsigijusi, kitus pagal poreikį nuomojo iš UAB ,,C.“. Dirbant šiame objekte, apie Naujuosius metus buvo pavogtas nivelyras ir suvirinimo aparatas. Apie vagystę buvo informuotas V. D.. Ar pastarasis asmuo kreipėsi dėl vagystės, negali pasakyti, nežino. 2006 m. vasario ar kovo mėn. baigus darbus minėtame objekte, jis nuomotus įrankius grąžino, o kur buvo išvežtas UAB ,,X“ priklausantis giluminis vibratorius, negali pasakyti, nes pats asmeniškai niekur nevežė. Į objektą statybines medžiagas atveždavo tiekėjai ir jų pateiktuose dokumentuose jis pasirašydavo, kad gavo. Medžiagas užsakydavo V. D.. Kaip vyko atsiskaitymas už statybines medžiagas, nežino. Parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jam teko pirkti UAB ,,X“ smulkų inventorių: plaktukus, pjūklus, kibirus, pirštines. Kadangi pažinojo parduotuvės savininką, tai jam prekės buvo išduodamos be išankstinio apmokėjimo. Kiek jam žinoma, UAB ,,X“ neatsiskaitė su minėta parduotuve, liko skolinga apie 10 000 litų. Visą darbo periodą jis grynuosius pinigus gaudavo tik iš V. D.. Buhalterė niekada jam jokių pinigų nemokėjo. Gaudamas pinigus iš V. D., niekur nepasirašinėjo. V. visada labai gerai prisiminė, kiek kam pinigų išmokėdavo. Jis, išleidęs pinigus benzinui bei smulkioms statybinėms medžiagoms, surinkęs visus pirkimo dokumentus ir čekius per savaitę, atiduodavo buhalterei, kuri išrašydavo kasos išlaidų orderį ir avansinę apyskaitą, kuriuose jis pasirašydavo, patvirtindamas pinigų gavimą ir išlaidas (b.l. 26-30, 32-35 3 t., b.l. 106, 107 10 t.).

Liudytojas J. G. teismui parodė, kad UAB ,,X“ dirbo nuo 2005-12-06 iki 2006-04-14 statybų vadovo pareigose. V. D. prisimena kaip darbdavį, įmonės vadovą. Darbo sutartį su juo pasirašė direktorius, kuris net rusiškai blogai kalbėjo, lygtai čekas. Tuo metu V. D. buvo kaip šeimininkas, o kuo jis dirbo oficialiai, negali pasakyti. Kai nebuvo V. D., pastarojo brolis atvažiuodavo į objektą ir domėjosi apie vykdomus darbus. Kaip jam buvo mokamas atlyginimas ir kiek jis uždirbo, neprisimena. Kiek ir kam buvo sumokėta pinigų už darbą, nežino. Neprisimena, ar čekas mokėjo pinigus objekte. Atlyginimo suma buvo sumažinta dėl paskutinio akto, sumos neprisimena. Betonavimas buvo daromas naktį ir buvo viršyta nuolydžio norma, todėl kažkiek procentų buvo sumažintas išmokėjimas. Sumažino generalinis rangovas, ne UAB „A“.

Iš liudytojo J. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad UAB ,,X“ dirbo nuo 2005 m. gruodžio iki 2006 m. balandžio mėn. statybų vadovo pareigose. Buvo gana didelis objektas (duomenys neskelbtini). UAB ,,X“ savininkas buvo V. D.. Pastarasis pasirašinėjo ir darbų priėmimo aktus. Gautomis lėšomis buvo dengiami anksčiau susidarę įsiskolinimai bendrovėms. Darbo užmokestį taip pat mokėjo V. D., apie gaunamą atlyginimą buvo pasirašoma pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Darbo užmokestį J. G. gaudavo nepastoviai. Tik po atliktų darbų patikrinimo buvo pasirašomi darbų priėmimo aktai ir tik po to UAB ,,A“ apmokėdavo už atliktus darbus. Tuo metu, kai V. D. atliko bausmę, direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. D.. Ar A. D. mokėjo darbo užmokestį jam ir darbininkams - neprisimena. Kadangi bendrovė tapo nevaldoma, tai 2006 m. balandžio mėn. J. G. išėjo iš darbo. J. G. UAB ,,X“ ofise (duomenys neskelbtini), su darbų vykdytoju A. K. būdavo gana retai, atvykdavo tik esant reikalui. Beveik visą laiką buvo objekte (duomenys neskelbtini). Tokio atvejo, kad 2006-01-31 dalyvautų UAB ,,X“ kasos patikrinime, neprisimena. Jei būtų toks faktas, tai akte būtų jo parašas. Galbūt buvo kalbama apie tai, kad įmonės kasoje nėra pinigų, tačiau oficialiai jis nebuvo pakviestas dalyvauti konstatuojant, jog V. D. negrąžino ir neperdavė grynųjų pinigų savo broliui A. D.. Tuo laikotarpiu darbuotojai negaudavo darbo užmokesčio, nes buvo sakoma, kad nėra pinigų. Laikotarpiu, kai direktoriaus funkcijas atliko A. D., buvo pasirašyti du atliktų darbų aktai ir užsakovas pervedė pinigus į UAB ,,X“ sąskaitą. Pinigų jis ir kiti darbuotojai negavo, nes A. D. pasakė, kad antstoliai areštavo sąskaitą banke. J. G. teko dirbti tik viename objekte (duomenys neskelbtini). Apie betono poreikį jis informuodavo V. D., kuris užsakydavo reikalingą kiekį betono pas tiekėją. Kokiomis lėšomis ir kas atsiskaitinėjo su tiekėju, kas buvo tiekėjas, neprisimena. PVM sąskaitose faktūrose apie betono gavimą J. G. galėjo pasirašyti. Kai betonavimui buvo reikalingas giluminis vibratorius, tai jį A. K. vieną kartą atvežė į objektą, tačiau jis neveikė. Iš kur vėliau buvo atvežami giluminiai vibratoriai, negali pasakyti, nes neprisimena. Taip pat negali pasakyti, kur jie buvo saugomi. Neprisimena, kad šiame objekte būtų įvykusi vagystė. Ar minėtame objekte buvo naudojamas nivelyras, taip pat neprisimena. Jei buvo naudojamas, tai su juo dirbo A. K.. UAB ,,X“ vardu jam kelis kartus teko už savo pinigus pirkti smulkius įrankius, kanceliarines prekes. Vėliau pridavus pirkimo čekius ir sąskaitas faktūras V. D., buvo surašoma avansinė apyskaita ir V. jam išmokėdavo pinigus (b.l. 95-96, 98-99 3 t., b.l. 126-127 10 t.).

Liudytoja M. Š. teismui parodė, kad kaltinamasis jai matytas kaip įmonės „X“ vadovas. Su juo jokių ryšių neturėjo. Jos klientas dėl teisinių paslaugų buvo G. R.. Su ja nebuvo atsiskaityta, nes jokio konkretaus dokumento ji neparengė. Apie įmonės ,,X“ veiklą nieko nežino. Žino, kad tai yra statybinė įmonė.

Liudytojas V. B. teismui parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip savo darbdavį V. Jis nuo 2005-09-01 iki 2005-10-20 dirbo UAB „X“, įsidarbino objekte (duomenys neskelbtini), darė fasadą. Darbdavys aprūpindavo darbo įrankiais, darbų vykdytojas atveždavo medžiagas. Tiekėjas paduodavo sąskaitą faktūrą, ir jis pasirašydavo, kad priėmė prekes. Pasirašytas sąskaitas atiduodavo darbdaviui V. (V. D.) arba G. (G. R.). Už atliktą darbą jam buvo sumokėta. Atlyginimą mokėjo G. Pinigus atveždavo į objektą arba sumokėdavo susitikus po darbo. Duodavo paprastą lapelį, kuriame būdavo įrašytas vardas, pavardė, duomenys, suma. Gaudamas pinigus pasirašė už sumą, kurią ir gavo. Kiek gavo pinigų už darbą, neprisimena. Iš esmės analogiškus parodymus V. B. buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu kai nurodė, jog 2005-10-11 PVM sąskaitoje faktūroje eilutėje „Pirkėjas“ yra jo ranka darytas įrašas bei parašas. Sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės buvo atvežtos į objektą ir apie jų gavimą pasirašė jis. Už šias prekes neatsiskaitinėjo, nes nebuvo įgaliotas ir jam nebuvo išduoti pinigai (b.l. 136, 137 10 t.).

Liudytojas R. Ž. teismui parodė, kad kaltinamasis V. D. yra buvęs įmonės „X“ direktorius. R. Ž. šioje įmonėje nuo 2006-01-05 iki 2006-04-14 betonuotoju. Buvo betonuojamas pastatas prie Vilniaus autobuso parko Žirmūnuose. Betoną atveždavo paruoštą. Išėjo iš darbo, nes nemokėjo pinigų, įmonė liko jam skolinga iki šiol. Per darbo mėnesius gavo atlyginimą, tačiau mažai. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Direktorius atveždavo pinigus ir buvo pasirašoma vietoje ant sąrašo. Suma atitinka tą sumą, kurią jis gavo.

Iš liudytojo A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis UAB ,,X“ dirbo tris mėnesius 2006 m. žiemą. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Ten buvo atliekami betonavimo darbai. Iš darbo įrankių jam buvo išduota betonui lyginti lopetėlė. Teko matyti, kad objekte buvo naudojamas ir giluminis vibratorius, tačiau kam jis priklausė, nežino. Teko girdėti, kad prieš jam įsidarbinant šiame objekte buvo įvykdyta gana brangių įrankių vagystė. Daugiau nieko apie tai negali paaiškinti, nes nežino. Darbo užmokestis jam vėlavo. O kai pradėjo atsiskaitinėti, tai sumokėjo mažiau, nei buvo sutarta. Apie gautą užmokestį pasirašinėjo lapuose, kur buvo nurodyta vardai, pavardės, išmokama suma. Kas buvo šios bendrovės direktorius, nežino. Tiesiogiai objekte vadovavo A. (A. K.). Patikrinti, kaip vyksta betonavimo darbai, atvykdavo du jauni vyrukai, kurių nei pareigų, nei pavardžių nežino (b.l. 123, 124 10 t.).

Iš liudytojo L. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis UAB ,,X“ dirbo betonuotoju apie vieną mėnesį 2006 m. žiemą. Kas buvo UAB ,,X“ direktorius, neprisimena. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Darbui reikalingą nivelyrą gaudavo iš A. (A. K.). Iš kur šis jį imdavo, nežino. Teko objekte matyti ir giluminį vibratorių. Kur jis buvo saugomas, neprisimena. Minėtame objekte naudojami įrankiai buvo laikomi darbininkų persirengimo patalpoje. Kam nuosavybės teise priklausė nivelyras ir giluminis vibratorius, jis negali pasakyti. Jo darbo periodu neteko girdėti, kad objektas būtų apvogtas. Atidirbęs mėnesį laiko ir negavęs darbo užmokesčio jis perėjo į kitą įmonę. Pasirašytinai jokie darbo įrankiai nebuvo išduoti, todėl išeidamas nieko negalėjo ir perduoti (b.l. 117-118 10 t.).

Liudytojas M. K. teismui parodė, kad V. D. jį pakvietė dirbti antraeilėse pareigose, su UAB „X“ buvo sudaryta sutartis. Į darbą jį priėmė direktorius V. D.. Jo darbas buvo susijęs su saugumo technika. Šioje įmonėje dirbo apie metus laiko. Darbo užmokestį jis gaudavo tvarkingai, buvo mokama grynais, už gautas sumas jis pasirašydavo buhalteriniuose dokumentuose. Nebuvo atvejų, kad už gaunamus pinigus nepasirašytų. Darbo užmokestį mokėjo kažkas iš įmonės administracijos, kas tiksliai, neprisimena. Kaip keitėsi įmonės direktoriai, taip pat neprisimena. Jis nebuvo supažindintas su įsakymu, kad vienas vadovas pavaduoja kitą. Neprisimena ir to, kas jį atleido iš darbo. Kokias pareigas įmonėje užėmė A. D., nežino, tik prisimena, kad buvo abu (V. D. ir A. D.). Niekas jo neinformavo apie vagystę objekte. Direktoriaus K. M. neprisimena.

Liudytojas V. Š. teismui parodė, kad UAB ,,X“ apie pusantro mėnesio dirbo darbų vykdytoju. V. D. jam duodavo užduotis – pamatus, klojinius padaryti, skirdavo pinigų medžiagoms. Pinigų gavo tiek, kiek buvo sutarta, pretenzijų neturi. Atvažiuodavo į ofisą gauti darbo užmokestį, tačiau neprisimena, ar pasirašydavo žiniaraščiuose. Įmonės ofise būdavo V. D., buhalterė, V. brolis, G. (G. R.). Kas buvo UAB ,,X“ direktorius, tai yra ar A. D., ar V. D., nežino, jie abu duodavo nurodymus. V. Š. palaikė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad UAB ,,X“ nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn. jis dirbo meistro pareigose. Jo darbo periodu direktoriumi buvo V. D.. Darbo užmokestį bei pinigus ūkio išlaidoms jis gaudavo iš V. D. pasirašytinai. 2005-07-29, 2005-08-17 kasos išlaidų orderiuose eilutėje ,,Gavau“ rankraštinius įrašus parašė jis ir pasirašė. Jam parodytose UAB ,,S“ PVM sąskaitose faktūrose, kur eilutėje „Pirkėjas“ yra įrašyta V. Š. ir parašas, įrašai yra atlikti jo ranka. Pagal jo užimamas meistro pareigas jam buvo paskirti tam tikri smulkūs objektai, kurių tikslių adresų neprisimena. Smulkiems objektams supirkdavo reikalingas statybines medžiagas iš UAB ,,S“, UAB ,,M“, UAB ,,Y“ bei kitų parduotuvių, kurių pavadinimų nebeprisimena. Pinigus medžiagų užpirkimui gaudavo iš V. D., o kai jo nebūdavo, tai iš šio brolio (A. D.). Kokia tvarka jam buvo išduodami pinigai, neprisimena. Du ar daugiau kartų per mėnesį V. ar buhalterei pateikdavo sąskaitas faktūras, pagrindžiančias jam išduotų pinigų panaudojimą. Ar buvo surašomi kokie dokumentai, neprisimena. Darbo užmokestį asmeniškai jam mokėdavo V. D.. Kokiame dokumente pasirašydavo, neprisimena. Dirbdamas UAB ,,X“ naudojo savo automobilį, kuriam kurą apmokėdavo bendrovė. Turėjo užpildyti kelionės lapą, nurodant maršrutą, kilometražą (b.l. 90-91 3 t., b.l. 133-134 10 t.).

Iš liudytoju apklausto K. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis UAB ,,X“ 2005 m. lapkričio mėnesį dirbo vairuotojo pareigose. Jo funkcijos buvo vežti į objektus darbuotojus bei medžiagas. Kas buvo bendrovės direktorius - neprisimena. Pinigus statybinėms medžiagoms pirkti jis gaudavo iš G. R.. Nupirkęs statybines medžiagas, PVM sąskaitas faktūras ir kasos kvitus atiduodavo ofise tuo metu esančiam darbuotojui (vardų ir pavardžių neprisimena). Darbe naudojo savo automobilį, nors panaudos sutarties su UAB ,,X“ nebuvo sudaręs. Jam bendrovė kompensuodavo už kurą pagal pateiktus kvitus. Jokių pretenzijų dėl gautų piniginių lėšų panaudojimo iš UAB ,,X“ darbuotojų nėra gavęs. Taip pat neturi jokių pretenzijų bendrovės vadovams, nes su juo buvo visiškai atsiskaityta (b.l. 138-139 10 t.).

Iš liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. dirbo UAB ,,X“. Kokiose tiksliai pareigose buvo įformintas, pasakyti negali. Įmonės direktoriumi buvo V. D.. Prieš jam išeinant iš darbo direktoriumi buvo kitas direktorius – užsienietis, kurio pavardės nežino. Darbo užmokestį mokėjo V. D., vėliau direktoriumi pradėjus dirbti G. R., darbo užmokestį išmokėdavo pastarasis. Išmokant pinigus buvo pateikiamas pasirašyti kasos išlaidų orderis. 2005-08-30, 2005-08-17, 2005-09-16 ir kituose trijuose kasos orderiuose be datos pasirašė jis. Ar pasirašinėjo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose - neprisimena. Išeinant iš darbo UAB ,,X“ su juo atsiskaitė, pretenzijų jis neturi (b.l. 82-83 3 t.).

Liudytojas V. G. teismui parodė, kad kaltinamasis yra UAB ,,X“ direktorius. Šioje įmonėje jis dirbo 2005-2006 m. darbininku. Dirbo objektuose, kurių adresų nežino, nes darbų vadovas nuveždavo į objektą. Iš teisme patvirtintų V. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad UAB ,,X“ dirbo betonuotoju nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. Teko dirbti keliuose objektuose, kurių adresų nežino. Darbo užmokestį mokėdavo V. (V. D.), kartais G. (G. R.). Dažniausiai jie būdavo kartu. 2005-08-30, 2005-07-12, 2005-09-16 kasos išlaidų orderiuose pasirašė jis. Nurodytas sumas gavo. Iš darbo išėjo, nes mažai uždirbdavo. Pretenzijų dėl darbo užmokesčio neturi (b.l. 84-85 3 t.).

Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip „X“ direktorių. V. K. įmonėje dirbo betonuotoju apie tris mėnesius. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Įmonė su juo atsiskaitė, pretenzijų neturi. Darbo užmokestį gaudavo grynaisiais pinigais ofise, išmokėdavo buhalteris ir direktorius, ofise buvo visi. Jam dirbant įmonės direktoriai nesikeitė. Direktoriumi buvo tik V. D.. Jis pasirašydavo ant lapelio už sumą, kurią gavo kaip darbo užmokestį. Gavo ant lapelio nurodytas sumas. Nebuvo sumų, už kurias jis nepasirašė. Nebuvo atvejų, kad būtų pasirašęs ant tuščių blankų ar ant blankų, kuriuose būtų nurodytos didesnės sumos, nei buvo išmokėta. Palaikė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu V. K. kai buvo patvirtinę, kad 2005-09-16, 2005-09-06 kasos išlaidų orderiuose pasirašė jis ir nurodytas sumas gavo (b.l. 86-87 3 t.).

Iš liudytojo P. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis UAB ,,X“ dirbo nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. betonuotoju. Įsidarbinant į bendrovę bendravo su direktoriumi A. D.. Darbo užmokestį mokėjo tiek V. D., tiek G. R.. Gaunant pinigus pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. 2005-08-30, 2005-09-16, 2005-07-29, 2005-08-17 ir orderyje be datos pasirašė jis, kai gavo nurodytas sumas. Kas konkrečiai išmokėjo pinigus, negali pasakyti. Iš darbo išėjo savo noru ir pretenzijų neturi (b.l. 80, 81 3 t.).

Liudytojas V. U. teismui parodė, kad kaltinamasis yra įmonės „X“ direktorius. V. U. šioje įmonėje dirbo darbininku. Atlyginimus mokėdavo finansų direktorius G. (G. R.). Neatsimena, ar atlyginimas buvo mokamas grynaisiais, ar pervedamas į sąskaitą. Gali būti, kad gaudavo grynaisiais, kurie buvo išmokami ofise, gal ir objekte, tiksliai neprisimena. Iš V. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis iš bendrovės vadovų pažinojo V. D. kaip direktorių ir G. R. kaip finansų direktorių. Darbo užmokestį jam mokėdavo tiek V. D., tiek G. R.. Ant kasos išlaidų orderių be datos ir 2005-09-22 pasirašė jis ir minėtas sumas gavo. Kas išmokėjo ir pateikė pasirašyti minėtus kasos išlaidų orderius, neprisimena. Paskutiniu metu įmonei ėmėsi vadovauti V. D. brolis (b.l. 88-89 3 t.).

Specialistė R. Z. teismui paaiškino sąvokas „trūkumas„ ir „įsiskolinimas“, nurodydama, jog trūkumas nustatomas kasoje dėl materialinių vertybių labiau ekonominiu požiūriu, o atskaitingo asmens įsiskolinimas yra įsiskolinimas, apskaitytas įsipareigojimas ūkio subjekto apskaitoje. Trūkumas paprastai nustatomas inventorizacijos metu, gali būti grynųjų pinigų ilgalaikių ar trumpalaikių materialinių vertybių trūkumas, o kalbant apie atskaitingo asmens įsiskolinimą, tai gali būti debitorinis arba kreditorinis įsiskolinimas ūkio subjekto atžvilgiu, t.y. arba atskaitingas asmuo yra skolingas įmonei arba įmonė gali būti skolinga atskaitingam asmeniui. Šiuo atveju šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. D. yra įsiskolinimas bendrovei kaip atskaitingo asmens, o A. D. buvo debitorinis įsiskolinimas, t.y. jam bendrovė buvo skolinga. Visi kiti atskaitingi asmenys įsiskolinimų neturėjo, jų duomenys buvo nuliniai. Užduotis buvo atlikti tyrimą visų atskaitingų asmenų atžvilgiu.

Specialistė taip pat paaiškino, kad pagal pateiktus dokumentus V. D. buvo ūkio subjekto vadovas. Iš UAB „X“ 2005 m. kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių matyti, kad jie pasirašyti kasininko V. D. vardu. Taip pat liudytoja R. A. parodė, kad įmonės kasininkas buvo įmonės direktorius V. D., įtariamojo apklausos protokole V. D. parodė, kad nuo darbo bendrovėje pradžios iki pabaigos vykdė bendrovės kasininko funkcijas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2005-12-31 V. D. įmonei buvo skolingas 213 158,54 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimo likutis laikotarpio pradžiai, t.y. 2005-01-01, buvo nulinis, po priedu pateiktuose paaiškinimuose specialistė paaiškino, kodėl parašytas nulis: bendrovės sąskaitų balanse už 2004 m. ir ūkinių operacijų registracijos apskaitos knygoje už 2005 m. nurodytas bendras atskaitingų asmenų įsiskolinimo bendrovei likutis, kuris 2005-01-01 sudarė 44 168,78 Lt, ir konkretus atskaitingas asmuo, kuris ar kurie buvo skolingi bendrovei šiuos pinigus, nebuvo nurodyta. Todėl specialistas, atlikdamas tyrimą, negali pats paskirstyti šitos sumos, dėl to pradėtas V. D. ir visų atskaitingų asmenų įsipareigojimo skaičiavimas nuo nulinio likučio tiriamojo laikotarpio pradžiai. Kaip paaiškinta specialisto išvados 6 lape, buvo nelygintas nei vieno atskaitingo asmens įsiskolinimas, t.y. nebuvo nustatyta, kas įmonei 2004-12-31 buvo skolingas 44 000 Lt (turima mintyje 44 168,78 Lt). Tas likutis į V. D. įsiskolinimus įmonei, t.y. į 213 158,54 Lt sumą nėra įtrauktas, buvo skaičiuojama nuo nulio. Taip pat antrame priede yra pateikti visų kitų atskaitingų asmenų įsiskolinimų skaičiavimai, minėti 44 000 Lt (turima mintyje 44 168,78 Lt) vėlgi nei vienam nepriskirti, kadangi nebuvo duomenų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kam šis likutis priklauso ir kam jį paskirstyti.

Dėl 242 555,74 Lt sumos specialistė paaiškino, kad, atsižvelgiant į apklausos metu pateiktus R. A. parodymus, keičiasi įsiskolinimo paskaičiavimas. Pagal tirti pateiktus dokumentus V. D. įsiskolinimas sudaro 213 000 Lt (turima mintyje 213 158,54 Lt). 2011-01-03 specialisto apklausos protokole užfiksuota, kad specialistei buvo pateiktas susipažinti liudytojos R. A. papildomos apklausos protokolas, kuriame ji parodė dėl iš bankomatų paimtos 10 420 Lt sumos, kuria irgi nei vienam asmeniui nebuvo didinamas įsiskolinimas. Dėl 44 000 Lt (turima mintyje 44 168,78 Lt) įsiskolinimo atskaitingų asmenų likučio R. A. parodė, kad tai buvo direktoriaus V. D. kaip atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei. Taip pat, kadangi pagal liudytojos R. A. paaiškinimus vienintelis V. D. disponavo tuo laikotarpiu grynaisiais pinigais ir buvo atskaitingas asmuo, tai 10 000 Lt (turima mintyje 10 420 Lt) iš bankomatų grynais paimta suma apskaityta kaip V. D. skola ir, atsižvelgiant į tokius šios liudytojos parodymus, buvo perskaičiuotas tas 213 000 Lt( turima mintyje 213 158,54 Lt) likutis.

Galutinė suma, kurią yra skolingas V. D., susideda iš 213 158,54 Lt. Šis įsiskolinimas didinamas 10 420 Lt, atsižvelgiant į minėtus R. A. parodymus. Tada įsiskolinimas didinamas 2004-12-31 apskaitytų atskaitingų asmenų įsiskolinimo likučiu, t.y. dar 44 000 Lt (turima mintyje 44 168,78 Lt), ir mažinamas A. D. įneštais 25 191,58 Lt, kurie pagal R. A. parodymus buvo užskaityti kaip V. D. įsiskolinimo mažinimu.

Buvo padaryta išvada, kad pagal tirti pateiktus 2005 m. apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus veiklos rezultatą, turto balansinę vertę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nustatyti galima visiškai. Už 2006 m. pirmą ketvirtį buvo pateikti pranešimai, ataskaitos VSDFV, pirkimus patvirtinantys dokumentai iki 2006 m. kovo mėn., pardavimus patvirtinantys dokumentai, PVM deklaracijos už 2006 m. sausio ir vasario mėnesius, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos už 2006 m. sausio mėn. Už 2006 m. nebuvo apskaitos registrų ir kasos. Nesant apskaitos registrų už 2006 m., kuriuose būtų apibendrinti 2006 m. vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos rezultato, turto balansinės vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m.

Specialistė nurodė, kad kasos dokumentai tirti buvo pateikti nuo 2004 m. gegužės mėnesio, o banko dokumentai nuo 2004 m. spalio mėnesio. Tyrimui buvo užduoti klausimai, kiek buvo nuimama grynais iš sąskaitų, ir ar tie pinigai buvo įnešti į kasą. Jeigu iš sąskaitos grynais pinigus išėmė direktorius, tai jis yra atsakingas asmuo, nes jo prievolė yra įnešti pinigus į kasą. Jeigu jis tų pinigų į kasą neįneša, tai buhalterė juos fiksuoja kaip atskaitingo asmens įsiskolinimo padidėjimą, ir tas atskaitingas asmuo, šiuo atveju direktorius, turi už juos atsiskaityti įmonei. Šiuo atveju pagal tirti pateiktus dokumentus buvo įtraukti visi atskaitingi asmenys. Visi grynųjų pinigų nuėmimai buvo vertinami, ar jie įnešti į kasą, ar ne. Buvo paimtos bankų išklotinės tiriamuoju laikotarpiu ir pagal jas buvo patikrinta, koks asmuo iš banko nuėmė pinigus. Specialisto išvadoje nenurodyta bendra suma, kiek per 2005 m. buvo nuimta grynais pinigais iš bankomatų, nes tyrimui toks klausimas nebuvo suformuluotas. Iš „Hansabanko“ per nurodytą laikotarpį buvo paimta iš viso 86 000 Lt, ir nurodyta, kad iš šios sumos 10 420 Lt neužpajamuota kasoje. Iš „Ūkio banko“ nuo 2005-07-15 iki 2005-12-31 grynais paimta 191 000 Lt (turima mintyje 191 060 Lt) suma ir užpajamuota bendrovės kasoje. Nuo 2006-01-01 iki 2006-03-01 grynais buvo paimta 29 330 Lt suma ir yra nurodyta, kas paėmė tuos pinigus. Visur kaip pinigų gavėjas yra nurodytas A. D.. Duota išvada, kad nustatyti, ar kasoje užpajamuota iš sąskaitos paimta 29 330 Lt suma, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra kasos dokumentų už 2006 m. Minėta 29 330 Lt suma V. D. į skolą nebuvo įtraukta ir ja nebuvo sumažintas įsiskolinimas. Iš „Hansabanko“ bankomatų paimta 10 420 Lt, Ūkio banke pinigai paimti iš sąskaitos, bet ne iš bankomatų, ir juos paėmė A. D., o nuo 2006-03-14 iki 2006-03-23 iš sąskaitos, atidarytos SEB banke, grynais buvo paimta 20 000 Lt (turima mintyje 20 750 Lt).

Specialistė nurodė, kad jeigu specialisto išvados priede tarp atskaitingų asmenų nėra nurodytas K. M., vadinasi, jis įmonėje nebuvo apskaitomas kaip atskaitingas asmuo. Paaiškino, kad PVM sąskaitose faktūrose (b.l. 17, 19 12 t.) nėra nurodyta konkretaus asmens vardo ar pavardės, o UAB „X“ negalima susieti su atskaitingu asmeniu. Šios sąskaitos patvirtina, kad nurodytas prekes įsigijo ir apmokėjo bendrovė. Patvirtino, kad V. D. iš viso grynųjų pinigų yra gavęs 400 214,69 Lt.

Iš juridinio asmens duomenų matyti, jog UAB „X“ savininkas V. D., o įmonės vadovas – direktorius nuo 2004 08 30 A. D. (b.l. 2-14 5 t.). Nors duomenų apie kitus vadovus, jų pasikeitimą – nėra, tačiau iš SODROS duomenų (b.l. 15- 18 5 t.; b.l. 15, 55-56, 62, 72 3 t.; b.l.55-56, 59-70 9 t.) matyti, jog UAB „X“:

- A. D. dirbo nuo 2004 06 21 iki 2005 07 20 ir nuo 2005 11 02 iki 2007 06 01,

- V. D. nuo 2004 04 15 iki 2006 02 03 ,

- R. A. nuo 2005 01 14 iki 2006 03 31

- K. M. nuo 2005 11 08 iki 2006 01 24.

- G. R. nuo 2005 05 23 iki 2006 01 05.

Iš VMI pateiktų UAB ‚X“ deklaracijų (b.l. 85-115 5 t.) matyti, jog už vadovą deklaracijose yra pasirašę A. D. (2004 11 30, 2005 01 25, 2005 02 21, 2005 03 21, 2005 04 20, 2005 05 25, 2005 06 24, 2005 07 20, 2006 02 20, 2006 03 24), V. D. (2005 09 22, 2005 09 28, 2005 10 24, 2005 11 07, 2006 01 24), K. M. (2005 11 23), kaip l. e. direktoriaus pareigas yra pasirašęs V. D. (2005 08 24), o kaip l. e. direktoriaus pareigas G. R. (2005 12 23, 2005 12 24).

Ūkio banke 2005 09 06 buvo patvirtintas l. e. direktoriaus pareigas einančio G. R. parašas, 2005 12 08 buvo patvirtinti pirmas parašas K. M., antrasis parašas A. D., o 2006 01 24 tik A. D. parašas (b.l. 128-130 5 t.).

Hansa banke 2005 03 07 buvo patvirtintas pirmas parašas direktoriaus - A. D., antrasis parašas - vyr. buhalterės R. A. (b.l. 64 5 t.).

Bankų, Sodros, VMI pateikti duomenys patvirtina liudytojų R. A., A. D., D. K., M. K., V. B., R. Ž., M. K., V. Š., V. B., V. K. ir kt. paaiškinimus, kad įvairiais laikotarpiais UAB „X“ vadovo – direktoriaus (gen direktoriaus) pareigas ėjo tiek A. D., K. M., G. R., tiek ir V. D.. Būtent pastarasis, liudytojų teigimu, buvo ne tik pagrindinis įmonės veiklos organizatorius, bet asmuo realiai valdęs įmonės finansus. Iš liudytojų A. D., R. A., G. R. paaiškinimų matyti, jog V. D. UAB „X“ atliko ne tik statybų vadovo, konsultanto, ką patvirtina ir darbo sutartis (b.l. 69-71 10 t.), bet ir kasininko funkcijas. Iš liudytojų J. G., A. K., M. K., V. Š., V. B. ir kt. parodymų matyti, jog atlyginimus mokėdavo, pinigus prekių įgijimui išmokėdavo V. D.. Tai, jog V. D. buvo ir įmonės kasininkas, neneigė ir pats V. D. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apklausiamas ikiteisminiame tyrime (b.l. 29-30, 42-43 8 t.). UAB „X“ 2005 m. kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai pasirašyti kasininko V. D. vardu.

Iš SODROS duomenų matyti, kad V. D. UAB „X“ dirbo nuo 2004 04 15 iki 2006 02 03. Pats kaltinamasis nurodė, jog įmonėje dirbo iki jo suėmimo, šias aplinkybes patvirtina ir duomenys apie teistumą (V. D. teistas 2005-05-12 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme. Suimtas vykdant teismo nuosprendį 2006-02-03. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2007-06-12 - b.l. 58-74 8 t.; b.l. 152, 153 10 t.).

Iš byloje esančio 2006 01 31 kasos patikrinimo akto matyti, jog pareikalavus UAB ‚X“ statybos konsultanto ir kasininko V. D. atsiskaityti už grynus pinigus kasoje (kasoje pagal dokumentus turi būti 316 006,82 Lt), pastarasis pinigų neperdavė ir jokio paaiškinimo dėl pinigų nepateikė. Šį aktą pasirašė vyr. buhalterė R. A. ir l. e. direktoriaus pareigas A. D.. Akte yra atspausdintos, statybos vadovo J. G. ir darbų vadovo A. K. pavardės, bet jų parašų akte nėra (b.l. 23 4 t.).

Iš 2008 04 14 specialisto išvados matyti, jog, remiantis patikrintais bendrovės "X" grynųjų pinigų kasos operacijas paliudijančiais pirminiais dokumentais bei jų pagrindu sudarytomis 2005 metų kasininko apyskaitomis, darytina išvada, kad už kasą buvo atsakingas ir pasirašydavo kaip kasininkas V. D..

Patikrinus grynųjų pinigų kasos operacijas paliudijančius pirminius dokumentus bei jų pagrindu sudarytas ataskaitas nustatyta, kad 2005 m. gruodžio mėnesį pagal kasos išlaidų orderį Nr.209 išmokėta 50 028 Lt, Nr. 213 išmokėta 25 000 Lt, Nr.214 išmokėta 38 130 Lt V. D.. Viso komercinei ūkinei veiklai pagal kasos išlaidų orderius Nr.209, 213 ir 214 išmokėta 113 158 Lt. Už kasą įmonėje atsako kasininkas V. D.. Dokumentų, įrodančių pinigų panaudojimą, įmonės buhalterijai nepateikta.

Vadovaujantis 2000-02-17 LRV nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 9 punkto reikalavimais: "Įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos įmonės vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: pirkti turtą, apmokėti už suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos įrašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius. datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito finansininko nustatyta ir įmonės vadovo patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamu orderiu."

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 d. Nr.IX-574) 21 str. numatantis atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, jog už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio straipsnio reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „X“ direktorius A. D.. Už kasą įmonėje atsako kasininkas V. D. a.k (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-6 6 t.).

Byloje 2009 11 06 specialistams buvo pavesta atlikti UAB „X“ buhalterinės apskaitos, kasos tyrimą nuo 2005 01 01 iki 2007 01 01.

Iš 2010-11-18 specialisto išvados Nr. 140-(09434)-IS1-8377 matyti, kad 2005 m., 2006 m. tvarkant UAB „X“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta buhalterinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes tarp tirti pateiktų bendrovės dokumentų nėra apskaitos registrų, kuriuose būtų apibendrinti 2006 m. vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys; nėra kasos knygos už 2005 m. 12 mėn., kurioje būtų įrašytos 2005 m. 12 mėn. vykusios kasos operacijos. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, 2005 m. pagal kasos išlaidų orderius išmokėjus darbuotojams 25 590 Lt sumą, buvo nesilaikyta eilės teisės aktų reikalavimų: 2005 m. atlikti išmokėjimai darbuotojams pagal kasos išlaidų orderius už 25 590 Lt sumą, t.y. vykdytos ūkinės operacijos neužregistruotos bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, orderiuose nėra visų būtinų rekvizitų, nėra nurodytos datos ir ūkinių operacijų turinys, ne visuose kasos išlaidų orderiuose yra vyr. finansininko parašas, nėra vadovo ir kasininko parašų; 2005 m. atlikti išmokėjimai bendrovės darbuotojams pagal kasos išlaidų orderius už 25 590 Lt sumą, t.y. kasos operacijos į bendrovės kasos knygas neįrašytos.

Pagal pateiktus 2005 m. apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus UAB „X“ veiklos rezultatą, turto balansinę vertę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2005 m. nustatyti galima. Nesant UAB „X“ apskaitos registrų už 2006 m., kuriuose būtų apibendrinti 2006 m. vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos rezultato, turto balansinės vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m.

Iš UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB banke „Hansabankas“, nuo 2005-01-01 iki 2006-01-31 grynais paimta iš viso 86 470 Lt suma, iš šios sumos 10 420 Lt suma neužpajamuota UAB „X“ kasoje. Iš UAB „X“ ūkinių operacijų apskaitos knygos už 2005 m. 3 mėn. matyti, kad šia 10 420 Lt iš bankomatų grynais paimtą suma padidintas atskaitingų asmenų įsiskolinimas, t.y. ši suma užregistruota kaip atskaitingiems asmenims išmokėta suma.

Iš UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB Ūkio banke, nuo 2005-07-15 iki 2005-12-31 grynais paimta iš viso 191 060 Lt suma užpajamuota UAB „X“ kasoje. Iš tos pačios sąskaitos nuo 2006-01-01 iki 2006-03-01 grynais buvo paimta iš viso 29 330 Lt suma. Gavėjas A. D.. Nustatyti, ar UAB „X“ kasoje užpajamuota iš šios sąskaitos nuo 2006-01-01 iki 2006-03-01 grynais paimta iš viso 29 330 Lt suma, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „X“ kasos dokumentų už 2006 m.

Nuo 2006-03-14 iki 2006-03-23 iš UAB „X“ sąskaitos, atidarytos AB SEB banke, grynais 2006-03-14 buvo paimta 20 750 Lt suma, nurodytas gavėjas A. D.. Nustatyti, ar UAB „X“ kasoje užpajamuota iš šios sąskaitos 2006-03-14 grynais paimta iš viso 20 750 Lt suma, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „X“ kasos dokumentų už 2006 m.

2005 m. UAB „X“ atskaitingų asmenų V. D., R. A., A. D., E. G., V. G., A. K., K. R., G. R., A. S., V. Š. ir J. V. atsiskaitymai apskaitos dokumentais pagristi, t.y. lėšos atskaitingiems asmenims išmokėtos pagal kasos išlaidų orderius, atskaitingų asmenų lėšų panaudojimas pagrįstas avanso apyskaitomis su įrašus jose patvirtinančiais dokumentais, nepanaudotų lėšų grąžinimas į kasą užpajamuotas pagal kasos pajamų orderius.

Nustatyti, ar buvo 2006 m. UAB „X“ atskaitingiems asmenims išmokėtos lėšos ir už kokią sumą atskaitingi asmenys atsiskaitė, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų UAB „X“ dokumentų lėšų išmokėjimą atskaitingiems asmenims bei atskaitingų asmenų atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų už 2006 m. nėra.

Tarp tirti pateiktų UAB „X“ dokumentų įsakymų dėl asmenų, atsakingų už bendrovės kasą, paskyrimo ar visiškos materialinės atsakomybės sutarčių nėra.

UAB „X“ 2005 m. kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai pasirašyti kasininko V. D. vardu.

2008-06-16 apklausta R. A. parodė, kad įmonės kasininkas buvo įmonės direktorius V. D..

2008-08-26 apklaustas V. D. parodė, kad nuo darbo bendrovėje pradžios iki pabaigos vykdė bendrovės kasininko funkcijas.

2005 m. UAB „X“ atskaitingų asmenų V. D., A. D. ir kitų atskaitingų asmenų atsiskaitymai apskaitos dokumentais pagrįsti, t.y. lėšos atskaitingiems asmenims išmokėtos pagal kasos išlaidų orderius, atskaitingų asmenų lėšų panaudojimas pagrįstas avanso apyskaitomis su įrašus jose patvirtinančiais dokumentais, nepanaudotų lėšų grąžinimas į kasą užpajamuotas pagal kasos pajamų orderius.

UAB „X“ atskaitingo asmens V. D. įsiskolinimas 2005-01-01 sudarė 0, nuo 2005-01-12 iki 2005-12-31 atskaitingam asmeniui buvo išmokėta iš viso 400 214,69 Lt, nuo 2005-01-30 iki 2005-12-31 atskaitingas asmuo atsiskaitė iš viso už 149 396,15 Lt, 2005-05-26 į kasą grąžino 37 660 Lt nepanaudotų lėšų. Atskaitingo asmens V. D. įsiskolinimas UAB „X“ 2005-12-31 sudarė 213 158,54 Lt.

UAB „X“ atskaitingo asmens A. D. įsiskolinimas 2005-01-01 sudarė 0, nuo 2005-05-30 iki 2005-12-31 atskaitingam asmeniui buvo išmokėta iš viso 18 068,60 Lt, nuo 2005-05-30 iki 2005-12-31 atskaitingas asmuo atsiskaitė iš viso už 18 068,60 Lt, 2005-04-28 į kasą grąžino 25 191, 58 Lt nepanaudotų lėšų. UAB „X“ įsiskolinimas atskaitingam asmeniui A. D. 2005-12-31 sudarė 25 191, 58 Lt (b.l. 16-26 6 t.).

Baudžiamoji byla A. D. atžvilgiu 2013 12 09 prokuroro nutarimu dėl BK 183 str. 1 d., BK 183 str. 2 d., BK 222 str. 1 d., BK 223 str. 1 d. nutraukta (b.l. 70-96 9 t.).

BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra: a) apibūdinantys veiką, padarinius bei priežastinį ryšį (turto pasisavinimas); b) apibūdinantys nusikalstamos veikos dalyką (turto bendrąja prasme svetimumas, buvimas kaltininko žinioje ir jo didelė vertė).

Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys Nr. 2K-382-489/2015, 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinktų duomenų pagrindu galima teigti, kad V. D. nuo 2004-04-15 iki 2006-02-03 buvo faktinis įmonės vadovas ir kasininkas, kurio rankose buvo bendrovės piniginės lėšos (kasa). Teismo nuomone, faktiniais bylos duomenimis nustatyti visi objektyvieji svetimo turto pasisavinimo požymiai: V. D. svetimą (UAB „X“ priklausantį) didelės vertės turtą, buvusį jo, kaip bendrovės kasininko, žinioje, pasisavino, dėl jo veikos įmonei padaryta didelė turtinė žala, nes jis, būdamas bendrovės kasininku, išsimokėjo sau bendrovei priklausančias lėšas, nepateikė šių pinigų panaudojimą ir išmokėjimą pagrindžiančių dokumentų.

Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad būtent dėl kaltinamojo V. D., kaip įmonės kasininko ir faktinio įmonės vadovo, vykdomos veiklos buvo padaryti daugkartiniai UAB „X“ priklausančių lėšų išmokėjimai grynaisiais iš kasos jam – V. D.. Teismo nuomone, šie veiksmai buvo atlikti sąmoningai patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčiant savo turtu, numatant, kad pervestos lėšos bendrovei nebus grąžintos, taip padarant turto savininkui didelę žalą.

Kaltinamasis teigia, jog pinigai buvo naudojami įmonės veikloje atsiskaitant su darbuotojais, už įrankius, paslaugas ir kitas prekes, tačiau jis konkrečiai negalėjo paaiškinti, kodėl būtent metų pabaigoje (gruodžio 24-30 d.) iš kasos buvo išimamos itin didelės pinigų sumos (50 025,53 Lt pagal 2005 12 24 kasos išlaidų orderį Nr. 209 (b.l. 127 1 t.); 25 000 Lt pagal 2005 12 29 kasos išlaidų orderį Nr. 213 (b.l. 127 1 t.); 38 130 Lt pagal 2005 12 30 kasos išlaidų orderį Nr. 214 (b.l. 128 1 t.). Aiškindamas aplinkybes, kodėl jam inkriminuojamai pinigų sumai nėra kasos dokumentų, kaltinamasis teigia, jog visi dokumentai buvo, kad visuomet bendrovės „X“ lėšas jis naudojo tik bendrovės reikmėms - mokėjo atlyginimus darbuotojams, pirko įrangą, įrengimus, atsiskaitinėjo už bendrovei suteiktas paslaugas ir su kreditoriais. Dalis pinigų už perkamą įrangą, gaunamas paslaugas ūkio subjektams buvo sumokėta bankiniais pavedimais, o už dalį - atsiskaitoma grynais.

Iš dalies V. D. parodymus apie atlyginimų mokėjimus, įrangos pirkimus ir pan. patvirtino ir apklausti byloje liudytojai, tame tarpe ir bendrovės buhalterė R. A., kuri teigė, jog V. D. į teisingos buhalterijos vedimą žiūrėjo atmestinai, nepateikdavo jai visų buhalterinių dokumentų, ji apie bendrovės atidarytas sąskaitas bankuose sužinodavo žymiai vėliau, nei jos buvo atidaromos ir pan.

Daiktų pateikimo protokolu 2008 08 22 G. R. pateikė 63 kasos išlaidų orderius (pagal liudytojų paaiškinimus tai buvo avansiniai mokėjimai, kurie vėliau iš darbuotojui išmokėtinos sumos buvo minusuojami), kasos pajamų orderius, savo darbo sutartį su įsakymus dėl jos pakeitimo, įsakymus dėl pinigų paėmimo iš banko (b.l. 13 4 t.), 2008 09 01 R. A. pateikė UAB „X“ ūkinių operacijų apskaitos knygą 2005 m. (b.l. 14 4 t.), o tai, teismo nuomone, taip pat įrodo, jog V. D. neužtikrino, kad kasos dokumentų tinkamai laikomi ir nesirūpino jų tinkamu saugojimu.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn. V. D. pats dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš banko paimti grynųjų pinigų, kadangi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (buvo paimtas kitoje byloje, kaip kardomoji priemonė), todėl bendrovės pinigus iš banko paimdavo tuometinis UAB „X“ vadovas K. M.. V. D. duomenimis K. M. 2005 m. pabaigoje į kasą neįnešė apie 113 tūkst. litų. Ir nors dėl visų iš kasos pagal kasos išlaidų orderius paimtų pinigų yra V. D. parašai, tačiau jis nurodė, kad būtent dėl šių pinigų jis pasirašė buhalterės prašymu. Pažymėtina, kad ir apklausta pati R. A. yra nurodžiusi, kad dėl kažkokios dalies pinigų, kokios tiksliai ji neprisimena, V. D. nenorėjo pasirašyti kasos išlaidų orderių, kadangi, pastarojo teigimu, pinigai buvo pas K. M., tačiau tuos jos pateiktus dokumentus V. D. visgi pasirašė. Duomenų, kad V. D. pats, kaip asmuo, atsakingas už įmonės pinigines lėšas, būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl K. M. pinigų negrąžinimo, ar būtų per įmonės vadovybę kaip nors inicijavęs tokį kreipimąsi – byloje nėra. Atvirkščiai, kasos dokumentuose yra V. D. parašai, todėl kaltinamojo nurodomos aplinkybės laikytinos tik jo gynybine pozicija, juo labiau, kad K. M. gyvena užsienyje, jo nėra galimybės surasti (pastarojo parodymai garsinti BPK 276 str. tvarka).

Nors V. D. neigia, tačiau iš liudytojų K. M., R. A. parodymų matyti, jog V. D. (nuo 2004 m. iki 2006-02-03) būnant bendrovės kasininku ir savo žinioje turint bendrovės grynuosius pinigus, kurie buvo laikomi įmonės ofise seife, 2005 m. pabaigoje bendrovės seifas buvo pavogtas, tačiau faktinis bendrovės vadovas ir kasininkas dėl seifo dingimo ir atsiradimo neaiškiomis aplinkybėmis, dėl seife buvusių pinigų buvimo/dingimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė ir apie įvykį nepranešė. Iš esmės aukščiau nurodytais motyvais atmetami ir V. D. parodymai, kad jis tam tikru laiku (konkrečiai nenurodant laikotarpio) net neturėjo rakto nuo seifo. Jis kasininko funkcijų neatsisakė, toliau jas vykdė, todėl, teismo nuomone, kaltinamojo aiškinimai dėl rakto neturėjimo jo veiksmų kvalifikavimui nėra reikšmingi.

V. D. dokumentų, patvirtinančių lėšų panaudojimą, nei iki metų pabaigos, nei dar daugiau kaip mėnesį iki darbo įmonėje pabaigos (2006 02 03 ), nepateikė. Duomenų, jog grąžinti įmonei, taip pat nepateikė.

Sprendžiant, ar V. D., neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu (pinigais), padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo V. D., neteisėtai disponuodamas jo žinioje buvusiu bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesams.

Apie tokio sumanymo buvimą kaltininko veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei padaryta žalos ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Kaltinamasis neigė pasisavinęs jam inkriminuotą UAB ,,X“ priklausantį turtą ir teigė visas kaltinime nurodytas pinigines lėšas naudojęs išimtinai bendrovės interesams: mokėjęs darbuotojams, atsiskaitinėjęs su kreditoriais, mokėjęs už įrangą, prekes ir kt.

Iš liudytojų parodymų matyti, jog atlyginimai įmonėje buvo mokami grynais, dažniausiai mokėdavo V. D., kartais - G. R. ar kas kitas. Tačiau priešingai nei V. D. atveju, iš specialisto išvados matyti, jog 2005 m. UAB „X“ atskaitingų asmenų V. D., R. A., A. D., E. G., V. G., A. K., K. R., G. R., A. S., V. Š. ir J. V. atsiskaitymai apskaitos dokumentais pagristi, t.y. lėšos atskaitingiems asmenims išmokėtos pagal kasos išlaidų orderius, atskaitingų asmenų lėšų panaudojimas pagrįstas avanso apyskaitomis su įrašus jose patvirtinančiais dokumentais, nepanaudotų lėšų grąžinimas į kasą užpajamuotas pagal kasos pajamų orderius.

Kaltinamojo versijos dėl piniginių lėšų panaudojimo atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais nepatvirtina ir atskirų įmonių pateikti duomenys:

Iš UAB „S“ 2014 08 29 atsakymo Nr. 2173/14 matyti, jog UAB „S“ klientui UAB „X“ nuo 2005 01 01 iki 2006 01 01 jokių pardavimų nevykdė, tačiau UAB „S“, kuri nuo 2006 06 yra išregistruota iš Lietuvos įmonių registro nurodytu laikotarpiu atliko prekių pardavimus bendrai 19 910,78 Lt sumai, visi atsiskaitymai buvo grynaisiais pinigais (b.l. 4- 201 11 t.).

Iš 2008 04 14 specialisto išvados matyti, jog nuo 2005-10-31 iki 2006-02-28 UAB ,.X" nuomojo statybinę įrangą ir pagal išrašytas sąskaitas faktūras liko skolingas UAB „R" 93 418,62 Lt.

UAB „A“ pateikė dokumentų kopijas apie UAB „A“ ir UAB „X“ atsiskaitymus (b.l. 30-68 4 t.).

Taip pat duomenis apie įvairių įrankių, priemonių, statybinių medžiagų ir kt. pirkimus ir atsiskaitymus, įsiskolinimus, įsiskolinimų perėmimus pateikė UAB „M“, UAB „P“, UAB “Y“, UAB „M“, UAB „M“, UAB „R“, UAB „ P“ (b.l. 18-86 12 t.). Taip pat iš UAB „M“ pateiktos suvestinės matyti, jog UAB „X“ skola už laikotarpį nuo 2005 03 30 iki 2005 12 23 sudarė 214 291,32 Lt (b.l. 19 12 t.) – šiai sumai pirminių kasos/banko dokumentų nei UAB „X“, nei UAB „M“ nėra, todėl kaltinamojo aiškinimus, jog iš kasoje buvusių pinigų buvo daromi atsiskaitymai už UAB „M“ įgytas prekes, įrankius, paslaugas - atmestini.

Iš aukščiau atskirų ūkio subjektų pateiktų duomenų matyti, jog atsiskaityta buvo tik su tomis įmonėmis (parduotuvėmis), kurios netaiko mokėjimo atidėjimo, o vien kelioms įmonėms (UAB „R“, UAB „M“) bendra įsiskolinimo suma gerokai viršija 2005 metų pabaigoje kasoje turėjusių būti pinigų sumą.

Prie bylos prijungti dokumentai apie UAB „X“ atsiskaitymus su įvairiomis bendrovėmis už įvairią produkciją, pirktą 2006 m. (tame tarpe 2006-01-09 nuomojosi iš UAB „M“ giluminį vibratorių AH 15 S betonui vibruoti sumokėdama 50 Lt), iš kurių matyti, kad 2006 m. UAB „X“ pirko tik mažos vertės daiktus (b.l. 80-124 4 t.).

Kaip neturintys reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, atmestini ir kaltinamojo parodymai dėl kompiuterio ir metalo pardavimo. Atskirų kaltinamojo ir jo gynėjos nurodytų finansinių operacijų atlikimą (pinigų išėmimus iš banko, išmokėjimus darbuotojams, tam tikrų piniginių operacijų neįvertinimą specialisto išvadoje) teismas atmeta ir laiko gynybos pozicija, juo labiau, kad už kasos operacijas buvo atsakingas V. D. ir jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis ir užtikrinti tinkamą kasos dokumentų tvarkymą ir pinigų, esančių kasoje, apskaitą, kasos operacijų tinkamą atlikimą ir jų įforminimą, atspindėjimą kasos dokumentuose.

Kaltinamojo teiginius dėl jam inkriminuojamų piniginių lėšų panaudojimo kaip atlyginimo ir atsikaitymo su darbuotojais ir kitomis įmonėmis teismas laiko deklaratyvaus pobūdžio ir nelaiko pakankamu pagrindu paneigti tai, jog jis pasisavino jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nes kasos dokumentai šio fakto nepatvirtina, o vien kaltininko nurodymo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniams tikslams, bet bendrovės reikmėms, nepateikiant konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 str. prasme.

Pagal BPK 20 str. 4 d. nuostatas įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimas dėl įmonės turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremtas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.). Pinigai neturi kokių tai individualių požymių, todėl konstatuoti fakto, kad būtent tam tikrą dieną išduoti pinigai buvo panaudoti tam tikram mokėjimui atlikti, nėra galimybės. Tą aplinkybę, kad UAB „X“ liko skolinga įvairiems fiziniams ir juridiniam asmenims, patvirtina ir tas faktas, kad 2007 05 15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (b.l.102-104 1 t.) UAB „X“ buvo iškelta bankroto byla.

Nors kaltinamasis teigė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog V. D. kasoje savo žinioje turėtas pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Nusikaltimas buvo baigtas, V. D. gavus išgrynintus pinigus, nes, gavęs grynuosius pinigus, jis įgijo realią galimybę jais naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad išgrynintus pinigus jis panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepaneigia jo kaltės, nes, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtu turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą neturi reikšmės, kokiems kitiems tikslams toks turtas buvo naudojamas.

Dėl žalos dydžio

Atsižvelgiant į specialisto išvados rezultatus kaltinimas V. D. yra pareikštas dėl laikotarpio nuo 2005-01-12 iki 2005-12-31, nes specialistė konstatavo, jog nustatyti, ar buvo 2006 m. UAB „X“ atskaitingiems asmenims V. D., A. D. ir kitiems atskaitingiems asmenims išmokėtos lėšos ir už kokią sumą atskaitingi asmenys atsiskaitė, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų UAB „X“ dokumentų lėšų išmokėjimą atskaitingiems asmenims bei atskaitingų asmenų atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų už 2006 m. nėra.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad laikant, jog UAB „X“ atskaitingo asmens V. D. įsiskolinimas 2005-01-01 sudarė 0, o nuo 2005-01-12 iki 2005-12-31 V. D. buvo išmokėta iš viso 400 214,69 Lt, nuo 2005-01-30 iki 2005-12-31 V. D. atsiskaitė iš viso už 149 396,15 Lt, 2005-05-26 į kasą grąžino 37 660 Lt nepanaudotų lėšų, o atskaitingo asmens V. D. įsiskolinimas UAB „X“ 2005-12-31 sudarė 213 158,54 Lt.

V. D. pirminis pareikštas kaltinimas buvo padidintas 44 158, 78 Lt suma, laikant kad jis, kaip UAB „X“ atskaitingas asmuo, 2005 01 01 d. savo žinioje turėjo 44 158, 78 Lt bendrovės lėšų, kurias pasisavino. Teisminio nagrinėjimo metu specialistė R. Z. paaiškino, kad minimo laikotarpio, t.y. iki 2005 01 01 d., UAB „X“ buhalterinė apskaita nebuvo detaliai analizuota ir nebuvo išsamiai tirta, kokių dokumentų pagrindu susidarė V. D. galimas įsiskolinimas bendrovei. Nurodyta suma V. D. buvo priskirta tik įvertinus bendrovės buvusios buhalterės R. A. paaiškinimus, kad visos pinigų sumos, kurioms nėra pateisinamų dokumentų, buvo išmokėtos bendrovės direktoriui. Iš to akivaizdu, kad V. D. galimas įsiskolinimas buvo nustatytas ne pirminių apskaitos dokumentų pagrindu, o tik liudytojos parodymais. Įvertinus tai, kad kitų objektyvių duomenų be liudytojos R. A. paaiškinimų, kad nurodytą 44 158, 78 Lt sumą iš bendrovės paėmė V. D., nėra, taip pat bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės nurodytų aplinkybių nei patvirtinti nei paneigti kitais bylos duomenimis, todėl pagristai prokuroras, keisdamas kaltinimą, šią sumą eliminavo iš pateikto pirminio kaltinimo.

Taip pat specialistė atlikusi UAB „X“ ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą nustatė, kad iš UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB banke „Hansabankas“ nuo 2005-01-01 iki 2006-01-31 grynais paimta iš viso 86 470 Lt suma, iš šios sumos 10 420 Lt suma neužpajamuota UAB „X“ kasoje. Iš UAB „X“ ūkinių operacijų apskaitos knygos už 2005 m. kovo mėn. matyti, kad šia 10 420 Lt iš bankomatų grynais paimta suma padidintas atskaitingų asmenų įsiskolinimas, t.y. ši suma užregistruota kaip atskaitingiems asmenims išmokėta suma. Dėl šių aplinkybių apklausiama specialistė R. Z. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad nurodyta suma tyrimo metu buvo priskirta kaltinamajam V. D., nes bendrovės buhalterė buvo paaiškinusi, kad visos pinigų sumos, kurioms nėra pateisinamų dokumentų buvo išmokėtos V. D.. Aiškindama tyrimo išvadas specialistė atkreipė dėmesį, kad tiriamu atveju be buhalterės paaiškinimų nebuvo kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai indentifikuoti iš banko sąskaitos kortele pinigus paėmusį asmenį. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis aiškino, kad bendrovei buvo išduota viena banko kortelė ir esant poreikiui įvairiems atsiskaitymams ją galėjo naudoti ir kiti bendrovėje dirbę asmenys. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, matyti, kad kitų objektyvių duomenų be liudytojos R. A. paaiškinimų, kad nurodytą 10 420 Lt sumą iš bendrovės sąskaitos paėmė V. D., nėra. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės nurodytų aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti kitais bylos duomenimis, todėl dėl atsiradusių abejonių ir neaiškumų, kurios iš esmės turi būti vertinamos ir aiškinamos kaltinamojo naudai, V. D. pirminiame kaltinime inkriminuota jo gauta pinigų suma sumažintina ir minėto dydžio suma - 10 420 Lt.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms paliktina specialisto išvadoje paskaičiuota V. D. gauta suma – 400 234,69 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad A. D. į kasą įnešė 25 191,58 Lt, tai, pasak specialistės šia suma turi būti sumažinta V. D. įsiskolinimo suma, t.y. specialisto išvadoje paskaičiuota suma, už kurią V. D. atsiskaitė (149 396,15 Lt) yra didinama 25 191,58 Lt ir yra lygi 174 587,73 Lt.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, specialistės paskaičiuotas V. D. įsiskolinimas bendrovei (sumažinus jį 25 191,58 Lt suma) kuri sudaro 187 986,96 Lt (gavo 400 234, 69 Lt - atsiskaitė 174 587,73 Lt (149 396,15 + 25 191,58) - grąžinti į kasą 37 660 Lt = 187 986,96 Lt). Prokuroro pakeistame kaltinime paskaičiuota galutinė suma nurodyta – 187 976,98 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 54 441,89 euro,) laikytina matematinio apsiskaičiavimo klaida, todėl nekeičiant kaltinimo esmės taisytinas į 187 986,96 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 54 444,78 euro).

Teismo nuomone byloje nustatytas V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „X“ lėšas. Byloje nustatytas UAB „X turto pasisavinimo mechanizmas: V. D., būdamas įmonės kasininku, atsakingu už tinkamą kasos dokumentų apskaitą ir operacijų grynaisiais pinigais atlikimą, ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „X“ turtą (pinigus), laikotariue nuo 2005-01-12 iki 2005-12-31 statybinės įrangos pirkimui, komercinei-ūkinei veiklai, gavo 400 234,69 Lt, iš kurių atsiskaitė iš viso už 174 587,73 Lt bei 2005-05-26 grąžino į kasą 37 660 Lt nepanaudotų lėšų, o likusiai 187 986,96 Lt sumai, paimtai UAB „X“ komercinei – ūkinei veiklai, nepateikė šių pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų. Visų aukščiau nuosprendyje išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog V. D. tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą – pinigines lėšas savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas bendrovės interesus, bet ir darydamas bendrovei didelės vertės žalą, to ir norėjo. Pasisavinto turto vertė žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl V. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d. kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.

Išnagrinėjus bylą, konstatuotina, jog kaltinamojo iškelta pinigų panaudojimo versija patikrinta Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir darytina išvada, jog ši kaltinamojo gynybos versija nepagrįsta. Ši išvada atitinka tiek bylos medžiagą, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-84/2012 išaiškinimą, kad „...kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui.“

Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Byloje laikytina nustatytu, kad V. D., būdamas UAB ,,X“ kasininku ir savo žinioje turėdamas bendrovei priklausančius pinigus šių piniginių lėšų į bendrovės sąskaitą negrąžino, jų panaudojimo įmonės reikmėms patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tai reiškia, kad tik jis valdė, disponavo ir naudojosi šiomis lėšomis savo nuožiūra.

Bausmės skyrimas

V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis buvo teistas už analogiškas veikas, teistumas neišnykęs, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuo 2005 m. iki 2009-08-31 lankydavosi lošimo namuose (b.l. 137, 154, 156, 157, 161, 164-167 8 t.), taip pat atsižvelgiama į kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į tai, jog V. D. dirba, administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir priklausomybių ligų gydytojų įskaitose neįrašytas (b.l. 75-77, 118-124, 78-88 8 t., b.l. 100 13 t.), nuo veikų, kuriomis jis buvo kaltintas šioje byloje bei paskutinio teismo nuosprendžio praėjo 10 metų, nėra jokių duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimesnį minimaliam. BK 62 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra.

Šioje byloje V. D. BPK 140 str., laikinai sulaikytas nebuvo. Jam byloje paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 54-55 8 t.) paliktina iki įsiteisės nuosprendis

Nors šioje byloje V. D. pripažintinas kaltu dėl veikos, padarytos 2005 metais, tačiau šiuo nuosprendžiu ir 2005 05 12 nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrintinos, nes 2005 05 12 nuosprendžiu paskirta bausmė yra atlikta. Vykdant 2005 05 12 teismo nuosprendį V. D. suimtas buvo 2006-02-03. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2007-06-12 (b.l. 58-74 8 t.; b.l. 152, 153 10 t.).

Atsižvelgiant į ilgą praėjusį laiko tarpą po nusikalstamos veikos padarymo, į tai, jog per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nepadarė, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, taikant BK 75 str. ir nustatant įpareigojimus.

Civilinis ieškinys

2007-05-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „X“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorium paskirta UAB „Z“ (t. 1, b.l. 95-97).

Civiliniu ieškovu šioje byloje pripažinta BUAB „X“ (t. 1, b.l. 133).

2015 02 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „X“ civilinio ieškinio dėl 213 158,53 Lt sumos reikalavimą iš skolininko V. D. perleido UAB „I“ (b.l. 141-144 12 t. nurodyta sąskaita). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. D. pasisavino UAB „X“ didelės vertės turtą 187 986,96 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 54 444,78 euro), todėl šiai sumai ir tenkintinas civilinis ieškinys.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:Tyrimui pateikti UAB „X“ dokumentai:

1. Oranžinis segtuvas „Tiekėjai 2005 m. 2006 m.“ – 315 lapai;

2. Violetinis segtuvas be pavadinimo – 276 lapai;

3. Pilkas segtuvas „Avan.apysk. 2005 m. 07 mėn. – 09 mėn.“ -398 lapai;

4. Žalias segtuvas „UAB „X“ mokesčių inspekcija pradėta 2004-06-09 baigta.“ – 295 lapai;

5. Geltonas segtuvas „UAB „X“ realizacija“ – 70 lapų;

6. Geltonas segtuvas „UAB „X“ Avansinės apyskaitos pradėta 2004.05-2005.06.“ – 429 lapai;

7. Vyšninis segtuvas „UAB „X“ kasa 2005 01 01-09 30“ -595 lapai;

8. Žalias segtuvas „UAB „X“ bankas kasa 2004 m.“ – 210 lapų;

9. Rožinis segtuvas „2004 m. tiekėjai 450 sąsk.“ – 140 lapų;

10. Rožinis segtuvas „UAB „X“ sodra“ – 271 lapai;

11. Rožinis segtuvas „UAB „X“ kasa pradėta 2005.10.01“ - 671 lapai;

12. „UAB „X“ ūkinių operacijų apskaitos knyga 2005 m. – 47 lapai;

13. Raudonas segtuvas – 81 lapai;

14. Banko išrašas – 5 lapai;

15. Skolų tiekėjams apskaitos kortelė 2006.02.02. – 14 lapų;

16. V. D. pateikti dokumentai – 8 lapai, -

perduotini BUAB „X“.

Nuosavybės teisės neapribotos.

Proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Pritaikius BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant per šį laikotarpį:

- be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos ribų,

- nesilankyti kazino ir kitose vietose, kur organizuojami ir vykdomi lošimai.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

1. Oranžinį segtuvą „Tiekėjai 2005 m. 2006 m.“ – 315 lapai;

2. Violetinį segtuvą be pavadinimo – 276 lapai;

3. Pilką segtuvą „Avan.apysk. 2005 m. 07 mėn. – 09 mėn.“ -398 lapai;

4. Žalią segtuvą „UAB „X“ mokesčių inspekcija pradėta 2004-06-09 baigta.“ – 295 lapai;

5. Geltoną segtuvą „UAB „X“ realizacija“ – 70 lapų;

6. Geltoną segtuvą „UAB „X“ Avansinės apyskaitos pradėta 2004.05-2005.06.“ – 429 lapai;

7. Vyšninį segtuvą „UAB „X“ kasa 2005 01 01-09 30“ -595 lapai;

8. Žalią segtuvą „UAB „X“ bankas kasa 2004 m.“ – 210 lapų;

9. Rožinį segtuvą „2004 m. tiekėjai 450 sąsk.“ – 140 lapų;

10. Rožinį segtuvą „UAB „X“ sodra“ – 271 lapai;

11. Rožinį segtuvą „UAB „X“ kasa pradėta 2005.10.01“ - 671 lapai;

12. „UAB „X“ ūkinių operacijų apskaitos knygą 2005 m. – 47 lapai;

13. Raudoną segtuvą – 81 lapai;

14. Banko išrašą – 5 lapai;

15. Skolų tiekėjams apskaitos kortelę 2006.02.02. – 14 lapų;

16. V. D. pateiktus dokumentus – 8 lapai, -

nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti BUAB „X“.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. D. 187 986,96 Lt (kas nuo 2015-01-01 atitinka 54 444,78 euro) UAB „I“ padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė