Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-24 · Administracinė byla Nr. A-146-1587-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
A-146-1587-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Studijų kokybės vertinimo centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Studijų kokybės vertinimo centro
Administracinė byla Nr. A146-1587/2008Procesinio sprendimo kategorija 26; 30; 15.2.1.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant pareiškėjui R. K.,atsakovo atstovėms R. B., G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Studijų kokybės vertinimo centro, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. patikslintu skundu (b. 1.1, 3-9, ) prašė teismą:

panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimą

Nr. 2007/05-4R-153;

įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus: pradėti vertinti jo Baltijos tarptautinėje akademijoje įgytą teisininko kvalifikaciją skubos tvarka, remiantis pateiktais dokumentais;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Studijų kokybės vertinimo centro, dėl vilkinimo (atsisakymo) atlikti jo Baltijos tarptautinėje akademijoje įgytos teisininko kvalifikacijos vertinimą patirtos 162 920 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad 2007 m. balandžio 12 d. jis pateikė Studijų kokybės vertinimo centrui (toliau – Centras, atsakovas) prašymą ir dokumentus dėl Baltijos tarptautinėje akademijoje (toliau – Akademija) įgytos teisininko kvalifikacijos vertinimo. 2007 m. balandžio 16 d. gavo Centro raštą Nr.4-973, kuriame nurodyta, kad vertinimui pradėti trūksta sumokėtos valstybinės rinkliavos banko kvito originalo, taip pat prašoma pateikti papildomus dokumentus, tarp jų - studijų dalykų, baigtų Akademijoje, aprašus, patvirtintus aukštosios mokyklos. 2007 m. balandžio 23 d. atsakovui pateikė papildomus dokumentus, išskyrus studijų dalykų aprašus, taip pat prašymą atlikti vertinimą skubos tvarka. Prašyme išdėstė motyvus, dėl kurių nepateikia studijų dalykų aprašų. Pareiškėjo manymu, Centras nepagrįstai reikalavo pateikti jo neturimus dokumentus - studijų dalykų aprašus. Jam šių dokumentų nepateikus, 2007 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 4-1342 atsakovas atsisakė vertinti jo įgytą Akademijoje aukštojo mokslo kvalifikaciją skubos tvarka.

Pareiškėjo manymu, Centro 2007 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 4-1342 nurodyti argumentai dėl atsisakymo vertinti kvalifikaciją skubos tvarka yra nepagrįsti ir neteisėti. Centras informavo, kad vertinimui reikalingi papildomi dokumentai (papildoma informacija apie įgytą kvalifikaciją), tačiau nenurodė šio reikalavimo priežasčių ir teisinio pagrindo, nepateikė informacijos apie vertinimo procedūras ir kriterijus, kuriais remiasi vertindamas užsienyje įgytas kvalifikacijas, nors pagal Rekomendacijos dėl užsienio kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų I-ojo priedo 14 punktą tai turėjo padaryti. Centras neatsižvelgė į šių Rekomendacijų 2-ojo priedo 14,17,18 paragrafus bei 3-jį priedą. Pasak pareiškėjo, Centras, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktu, dėl galimai reikalingų papildomų dokumentų privalėjo pats kreiptis į atitinkamas įstaigas. Centras yra ENIC/NARIC tinklo narys ir privalo disponuoti informacija apie užsienio šalių akredituotas ir pripažintas aukštąsias mokyklas bei studijų programas. Akademijos akredituotų programų sąrašas laisvai prieinamas internete (www.aic.lv), kaip to reikalauja ENIC/NARIC tinklas. Centras remiasi Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (toliau – Lisabonos konvencija) III skyriaus 3 straipsnio 2 dalimi, tačiau neatsižvelgia į pareiškėjo pateikiamos informacijos adekvatumą. Pagal Lisabonos konvencijos 1 straipsnį aukštojo mokslo kvalifikacija - bet kuris diplomas ar kitas pažymėjimas, suteiktas ar išduotas kompetentingos valdžios institucijos ir liudijantis sėkmingai baigtą aukštojo mokslo programą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų „Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų" (toliau - Vertinimo nuostatai) 5 punktą, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas – Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės) turinio, pasiekimo vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Remdamasis minėtomis teisės normomis pareiškėjas teigė, kad Centro reikalavimas pateikti studijų dalykų aprašus, patvirtintus Akademijos, yra neteisėtas, nepagrįstas ir nesusijęs su kvalifikacijos vertinimu (tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pagal pirmiau minėtus apibrėžimus vertinama kvalifikacija, o ne baigtų studijų dalykų aprašai). Akcentavo, jog pagal Vertinimo nuostatų 11 punktą, Centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus pagal šių Nuostatų 5 punkte apibrėžtą užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo sąvoką. Visi tam reikalingi duomenys, pasak pareiškėjo, buvo jo Centrui pateiktame diplomo priedėlyje, kuris yra užpildytas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius standartus. Diplomo priedėlis yra vieningo formato dokumentas, kuris Europoje diegiamas pagal Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO/CEPES sukurtą modelį. Priedėlis skirtas pateikti studijų, kurių buvo siekta ir kurios buvo sėkmingai baigtos asmens, kurio kvalifikaciją šis priedas papildo, esmę, lygmenį, turinį ir padėtį. Vadovaujantis Centro direktoriaus 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr.1-29 „Dėl studijų programos aprašo nuostatų patvirtinimo“ 1 dalimi, studijų dalykų aprašai, kaip sudedamoji studijų programos aprašo dalis, reikalaujamai tik tada, kai šis aprašas yra sudėtinė dalis paraiškos steigti valstybinę aukštąją mokyklą, gauti leidimą vykdyti studijas nevalstybinei aukštajai mokyklai, vykdyti studijas užsienio aukštųjų mokyklų filialuose bei vykdyti studijas pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, taip pat papildyti leidimą vykdyti studijas nauja studijų kryptimi, pakopa arba studijų rūšimi. Iš to pareiškėjas padarė išvadą, kad Centras, imdamasis vertinti užsienio šalies aukštosios mokyklos studijas,viršija savo kompetenciją, sudaro dirbtines kliūtis jo įgytai Akademijoje kvalifikacijai vertinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam kelia abejonių Centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr.1-74, kuriuo patvirtintas Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašą ir jų pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Papildomų dokumentų aprašas), 1 dalies nuostatų teisėtumas, kadangi teisės aktų hierarchijoje yra kitas - aukštesnės galios teisės aktas, t.y. 2006 m. balandžio 28 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr.ISAK-787 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. ISAK-1040 „Dėl papildomų dokumentų, pateiktinų užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimui arba pripažinimui, nustatymo“ pakeitimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad Centro atsisakymą vertinti Baltijos tarptautinėje akademijoje jo įgytą kvalifikaciją skubos tvarka (2007 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 4-1342), 2007 m. birželio 20 d. apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), tačiau 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr.2007/05-4R-153 Komisija jo skundo nepatenkino. Pareiškėjo manymu, šis Komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų materialinių bei procesinių teisės normų. Pasak pareiškėjo, Komisija nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neatsižvelgė į jo prašymus, be to, sprendime yra akivaizdžių prieštaravimų, todėl Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjo teigimu, Centras, vilkindamas sprendimo dėl jo Baltijos tarptautinėje akademijoje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo skubos tvarka priėmimą, sumenkino jo autoritetą pavaldžių darbuotojų, bendradarbių bei viršininkų tarpe, sukėlė jam didelį nerimą, nepasiteisino jo teisėti lūkesčiai, buvo užkirstas kelias nuosekliai siekti tolimesnių magistrantūros studijų, pažeista jo teisė pasirinkti darbą pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją, dėl to jis patyrė emocinį diskomfortą. Centrui neišdavus užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo dokumento, 2007 m. birželio mėnesį Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neleido jam dalyvauti konkurse į VSAT Štabo veiklos organizavimo valdybos Pasienio kontrolės skyriaus viršininko pareigybę (kategorija A14). Pareiškėjo skaičiavimu, dirbdamas šiose pareigose jis būtų gavęs 1670 Lt per mėnesį didesnį atlyginimą, o per darbo iki pensijos šiose pareigose laikotarpį (6 metus 4 mėnesius) būtų gavęs 162 920,00 Lt (76 mėnesiai x 1670 Lt) didesnį atlyginimą. Pasak pareiškėjo, jam buvo padaryta didelė moralinę (neturtinę) žala, kurią jis vertina 162 920,00 Lt.

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b.1.64-70) paaiškino, kad Vertinimo nuostatų 13 punktas nustato, jog vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų šių Nuostatų 10 punkte, pateikimo dienos. Pagal Vertinimo nuostatų 13 punktą, kvalifikacijos vertinimas skubos tvarka (per 5 darbo dienas) gali būti atliktas tik tuo atveju, jei netrūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją. Peržiūrėjus pareiškėjo 2007 m. balandžio 12 d.pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė sumokėtos rinkliavos už kvalifikacijos vertinimą banko kvito originalo, neužpildė klausimyno dėl studijų įgyvendinimo vietos, nepateikė sutarties dėl studijų, studijų dalykų aprašų. 2007 m. balandžio 6 d. pareiškėjas apie tai buvo informuotas raštu. 2007 m. balandžio 23 d. pareiškėjas pateikė Centrui prašymą vertinti jo užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją skubos tvarka, pridėdamas papildomus dokumentus, tačiau nepateikė Centro prašytų studijų dalykų aprašų. Kadangi pareiškėjo įgytos Akademijoje kvalifikacijos vertinimui trūko reikalingos informacijos (studijų dalykų aprašų), vadovaujantis Vertinimo nuostatų 13 punktu, pareiškėjo įgyta kvalifikacija skubos tvarka negalėjo būti vertinama. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2007 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 4-1342.

Dėl pareigos teikti informaciją atsakovas paaiškino, kad Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Pirmiausia atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui, kuris geranoriškai pateiks tokią informaciją“. Pagal Vertinimo nuostatų 10 punktą vertinimui reikalingus dokumentus pateikia pats pareiškėjas. Taigi, tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina taisyklę, pagal kurią užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimui reikalingus dokumentus turi pateikti ne kvalifikacijos vertinimą atliekančios institucijos, o asmuo, siekiantis kvalifikacijos vertinimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad aukštoji mokykla turi pareigą teikti informaciją apie suteiktą kvalifikaciją (Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 3 dalis). Atsakovas pažymėjo, kad nepaisant paminėtais teisės aktais nustatytos pareiškėjo pareigos pačiam pateikti visus vertinimui reikalingus dokumentus, siekdamas padėti gauti vertinimui reikalingą informaciją, 2007 m. balandžio 23 d. raštu Nr.4-1091 Centras pats kreipėsi į Baltijos tarptautinę akademiją dėl studijų dalykų aprašų, tačiau Akademija šiuos aprašus pateikti atsisakė (2007 m. gegužės 22 d. raštas Nr.356/V). Po to Centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (2007 m. gegužės 22 d. raštas Nr.4-1357), kad ji tarpininkautų dėl studijų dalykų aprašų gavimo iš Akademijos per Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją.

Lisabonos konvencijos II skyriaus 3 straipsnis nustato, kad šalys turi teisę sudaryti, nustatančias palankesnes sąlygas kvalifikacijų pripažinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartimi „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“, ratifikuotos 2000 m. gruodžio 12 d., (toliau – Trišalė sutartis) nustatytas specialusis kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo teisinis režimas, jo pagrindu palengvintas (supaprastintas) šiose Respublikose įgytų kvalifikacijų abipusis pripažinimas. Tačiau Trišalė sutartis (kaip ir Lisabonos konvencija) nenustato automatinio kvalifikacijų pripažinimo (2 straipsnyje nurodyta, kad šios valstybės pripažins viena kitos aukštojo mokslo kvalifikacijas, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai skirtumai). Dėl šios priežasties Centras ne tik turi teisę, bet ir privalo atlikti lyginamąjį aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą.

Dėl Centro diskrecijos reikalauti studijų dalykų aprašų paaiškino, kad vadovaudamasis Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 60 2.1.1 punktu bei Vertinimo nuostatų 10.6 punktu Centras turi teisę reikalauti papildomos kvalifikacijos vertinimui reikalingos informacijos, nustatyti kitus papildomus dokumentus, kurie, Centro nuomone, yra būtini tinkamam kvalifikacijos įvertinimui.Tuo pagrindu Centro direktorius 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 patvirtino Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašą ir jų pateikimo tvarkos aprašą. Pagal Papildomų dokumentų aprašo 1.3 punktą Centras turi teisę pareikalauti iš pareiškėjo ar jo įgalioto asmens pažymų ar kitų informaciją teikiančių dokumentų apie baigtos studijų programos turinį ir struktūrą. Studijų dalykų aprašai yra dokumentai, teikiantys informaciją apie studijų programos turinį ir struktūrą. Jie yra reikalingi atlikti lyginamąją kvalifikacijų analizę pagal Vertinimo nuostatų 11 punkte įtvirtintą kriterijų – studijų turinį.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, jog Centro reikalavimą studijų dalykų aprašų nulėmė ir kitos aplinkybės. Latvijos Respublikos studijų kokybės vertinimo centras 2007 m. kovo 15 d. raštu buvo informavęs Centrą, kad Latvijos švietimo ir mokslo ministerija niekuomet nėra išdavusi licencijos Tarptautinės Baltijos akademijos veiklai Lietuvoje, šios Akademijos išduoti diplomai nepriklauso Latvijos Respublikos aukštojo mokslo sistemai. Latvijos Respublikos studijų kokybės vertinimo centras nurodė, kad 2005 m. vasario mėnesį Tarptautinės Baltijos akademijos dvi studijų programos buvo pripažintos tinkamomis vykdyti tik vienoje Lietuvos mokymo įstaigoje (Klaipėdoje). Tuo tarpu pareiškėjas 2007 m. balandžio 20 d. klausimyne dėl informacijos apie studijų tarptautinėje Baltijos akademijoje įgyvendinimo vietą nurodė, kad konsultacijos ir paskaitos vyko Vilniuje. Siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją, kurią jis nurodė įgijęs šioje Akademijoje, atsakovo manymu, buvo būtina gauti pareiškėjo studijuotų dalykų aprašus. Be to, nuodugniau įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją prireikė ir dėl Akademijos veiklos Lietuvoje vietos bei Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos licencijos neturėjimo. Atsakovo manymu, reikalavimas studijų dalykų aprašų buvo teisiškai pagrįstas, nes teisę reikalauti papildomos informacijos ir dokumentų numato Nuostatų 10.6 punktas.

Atsakovas pažymėjo, jog siekiant žalos atlyginimo turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Civiliniame kodekse (CK 6.246-6.249 straipsniai). Civilinę atsakomybę dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, pagal kurį atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali kilti tik dėl neteisėtų aktų. Centras jokių neteisėtų veiksmų neatliko, vertinimą skubos tvarka atlikti atsisakė vadovaudamasis Vertinimo nuostatų 10.6 ir 13 punktais pagrįstai, todėl civilinė atsakomybė negalima. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis realiai patyrė žalą ir ją nulėmė neteisėti Centro veiksmai, todėl nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog R. K. skundžia Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2007/05-4R-153, kuriuo Komisija atmetė jo skundą dėl Studijų kokybės vertinimo centro 2007 m. gegužės 23 d. rašto Nr. 4-1342 „Dėl kvalifikacijos vertinimo skubos tvarka" ir 2007 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 4-973 dalies, kuria pareiškėjui siūloma dėl studijų dalykų aprašų kreiptis į Akademiją, neteisėtais ir negaliojančiais, taip pat dėl Centro įpareigojimo vertinti pareiškėjo įgytą 2007 m. Baltijos tarptautinėje akademijoje teisininko kvalifikaciją skubos tvarka. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją įvertinti skubos tvarka, ar jis nevilkina tokį vertinimą atlikti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. K. 2007 m. sausio 17 d. Latvijos Respublikoje, Tarptautinėje Baltijos akademijoje gavo aukštojo mokslo diplomą, jam buvo suteikta teisininko kvalifikacija. 2007 m. balandžio 12 d. jis kreipėsi į Centrą dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir akademinio pripažinimo, pateikdamas paraiškas, diplomą, nustatyto dydžio valstybinės rinkliavos kvitą bei asmens tapatybę liudijančio dokumento kopiją.

Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 13 punktą vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų šių Nuostatų 10 punkte, pateikimo dienos. Vertinimo nuostatų 10 punkte išvardinti dokumentai, kuriuos privalo pateikti pareiškėjas: 1) Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos formos paraišką (-as) dėl vertinimo ir (ar) pripažinimo; 2) išsilavinimo dokumentą arba nustatyta tvarka patvirtintą išsilavinimo dokumento kopiją; 3) išsilavinimo dokumento priedą (-us) arba nustatyta tvarka patvirtintą (-as) išsilavinimo dokumento priedo (-ų) kopiją (-as); 4) asmens tapatybę liudijantį dokumentą arba jo kopiją (įgaliotas asmuo papildomai pateikia nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą); 5) dokumentą, patvirtinantį sumokėtą valstybės rinkliavą už Centro organizuojamą užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą; 6) kitus papildomus dokumentus vertinimą ir (ar) pripažinimą vykdančios institucijos nurodymu. Pareiškėjo pageidavimu vertinimas Centro vadovo sprendimu gali būti atliktas skubos tvarka (per 5 darbo dienas), jeigu netrūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją (Vertinimo nuostatų 13 punktas).

Teismas nustatė, jog R. K. 2007 m. balandžio 12 d. pateikus dokumentus kvalifikacijos vertinimui, vadovaujantis Nuostatų 10.6 punktu buvo nustatyta, kad vertinimui reikalingi šie papildomi dokumentai: užpildytas klausimynas dėl studijų įgyvendinimo vietos; sutartys dėl studijų; studijų dalykų, baigtų Akademijoje, aprašai; kiti dokumentai, susiję su baigtomis studijomis. 2007 m. balandžio 23 d. pareiškėjas pateikė Centrui prašymą vertinti jo užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją skubos tvarka, pridėdamas užpildytą klausimyną dėl informacijos apie studijų Akademijoje įgyvendinimo vietą, studijų sutartį, valstybės rinkliavos už skubų kvalifikacijos vertinimą mokėjimo kvitą. Centre peržiūrėjus pateiktus pareiškėjo dokumentus bei juos įvertinus buvo nustatyta, kad reikalinga papildoma informacija - aukštosios mokyklos patvirtinti studijų dalykų aprašai. Apie tai, kad vertinimui reikalingi papildomi dokumentai, todėl vertinimas skubos tvarka negalimas, pareiškėjui pranešta 2007 m. gegužės 23 d.

Teismo konstatavimu, teisė Centrui reikalauti studijų dalykų aprašų yra numatyta Nuostatų 10.6 punkte. Centro direktoriaus patvirtinto Aprašo 1.3 punktas taip pat nustato, kad Centras turi teisę pareikalauti iš pareiškėjo ar jo įgalioto asmens pažymų ir kitų dokumentų apie baigtos studijų programos turinį ir struktūrą. Studijų programos (dalykų) aprašai yra svarbūs informacijos šaltiniai apie studijų programos turinį ir struktūrą, reikalingi atliekant lyginamąją kvalifikacijų analizę pagal studijų turinį (Nuostatų 11 punktas). Todėl Centro veiksmai, reikalaujant papildomų dokumentų, teismo įvertinti kaip pagrįsti ir teisėti, ne diskriminacinio pobūdžio.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 dalį atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui. Nuostatų 10 punkte taip pat įtvirtinta, kad dokumentus turi pateikti pareiškėjas. Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 3 dalis pareigą teikti informaciją apie suteiktą kvalifikaciją nustato ir aukštajai mokyklai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Centro susirašinėjimo su Latvijos institucijomis dokumentų) teismas nustatė, kad pareiškėjui negavus visų reikalingų vertinimui dokumentų, Centras siekė padėti tokią informaciją gauti, nors tokia pareiga jam ir nenustatyta. Teismas nusprendė, kad atsakovo veiksmuose vilkinimo atlikti pareiškėjo įgytos užsienyje kvalifikacijos vertinimą nėra, vertinti pareiškėjo kvalifikaciją skubos tvarka atsakovas atsisakė pagrįstai.

Teismas nusprendė, jog Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus bei reglamentuojančias teisinį santykį įstatymų nuostatas, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo skubos tvarka, naikinti Komisijos sprendimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas konstatavo, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei (Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl prašymas priteisti iš atsakovo 126 920 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2007/05-4R-153 panaikinti ir priimti jaują sprendimą - jo skundą patenkinti.

Apelianto manymu, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų materialinių bei procesinių teisės normų, jame yra akivaizdžių prieštaravimų.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi 2007 m. balandžio 23 d. raštu pateikęs Centrui jo prašomus užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimui reikalingus dokumentus ir nurodęs motyvus, dėl kurių nepateikė studijų dalykų aprašų. Pasak apelianto, Centras neteisėtai reikalavo jo neturimų dokumentų (studijų dalykų aprašų), 2007 m. gegužės 23 d. raštu Nr.4-1342 nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vertinti jo įgytą užsienyje kvalifikaciją skubos tvarka. Šiame rašte atsakovas nepagrįstai nenurodė teisinio pagrindo ir priežasčių dėl kurių vertinimui reikalingi papildomi dokumentai, t.y. papildoma informacija apie jo įgytą kvalifikaciją, nepateikė informacijos apie vertinimo procedūras ir kriterijus, kuriais vadovaujasi, vertindamas užsienyje įgytas kvalifikacijas, nors pagal Rekomendacijos dėl užsienio kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų I priedo 14 punktą turėjo tai padaryti. Centras neatsižvelgė į Rekomendacijų 2-jo priedo 14, 17 ir 18 paragrafus bei 3-jį priedą. Apeliantas nurodo, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkto reikalavimais, Centras dėl galimai reikalingų papildomų dokumentų kvalifikacijai vertinti privalėjo kreiptis į atitinkamas įstaigas ar organizacijas. Atitinkama Latvijos Respublikos ENIC/NARIC įstaiga pagal Lisabonos konvenciją privalo disponuoti savo šalies mokymo įstaigų informacija. Centras, kaip ENIC/NARIC tinklo narys, privalo disponuoti informacija apie užsienio šalių akredituotas ir pripažintas aukštąsias mokyklas bei studijų programas. Baltijos tarptautinės akademijos akredituotų programų sąrašas laisvai prieinamas internete (www.aic.lv), kaip to reikalauja ENIC/NARIC tinklas. Be to, Centras informaciniuose leidiniuose skelbia, kad Lietuvoje pripažintų aukštųjų mokyklų sąrašą galima rasti internete www.enic-naric.net. Pasinaudojus šia nuoroda, galima rasti Baltijos tarptautinę akademiją.

Remdamasis Lisabonos Konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 dalimi, šios Konvencijos I skyriaus 1 straipsnyje pateiktu aukštojo mokslo kvalifikacijos apibrėžimu, taip pat Vertinimo nuostatų 5 punkte pateiktu užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo apibrėžimu, apeliantas teigia, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pagal galiojančius apibrėžimus vertinama kvalifikacija, o ne kompetentingose institucijose baigtų studijų dalykų aprašai.

Apelianto nuomone, studijų dalykai yra matomi iš Akademijos jam išduoto diplomo Nr.2132 priedo, o šiuos dokumentus atsakovui jis yra pateikęs. Apeliantas pažymi, jog diplomo priedėlis yra vieningo formato dokumentas, diegiamas Europoje pagal Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO/CEPES sukurtą modelį. Diplomo priede pateikiama studijų, kurių buvo siekta ir kurios buvo sėkmingai baigtos asmens, kurio kvalifikaciją šis priedas papildo, esmė, lygmuo, turinys ir padėtis. Todėl Centro reikalavimas pateikti studijų dalykų, baigtų Akademijoje, aprašus, patvirtintus šios aukštosios mokyklos, yra neteisėtas, nepagrįstas, nesusijęs su kvalifikacijos vertinimu. Apeliantas teigia, jog vadovaujantis Centro direktoriaus 2006 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. l-29 „Dėl studijų programos aprašo nuostatų patvirtinimo" 1 dalimi, studijų dalykų aprašai, kaip sudedamoji studijų programos aprašo dalis, reikalaujami, tik kai šis aprašas yra sudėtinė dalis paraiškos steigti valstybinę aukštąją mokyklą, gauti leidimą vykdyti studijas nevalstybinei aukštajai mokyklai, vykdyti studijas užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, vykdyti studijas pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas bei užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, taip pat papildyti leidimą vykdyti studijas nauja studijų kryptimi, pakopa arba studijų rūšimi. Tuo remdamasis daro išvadą, kad Centras, imdamasis vertinti užsienio šalies aukštosios mokyklos studijas, viršija savo kompetenciją, sudaro dirbtines kliūtis kvalifikacijai vertinti.

Apeliantas pažymi, kad jam abejonių kelia Centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr.1-74 „Dėl kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašo ir jų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 1 dalies nuostatų teisėtumas, kadangi teisės aktų hierarchijoje aukštesnės galios yra Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. ISAK-787 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. ISAK-1040 "Dėl papildomų dokumentų, pateiktinų užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimui arba pripažinimui, nustatymo" pakeitimo".

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog Centras pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktą, Lisabonos konvencijos I skyriaus 1 straipsnio ir Nuostatų 5 bei 11 punktų reikalavimus, Rekomendacijų I-jo priedo 14 punktą, 2-jo priedo 14, 17 ir 18 paragrafus, 3-jo priedo reikalavimus, klaidingai traktavo Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Nuostatų 10.6 punkto reikalavimus, o Komisija 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr.2007/05-4R-153 nemotyvuotai, be aiškaus teisinio pagrindo jo skundo nepatenkino.

Apeliantas pažymi, jog Centro nuostatuose tokia funkcija kaip paraiškos „peržiūrėjimas" ir pateiktų dokumentų vertinimas nenumatyta. Tokiu būdu, Centras vykdė ne įstatymu numatytas funkcijas, o tiesioginės įstatymu numatytos funkcijos - įvertinti jo įgytą teisininko kvalifikaciją skubos tvarka – neatliko, nors visi vertinimui privalomi dokumentai bei paaiškinimai buvo pateikti (tarp jų - apmokėjimo už skubų kvalifikacijos vertinimą kvitas).

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisė Centrui reikalauti studijų dalykų aprašų yra numatyta Nuostatų 10.6 punkte. Apeliantas pažymi, jog prašymo vertinti kvalifikaciją pateikimo metu (2007 m. balandžio 23 d.) galiojusių Centro nuostatų (patvirtintų Švietimo ir mokslo ministerijos 2005 m. birželio 1 d. aktu Nr.ĮSAK-992) 10.6 punkte kalbama apie Centro funkcijas teikti informaciją, o ne apie teisę reikalauti dokumentų. Pagal šių Nuostatų 9.1 punktą Centras vertina naujas studijų programas įregistravimo tikslu, o pagal 9.2 punktą - vykdomų studijų programų kokybę akreditavimo tikslu (tam ir yra skirti studijų programų (dalykų) aprašai). Kadangi nei vienos iš paminėtų funkcijų apeliantas vykdyti neprašė, jo manymu, Centro pastangos vykdyti teisės aktų nenumatytą bei jo neprašomą vykdyti funkciją, o taip pat prašomų ir įstatymu numatytų funkcijų nevykdymas vertintinas kaip neveikimas, atsisakymas vykdyti šias funkcijas, motyvuojant įstatymų nenumatytų dokumentų trūkumu, yra diskriminacinio pobūdžio jo atžvilgiu.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į Centro veiksmų ir motyvų tiesioginius prieštaravimus Lisabonos Konvencijai. Įsigaliojusi Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti. Jos nesilaikymo ir/ar nevykdymo negalima grįsti vidaus (nacionalinės) teisės normomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl, kaip ir daugelyje kitų kontinentinės Europos valstybių, Lietuvoje ratifikuotos tarptautinės sutartys gali būti tiesiogiai taikomos. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas ir kai kurie kiti nacionaliniai įstatymai Lietuvos nacionalinio įstatymo ir ratifikuotos tarptautinės sutarties konkurencijos atveju pirmenybę teikia ratifikuotoms tarptautinėms sutartims.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nepatenkino jo 2007 m. lapkričio 7 d. posėdžio metu pateiktų žodinių prašymų: 1) ištirti, ar neprieštarauja galiojantiems teisės aktams faktas, kad piliečio teisme prieš valstybę, valstybę atstovaujanti institucija yra atstovaujama nevalstybinių teisininkų; 2) išsireikalauti visą Centro susirašinėjimo su visomis įstaigomis, institucijomis ir organizacijomis Lietuvoje bei užsienyje medžiagą, susijusią su Tarptautine Baltijos akademija, ir šią medžiagą prijungti prie bylos.

Apeliantas paaiškina, jog Centro neveikimas užkirto jam galimybę, naudojantis įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija, siekti aukštesnių pareigų valstybės tarnyboje, dirbti pagal reglamentuotą profesinę veiklą, neišsipildė jo teisėti lūkesčiai, buvo patirtas emocinis diskomfortas, reputacijos pablogėjimas, gero vardo praradimas. Patirtos neturtinės žalos įrodymais prašo laikyti pateiktus skundą bei patikslintą skundą (tai yra faktinių aplinkybių, žmogaus pojūčių bei vidinės būsenos atspindys), prie šių skundų pateiktus dokumentus, iš įstaigų ir institucijų išsireikalautą medžiagą. Apelianto manymu, byloje esančių dokumentų visuma įrodo iš Centro veiksmų (neveikimo) atsiradusią neturtinę žalą. Apeliantas teigia, jog Centras, vilkindamas sprendimo priėmimą, sumenkino jo autoritetą pavaldinių, bendradarbių bei viršininkų tarpe, sukėlė didelį nerimą, nepasiteisinusius teisėtus lūkesčius, užkirto kelią nuosekliai siekti magistrantūros studijų, pažeidė jo teises pasirinkti darbą pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją, sukėlė emocinį diskomfortą ir padarė jam didelę moralinę žalą. Apeliantas paaiškina 2007 m. birželio 3 d. kreipęsis į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadą su prašymu leisti dalyvauti konkurse į aukštesnes pareigas - VSAT Štabo veiklos organizavimo valdybos Pasienio kontrolės skyriaus viršininko pareigybę, o 2007 m. birželio 8 d. gavęs raštą, kuriame nurodyta, jog jis atrankoje dalyvauti negalės, kadangi nėra pateikęs Centro išduoto dokumento dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo. Dėl Centro vilkinimo priimti sprendimą turėjęs rengti apeliaciją, skundus, prašymus, dalyvauti Komisijos posėdyje (tai pareikalavo daug pastangų ir laiko, apribojo galimybę naudotis atostogomis), negalėjęs kokybiškai pailsėti, nukentėjo jo asmeninis gyvenimas. Centro vilkinimas užkirto jam kelią stoti į teisės krypties magistrantūros studijas Mykolo Riomerio universitete. Centras apribojo jam galimybę pasirinkti darbą bei tolimesnes studijas pagal įgytą aukštąjį teisinį išsilavinimą (kvalifikaciją) Lietuvos Respublikoje, nors Latvijos Respublikoje jam jokių apribojimų nėra. Centro veiksmai, apelianto teigimu, diskriminuoja jį bei riboja teisę laisvai pasirinkti darbą pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Apeliantas nurodo prašęs priteisti iš atsakovo 162 920 Lt, o ne 126 920 Lt, kaip nurodoma teismo sprendime (liko neišspręsta dėl 36000 Lt priteisimo). Apelianto manymu, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, turėjo priimti sprendimą grąžinti jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, nes jo skundas patenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia pareiškėjo kvalifikaciją vertinti skubos tvarka atsisakęs pagrįstai ir teisėtai. Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 60 2.1.1 punkte nurodyta, jog Centras yra institucija, vykdanti užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Pažymi, jog Vertinimo nuostatų 10 punkte nurodyta kokie dokumentai turi būti pateikti siekiant užsienyje įgytos kvalifikacijos, suteikiančios teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo, o 10 punkto 6 papunktyje įtvirtinta Centro teisė reikalauti iš pareiškėjų papildomų dokumentų. Apie reikalingus Centrui pateikti dokumentus pareiškėjas buvo informuotas 2007 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 4-973. Prašytų pateikti studijų dalykų aprašų pareiškėjas nepateikė. Todėl, vadovaujantis Vertinimo nuostatų 13 punktu, Centras pareiškėjo kvalifikacijos negalėjo vertinti skubos tvarka.

Pasak atsakovo, vadovaudamasis Centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 patvirtinto Papildomų dokumentų aprašo (jis įgyvendina Vertinimo nuostatų 10.6 punktą) 1 punktu, 2005 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-992 patvirtintų Centro nuostatų (toliau – Centro nuostatai) 1 punktu, jis teisėtai ir pagrįstai įgyvendino teisę reikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų - studijų dalykų aprašų (šie dokumentai neabejotinai vertintini kaip teikiantys informaciją apie studijų programos turinį ir struktūrą, studijų programos uždavinius, tikslus, studijuojamų dalykų turinį (temas, potemes, kitus struktūrinius vienetus), reikalavimus akademiniam personalui, literatūros sąrašą ir kt., yra reikalingi atlikti lyginamąją kvalifikacijų analizę pagal Vertinimo nuostatų 11 punkte įtvirtintą kriterijų - studijų turinį - reikalingi, siekiant nustatyti, ar Tarptautinės Baltijos akademijos vykdoma teisės krypties studijų programa iš esmės nesiskiria nuo universitetinių pagrindinių teisės krypties studijų Lietuvoje vykdomų studijų programų). Atsakovas pakartojo atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, kad būtinumą reikalauti iš pareiškėjo studijų dalykų aprašų nulėmė eilė reikšmingų aplinkybių (Latvijos Respublikos studijų kokybės vertinimo centro 2007 m. kovo 15 d. raštu pateikta informacija, jog Latvijos švietimo ir mokslo ministerija niekuomet nėra išdavusi licencijos Tarptautinės Baltijos akademijos veiklai Lietuvoje, o šios Akademijos išduoti diplomai nepriklauso Latvijos Respublikos aukštojo mokslo sistemai; pareiškėjas 2007 m. balandžio 20 d. klausimyne nurodė, kad konsultacijos ir paskaitos vyko Vilniuje; 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1043 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras panaikino 2004 m. gegužės 6 d. Tarptautinės Baltijos akademijos leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje). Atsakovas teigia, jog siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją, kurią jis nurodo įgijęs Akademijoje, buvo būtina gauti pareiškėjo studijuotų dalykų aprašus. Šių dokumentų buvo pareikalauta ir atsižvelgiant į Akademijos veiklos vykdymą Lietuvoje bei Latvijoje, neturint vietos kompetentingų institucijų išduotų licencijų.

Dėl pareiškėjo pareigos pateikti informaciją, reikalingą jo kvalifikacijos vertinimui ir pripažinimui, atsakovas, remdamasis Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Vertinimo nuostatų 10 punktu, pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, jog pareiga pateikti vertinimui reikalingus dokumentus tenka pačiam pareiškėjui. Aukštoji mokykla taip pat turi pareigą teikti informaciją apie suteiktą kvalifikaciją. Atsakovas pažymi, kad Trišalė sutartis (kaip ir Lisabonos konvencija) nenustato automatinio kvalifikacijų pripažinimo (2 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad Baltijos valstybės pripažins viena kitos aukštojo mokslo kvalifikacijas, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai skirtumai). Centras ne tik turi teisę, bet ir privalo atlikti lyginamąjį aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Reikalaudamas iš pareiškėjo papildomų dokumentų (studijų dalykų aprašų), Centras veikė laikydamasis tarptautiniuose teisės aktuose – Lisabonos konvencijoje, Trišalėje sutartyje, taip pat nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atsakovo teigimu, tiek tarptautiniai (Lisabonos konvencija, Trišalė sutartis), tiek nacionaliniai teisės aktai (Vertinimo nuostatai, Papildomų dokumentų aprašas) įtvirtina pareiškėjo pareigą Centrui pateikti dokumentus, pagal kuriuos vertinama jo užsienyje įgyta kvalifikacija. Nors pirmiau minėti teisės aktai nustato pareiškėjo pareigą pateikti dokumentus, tačiau Centras, siekdamas padėti pareiškėjui, 2007 m. balandžio 23 d. raštu Nr.4-1091 kreipėsi į Akademiją dėl studijų dalykų aprašų. 2007 m. gegužės 22 d. raštu gautas neigiamas atsakymas.

Atsakovas pažymi, jog Centre yra įgyvendinamas „vieno langelio" principas (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktas), t.y. pareiškėjo prašymas dėl kvalifikacijos vertinimo ir kiti dokumentai buvo priimti vienoje darbo vietoje, ten buvo ir atsakyta į visus pareiškėjo klausimus, o Tarptautinė Baltijos akademija nėra nei Centro padaliniu, nei viešojo administravimo subjektu, jos atžvilgiu negalioja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir „vieno langelio" principas nėra taikomas.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, atsakovo manymu, taip pat netenkintinas, kadangi nebuvo teisės aktų numatyta tvarka nustatyti Centro neteisėti veiksmai ar neveikimas (pagal Viešojo administravimo įstatymą preziumuojama, kad viešojo administravimo veiksmai yra teisėti, kol teismo tvarka nenustatyta kitaip). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis realiai patyrė žalą ir ją nulėmė neteisėti Centro veiksmai. Neįrodžius civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų, teismas, atsakovo manymu, motyvuotai netenkino pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Tai, kad teismo sprendime įrašyta, jog atmestinas pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 126 920 Lt neturtinės žalos (vietoj pareiškėjo reikalautų 162 920 Lt), laikytinas rašymo apsirikimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimo Nr.2007/05-4R-153 panaikinimo, taip pat Komisija, priimdama šį sprendimą, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, remiantis byloje esančiais įrodymais priėmė motyvuotus, pagrįstus ir teisėtus sprendimus ir juos naikinti remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją skubos tvarka pareiškėjui nepateikus Centro prašomo dokumento - studijų dalykų aprašų.

1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Lisabonos konvencija) nustato, kad aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų kitoje šalyje, vertinimą ir pripažinimą atlieka šalies, kurioje siekiama pripažinimo, kompetentingos institucijos (Konvencijos I skyriaus I.1 straipsnis, II-VIII skyriai). Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 1998 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.VIII-891 „Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo“ 2 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta paskirti instituciją Konvencijos nuostatų įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lisabonos konvencijos, 1998 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.VIII-891 2 straipsnio bei Aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2005 m. sausio 28 d. nutarimo Nr.60 antruoju punktu Studijų kokybės vertinimo centrą paskyrė institucija, vykdančia užsienyje įgytų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą, taip pat Europos nacionalinių akademinio mobilumo ir pripažinimo informacijos centrų tinklo (ENIC) nariu (Nutarimo 2.1.1 ir 2.1.2 punktai, o Švietimo ir mokslo ministeriją - institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą (Nutarimo 2.2 punktas).

Lisabonos konvencijos II skyriaus 3 straipsnis nustato, kad šalys turi teisę suteikti kvalifikacijų pripažinimui palankesnes sąlygas pagal pasirašytas ar ateityje pasirašytinas sutartis. Konvencijos VI.5 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena šalis gali užsienio mokslo institucijų suteiktų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą savo teritorijoje sąlygoti specifiniais nacionalinės teisės reikalavimais ar specifiniais susitarimais, sudarytais su šalimis, kuriose yra kvalifikacijas suteikusių institucijų. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgdamos į Lisabonos konvencijos nuostatas, siekdamos stiprinti bendrą Baltijos šalių švietimo erdvę ir skatinti akademinį pripažinimą, 2000 m. vasario 18 d. pasirašė sutartį dėl „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“ (Lietuvos Respublikos Seimo ši Sutartis ratifikuota 2000 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. IX-75). Trišalėje sutartyje aptartas įvairaus lygio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo supaprastintas režimas, tačiau dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo šios Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis principas, kad Valstybės pripažins viena kitos aukštojo mokslo kvalifikacijas, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai kvalifikacijų skirtumai. Šis principas į Trišalę sutartį perkeltas iš Lisabonos konvencijos IV.1 straipsnio. Trišalė sutartis išlygų iš jos 2 straipsnyje įtvirtinto pagrindinio principo ar savaiminio aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo (neatliekant asmens kvalifikacijų vertinimo) nenumato. Vadinasi, Trišalės sutarties Šalies, kurioje siekiama (šiuo atveju - Lietuvos Respublikos) kitoje šios Sutarties Šalyje (šiuo atveju- Latvijos Respublikoje) įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo, kompetentinga institucija (šiuo atveju - atsakovas) turi atlikti lyginamąjį aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą bendra teisės aktais nustatyta tvarka ir nustatyti, ar nėra esminių skirtumų.

Kaip matyti iš Lisabonos konvencijos (Konvencijos I.1 straipsnis, III,IV skyriai) ir su jos įgyvendinimu susijusių teisės aktų (Trišalės sutarties 1 straipsnis, Vertinimo nuostatų 5,6,8,11-15, 21-23 punktai) užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas ir užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas yra du savarankiški etapai. Lisabonos konvencija (I.1 straipsnis) ir Trišalė sutartis (1 straipsnis) apibrėžia, kad kvalifikacijos vertinimas - kompetentingos institucijos raštu nustatyta užsienyje asmens įgytos kvalifikacijos vertė. Užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas atliekamas tik po to, kai kompetentinga institucija atlieka kvalifikacijos vertinimą ir priima atitinkamą sprendimą.

Lisabonos konvencijos VI.1 straipsnio ir Trišalės sutarties 2 straipsnio nuostatos, kad šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo, perkeltos į Vertinimo nuostatų 2 punktą, numatantį, kad pripažįstama, jog užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje, jeigu vadovaujantis kvalifikacijos vertinimu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyti minėtą kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje. Pagal Lisabonos konvenciją kiekviena šalis gali pati nustatyti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo metodiką bei kriterijus, kurie turi būti aiškūs, nuoseklūs ir patikimi (Konvencijos III.2 straipsnis). Pagal Vertinimo nuostatų 5 punktą, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas – šių Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienio įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Vertinimo nuostatų 11 punktas numato, kad Studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad vertinimą, ar yra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir Lietuvoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos, Centras turi atlikti išnagrinėjęs atitinkamus dokumentus pagal Vertinimo nuostatų 5 ir 11 punktuose nurodytus kriterijus. Vertinimo nuostatų 13 punktas nustato, kad vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų šių Nuostatų 10 punkte, pateikimo dienos. Šis terminas Studijų kokybės vertinimo centro vadovo sprendimu gali būti pratęsiamas (tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams), jeigu trūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją. Pareiškėjo pageidavimu vertinimas Studijų kokybės vertinimo centro vadovo sprendimu gali būti atliktas skubos tvarka (per 5 darbo dienas), jeigu netrūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją. Nustatymas, ar pareiškėjui pateikus paraišką dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir atitinkamus dokumentus, netrūksta informacijos pradėti vertinimą, įeina į vertinimą atlikti teisės aktais įgaliotos institucijos (šiuo atveju – atsakovo) kompetenciją.

Vertinimo nuostatų 10.1-10.5 punktuose nurodytas sąrašas dokumentų, kuriuos pareiškėjas ar jo įgaliotas atstovas turi pateikti Centrui dėl kvalifikacijos vertinimo ir/ar pripažinimo: paraiška; išsilavinimo dokumentas ir jo priedas (-ai); asmens tapatybę liudijantis dokumentas (įgaliotas asmuo papildomai pateikia nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą); dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėta valstybės rinkliava už kvalifikacijos vertinimą. Šiuose Vertinimo nuostatų punktuose nurodytas dokumentų (Nuostatuose nurodytais atvejais gali būti pateiktos nustatyta tvarka patvirtintos dokumentų kopijos) sąrašas nelaikytinas baigtiniu. Vertinimo nuostatų 10.6 punkte numatyta, kad pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikia kitus papildomus dokumentus vertinimą ir (ar) pripažinimą vykdančios institucijos nurodymu. Kolegija pažymi, kad Vertinimo nuostatų 10.6 punktas aiškintinas sistemiškai su Lisabonos konvencijos VI.I straipsnio, Trišalės sutarties 2 straipsnio nuostatomis, pagal kurias kompetentinga nacionalinė institucija turi nustatyti, ar nėra esminių skirtumų tarp aukštojo mokslo kvalifikacijos, kuri įgyta užsienyje, ir aukštojo mokslo kvalifikacijos, kuri suteikiama šalyje, kurios prašoma pripažinti užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat su Lisabonos konvencijos nuostata, kad kiekviena šalis gali pati nustatyti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo metodiką bei kriterijus, kurie turi būti aiškūs, nuoseklūs ir patikimi (Konvencijos III.2 straipsnis). Be paminėtų teisės normų, Vertinimo nuostatų 10.6 punktas aiškintinas kartu su šių Nuostatų 11 punkto normomis, nustatančiomis, kad kompetentinga atlikti vertinimą nacionalinė institucija (šiuo atveju – atsakovas) pagal atitinkamus kriterijus atlikdama lyginamąją analizę turi nustatyti, ar nėra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir atitinkamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikoje, taip pat su Vertinimo nuostatų 2.1.1 punkte bei Centro nuostatų 14.1 punkte įtvirtinta šios institucijos pareiga tinkamai vykdyti jai pavestą kvalifikacijų vertinimo funkciją. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas galima daryti išvadą, kad remdamasis Vertinimo nuostatų 10.6 punktu Centras turi teisę reikalauti iš pareiškėjo ar jo įgalioto atstovo papildomų dokumentų, tačiau tik tokių, kurie Centrui yra būtini užsienyje įgytos kvalifikacijos lyginamajai analizei pagal šių Nuostatų 5 ir 11 punktuose paminėtus kriterijus atlikti. Studijų kokybės vertinimo centro direktorius, detalizuodamas Vertinimo nuostatų 10.6 punktą, 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.1-74 patvirtinto Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašą ir jų pateikimo tvarkos aprašą. Papildomų dokumentų apraše (1.1-1.13 punktuose) nurodyta kokių papildomų dokumentų Centras turi teisę pareikalauti iš pareiškėjo, siekiančio užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos įvertinimo, tarp jų - baigtos studijų programos turinį ir struktūrą patvirtinančių dokumentų (Papildomų dokumentų aprašo 1.3 punktas). Nagrinėjamam ginčui aktualus dokumentai – studijų dalykų aprašai priskirtini Papildomų dokumentų aprašo 1.3 punkte paminėtiems studijų programos turinį ir struktūrą atskleidžiantiems dokumentams ir yra reikšmingi atliekant lyginamąją analizę pagal Vertinimo nuostatų 11 punkte nurodytą vertinimo kriterijų – studijų turinį. Studijų dalykų aprašai yra atitinkamo tipo mokymo įstaigos patvirtinti dokumentai, kuriuose nurodomas studijų dalyko pavadinimas, aprašoma studijų apimtis, tikslai, turinys, reikalavimai akademiniam personalui, literatūros sąrašas, studijų būdai, studentų atsiskaitymo formos. Remiantis šiais argumentais, apelianto motyvai, kad jo pateiktas diplomo priedėlis buvo pakankamas dokumentas jo užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, o studijų dalykų aprašai nėra susiję su kvalifikacijos vertinimu, laikytini nepagrįstais. Diplomo priede yra tik dalis lyginamajam vertinimui reikalingos informacijos (duomenys apie suteiktą kvalifikaciją, studijuotų dalykų pavadinimai, nurodomas kreditų skaičius, įvertinimas), tačiau neatsispinti studijų turinys, struktūra.

Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjui 2007 m. balandžio 12 d. pateikus prašymus dėl užsienyje (Tarptautinėje Baltijos akademijoje, Latvijos Respublikoje) įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo, Centras nustatė, jog vertinimui pradėti trūksta kai kurių dokumentų, tarp jų – studijų dalykų aprašų, patvirtintų diplomą pareiškėjui išdavusios aukštosios mokyklos. Papildomų dokumentų aprašo 2 punktas nustato, kad šiame apraše nurodytų dokumentų pareikalavimui pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui išsiunčiamas raštas, kuriame nurodoma, kokie konkretūs dokumentai turi būti pateikti Centrui. Pagal Aprašo 3 punktą, jei pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo neturi galimybės pateikti šiame apraše nurodytų dokumentų, jis raštu apie tai turi pranešti Centrui, nurodydamas dokumentų nepateikimo priežastis, o Centras sprendžia, ar galima pradėti vertinimo procesą pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui nepateikus reikalaujamų dokumentų. To paties Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui nepateikus šio aprašo 1.1–1.12 punktuose nurodytų dokumentų ir raštu nepaaiškinus jų nepateikimo priežasčių per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas Centro raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kvalifikacija nevertinama. Kaip matyti iš 2007 m. balandžio 16 d. rašto Nr.4-973, atsakovas informavo pareiškėją apie trūkstamus vertinimui atlikti dokumentus ir pasiūlė juos pateikti (tarp jų – studijų dalykų aprašus), išaiškino nepateikimo pasekmes (Vertinimo nuostatų 13 punktas, Papildomų dokumentų aprašo 4 punktas), informavo apie Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareiškėjo atsakomybę už adekvačios informacijos pateikimą. 2007 m. balandžio 23 d. prašymu pareiškėjas prašė atsakovą vertinti jo užsienyje įgytą kvalifikaciją skubos tvarka, paaiškindamas, kad studijų aprašus pateikti negali (jų neturi), o studijų dalykai yra matomi iš jo pateikto diplomo Nr.2132 priedo. Pareiškėjui nepateikus studijų aprašų, atsakovas, vadovaudamasis Vertinimo nuostatų 13 punktu, 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr.4-1342 atlikti vertinimą skubos tvarka atsisakė, paaiškindamas, kad terminas kvalifikacijos vertinimas bus pradėtas gavus visus vertinimui reikalingus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas ir Komisija padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjui nepateikus visų vertinimui reikalingų dokumentų, Centras negalėjo atlikti pareiškėjo užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo skubos tvarka, nes tai prieštarautų Vertinimo nuostatų 13 punktui.

Apeliaciniame skunde nurodytas Centro direktoriaus 2006 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. l-29 „Dėl studijų programos aprašo nuostatų patvirtinimo" sprendžiant nagrinėjamą ginčą netaikytinas, kadangi jis užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo klausimų nereglamentuoja. Kaip matyti iš šio teisės akto, jis priimtas vadovaujantis Aukštųjų mokyklų steigimo ir leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1153 „Dėl aukštųjų mokyklų steigimo ir leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarkos patvirtinimo“, 20.2, 28.5, 34.2, 40.2 punktais. Šio teisės akto paskirtis - reglamentuoti studijų programos aprašo sandarą ir formą, kai šis aprašas yra sudėtinė dalis paraiškos steigti valstybinę aukštąją mokyklą, gauti leidimą vykdyti studijas nevalstybinei aukštajai mokyklai, vykdyti studijas užsienio aukštųjų mokyklų filialuose bei vykdyti studijas pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, taip pat papildyti leidimą vykdyti studijas nauja studijų kryptimi, pakopa arba studijų rūšimi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 28 d. nutarimo Nr.60 2.2 punktu Švietimo ir mokslo ministerija paskirta institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą ir turi teisę savo kompetencijos ribose priimti teisės aktus dėl šios funkcijos vykdymo. Paraiškos dėl kvalifikacijos vertinimo ir dėl kvalifikacijos pripažinimo bei visi Vertinimo nuostatų 10.6 punkte nurodyti dokumentai pateikiami Centrui, kuris atlieka vertinimo funkciją, po to visus dokumentus kartu su priimtu sprendimu dėl vertinimo perduoda kvalifikacijos pripažinimą atliekančiai institucijai – Švietimo ir mokslo ministerijai. Apelianto nurodytu teisės aktu - Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-787 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. ISAK-1040 "Dėl papildomų dokumentų, pateiktinų užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimui arba pripažinimui, nustatymo" pakeitimo", minėta institucija, vadovaudamasi Vertinimo nuostatų 10.6 punktu, sureglamentavo į kokią kalbą turi būti išverstas Centrui pateikiamas užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas ir jo priedas, jeigu šie dokumentai išrašyti ne lietuvių, rusų ar anglų kalba. Taigi, Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. ISAK-787 ir Centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 1-74 „Dėl kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašo ir jų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" yra viešojo administravimo subjektų vykdant jų kompetencijai priskirtas funkcijas priimti teisės aktai. Jie nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žiniose“ ir abu detalizuoja Vertinimo nuostatų 10.6 punktą. Teisėjų kolegija taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pradėti bylą dėl norminio administracinio akto (Centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 1-74 1 punkto) teisėtumo pagrindo nenustatė.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo prašymo vertinti kvalifikaciją pateikimo metu (2007 m. balandžio 23 d.) galiojusių Centro nuostatų (patvirtintų Švietimo ir mokslo ministerijos 2005 m. birželio 1 d. aktu Nr.ĮSAK-992) 10.6 punkte kalbama apie Centro funkcijas teikti informaciją, o ne apie teisę reikalauti dokumentų, yra teisingas, tačiau šiam ginčui tai jokios reikšmės neturi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek Centro dokumentuose (2007 m. balandžio 16 d. raštas Nr.4-973, 2007 m. gegužės 23 d. raštas Nr.4-1342), tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime taikomą teisės aktą sutrumpintai vadinant Nuostatais ir remiantis jo 10.6 punktu, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 10.6 punktu, kuriame kalbama apie Centro teisę reikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų, o ne Studijų kokybės vertinimo nuostatų, patvirtintų Švietimo ir mokslo ministerijos 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.ĮSAK-992, tuo pačiu numeriu (10.6) pažymėtu punktu.

Lisabonos konvencijos III.3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Pirmiausia atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui, kuris geranoriškai pateiks tokią informaciją“. Pagal šios Konvencijos III.3 straipsnio 3 dalį, „Nepaisydamos pareiškėjo atsakomybės, institucijos, suteikusios svarstomas kvalifikacijas, bus įpareigotos besikreipiančiojo prašymu ir neperžengdamos priimtinų ribų pateikti tinkamą informaciją kvalifikacijų savininkui, institucijai ar šalies, kurioje siekiama pripažinimo, kompetentingai valdžios institucijai“. Pagal minėtas Lisabonos konvencijos nuostatas, visos informacijos kvalifikacijos vertinimą atliekančiai institucijai pateikimu turi pasirūpinti pats pareiškėjas. Konvencija neįpareigoja šalies, kurioje kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo siekiama, kompetentingas institucijas kreiptis į užsienio valstybės, suteikusios aukštojo mokslo kvalifikaciją, instituciją dėl atitinkamos informacijos suteikimo, tačiau jeigu yra kreipiamasi, kvalifikaciją suteikusi instituciją tokią informaciją turi pateikti. Pagal Vertinimo nuostatus, dokumentus dėl kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo Centrui turi pateikti pareiškėjas (Nuostatų 10 punktas). Atsakovas pateikė įrodymus, kad siekdamas padėti pareiškėjui pasinaudoti teise į užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos įvertinimą ir pripažinimą Lietuvos Respublikoje, 2007 m. balandžio 23 d. raštu Nr.4-1091 Centras kreipėsi Baltijos tarptautinę akademiją dėl studijų dalykų aprašų, o Akademijai šiuos aprašus pateikti atsisakius (2007 m. gegužės 22 d. raštas Nr.356/V), Centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (2007 m. gegužės 22 d. raštas Nr.4-1357), kad ji tarpininkautų dėl studijų dalykų aprašų gavimo iš Akademijos tarpininkaujant Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas į Akademiją dėl studijų aprašų pateikimo kreipėsi tą pačią dieną, kai gavo pareiškėjo 2007 m. balandžio 23 d. prašymą dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo skubos tvarka ir jo rašytinį paaiškinimą, kad jis studijų aprašų pateikti negali (Papildomų dokumentų aprašo 3 punktas), o 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr.4-1342 priėmė gavusi Akademijos neigiamą atsakymą ir paprašiusi Švietimo ir mokslo ministerijos pagalbos gauti šiuos dokumentus (1 t., b.l.86-87, 93-99). Minėta bylos medžiaga paneigia apelianto argumentus, kad atsakovas dėl jo įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo sudarė dirbtines kliūtis ar vilkino pareiškėjo užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo veiksmuose vilkinimo atlikti pareiškėjo įgytos užsienyje kvalifikacijos vertinimą nėra, vertinti pareiškėjo kvalifikaciją skubos tvarka atsakovas atsisakė pagrįstai. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad Tarptautinė Baltijos akademija informaciją Centrui dėl programos „Teisė“ pateikė 2007 m. gruodžio 29 d., o šios programos dalykų aprašymus - 2008 metų balandžio 2 d. (2 t., b.l.4-9).

Konvencijos VIII skyriuje įtvirtintos nuostatos, kad kiekviena šalis pateiks pakankamai informacijos apie bet kurią instituciją, priklausančią savo aukštojo mokslo sistemai, ar apie bet kurią programą, dėstomą šiose institucijose, kad kitų šalių kompetentingos institucijos galėtų spręsti, ar kvalifikacijų, suteikiamų šiose institucijose, kokybė pateisina jų pripažinimą šalyje, kurioje jo siekiama. Trišalės sutarties 12 straipsniu šios Sutarties šalių akademinio pripažinimo informaciniai centrai, vykdantys Nacionalinių akademinio pripažinimo informacinių centrų (ENIC/TARIC centrai) funkcijas, teiks ENIC/TARIC centrams kitose Šalyse informaciją apie švietimo sistemą ir kvalifikacijas, suteikiamas atitinkamoje Valstybėje, teiks ir reguliariai atnaujins informaciją apie Valstybės pripažįstamas aukštojo mokslo institucijas bei studijų programas savo Valstybėje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ENIC/TARIC centrai dėl Tarptautinės Baltijos akademijos studijų programų ir veiklos informacija keitėsi. 2007 m. kovo 15 d. Latvijos Respublikos studijų kokybės vertinimo centras pateikė Lietuvos Respublikos studijų kokybės vertinimo centrui informaciją apie tai, kad Tarptautinės Baltijos Akademijos dvi studijų programos buvo pripažintos tinkamos vykdyti tik vienoje Lietuvos mokymo įstaigoje (Klaipėdoje). Informavo, kad Latvijos švietimo ir mokslo ministerija niekada nėra išdavusi licencijos Tarptautinės Baltijos akademijos (anksčiau buvo vadinama Baltijos rusų institutu) veiklai Lietuvoje, o šios Akademijos išduoti diplomai nepriklauso Latvijos Respublikos aukštojo mokslo sistemai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2005 m. birželio 7 d. Nr. įsakymu ISAK-1043 „Dėl leidimo vykdyti studijas panaikinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 542 „Dėl leidimo vykdyti studijas galiojimo panaikinimo“ ir Leidimų vykdyti studijas išdavimo ir registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-15, 25 punktu: 1) panaikino leidimą, išduotą 2004 m. gegužės 6 d. viešajai švietimo įstaigai „Tarptautinė Baltijos akademija“ (buveinės adresas: Žėručio g. 4, Vilnius) vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto, įregistruoto Piedrujas gatvė 3, Rygoje, Latvijos Respublikoje, studijų programas; 2) pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. ISAK-689 „Dėl leidimo viešajai švietimo įstaigai „Tarptautinė Baltijos akademija“ vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla patikslinimo ir išdavimo“; 3) nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 2 d. (Žin., 2005, Nr.74-2691). Pareiškėjas 2007 m. balandžio 20 d. raštu pateikdamas Centrui informaciją apie studijų Akademijoje įgyvendinimo vietą, nurodė, kad konsultacijos, paskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius darbus, įskaitos ir egzaminai Vilniuje, Žėručio g. (numeris nenurodytas) vyko ir 2003 m. lapkričio bei 2004 m. vasario mėnesiais, t.y. iki Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. Nr. įsakyme ISAK-1043 nurodytų leidimų išdavimo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai nusprendė, kad siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją, kurią jis nurodė įgijęs Akademijoje, siekiant nustatyti, ar Tarptautinės Baltijos akademijos vykdoma teisės krypties studijų programa iš esmės nesiskiria nuo universitetinių pagrindinių teisės krypties studijų Lietuvoje vykdomų studijų programų, buvo reikalingi pareiškėjo studijuotų dalykų aprašai, o nesant šių dokumentų nebuvo galimybės atlikti vertinimą skubos tvarka.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija, įvertinusi surinktus įrodymus ir vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, padarė teisingą išvadą, jog atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo skubos tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Remiantis 2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala turi būti vertinama kaip materialinė kompensacija už patirtą moralinę žalą dėl neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo galimybė numatyta Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje, kuris įtvirtina viešojo administravimo subjektų atsakomybę: viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos padarymu, tačiau neturtinės žalos atlyginimas negalimas, jei nenustatomos pirmiau minėtos viešosios atsakomybės trys sąlygos.

Pirmiau minėta, kad Centro veiksmai atsisakant vertinti pareiškėjo užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją skubos tvarka buvo teisėti, vilkinimo nenustatyta. Pažymėtina, kad apelianto argumentus, jog atsakovas vilkino jo įgytos užsienyje kvalifikacijos vertinimą, sudarė dirbtines kliūtis, paneigia atsakovo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo prašymo atlikti kvalifikacijos vertinimą skubos tvarka gavimo dieną (2007 m. balandžio 23 d.), Centras nedelsdamas ėmėsi pareiškėjui palankių veiksmų – pateikė užklausą Tarptautinei Baltijos akademijai dėl trūkstamų atlikti kvalifikacijos vertinimą dokumentų (studijų programų aprašų) pateikimo, o gavęs neigiamą atsakymą, 2007 m. gegužės 22 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, pranešdamas apie tai, jog Tarptautinei Baltijos akademijai atsisakius pateikti studijų dalykų aprašus, negali atlikti šioje Akademijoje įgytų kvalifikacijų vertinimo, ir prašydamas kreiptis į Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, tokiu būdu tarpininkaujant dėl studijų programų aprašų iš Tarptautinės Baltijos akademijos gavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Kolegija pažymi, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ir antrąja viešosios atsakomybės atsiradimo sąlyga - žalos padarymo faktu. Apeliantas žalos fakto taip pat neįrodė. Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ne kiekviena Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta galimos neturtinės žalos pasireiškimo forma gali būti traktuojama kaip neturtinė žala, teismo vertinama pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 konstatavo, kad: „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-797/2005 konstatavo, kad tik tuomet, kai bylos faktinės aplinkybės, jų vertinimui taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies taisykles, leidžia konstatuoti įprastų (sprendžiant gyvenimiškas situacijas objektyviai neišvengiamų) išgyvenimų ribos peržengimą, yra pagrindas pripažinti, jog padaryta neturtinė žala, vertintina pinigais.

Pasak apelianto, jo nurodytą 162 920 Lt neturtinę žalą sudaro tariamai negautos pajamos. Kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos tariamai jo negautos pajamos yra iliuzinės, susietos su daugybe į ateitį nukreiptų sąlyginių aplinkybių (jei Centras būtų atlikęs pareiškėjo užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimą skubos tvarka ir priėmęs jam palankų sprendimą; jei pripažinus užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją dalyvaudamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskelbtame konkurse būtų buvęs priimtas į atitinkamas pareigas su didesniu negu gauna šiuo metu atlyginimu ir dirbęs šiose pareigose iki pensijos). Asmens realiai negautos pajamos dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, jei tokie nustatomi, atitinkamais atvejais gali būti pagrindas teismui spręsti dėl galimai atsiradusios turtinės žalos atlyginimo. Emocinis diskomfortas, didelis nerimas, reputacijos pablogėjimas, gero vardo praradimas, autoriteto sumenkinimas, - abstraktūs, faktiniais duomenimis nepatvirtinti apelianto teiginiai, todėl Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, taip pat atsižvelgus į pirmiau minėtą teismų praktiką, negali būti pripažįstami neturtinė žalą, teismo vertinama pinigais. Kreipimasis į teismą yra įprastas demokratinėje visuomenėje teisių gynimo būdas, įtvirtintas Konstitucijoje, todėl nelaikytina, kad kreipimosi į teismą faktas ginant tikrai ar tariamai pažeistą savo teisę sukelia neturtinę žalą. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją įvertinti skubos tvarka, ar jis nevilkino tokį vertinimą atlikti. Atsakovui atsisakius vertinimą atlikti skubos tvarka (Vertinimo nuostatų 13 punktas), atsakovas nesuvaržė pareiškėjo galimybės siekti užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo bendra tvarka. 2007 m. gegužės 23 d. rašte Nr.4-1324 atsakovas pareiškėjui paaiškino, kad jo įgytos kvalifikacijos vertinimas bus pradėtas pareiškėjui pateikus visus vertinimui reikalingus dokumentus. Apeliantas neneigia, kad jis pats nesiėmė jokių veiksmų dėl Centro nurodytų jo kvalifikacijos vertinimui reikalingų dokumentų (studijų dalykų aprašų) iš Akademijos gavimo ir pateikimo atsakovui (Lisabonos konvencijos III.3 straipsnio 2 dalis, Vertinimo nuostatų 10 punktas, Papildomų dokumentų aprašo 1.3 punktas). Atsižvelgus į šias aplinkybes, apelianto argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių tęsti studijas, siekti aukštesnių pareigų tarnyboje pagal įgytą kvalifikaciją sužlugdymo taip pat negali būti pripažinti pagrįstais ir sukėlusiais jam neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai. Tai, kad teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pabaigoje įrašyta, jog atmestas pareiškėjo prašymas dėl 126 920 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ne 162 920 Lt, ko prašė pareiškėjas ir kas yra nurodyta teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, vertintina kaip rašymo apsirikimas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies priešpaskutinės pastraipos argumentų yra visiškai aišku, kad teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė visiškai.

Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėVaida UrmonaitėSkirgailė Žalimienė