Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. D. parodė, kad UAB „X“ jis pradėjo dirbti 2004 m., gal 2005 m. Buvo statybos konsultantas, konsultavo dėl statybos, sutarčių pasirašymo ir pan. Broliui (A. D.) tapus šios įmonės direktoriumi ir pasakius, kad jis (V. D.) įmonėje nereikalingas, V. D. parašė prašymą, buhalterei pridavė visus įmonės dokumentus. Pastaroji patvirtino, kad viskas gerai. Iš UAB „X“ jis buvo atleistas 2006-01-25. Kaltinamasis tvirtino, kad UAB „X“ direktoriumi jis nedirbo. Teigė, kad gal anksčiau supainiojo, nurodydamas tokią aplinkybę, nes atliko bausmę, buvo stresas. Kasininko funkcijų taip pat nevykdė, bandė prie pinigų „nelįsti“, nes anksčiau buvo teisiamas dėl tokio dalyko. Jis buvo tik įformintas kasininko pareigoms, tačiau pinigų pas save niekada neturėjo, jų nepriimdavo. UAB „X“ buvo jo tėvo, įmonėje buvo reikalingas kasininkas, todėl jį (V. D.) ir įdarbino. Jam buvo pasakyta, kad „kasininkas vis tiek būsi tu ir pasirašysi“. Pasitikėdamas buhaltere jis (V. D.) pasirašydavo pateiktuose dokumentuose, kad pinigai išmokėti. Įmonės pinigų jis nematė, jie buvo pas vadovus, brolis (A. D.) mokėdavo pinigus. Jeigu jam (V. D.) duodavo pinigų kažkam sumokėti, ar reikėdavo nupirkti medžiagų, jam duodavo pinigų ir jis mokėdavo. Medžiagos buvo perkamos už grynus pinigus, juos išduodavo direktorius. Išeidamas iš darbo V. D. buhalterei atidavė visus dokumentus. UAB „X“ visus kasos išlaidų orderius pildė buhalterė. Kasos pajamų orderiai buvo išrašyti, kai K. M. jau išėjo iš darbo, jo (V. D.) nebuvo. Po to, kai V. D. savo noru išėjo iš darbo, buhalterė suvedinėjo įmonės kasą ir rado į ją neįneštas pinigų sumas. Buhalterė jam orderiuose sakė pasirašyti kaip kasininkui. V. D. padarė didelę klaidą pasirašydamas, galvojo, kad viskas tvarkoje. Gali būti, kad jis nespėjo perduoti jam duotų paskutinių pinigų į įmonės kasą, nes jie buvo ofise. Jam išeinant iš darbo nei iš brolio, nei iš buhalterės jokių pretenzijų jam nebuvo. Dokumento, patvirtinančio visišką atsiskaitymą su įmone, jis negavo.

Liudytojas D. K. teismui parodė, kad kaltinamąjį V. D. pažįsta, pastarasis buvo jo klientas – UAB „X“ direktorius, kai jis dirbo UAB „R“. Darbiniais reikalais bendravo tik su V. D., kaip įmonės direktoriumi. Viskas buvo gerai, tik UAB „X“ nesumokėjo apie 100 000 Lt už klojinių nuomą. Neatsiskaitymą argumentavo tuo, kad neatsiskaitė užsakovas. Buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo. Po kreipimosi į teismą atvažiavo A. D., jis aiškinosi, kodėl nesumokėta bendrovei „R“ už nuomą. A. sakė, kad neva jis dalyvavo visame procese, nors D. K. jo iki tol nebuvo matęs ir su juo nebendravo. Liudytojas D. K. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, jog nuo 2005-06-08 UAB „R“ dirba inžinieriumi – projektuotoju. Ši bendrovė nuomoja įvairią statybinę įrangą. UAB „X“ taip pat buvo sudaręs su UAB „R“ nuomos sutartį dėl statybinės įrangos. Po sutarties sudarymo jam buvo atneštas brėžinys, pagal kurį UAB „X“ išsinuomojo statybinę įrangą (klojinius). Taip pat UAB „X“ vadybininkas atnešė 10 000 Lt avansą grynaisiais pinigais už klojinių nuomą, buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Nuo to laiko iš UAB „X“ mokėjimų nebuvo, tai buvo maždaug 2006 m. pavasaris. Iš UAB „X“ jis bendravo tik su vadybininku V. D., o vėliau su minėtos įmonės darbų vykdytoju A. K.. Kas buvo UAB „X“ direktorius, jis nežino. Sumokėjus avansą, UAB „X“ pasiėmė perdangos klojinius. Skolai išaugus virš 37 000 Lt, UAB „R“ siuntė UAB „X“ įspėjamuosius raštus, kad jei skola nebus padengta, UAB „R“ kreipsis į teismą, taip pat UAB „X“ buvo paštu siunčiamos PVM sąskaitos-faktūros už nuomojamą įrangą. V. atvažiuodavo į UAB „R“ ir žadėdavo apmokėti susidariusias skolas. V. aiškino, kad UAB „X“ yra sudaręs sutartį su UAB „A“, pagal kurią UAB „A“ įsipareigojo UAB „X“ mokėti už atliktus darbus, tačiau nemokėdavo. 2006 m. pavasarį UAB „R“ finansų direktorius A. B. jo paprašė iškviesti V. D. pokalbiui dėl skolos apmokėjimo. Jis V. D. paskambino į mobilųjį telefoną. Atsiliepė V. brolis A. D. ir paaiškino, kad V. atlieka bausmę, o jis (A.) tvarko UAB „X“ visus bendrovės reikalus. Susitarus susitikti A. atvažiavo į UAB „R“ apsvarstyti susidariusios skolos. Susitikime dalyvavo jis, A. B. ir A. D.. Susitikimo metu A. sakė, kad UAB „X“ yra labai blogoje finansinėje padėtyje, ant bankroto ribos, prašė, kad UAB „R“ pratęstų skolos grąžinimo laikotarpį kuo ilgesniam laikui, žadėjo atsiskaityti. A. taip pat nurodė dar vieną priežastį, dėl kurios UAB „X“ negali padengti susidariusios UAB „R“ skolos. A. pasakė, kad iš UAB „X“ sąskaitos dingo didelė pinigų suma, jos neįvardino, taip pat pasakė, kad minėtą sumą paėmė jo brolis V. ir dėl brolio veiksmų jis (A.) į teismą nesikreips. Susitikimo metu joks konkretus susitarimas priimtas nebuvo (b.l. 21-23 3 t.).

Liudytojas G. R. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, 2004-2005 m. dirbo jo įmonėje vadybininku. Iš šio darbo išėjo, nes rado kitą darbą. Dirbant įmonėje „X“ buvo keletas direktorių - V. (V. D.) brolis, po to K. M.. G. R. į darbą priėmė V., o kas atleido, neprisimena. Įmonė „X“ užsiėmė statyba. Jo pareigos buvo prižiūrėti statybas, tikrinti darbuotojus, rūpintis medžiagų tiekimu. Esant dideliam medžiagų kiekiui buvo perkama per tiekėjus, banko pavedimais mokėjo vadovai, o parduotuvėse buvo mokama grynaisiais, vėliau išrašant kasos išlaidų orderį. Pinigus už prekes išmokėdavo buhalterė R. Buvo atvejis, kai jis vadovo pavedimu ėjo į banką, kur nuėmė pinigus ir atidavė V. (V. D.). Tie pinigai tikriausiai buvo skirti atlyginimams, kurie buvo išmokami grynaisiais pinigais, arba reikėjo pirkti kažkokių medžiagų. Jis buvo pavaldus V. D., todėl vykdė jo pavedimus. Jis ėjo į banką, nes taip pat turėjo patvirtintą parašą. Banke buvo tokie nustatymai, kad ne vienas, o keli asmenys turėjo būti, kad nuimti pinigus. Kiek reikia pinigų, kur juos panaudoti, sprendė administracija, vadovai. Jis buvo tik parašo turėtojas, jokių sprendimų nepriiminėjo. Ofise seifo nematė. Jam atėjus į darbą buvo labai daug įrankių pavogta. Dėl grynųjų pinigų dingimo nesidomėjo, žino, kad įmonė turėjo skolų ir užsakovams, ir tiekėjams. Ofise buvo V. (V. D.), jis liepdavo išrašyti dokumentus. Kasos pajamų orderius atiduodavo buhalterei. V. nebuvo vadovas, jis buvo savininkas, o A. (A. D.) buvo vadovas.

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad UAB ,,X“ adresu (duomenys neskelbtini), jis nuo 2005 m. gegužės iki 2006 m. sausio mėn. pradžios dirbo direktoriaus pavaduotoju. Jo darbo periodu direktoriaus pareigas ėjo A. D., V. D., K. M. ir dar kažkas, neprisimena. Kadangi neturėjo statybininko kvalifikacijos, iš pradžių mokėsi organizuoti darbus, po to atliko darbų vykdytojo funkcijas. Sutartis su užsakovais sudarinėjo direktoriai. UAB ,,X“ iš UAB ,,R“ nuomojo klojinius. Vieną kartą teko į bendrovės kasą apmokėti už suteiktas paslaugas. Buvo išrašytas kasos pajamų orderio kvitas, kurį jis pateikė buhalterei R. A.. Jo darbo periodu grynaisiais pinigais disponavo V. D.. 2005 m. pabaigoje direktoriaus pareigas ėjo K. M.. Kai šis išvykdavo, buhalterinius dokumentus, kasos išlaidų, pajamų orderius už vadovą pasirašydavo jis. Apie 2005-12-24 kasos išlaidų orderį Nr. 209 paaiškino, kad eilutėje „įmonės vadovas“ pasirašė jis. Kokiam tikslui buvo išmokėta V. D. 50 028,53 Lt, neprisimena. 2005-12-29 kasos išlaidų orderio Nr. 213 eilutėje ,,įmonės vadovas“ taip pat pasirašė jis. Kokiam tikslui buvo išmokėta V. D. 25 000 Lt, taip pat neprisimena. Taip pat jis pasirašė ir 2005-12-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 214, eilutėje ,,įmonės vadovas“. Tikslo, dėl ko buvo išmokėta V. D. 38 130 Lt, taip pat neprisimena. Atliekant kasos inventorizaciją G. R. nedalyvavo. G. R. taip pat parodė, kad ieškodamas namuose UAB ,,X“ direktoriaus V. D. įsakymų dėl pinigų paėmimo iš banko, pinigų pridavimo į kasą kasos pajamų orderių kvitų, rado ir minėtos bendrovės 63 kasos išlaidų orderius. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis šie orderiai liko, negali pasakyti, neprisimena. Šiuose orderiuose užfiksuota, kad darbuotojui prašant išmokėtas avansas. Avansams pinigus išduodavo V. D.. Darbo užmokesčio išmokėjimo dieną buvo pateikiami duomenys, kiek kartų ir kokią sumą darbuotojas gavo avanso. Tai buvo kaip ir pinigų skolinimas. Avanso suma buvo atimama iš darbo užmokesčio. Darbuotojai pasirašydavo išmokėjimo žiniaraščiuose.

Taip pat G. R. parodė, kad jam pradėjus dirbti UAB ,,X“ įmonė perforatoriaus, giluminio vibratoriaus, nivelyro nepirko. Giluminį vibratorių ir nivelyrą teko matyti ofise, kuris buvo šalia universalinės parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Kam jie priklausė, negali pasakyti, nes nežino. Kas buvo atsakingas už įrankių priežiūrą ir saugojimą, taip pat nežino. Tuo laikotarpiu bendrovėje jau buvo gana kritinė situacija, buvo dideli įsiskolinimai tiekėjams. Tuo metu niekas nedavė statybinių medžiagų skolon. Objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), dalį betonavimui reikalingų pagrindinių medžiagų, kaip betonas ir armatūra, kiek jam žinoma, pirko užsakovas. Negali pasakyti, kiek, kokių ir kur statybos darbų vykdė UAB „X“ 2005-2006 m. vasario mėn., nes neprisimena. Kiek atsimena, tai jam 2006 m. pradžioje išeinant iš darbo bendrovė vykdė betonavimo darbus (duomenys neskelbtini). Šiam objektui dideliais kiekiais buvo perkama armatūra, betonas, nuomojami klojiniai betonavimui. Kokiai sumai buvo nupirkta statybinių medžiagų - neatsimena. Jis iš banko paimtus pinigus įnešdavo į bendrovės kasą, t.y. atiduodavo kasininkui V. D.. Jam buvo išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Jei reikėdavo atsiskaityti už perkamas medžiagas, tai kartais pirkdavo asmeniniais pinigais, kartais V. išmokėdavo reikalingą sumą ir tam tikslui visada buvo išrašomas kasos išlaidų orderis išmokamai sumai. Kasos išlaidų orderius išrašydavo V. arba jo nurodymu buhalterė R. Jokių nesusipratimų dėl išmokėtų pinigų su V. D. nebuvo. Visos išlaidos ir pajamos buvo tvarkingai įformintos ir pagrįstos dokumentais (b.l. (b.l. 67-69, 70-71 3 t., 76-79 10 t.).

Liudytojas A. M. teismui parodė, kad kaltinamasis jam yra pažįstamas. Jis dirbo UAB „M“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į „A“. V. D. atstovavo UAB ,,X“, kuri atliko bendrastatybinius darbus: tinkavimas, grindų įrengimas, mūrinimas ir pan. Santariškių kvartale. Dėl darbų A. M. bendraudavo su vadovu V. D.. A. M. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog jam parodytose kasos pajamų orderio kvituose 2005 m. gruodžio 23 ir 24 d. serija DOB Nr. 2005053 ir DOB Nr. 200554 eilutėje ,,pinigai priimti iš UAB ,,M“, įm. k. (duomenys neskelbtini), šalia atspaudo ,,Statybos direktorius A. M.“ pasirašė jis ir UAB ,,X“ atstovaujančiam V. D. atitinkamai sumokėjo 25 028,53 Lt ir 25 000 Lt. Tai buvo apmokėjimas už UAB ,,X“ atliktus tinkavimo ar kitus darbus. UAB ,,X“ nesilaikant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų buvo atsisakyta šios bendrovės paslaugų (b.l. 84-85 10 t.).

Liudytojas N. K. teismui parodė, kad kaltinamojo V. D. nepažįsta, jo nėra matęs. Jis dirba UAB „A“ generalinio direktoriaus pareigose. 2005-10-03 UAB „A“ su UAB „X“ sudarė statybos rangos sutartį atlikti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), statybinius darbus. Šią sutartį pasirašė jo pavaduotojas – statybų direktorius Č. G.. Šie darbai buvo atlikti. UAB „A“ įvykdė visus įsipareigojimus, atsiskaitė už atliktus darbus. Buvo tik viena sutartis su UAB „X“, po to 2005-10-21 buvo pasirašytas papildymas Nr. 1 prie sutarties, padidėjo darbų kiekis, atitinkamai padidėjo ir suma. Jeigu buvo pasirašyta sutartis mokėtinas sumas už atliktus darbus pervesti UAB „R“, vadinasi, buvo pervesta. UAB „A“ nėra skolinga UAB „X“. UAB „X“ taip pat nėra skolinga UAB „A“. Atsiskaitymas su UAB „X“ vyko tik bankiniais pavedimais. Iš esmės analogiškus parodymus N. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 19-20 3 t., b.l. 131-132 10 t.).

Liudytojas A. K. teismui parodė, kad nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2006 m. kovo pabaigos dirbo pas kaltinamąjį įmonėje „X“ darbų vykdytoju. Įmonė vykdė statybos darbus. Paskutinis objektas buvo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo daroma didelė konstrukcija. V. D. sulaikius, vietoj jo vadovu buvo brolis A. D.. Problemų su direktoriumi V. D. A. K. neturėjo. Jo darbo laikotarpiu įmonei vadovavo ir dėl darbų nurodymus duodavo V. (V. D.). Taip pat direktoriumi buvo kažkoks užsienietis, V. supažindino ir pasakė, jog K. bus naujuoju direktoriumi, bet direktoriumi jis buvo labai trumpai. V. D. A. K. duodavo pinigų smulkmėms (kibirams, kastuvams, plaktukams) pirkti. Šias prekes A. K. pirko UAB „N“ teritorijoje esančioje parduotuvėje, už jas sumokėdavo dalį pinigų grynais, o kitą dalį V. pervesdavo į parduotuvės sąskaitą. V. D. duodavo jam pinigus, o įsigijus prekes atsiskaitydavo čekiais. Atvažiavus į kontorą, buhalterė paduodavo jam orderius dėl pinigų išmokėjimo. Atlyginimą A. K. grynaisiais gaudavo ofise, o darbininkams pinigus pagal sąrašą atveždavo G. R., kartą buvo atvažiavęs ir kaltinamojo brolis (A. D.). Kartais darbuotojai pinigus gaudavo ir ofise. Apie įmonės kasos patikrinimą nieko nežino, atidarant seifą nedalyvavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad nuo 2005 m. iki 2006 m. dirbo statybos darbų vadovu UAB „X“. Į darbą jį priėmė tuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas V. D., o įmonės direktoriumi buvo A. D.. Įmonės veikla buvo statybos darbai. Įmonės buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Įmonėje buvo buhalterė R. A.. Kasininko įmonėje nebuvo, atlyginimus įmonėje visada išmokėdavo V. D.. 2006 m. UAB „X“ atlikinėjo betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). UAB „X“ buvo subrangovas, o UAB „A“ generalinis rangovas. UAB „X“ savo darbą atliko, o UAB „A“ su UAB „X“ visiškai atsiskaitė, nors V. sakė, kad UAB „A“ neatsiskaitė. Vėliau UAB „X“ įsiskolino keletui firmų, iš kurių nuomojosi statybinę įrangą ir statybines medžiagas. Vienu laikotarpiu V. D. paskyrė naują UAB „X“ direktorių vardu K., pavardės nežino. Jis nežino, kodėl buvo pasamdytas naujas įmonės direktorius. 2006 m. pavasarį įmonės finansinė padėtis visiškai pablogėjo, įmonė buvo skolinga ne tik daugeliui firmų už statybinę įrangą, bet turėjo didžiulius įsiskolinimus ir įmonės darbininkams. Vienu metu UAB „X“ pasklido kalbos, kad iš įmonės seifo dingo didelė suma pinigų, bendroje sumoje apie 60 000 Lt, kalbėjo, kad pinigus pasisavino V. D.. 2005-08-18, 2005-10-15, 2005-08-30, 2005-07-29, 2005-09-16 ir kituose kasos orderiuose, kuriuose nenurodytos datos, yra jo parašai. Dirbant UAB ,,X“ grynuosius pinigus tiek medžiagoms, tiek darbo užmokesčiui jis dažniausiai gaudavo iš V. D., kelis kartus buvo gavęs iš G. R.. Jei grynuosius pinigus išmokėdavo G. R., tai jis duodavo pasirašyti tiek kasos išlaidų orderiuose, tiek išmokėjimo žiniaraščiuose. Kai pirkdavo medžiagas, jis surinkdavo PVM sąskaitas faktūras, čekius ir kitus statybinių medžiagų pirkimą patvirtinančius dokumentus, kuriuos pateikdavo buhalterei R. A.. Darbo užmokestį jis gaudavo nereguliariai. Buvo pateikiami pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraščiai. 2006 m. pavasarį dingo V. D.. Kokios buvo A. D. pareigos, negali pasakyti, nes nebuvo informuotas. Baigiant vykdyti darbus objekte (duomenys neskelbtini), darbininkai pradėjo reikalauti, kad būtų sumokėtas darbo užmokestis. Prisimena tik vieną atvejį, kai asmeniškai A. D. atvyko į objektą ir mokėjo darbininkams bei jam darbo užmokestį už paskutinį mėnesį. Jis pats asmeniškai gavo iš A. D. ne daugiau kaip 300 litų, o darbininkai - nuo 100 Lt iki 300 Lt. Su UAB ,,X“ buvo sudaręs automobilio „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį. Kvitus pateikdavo buhalterei R. A., ir jam grąžindavo pinigus už sunaudotą kurą. Už automobilio eksploataciją pinigai nebuvo mokami. Vieną kartą jam V. D. apmokėjo automobilio remontą. Apie pinigų gavimą pasirašė ant pateikto G. R. kasos išlaidų orderio (sumos neprisimena). A. D. tapus direktoriumi, jokios kalbos, kad 2006-01-31 bus atlikta ar atliekama įmonės kasos inventorizacija, nebuvo. 2006-01-31 UAB ,,X“ aktas jam nėra matytas, nors jame yra nurodyta jo pavardė. Tokio turinio akto nepasirašinėjo. Apie tai, kad pinigų kasoje 2006-01-31 nėra, žinojo, nes tuo metu dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Darbuotojams nebuvo išmokami atlyginimai, nes nebuvo pinigų. Tik 2006 m. kovo mėn. buvo gauta nedidelė pinigų suma ir A. D. išmokėjo dalį darbo užmokesčio darbuotojams.

Objekte (duomenys neskelbtini) buvo atliekami perdangų betonavimo darbai, todėl buvo reikalingi klojiniai, kuriuos bendrovė nuomojo iš UAB ,,R“. Vieną giluminį vibratorių UAB ,,X“ buvo įsigijusi, kitus pagal poreikį nuomojo iš UAB ,,C.“. Dirbant šiame objekte, apie Naujuosius metus buvo pavogtas nivelyras ir suvirinimo aparatas. Apie vagystę buvo informuotas V. D.. Ar pastarasis asmuo kreipėsi dėl vagystės, negali pasakyti, nežino. 2006 m. vasario ar kovo mėn. baigus darbus minėtame objekte, jis nuomotus įrankius grąžino, o kur buvo išvežtas UAB ,,X“ priklausantis giluminis vibratorius, negali pasakyti, nes pats asmeniškai niekur nevežė. Į objektą statybines medžiagas atveždavo tiekėjai ir jų pateiktuose dokumentuose jis pasirašydavo, kad gavo. Medžiagas užsakydavo V. D.. Kaip vyko atsiskaitymas už statybines medžiagas, nežino. Parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jam teko pirkti UAB ,,X“ smulkų inventorių: plaktukus, pjūklus, kibirus, pirštines. Kadangi pažinojo parduotuvės savininką, tai jam prekės buvo išduodamos be išankstinio apmokėjimo. Kiek jam žinoma, UAB ,,X“ neatsiskaitė su minėta parduotuve, liko skolinga apie 10 000 litų. Visą darbo periodą jis grynuosius pinigus gaudavo tik iš V. D.. Buhalterė niekada jam jokių pinigų nemokėjo. Gaudamas pinigus iš V. D., niekur nepasirašinėjo. V. visada labai gerai prisiminė, kiek kam pinigų išmokėdavo. Jis, išleidęs pinigus benzinui bei smulkioms statybinėms medžiagoms, surinkęs visus pirkimo dokumentus ir čekius per savaitę, atiduodavo buhalterei, kuri išrašydavo kasos išlaidų orderį ir avansinę apyskaitą, kuriuose jis pasirašydavo, patvirtindamas pinigų gavimą ir išlaidas (b.l. 26-30, 32-35 3 t., b.l. 106, 107 10 t.).

Liudytojas J. G. teismui parodė, kad UAB ,,X“ dirbo nuo 2005-12-06 iki 2006-04-14 statybų vadovo pareigose. V. D. prisimena kaip darbdavį, įmonės vadovą. Darbo sutartį su juo pasirašė direktorius, kuris net rusiškai blogai kalbėjo, lygtai čekas. Tuo metu V. D. buvo kaip šeimininkas, o kuo jis dirbo oficialiai, negali pasakyti. Kai nebuvo V. D., pastarojo brolis atvažiuodavo į objektą ir domėjosi apie vykdomus darbus. Kaip jam buvo mokamas atlyginimas ir kiek jis uždirbo, neprisimena. Kiek ir kam buvo sumokėta pinigų už darbą, nežino. Neprisimena, ar čekas mokėjo pinigus objekte. Atlyginimo suma buvo sumažinta dėl paskutinio akto, sumos neprisimena. Betonavimas buvo daromas naktį ir buvo viršyta nuolydžio norma, todėl kažkiek procentų buvo sumažintas išmokėjimas. Sumažino generalinis rangovas, ne UAB „A“.

Iš liudytojo J. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad UAB ,,X“ dirbo nuo 2005 m. gruodžio iki 2006 m. balandžio mėn. statybų vadovo pareigose. Buvo gana didelis objektas (duomenys neskelbtini). UAB ,,X“ savininkas buvo V. D.. Pastarasis pasirašinėjo ir darbų priėmimo aktus. Gautomis lėšomis buvo dengiami anksčiau susidarę įsiskolinimai bendrovėms. Darbo užmokestį taip pat mokėjo V. D., apie gaunamą atlyginimą buvo pasirašoma pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Darbo užmokestį J. G. gaudavo nepastoviai. Tik po atliktų darbų patikrinimo buvo pasirašomi darbų priėmimo aktai ir tik po to UAB ,,A“ apmokėdavo už atliktus darbus. Tuo metu, kai V. D. atliko bausmę, direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. D.. Ar A. D. mokėjo darbo užmokestį jam ir darbininkams - neprisimena. Kadangi bendrovė tapo nevaldoma, tai 2006 m. balandžio mėn. J. G. išėjo iš darbo. J. G. UAB ,,X“ ofise (duomenys neskelbtini), su darbų vykdytoju A. K. būdavo gana retai, atvykdavo tik esant reikalui. Beveik visą laiką buvo objekte (duomenys neskelbtini). Tokio atvejo, kad 2006-01-31 dalyvautų UAB ,,X“ kasos patikrinime, neprisimena. Jei būtų toks faktas, tai akte būtų jo parašas. Galbūt buvo kalbama apie tai, kad įmonės kasoje nėra pinigų, tačiau oficialiai jis nebuvo pakviestas dalyvauti konstatuojant, jog V. D. negrąžino ir neperdavė grynųjų pinigų savo broliui A. D.. Tuo laikotarpiu darbuotojai negaudavo darbo užmokesčio, nes buvo sakoma, kad nėra pinigų. Laikotarpiu, kai direktoriaus funkcijas atliko A. D., buvo pasirašyti du atliktų darbų aktai ir užsakovas pervedė pinigus į UAB ,,X“ sąskaitą. Pinigų jis ir kiti darbuotojai negavo, nes A. D. pasakė, kad antstoliai areštavo sąskaitą banke. J. G. teko dirbti tik viename objekte (duomenys neskelbtini). Apie betono poreikį jis informuodavo V. D., kuris užsakydavo reikalingą kiekį betono pas tiekėją. Kokiomis lėšomis ir kas atsiskaitinėjo su tiekėju, kas buvo tiekėjas, neprisimena. PVM sąskaitose faktūrose apie betono gavimą J. G. galėjo pasirašyti. Kai betonavimui buvo reikalingas giluminis vibratorius, tai jį A. K. vieną kartą atvežė į objektą, tačiau jis neveikė. Iš kur vėliau buvo atvežami giluminiai vibratoriai, negali pasakyti, nes neprisimena. Taip pat negali pasakyti, kur jie buvo saugomi. Neprisimena, kad šiame objekte būtų įvykusi vagystė. Ar minėtame objekte buvo naudojamas nivelyras, taip pat neprisimena. Jei buvo naudojamas, tai su juo dirbo A. K.. UAB ,,X“ vardu jam kelis kartus teko už savo pinigus pirkti smulkius įrankius, kanceliarines prekes. Vėliau pridavus pirkimo čekius ir sąskaitas faktūras V. D., buvo surašoma avansinė apyskaita ir V. jam išmokėdavo pinigus (b.l. 95-96, 98-99 3 t., b.l. 126-127 10 t.).

Liudytoja M. Š. teismui parodė, kad kaltinamasis jai matytas kaip įmonės „X“ vadovas. Su juo jokių ryšių neturėjo. Jos klientas dėl teisinių paslaugų buvo G. R.. Su ja nebuvo atsiskaityta, nes jokio konkretaus dokumento ji neparengė. Apie įmonės ,,X“ veiklą nieko nežino. Žino, kad tai yra statybinė įmonė.

Liudytojas V. B. teismui parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip savo darbdavį V. Jis nuo 2005-09-01 iki 2005-10-20 dirbo UAB „X“, įsidarbino objekte (duomenys neskelbtini), darė fasadą. Darbdavys aprūpindavo darbo įrankiais, darbų vykdytojas atveždavo medžiagas. Tiekėjas paduodavo sąskaitą faktūrą, ir jis pasirašydavo, kad priėmė prekes. Pasirašytas sąskaitas atiduodavo darbdaviui V. (V. D.) arba G. (G. R.). Už atliktą darbą jam buvo sumokėta. Atlyginimą mokėjo G. Pinigus atveždavo į objektą arba sumokėdavo susitikus po darbo. Duodavo paprastą lapelį, kuriame būdavo įrašytas vardas, pavardė, duomenys, suma. Gaudamas pinigus pasirašė už sumą, kurią ir gavo. Kiek gavo pinigų už darbą, neprisimena. Iš esmės analogiškus parodymus V. B. buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu kai nurodė, jog 2005-10-11 PVM sąskaitoje faktūroje eilutėje „Pirkėjas“ yra jo ranka darytas įrašas bei parašas. Sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės buvo atvežtos į objektą ir apie jų gavimą pasirašė jis. Už šias prekes neatsiskaitinėjo, nes nebuvo įgaliotas ir jam nebuvo išduoti pinigai (b.l. 136, 137 10 t.).

Liudytojas R. Ž. teismui parodė, kad kaltinamasis V. D. yra buvęs įmonės „X“ direktorius. R. Ž. šioje įmonėje nuo 2006-01-05 iki 2006-04-14 betonuotoju. Buvo betonuojamas pastatas prie Vilniaus autobuso parko Žirmūnuose. Betoną atveždavo paruoštą. Išėjo iš darbo, nes nemokėjo pinigų, įmonė liko jam skolinga iki šiol. Per darbo mėnesius gavo atlyginimą, tačiau mažai. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Direktorius atveždavo pinigus ir buvo pasirašoma vietoje ant sąrašo. Suma atitinka tą sumą, kurią jis gavo.

Iš liudytojo A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis UAB ,,X“ dirbo tris mėnesius 2006 m. žiemą. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Ten buvo atliekami betonavimo darbai. Iš darbo įrankių jam buvo išduota betonui lyginti lopetėlė. Teko matyti, kad objekte buvo naudojamas ir giluminis vibratorius, tačiau kam jis priklausė, nežino. Teko girdėti, kad prieš jam įsidarbinant šiame objekte buvo įvykdyta gana brangių įrankių vagystė. Daugiau nieko apie tai negali paaiškinti, nes nežino. Darbo užmokestis jam vėlavo. O kai pradėjo atsiskaitinėti, tai sumokėjo mažiau, nei buvo sutarta. Apie gautą užmokestį pasirašinėjo lapuose, kur buvo nurodyta vardai, pavardės, išmokama suma. Kas buvo šios bendrovės direktorius, nežino. Tiesiogiai objekte vadovavo A. (A. K.). Patikrinti, kaip vyksta betonavimo darbai, atvykdavo du jauni vyrukai, kurių nei pareigų, nei pavardžių nežino (b.l. 123, 124 10 t.).

Iš liudytojo L. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis UAB ,,X“ dirbo betonuotoju apie vieną mėnesį 2006 m. žiemą. Kas buvo UAB ,,X“ direktorius, neprisimena. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Darbui reikalingą nivelyrą gaudavo iš A. (A. K.). Iš kur šis jį imdavo, nežino. Teko objekte matyti ir giluminį vibratorių. Kur jis buvo saugomas, neprisimena. Minėtame objekte naudojami įrankiai buvo laikomi darbininkų persirengimo patalpoje. Kam nuosavybės teise priklausė nivelyras ir giluminis vibratorius, jis negali pasakyti. Jo darbo periodu neteko girdėti, kad objektas būtų apvogtas. Atidirbęs mėnesį laiko ir negavęs darbo užmokesčio jis perėjo į kitą įmonę. Pasirašytinai jokie darbo įrankiai nebuvo išduoti, todėl išeidamas nieko negalėjo ir perduoti (b.l. 117-118 10 t.).

Liudytojas M. K. teismui parodė, kad V. D. jį pakvietė dirbti antraeilėse pareigose, su UAB „X“ buvo sudaryta sutartis. Į darbą jį priėmė direktorius V. D.. Jo darbas buvo susijęs su saugumo technika. Šioje įmonėje dirbo apie metus laiko. Darbo užmokestį jis gaudavo tvarkingai, buvo mokama grynais, už gautas sumas jis pasirašydavo buhalteriniuose dokumentuose. Nebuvo atvejų, kad už gaunamus pinigus nepasirašytų. Darbo užmokestį mokėjo kažkas iš įmonės administracijos, kas tiksliai, neprisimena. Kaip keitėsi įmonės direktoriai, taip pat neprisimena. Jis nebuvo supažindintas su įsakymu, kad vienas vadovas pavaduoja kitą. Neprisimena ir to, kas jį atleido iš darbo. Kokias pareigas įmonėje užėmė A. D., nežino, tik prisimena, kad buvo abu (V. D. ir A. D.). Niekas jo neinformavo apie vagystę objekte. Direktoriaus K. M. neprisimena.

Liudytojas V. Š. teismui parodė, kad UAB ,,X“ apie pusantro mėnesio dirbo darbų vykdytoju. V. D. jam duodavo užduotis – pamatus, klojinius padaryti, skirdavo pinigų medžiagoms. Pinigų gavo tiek, kiek buvo sutarta, pretenzijų neturi. Atvažiuodavo į ofisą gauti darbo užmokestį, tačiau neprisimena, ar pasirašydavo žiniaraščiuose. Įmonės ofise būdavo V. D., buhalterė, V. brolis, G. (G. R.). Kas buvo UAB ,,X“ direktorius, tai yra ar A. D., ar V. D., nežino, jie abu duodavo nurodymus. V. Š. palaikė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad UAB ,,X“ nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn. jis dirbo meistro pareigose. Jo darbo periodu direktoriumi buvo V. D.. Darbo užmokestį bei pinigus ūkio išlaidoms jis gaudavo iš V. D. pasirašytinai. 2005-07-29, 2005-08-17 kasos išlaidų orderiuose eilutėje ,,Gavau“ rankraštinius įrašus parašė jis ir pasirašė. Jam parodytose UAB ,,S“ PVM sąskaitose faktūrose, kur eilutėje „Pirkėjas“ yra įrašyta V. Š. ir parašas, įrašai yra atlikti jo ranka. Pagal jo užimamas meistro pareigas jam buvo paskirti tam tikri smulkūs objektai, kurių tikslių adresų neprisimena. Smulkiems objektams supirkdavo reikalingas statybines medžiagas iš UAB ,,S“, UAB ,,M“, UAB ,,Y“ bei kitų parduotuvių, kurių pavadinimų nebeprisimena. Pinigus medžiagų užpirkimui gaudavo iš V. D., o kai jo nebūdavo, tai iš šio brolio (A. D.). Kokia tvarka jam buvo išduodami pinigai, neprisimena. Du ar daugiau kartų per mėnesį V. ar buhalterei pateikdavo sąskaitas faktūras, pagrindžiančias jam išduotų pinigų panaudojimą. Ar buvo surašomi kokie dokumentai, neprisimena. Darbo užmokestį asmeniškai jam mokėdavo V. D.. Kokiame dokumente pasirašydavo, neprisimena. Dirbdamas UAB ,,X“ naudojo savo automobilį, kuriam kurą apmokėdavo bendrovė. Turėjo užpildyti kelionės lapą, nurodant maršrutą, kilometražą (b.l. 90-91 3 t., b.l. 133-134 10 t.).

Iš liudytoju apklausto K. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis UAB ,,X“ 2005 m. lapkričio mėnesį dirbo vairuotojo pareigose. Jo funkcijos buvo vežti į objektus darbuotojus bei medžiagas. Kas buvo bendrovės direktorius - neprisimena. Pinigus statybinėms medžiagoms pirkti jis gaudavo iš G. R.. Nupirkęs statybines medžiagas, PVM sąskaitas faktūras ir kasos kvitus atiduodavo ofise tuo metu esančiam darbuotojui (vardų ir pavardžių neprisimena). Darbe naudojo savo automobilį, nors panaudos sutarties su UAB ,,X“ nebuvo sudaręs. Jam bendrovė kompensuodavo už kurą pagal pateiktus kvitus. Jokių pretenzijų dėl gautų piniginių lėšų panaudojimo iš UAB ,,X“ darbuotojų nėra gavęs. Taip pat neturi jokių pretenzijų bendrovės vadovams, nes su juo buvo visiškai atsiskaityta (b.l. 138-139 10 t.).

Iš liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. dirbo UAB ,,X“. Kokiose tiksliai pareigose buvo įformintas, pasakyti negali. Įmonės direktoriumi buvo V. D.. Prieš jam išeinant iš darbo direktoriumi buvo kitas direktorius – užsienietis, kurio pavardės nežino. Darbo užmokestį mokėjo V. D., vėliau direktoriumi pradėjus dirbti G. R., darbo užmokestį išmokėdavo pastarasis. Išmokant pinigus buvo pateikiamas pasirašyti kasos išlaidų orderis. 2005-08-30, 2005-08-17, 2005-09-16 ir kituose trijuose kasos orderiuose be datos pasirašė jis. Ar pasirašinėjo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose - neprisimena. Išeinant iš darbo UAB ,,X“ su juo atsiskaitė, pretenzijų jis neturi (b.l. 82-83 3 t.).

Liudytojas V. G. teismui parodė, kad kaltinamasis yra UAB ,,X“ direktorius. Šioje įmonėje jis dirbo 2005-2006 m. darbininku. Dirbo objektuose, kurių adresų nežino, nes darbų vadovas nuveždavo į objektą. Iš teisme patvirtintų V. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad UAB ,,X“ dirbo betonuotoju nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. Teko dirbti keliuose objektuose, kurių adresų nežino. Darbo užmokestį mokėdavo V. (V. D.), kartais G. (G. R.). Dažniausiai jie būdavo kartu. 2005-08-30, 2005-07-12, 2005-09-16 kasos išlaidų orderiuose pasirašė jis. Nurodytas sumas gavo. Iš darbo išėjo, nes mažai uždirbdavo. Pretenzijų dėl darbo užmokesčio neturi (b.l. 84-85 3 t.).

Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip „X“ direktorių. V. K. įmonėje dirbo betonuotoju apie tris mėnesius. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Įmonė su juo atsiskaitė, pretenzijų neturi. Darbo užmokestį gaudavo grynaisiais pinigais ofise, išmokėdavo buhalteris ir direktorius, ofise buvo visi. Jam dirbant įmonės direktoriai nesikeitė. Direktoriumi buvo tik V. D.. Jis pasirašydavo ant lapelio už sumą, kurią gavo kaip darbo užmokestį. Gavo ant lapelio nurodytas sumas. Nebuvo sumų, už kurias jis nepasirašė. Nebuvo atvejų, kad būtų pasirašęs ant tuščių blankų ar ant blankų, kuriuose būtų nurodytos didesnės sumos, nei buvo išmokėta. Palaikė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu V. K. kai buvo patvirtinę, kad 2005-09-16, 2005-09-06 kasos išlaidų orderiuose pasirašė jis ir nurodytas sumas gavo (b.l. 86-87 3 t.).

Iš liudytojo P. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis UAB ,,X“ dirbo nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. betonuotoju. Įsidarbinant į bendrovę bendravo su direktoriumi A. D.. Darbo užmokestį mokėjo tiek V. D., tiek G. R.. Gaunant pinigus pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. 2005-08-30, 2005-09-16, 2005-07-29, 2005-08-17 ir orderyje be datos pasirašė jis, kai gavo nurodytas sumas. Kas konkrečiai išmokėjo pinigus, negali pasakyti. Iš darbo išėjo savo noru ir pretenzijų neturi (b.l. 80, 81 3 t.).

Liudytojas V. U. teismui parodė, kad kaltinamasis yra įmonės „X“ direktorius. V. U. šioje įmonėje dirbo darbininku. Atlyginimus mokėdavo finansų direktorius G. (G. R.). Neatsimena, ar atlyginimas buvo mokamas grynaisiais, ar pervedamas į sąskaitą. Gali būti, kad gaudavo grynaisiais, kurie buvo išmokami ofise, gal ir objekte, tiksliai neprisimena. Iš V. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis iš bendrovės vadovų pažinojo V. D. kaip direktorių ir G. R. kaip finansų direktorių. Darbo užmokestį jam mokėdavo tiek V. D., tiek G. R.. Ant kasos išlaidų orderių be datos ir 2005-09-22 pasirašė jis ir minėtas sumas gavo. Kas išmokėjo ir pateikė pasirašyti minėtus kasos išlaidų orderius, neprisimena. Paskutiniu metu įmonei ėmėsi vadovauti V. D. brolis (b.l. 88-89 3 t.).

Specialistė R. Z. teismui paaiškino sąvokas „trūkumas„ ir „įsiskolinimas“, nurodydama, jog trūkumas nustatomas kasoje dėl materialinių vertybių labiau ekonominiu požiūriu, o atskaitingo asmens įsiskolinimas yra įsiskolinimas, apskaitytas įsipareigojimas ūkio subjekto apskaitoje. Trūkumas paprastai nustatomas inventorizacijos metu, gali būti grynųjų pinigų ilgalaikių ar trumpalaikių materialinių vertybių trūkumas, o kalbant apie atskaitingo asmens įsiskolinimą, tai gali būti debitorinis arba kreditorinis įsiskolinimas ūkio subjekto atžvilgiu, t.y. arba atskaitingas asmuo yra skolingas įmonei arba įmonė gali būti skolinga atskaitingam asmeniui. Šiuo atveju šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. D. yra įsiskolinimas bendrovei kaip atskaitingo asmens, o A. D. buvo debitorinis įsiskolinimas, t.y. jam bendrovė buvo skolinga. Visi kiti atskaitingi asmenys įsiskolinimų neturėjo, jų duomenys buvo nuliniai. Užduotis buvo atlikti tyrimą visų atskaitingų asmenų atžvilgiu.

Specialistė taip pat paaiškino, kad pagal pateiktus dokumentus V. D. buvo ūkio subjekto vadovas. Iš UAB „X“ 2005 m. kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių matyti, kad jie pasirašyti kasininko V. D. vardu. Taip pat liudytoja R. A. parodė, kad įmonės kasininkas buvo įmonės direktorius V. D., įtariamojo apklausos protokole V. D. parodė, kad nuo darbo bendrovėje pradžios iki pabaigos vykdė bendrovės kasininko funkcijas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2005-12-31 V. D. įmonei buvo skolingas 213 158,54 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimo likutis laikotarpio pradžiai, t.y. 2005-01-01, buvo nulinis, po priedu pateiktuose paaiškinimuose specialistė paaiškino, kodėl parašytas nulis: bendrovės sąskaitų balanse už 2004 m. ir ūkinių operacijų registracijos apskaitos knygoje už 2005 m. nurodytas bendras atskaitingų asmenų įsiskolinimo bendrovei likutis, kuris 2005-01-01 sudarė 44 168,78 Lt, ir konkretus atskaitingas asmuo, kuris ar kurie buvo skolingi bendrovei šiuos pinigus, nebuvo nurodyta. Todėl specialistas, atlikdamas tyrimą, negali pats paskirstyti šitos sumos, dėl to pradėtas V. D. ir visų atskaitingų asmenų įsipareigojimo skaičiavimas nuo nulinio likučio tiriamojo laikotarpio pradžiai. Kaip paaiškinta specialisto išvados 6 lape, buvo nelygintas nei vieno atskaitingo asmens įsiskolinimas, t.y. nebuvo nustatyta, kas įmonei 2004-12-31 buvo skolingas 44 000 Lt (turima mintyje 44 168,78 Lt). Tas likutis į V. D. įsiskolinimus įmonei, t.y. į 213 158,54 Lt sumą nėra įtrauktas, buvo skaičiuojama nuo nulio. Taip pat antrame priede yra pateikti visų kitų atskaitingų asmenų įsiskolinimų skaičiavimai, minėti 44 000 Lt (turima mintyje 44 168,78 Lt) vėlgi nei vienam nepriskirti, kadangi nebuvo duomenų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kam šis likutis priklauso ir kam jį paskirstyti.

Dėl 242 555,74 Lt sumos specialistė paaiškino, kad, atsižvelgiant į apklausos metu pateiktus R. A. parodymus, keičiasi įsiskolinimo paskaičiavimas. Pagal tirti pateiktus dokumentus V. D. įsiskolinimas sudaro 213 000 Lt (turima mintyje 213 158,54 Lt). 2011-01-03 specialisto apklausos protokole užfiksuota, kad specialistei buvo pateiktas susipažinti liudytojos R. A. papildomos apklausos protokolas, kuriame ji parodė dėl iš bankomatų paimtos 10 420 Lt sumos, kuria irgi nei vienam asmeniui nebuvo didinamas įsiskolinimas. Dėl 44 000 Lt (turima mintyje 44 168,78 Lt) įsiskolinimo atskaitingų asmenų likučio R. A. parodė, kad tai buvo direktoriaus V. D. kaip atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei. Taip pat, kadangi pagal liudytojos R. A. paaiškinimus vienintelis V. D. disponavo tuo laikotarpiu grynaisiais pinigais ir buvo atskaitingas asmuo, tai 10 000 Lt (turima mintyje 10 420 Lt) iš bankomatų grynais paimta suma apskaityta kaip V. D. skola ir, atsižvelgiant į tokius šios liudytojos parodymus, buvo perskaičiuotas tas 213 000 Lt( turima mintyje 213 158,54 Lt) likutis.

Galutinė suma, kurią yra skolingas V. D., susideda iš 213 158,54 Lt. Šis įsiskolinimas didinamas 10 420 Lt, atsižvelgiant į minėtus R. A. parodymus. Tada įsiskolinimas didinamas 2004-12-31 apskaitytų atskaitingų asmenų įsiskolinimo likučiu, t.y. dar 44 000 Lt (turima mintyje 44 168,78 Lt), ir mažinamas A. D. įneštais 25 191,58 Lt, kurie pagal R. A. parodymus buvo užskaityti kaip V. D. įsiskolinimo mažinimu.

Buvo padaryta išvada, kad pagal tirti pateiktus 2005 m. apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus veiklos rezultatą, turto balansinę vertę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nustatyti galima visiškai. Už 2006 m. pirmą ketvirtį buvo pateikti pranešimai, ataskaitos VSDFV, pirkimus patvirtinantys dokumentai iki 2006 m. kovo mėn., pardavimus patvirtinantys dokumentai, PVM deklaracijos už 2006 m. sausio ir vasario mėnesius, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos už 2006 m. sausio mėn. Už 2006 m. nebuvo apskaitos registrų ir kasos. Nesant apskaitos registrų už 2006 m., kuriuose būtų apibendrinti 2006 m. vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos rezultato, turto balansinės vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m.

Specialistė nurodė, kad kasos dokumentai tirti buvo pateikti nuo 2004 m. gegužės mėnesio, o banko dokumentai nuo 2004 m. spalio mėnesio. Tyrimui buvo užduoti klausimai, kiek buvo nuimama grynais iš sąskaitų, ir ar tie pinigai buvo įnešti į kasą. Jeigu iš sąskaitos grynais pinigus išėmė direktorius, tai jis yra atsakingas asmuo, nes jo prievolė yra įnešti pinigus į kasą. Jeigu jis tų pinigų į kasą neįneša, tai buhalterė juos fiksuoja kaip atskaitingo asmens įsiskolinimo padidėjimą, ir tas atskaitingas asmuo, šiuo atveju direktorius, turi už juos atsiskaityti įmonei. Šiuo atveju pagal tirti pateiktus dokumentus buvo įtraukti visi atskaitingi asmenys. Visi grynųjų pinigų nuėmimai buvo vertinami, ar jie įnešti į kasą, ar ne. Buvo paimtos bankų išklotinės tiriamuoju laikotarpiu ir pagal jas buvo patikrinta, koks asmuo iš banko nuėmė pinigus. Specialisto išvadoje nenurodyta bendra suma, kiek per 2005 m. buvo nuimta grynais pinigais iš bankomatų, nes tyrimui toks klausimas nebuvo suformuluotas. Iš „Hansabanko“ per nurodytą laikotarpį buvo paimta iš viso 86 000 Lt, ir nurodyta, kad iš šios sumos 10 420 Lt neužpajamuota kasoje. Iš „Ūkio banko“ nuo 2005-07-15 iki 2005-12-31 grynais paimta 191 000 Lt (turima mintyje 191 060 Lt) suma ir užpajamuota bendrovės kasoje. Nuo 2006-01-01 iki 2006-03-01 grynais buvo paimta 29 330 Lt suma ir yra nurodyta, kas paėmė tuos pinigus. Visur kaip pinigų gavėjas yra nurodytas A. D.. Duota išvada, kad nustatyti, ar kasoje užpajamuota iš sąskaitos paimta 29 330 Lt suma, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra kasos dokumentų už 2006 m. Minėta 29 330 Lt suma V. D. į skolą nebuvo įtraukta ir ja nebuvo sumažintas įsiskolinimas. Iš „Hansabanko“ bankomatų paimta 10 420 Lt, Ūkio banke pinigai paimti iš sąskaitos, bet ne iš bankomatų, ir juos paėmė A. D., o nuo 2006-03-14 iki 2006-03-23 iš sąskaitos, atidarytos SEB banke, grynais buvo paimta 20 000 Lt (turima mintyje 20 750 Lt).

Specialistė nurodė, kad jeigu specialisto išvados priede tarp atskaitingų asmenų nėra nurodytas K. M., vadinasi, jis įmonėje nebuvo apskaitomas kaip atskaitingas asmuo. Paaiškino, kad PVM sąskaitose faktūrose (b.l. 17, 19 12 t.) nėra nurodyta konkretaus asmens vardo ar pavardės, o UAB „X“ negalima susieti su atskaitingu asmeniu. Šios sąskaitos patvirtina, kad nurodytas prekes įsigijo ir apmokėjo bendrovė. Patvirtino, kad V. D. iš viso grynųjų pinigų yra gavęs 400 214,69 Lt.

Iš juridinio asmens duomenų matyti, jog UAB „X“ savininkas V. D., o įmonės vadovas – direktorius nuo 2004 08 30 A. D. (b.l. 2-14 5 t.). Nors duomenų apie kitus vadovus, jų pasikeitimą – nėra, tačiau iš SODROS duomenų (b.l. 15- 18 5 t.; b.l. 15, 55-56, 62, 72 3 t.; b.l.55-56, 59-70 9 t.) matyti, jog UAB „X“:

- A. D. dirbo nuo 2004 06 21 iki 2005 07 20 ir nuo 2005 11 02 iki 2007 06 01,

- V. D. nuo 2004 04 15 iki 2006 02 03 ,

- R. A. nuo 2005 01 14 iki 2006 03 31

- K. M. nuo 2005 11 08 iki 2006 01 24.

- G. R. nuo 2005 05 23 iki 2006 01 05.

Iš VMI pateiktų UAB ‚X“ deklaracijų (b.l. 85-115 5 t.) matyti, jog už vadovą deklaracijose yra pasirašę A. D. (2004 11 30, 2005 01 25, 2005 02 21, 2005 03 21, 2005 04 20, 2005 05 25, 2005 06 24, 2005 07 20, 2006 02 20, 2006 03 24), V. D. (2005 09 22, 2005 09 28, 2005 10 24, 2005 11 07, 2006 01 24), K. M. (2005 11 23), kaip l. e. direktoriaus pareigas yra pasirašęs V. D. (2005 08 24), o kaip l. e. direktoriaus pareigas G. R. (2005 12 23, 2005 12 24).

Ūkio banke 2005 09 06 buvo patvirtintas l. e. direktoriaus pareigas einančio G. R. parašas, 2005 12 08 buvo patvirtinti pirmas parašas K. M., antrasis parašas A. D., o 2006 01 24 tik A. D. parašas (b.l. 128-130 5 t.).

Hansa banke 2005 03 07 buvo patvirtintas pirmas parašas direktoriaus - A. D., antrasis parašas - vyr. buhalterės R. A. (b.l. 64 5 t.).

Bankų, Sodros, VMI pateikti duomenys patvirtina liudytojų R. A., A. D., D. K., M. K., V. B., R. Ž., M. K., V. Š., V. B., V. K. ir kt. paaiškinimus, kad įvairiais laikotarpiais UAB „X“ vadovo – direktoriaus (gen direktoriaus) pareigas ėjo tiek A. D., K. M., G. R., tiek ir V. D.. Būtent pastarasis, liudytojų teigimu, buvo ne tik pagrindinis įmonės veiklos organizatorius, bet asmuo realiai valdęs įmonės finansus. Iš liudytojų A. D., R. A., G. R. paaiškinimų matyti, jog V. D. UAB „X“ atliko ne tik statybų vadovo, konsultanto, ką patvirtina ir darbo sutartis (b.l. 69-71 10 t.), bet ir kasininko funkcijas. Iš liudytojų J. G., A. K., M. K., V. Š., V. B. ir kt. parodymų matyti, jog atlyginimus mokėdavo, pinigus prekių įgijimui išmokėdavo V. D.. Tai, jog V. D. buvo ir įmonės kasininkas, neneigė ir pats V. D. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apklausiamas ikiteisminiame tyrime (b.l. 29-30, 42-43 8 t.). UAB „X“ 2005 m. kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai pasirašyti kasininko V. D. vardu.

Iš SODROS duomenų matyti, kad V. D. UAB „X“ dirbo nuo 2004 04 15 iki 2006 02 03. Pats kaltinamasis nurodė, jog įmonėje dirbo iki jo suėmimo, šias aplinkybes patvirtina ir duomenys apie teistumą (V. D. teistas 2005-05-12 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme. Suimtas vykdant teismo nuosprendį 2006-02-03. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2007-06-12 - b.l. 58-74 8 t.; b.l. 152, 153 10 t.).

Pagal pateiktus 2005 m. apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus UAB „X“ veiklos rezultatą, turto balansinę vertę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2005 m. nustatyti galima. Nesant UAB „X“ apskaitos registrų už 2006 m., kuriuose būtų apibendrinti 2006 m. vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos rezultato, turto balansinės vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m.

Iš UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB banke „Hansabankas“, nuo 2005-01-01 iki 2006-01-31 grynais paimta iš viso 86 470 Lt suma, iš šios sumos 10 420 Lt suma neužpajamuota UAB „X“ kasoje. Iš UAB „X“ ūkinių operacijų apskaitos knygos už 2005 m. 3 mėn. matyti, kad šia 10 420 Lt iš bankomatų grynais paimtą suma padidintas atskaitingų asmenų įsiskolinimas, t.y. ši suma užregistruota kaip atskaitingiems asmenims išmokėta suma.

Iš UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB Ūkio banke, nuo 2005-07-15 iki 2005-12-31 grynais paimta iš viso 191 060 Lt suma užpajamuota UAB „X“ kasoje. Iš tos pačios sąskaitos nuo 2006-01-01 iki 2006-03-01 grynais buvo paimta iš viso 29 330 Lt suma. Gavėjas A. D.. Nustatyti, ar UAB „X“ kasoje užpajamuota iš šios sąskaitos nuo 2006-01-01 iki 2006-03-01 grynais paimta iš viso 29 330 Lt suma, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „X“ kasos dokumentų už 2006 m.

Nuo 2006-03-14 iki 2006-03-23 iš UAB „X“ sąskaitos, atidarytos AB SEB banke, grynais 2006-03-14 buvo paimta 20 750 Lt suma, nurodytas gavėjas A. D.. Nustatyti, ar UAB „X“ kasoje užpajamuota iš šios sąskaitos 2006-03-14 grynais paimta iš viso 20 750 Lt suma, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „X“ kasos dokumentų už 2006 m.

2005 m. UAB „X“ atskaitingų asmenų V. D., R. A., A. D., E. G., V. G., A. K., K. R., G. R., A. S., V. Š. ir J. V. atsiskaitymai apskaitos dokumentais pagristi, t.y. lėšos atskaitingiems asmenims išmokėtos pagal kasos išlaidų orderius, atskaitingų asmenų lėšų panaudojimas pagrįstas avanso apyskaitomis su įrašus jose patvirtinančiais dokumentais, nepanaudotų lėšų grąžinimas į kasą užpajamuotas pagal kasos pajamų orderius.

Nustatyti, ar buvo 2006 m. UAB „X“ atskaitingiems asmenims išmokėtos lėšos ir už kokią sumą atskaitingi asmenys atsiskaitė, nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų UAB „X“ dokumentų lėšų išmokėjimą atskaitingiems asmenims bei atskaitingų asmenų atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų už 2006 m. nėra.

Tarp tirti pateiktų UAB „X“ dokumentų įsakymų dėl asmenų, atsakingų už bendrovės kasą, paskyrimo ar visiškos materialinės atsakomybės sutarčių nėra.

2008-06-16 apklausta R. A. parodė, kad įmonės kasininkas buvo įmonės direktorius V. D..

2008-08-26 apklaustas V. D. parodė, kad nuo darbo bendrovėje pradžios iki pabaigos vykdė bendrovės kasininko funkcijas.

2005 m. UAB „X“ atskaitingų asmenų V. D., A. D. ir kitų atskaitingų asmenų atsiskaitymai apskaitos dokumentais pagrįsti, t.y. lėšos atskaitingiems asmenims išmokėtos pagal kasos išlaidų orderius, atskaitingų asmenų lėšų panaudojimas pagrįstas avanso apyskaitomis su įrašus jose patvirtinančiais dokumentais, nepanaudotų lėšų grąžinimas į kasą užpajamuotas pagal kasos pajamų orderius.

UAB „X“ atskaitingo asmens V. D. įsiskolinimas 2005-01-01 sudarė 0, nuo 2005-01-12 iki 2005-12-31 atskaitingam asmeniui buvo išmokėta iš viso 400 214,69 Lt, nuo 2005-01-30 iki 2005-12-31 atskaitingas asmuo atsiskaitė iš viso už 149 396,15 Lt, 2005-05-26 į kasą grąžino 37 660 Lt nepanaudotų lėšų. Atskaitingo asmens V. D. įsiskolinimas UAB „X“ 2005-12-31 sudarė 213 158,54 Lt.

UAB „X“ atskaitingo asmens A. D. įsiskolinimas 2005-01-01 sudarė 0, nuo 2005-05-30 iki 2005-12-31 atskaitingam asmeniui buvo išmokėta iš viso 18 068,60 Lt, nuo 2005-05-30 iki 2005-12-31 atskaitingas asmuo atsiskaitė iš viso už 18 068,60 Lt, 2005-04-28 į kasą grąžino 25 191, 58 Lt nepanaudotų lėšų. UAB „X“ įsiskolinimas atskaitingam asmeniui A. D. 2005-12-31 sudarė 25 191, 58 Lt (b.l. 16-26 6 t.).

Baudžiamoji byla A. D. atžvilgiu 2013 12 09 prokuroro nutarimu dėl BK 183 str. 1 d., BK 183 str. 2 d., BK 222 str. 1 d., BK 223 str. 1 d. nutraukta (b.l. 70-96 9 t.).

BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys Nr. 2K-382-489/2015, 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.).

Daiktų pateikimo protokolu 2008 08 22 G. R. pateikė 63 kasos išlaidų orderius (pagal liudytojų paaiškinimus tai buvo avansiniai mokėjimai, kurie vėliau iš darbuotojui išmokėtinos sumos buvo minusuojami), kasos pajamų orderius, savo darbo sutartį su įsakymus dėl jos pakeitimo, įsakymus dėl pinigų paėmimo iš banko (b.l. 13 4 t.), 2008 09 01 R. A. pateikė UAB „X“ ūkinių operacijų apskaitos knygą 2005 m. (b.l. 14 4 t.), o tai, teismo nuomone, taip pat įrodo, jog V. D. neužtikrino, kad kasos dokumentų tinkamai laikomi ir nesirūpino jų tinkamu saugojimu.

Nors V. D. neigia, tačiau iš liudytojų K. M., R. A. parodymų matyti, jog V. D. (nuo 2004 m. iki 2006-02-03) būnant bendrovės kasininku ir savo žinioje turint bendrovės grynuosius pinigus, kurie buvo laikomi įmonės ofise seife, 2005 m. pabaigoje bendrovės seifas buvo pavogtas, tačiau faktinis bendrovės vadovas ir kasininkas dėl seifo dingimo ir atsiradimo neaiškiomis aplinkybėmis, dėl seife buvusių pinigų buvimo/dingimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė ir apie įvykį nepranešė. Iš esmės aukščiau nurodytais motyvais atmetami ir V. D. parodymai, kad jis tam tikru laiku (konkrečiai nenurodant laikotarpio) net neturėjo rakto nuo seifo. Jis kasininko funkcijų neatsisakė, toliau jas vykdė, todėl, teismo nuomone, kaltinamojo aiškinimai dėl rakto neturėjimo jo veiksmų kvalifikavimui nėra reikšmingi.

V. D. dokumentų, patvirtinančių lėšų panaudojimą, nei iki metų pabaigos, nei dar daugiau kaip mėnesį iki darbo įmonėje pabaigos (2006 02 03 ), nepateikė. Duomenų, jog grąžinti įmonei, taip pat nepateikė.

Kaltinamasis neigė pasisavinęs jam inkriminuotą UAB ,,X“ priklausantį turtą ir teigė visas kaltinime nurodytas pinigines lėšas naudojęs išimtinai bendrovės interesams: mokėjęs darbuotojams, atsiskaitinėjęs su kreditoriais, mokėjęs už įrangą, prekes ir kt.

Iš liudytojų parodymų matyti, jog atlyginimai įmonėje buvo mokami grynais, dažniausiai mokėdavo V. D., kartais - G. R. ar kas kitas. Tačiau priešingai nei V. D. atveju, iš specialisto išvados matyti, jog 2005 m. UAB „X“ atskaitingų asmenų V. D., R. A., A. D., E. G., V. G., A. K., K. R., G. R., A. S., V. Š. ir J. V. atsiskaitymai apskaitos dokumentais pagristi, t.y. lėšos atskaitingiems asmenims išmokėtos pagal kasos išlaidų orderius, atskaitingų asmenų lėšų panaudojimas pagrįstas avanso apyskaitomis su įrašus jose patvirtinančiais dokumentais, nepanaudotų lėšų grąžinimas į kasą užpajamuotas pagal kasos pajamų orderius.

Kaltinamojo versijos dėl piniginių lėšų panaudojimo atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais nepatvirtina ir atskirų įmonių pateikti duomenys:

Iš UAB „S“ 2014 08 29 atsakymo Nr. 2173/14 matyti, jog UAB „S“ klientui UAB „X“ nuo 2005 01 01 iki 2006 01 01 jokių pardavimų nevykdė, tačiau UAB „S“, kuri nuo 2006 06 yra išregistruota iš Lietuvos įmonių registro nurodytu laikotarpiu atliko prekių pardavimus bendrai 19 910,78 Lt sumai, visi atsiskaitymai buvo grynaisiais pinigais (b.l. 4- 201 11 t.).

Iš aukščiau atskirų ūkio subjektų pateiktų duomenų matyti, jog atsiskaityta buvo tik su tomis įmonėmis (parduotuvėmis), kurios netaiko mokėjimo atidėjimo, o vien kelioms įmonėms (UAB „R“, UAB „M“) bendra įsiskolinimo suma gerokai viršija 2005 metų pabaigoje kasoje turėjusių būti pinigų sumą.

Prie bylos prijungti dokumentai apie UAB „X“ atsiskaitymus su įvairiomis bendrovėmis už įvairią produkciją, pirktą 2006 m. (tame tarpe 2006-01-09 nuomojosi iš UAB „M“ giluminį vibratorių AH 15 S betonui vibruoti sumokėdama 50 Lt), iš kurių matyti, kad 2006 m. UAB „X“ pirko tik mažos vertės daiktus (b.l. 80-124 4 t.).

Kaip neturintys reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, atmestini ir kaltinamojo parodymai dėl kompiuterio ir metalo pardavimo. Atskirų kaltinamojo ir jo gynėjos nurodytų finansinių operacijų atlikimą (pinigų išėmimus iš banko, išmokėjimus darbuotojams, tam tikrų piniginių operacijų neįvertinimą specialisto išvadoje) teismas atmeta ir laiko gynybos pozicija, juo labiau, kad už kasos operacijas buvo atsakingas V. D. ir jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis ir užtikrinti tinkamą kasos dokumentų tvarkymą ir pinigų, esančių kasoje, apskaitą, kasos operacijų tinkamą atlikimą ir jų įforminimą, atspindėjimą kasos dokumentuose.

Kaltinamojo teiginius dėl jam inkriminuojamų piniginių lėšų panaudojimo kaip atlyginimo ir atsikaitymo su darbuotojais ir kitomis įmonėmis teismas laiko deklaratyvaus pobūdžio ir nelaiko pakankamu pagrindu paneigti tai, jog jis pasisavino jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nes kasos dokumentai šio fakto nepatvirtina, o vien kaltininko nurodymo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniams tikslams, bet bendrovės reikmėms, nepateikiant konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 str. prasme.