- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2-430-1112/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01068-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Aistis Damulevičius, Regina Bertašienė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. S. dėl netesybų priteisimo bei pagal atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui A. P. dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovo A. P. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės R. S. 30 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas A. P. ir atsakovė R. S. 2023 m. sausio 20 d. sudarė Preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė R. S. įsipareigojo parduoti ieškovui A. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė parduoti ir pirkti sklypą už 100 000 Eur. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas A. P. sumokės 10 000 Eur avansą už sklypą. Ieškovas sumokėjo 10 000 Eur, pinigus pervesdamas R. S. Sutartyje nebuvo nurodytas pagrindinės (notarinės) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas, nustatant konkrečia datą pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl terminas pagrindinei (notarinei) sutarčiai sudaryti nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 3 dalyje. Praėjus vieneriems metams nuo preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. nuo 2023 m. sausio 20 d., atsakovė jokia forma nepakvietė ieškovo sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo - pardavimo sutartį, nes tik atsakovė kaip pardavėja turėjo inicijuoti pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą. Akcentuotina, kad tik atsakovė galėjo inicijuoti pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą, nes atsakovė įsipareigojo gauti statybos leidimą kaip sąlygą pagrindinės sutarties sudarymui (Preliminarios sutarties 5.2 punktas), tačiau statybos leidimas ieškovui per vienerius metus nuo Preliminarios sutarties sutarties sudarymo taip ir nebuvo pateiktas. Nurodė, kad šiame punkte nurodytas 30 dienų laikotarpis tiesiog tik detalizuoja tikslų laiką, kada sudaroma pagrindinė notarinė sutartis po pranešimo apie statybos leidimą gavimo dienos, tačiau tai tuo pačiu reiškia, kad visam pagrindinės sutarties sudarymo sandoriui buvo taikomas įstatymo nustatytas 1 metų terminas. Preliminariosios sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei dėl bet kokių priežasčių pardavėjas (atsakovė) neparduotų turto (sklypo), ar sutartis nustotų galioti, įskaitant visus sutartyje nurodytus pardavėjo (atsakovės) kaltės atvejus, pardavėjas (atsakovė) privalo sumokėti 30 000 Eur baudą pirkėjui (ieškovui). 2024 m. vasario 19 d. ieškovas parašė el. laišką atsakovei (el. adresas: (duomenys neskelbtini),) apie tai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta ir A. P. pareikalavo sumokėti sutartyje numatytą baudą t. y. 30 000 Eur, bei grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė, atsakydama į ieškovo laišką, pasiūlė paskaityti CK nuostatas ir Preliminariosios sutarties 5.2 punktą. Vėliau ginčo šalys apsikeitė keliais laiškais, tačiau nei viename iš laiškų atsakovė nenurodė, kad yra gavusi statybos leidimą. Atsakovė 2024 m. kovo 15 d. grąžino 10 000 Eur avansą ieškovui, tačiau 30 000 Eur baudos nesumokėjo. Remiantis atsakovės pozicija laikytina, kad statybos leidimas gali būti gautas bet kada, pvz. per 10 metų, ir tik po to per 30 dienų būtų sudaroma pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis. Natūralu, kad tokia pozicija yra neteisinga ir nelogiška, nes pirkėjo tikslas yra kuo greičiau nusipirkti daiktą, o nelaukti neapibrėžtą laiko tarpą kol įvyks sandorio sąlyga (gaunamas statybos leidimas). Šalys nenurodė konkrečios datos sudaryti pagrindinę sutartį, nes nusprendė, kad 1 metų terminas yra pakankamas gauti statybos leidimui, ir tik gavus statybos leidimą pagrindinę sutartį sudaryti reikėjo per 30 dienų. Atsakovė neįvykdė Preliminariosios sutarties per metus laiko, t. y. negavo statybos leidimo ir dėl to nesudarė pagrindinės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, ir tai buvo padaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovui 30 000 Eur baudą. Preliminariosios sutarties 9 punktu susitarė dėl baudos sumokėjimo pirkėjui (ieškovui), jei pardavėjas (atsakovė) neparduotų sklypo, ar sutartis nustotų galioti (šiuo atveju sutartis ir nebegalioja dėl praleisto 1 metų termino pagrindinei sutarčiai sudaryti). Atsakovės nesąžiningumą ir nenorą parduoti sklypą ieškovui iliustruoja faktas, kad dar nepasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui (sutartis pasirašyta 2023 m. sausio 20 d.), atsakovė 2023 m. gruodžio 11 d. portale aruodas.lt patalpino skelbimą apie parduodamą sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė sudarė Preliminariąją sutartį. Vykdydamas Preliminariosios sutarties 5.1 punkto sąlygas, ieškovas į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą sumokėjo 10 000 Eur avansą. Sutarties 5.2 punkte buvo išdėstyta ir detalizuota pagrindinės sutarties sudarymo tvarka, nustatant šalių turimus atlikti veiksmus ir terminus. Vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė R. S. atliko visas reikiamas statybos leidimo derinimo procedūras ir veiksmus. Statybos leidimas buvo gautas 2024 m. balandžio 16 d. Nelaukęs, kol atsakovė pabaigs įvykdyti sutartyje numatytus veiksmus, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki faktinio statybą leidžiančio dokumento išavimo, ieškovas A. P. 2024 m. vasario 19 d. el. laišku pareikalavo atsakovės grąžinti jo sumokėtą avansą ir 30 000 Eur netesybas. Nurodė, kad šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 30 dienų nuo pranešimo apie statybos leidimo/dokumento, leidžiančio vykdyti gyvenamosios paskirties statinio statybą žemės sklype gavimą dienos. Iš nurodytos Preliminariosios sutarties sąlygos matyti, kad šalys pagrindinės sutarties sudarymo terminą susiejo ne su konkrečiai apibrėžta data, tačiau su atitinkamais šalių veiksmais. Sutarties turinys su ieškovu buvo derintas daug kartų, visos sąlygos aptartos ir susitartos, ieškovas sutartį prieš pasirašydamas perskaitė ne vieną, o kelis kartus. Sutartyje šalys labai detaliai ir aiškiai aptarė visas esmines sutarties sąlygas, konkrečiai įvardijo pagrindinės sutarties sudarymo terminą – per 30 dienų nuo pranešimo apie statybos leidimo gavimą dienos. Atsakovė jokiu būdu ir jokia forma neįsipareigojo reikalingą dokumentą gauti per metus laiko, kadangi sutarties sudarymo metu buvo sunku net prognozuoti, kada būtų galima tikėtis statybos leidimo gavimo. Šiuo atveju ne atsakovė, o ieškovas pažeidė Preliminariosios sutarties nuostatas, 2024 m. vasario 19 d. pareiškęs, kad sklypo nebepirks ir pareikalavęs grąžinti jo sumokėtus pinigus. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad portale aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas dėl žemės sklypo pardavimo neturi jokios teisinės reikšmės ir niekaip neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
Šalies argumentai
Atsakovė R. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovą A. P. grąžinti atsakovei R. S. 10 000 Eur avansą, priteisti iš ieškovo A. P. atsakovės R. S. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš ieškovo A. P. atsakovės R. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sulaukęs avanso grąžinimo, ieškovas pareiškė teismui ieškinį dėl 30 000 Eur netesybų (baudos) priteisimo. Atsižvelgiant į nesąžiningus ieškovo A. P. veiksmus, į tai, kad Preliminarioji sutartis buvo nutraukta ne atsakovės, o būtent ieškovo iniciatyva, atsakovė reiškia reikalavimą dėl 10 000 avanso grąžinimo. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės (jo pareiškimo apie tai, kad jis nebeketina vykdyti sutarties) ir būtent ieškovo veiksmai ikisutartinių santykių metu neatitinka sąžiningumo principo reikalavimų. Atsakovės valia parduoti nekilnojamąjį turtą buvo aiški ir nekito nuo pat sutarties sudarymo momento. Ji sąžiningai vykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Statybos leidimas buvo gautas 2024 m. balandžio 16 d., todėl terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigėsi 2024 m. gegužės 16 d., tačiau sutartis buvo nutraukta 2024 m. vasario 19 d. ieškovo iniciatyva, jo rašytiniu pranešimu. Preliminariosios sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pirkėjas dėl bet kokių priežasčių nepirktų turto, pirkėjo sumokėtas 10 000 Eur avansas lieka pardavėjui.
Atsiliepimas
Ieškovas A. P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad visiškai nesutinka su priešieškiniu. Nurodo, kad būtent atsakovė buvo nesąžininga vykdant Preliminariąją sutartį. Atsakovės nesąžiningumą įrodo jos kartu su priešieškiniu pateiktas teismui 2023 m. vasario 20 d. el. laiškas. Susirašinėjimo metu ieškovas paprašė pateikti leidimą, tačiau atsakovė nepateikė įrodymo, kad ji informavo ieškovą apie paruoštą statybos leidimą ir kad pagrindinė sklypo pirkimo - pardavimo sutartis galėtų būti sudaryta. Apie statybos leidimo egzistavimą ieškovas sužinojo tik gavęs atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė, informuodama ieškovą apie neva galimybę sudaryti sandorį, akivaizdžiai melavo ieškovui. Ieškovui paprašius pateikti leidimą, atsakovė jokia forma nebeatsakė, tuomet ieškovas suprato, kad atsakovė meluoja apie jos turimą statybos leidimą, bei papildomai įvertinus, kad apskritai atsakovė praleido 1 metų terminą pagrindinei sutarčiai įvykdyti, Preliminarioji sutartis tapo nebegaliojančia, todėl ieškovė ir privalėjo grąžinti avansą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovas nesutinka, kad ginčo atveju prievolės atsiradimo terminas sietinas su atidedamosios sąlygos atsiradimu. Ieškovas laikosi pozicijos, kad Preliminariojoje sutartyje nebuvo nurodytas pagrindinės (notarinės) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas, nustatant konkrečia datą pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl terminas pagrindinei (notarinei) sutarčiai sudaryti nustatytinas pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį. Nurodė, kad buvo detalizuotas laikas, per kurį nuo statybos leidimo gavimo turėjo būti sudaryta pagrindinė sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau tai tuo pačiu reiškia, kad visam pagrindinės sutarties sudarymo sandoriui buvo taikomas įstatymo nustatytas 1 metų terminas. Šalys ir nenurodė konkrečios datos sudaryti pagrindinę sutartį, nes nusprendė, kad 1 metų terminas yra pakankamas gauti statybos leidimui, ir tik gavus statybos leidimą pagrindinę sutartį sudaryti reikėjo per 30 dienų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su dublike išdėstytais argumentais nesutinka ir nurodė, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu nei ieškovas, nei atsakovė negalėjo žinoti ir konkrečiai įvardinti statybą leidžiančio dokumento gavimo datos, todėl aiškiai išreiškė valią sudaryti sandorį dėl žemės pirkimo-pardavimo su atidedamąja sąlyga. Neįtikėtina, kad šalys sutartyje detaliai aptarusios visas sutarties vykdymo sąlygas, sąmoningai neįvardijo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tiek ieškovas, tiek atsakovė žinojo, jog statybos leidimo išdavimo procedūros gali užtrukti, jų įvykdymas priklausė ne tik nuo atsakovės veiksmų, todėl ieškovo sutarties sąlygų aiškinimas yra neteisingas ir klaidinantis teismą. Sudarydama sutartį atsakovė turėjo tikslą kuo greičiau parduoti jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ir gauti už tai pinigus, o ieškovas siekė šį sklypą įsigyti, tačiau su sąlygą, kad atsakovė gaus statybos leidimą/dokumentą, leidžiantį vykdyti gyvenamosios paskirties statinio statybą nurodytame žemės sklype. Šis susitarimas neabejotinai laikytinas sąlyginiu sandoriu su atidedamąja sąlyga ir privalomą susitarimo sąlygų vykdymą įvykus jame nurodytai aplinkybei. Ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. nurodė, kad sutartis grubiai pažeista, laiku negautas leidimas. Sklypas, kuris buvo rezervuotas, buvo toliau pardavinėjamas. Giminaičio paprašė paskambinti pagal skelbimą, pardavėjai toliau pardavinėjo sklypą, tik už daug didesnę kainą, t. y. 140 000 Eur. Išgirdus, kad sklypas parduodamas su leidimu, susisiekė el. paštu su pardavėjais nurodydamas, kad jie pažeidė sutarties sąlygas, pardavinėja kitiems asmenims sklypą ir sako tą patį, ką sakė prieš 13 mėnesių jiems. Mano, kad sklypas pardavinėjamas daug didesne kaina buvo apsidraudžiant, kad reikės susimokėti baudą. Leidimai laiku gauti nebuvo, pats skambindavo kas mėnesį ir klausdavo, ar leidimas jau yra. Pardavėjas galvodamas, kad sutartis neterminuota, pardavinėjo sklypą kitiems asmenims, tai tik įrodo pardavėjo nesąžiningumą. Sutartis sudaryta pardavėjo prašymu, kai buvo susisiekta dėl sklypo pardavimo. Minėjo, kad sklypas parduodamas su leidimu, nurodė, kad 2-3 mėnesių laikotarpyje projektuotojas pateiks leidimą. Advokatas sudarė sutartį, nurodė 2-3 mėnesių laikotarpį, bet pardavėjas paprašė šiuos punktus su terminais išbraukti. Galutinis susitarimas, kad per metus gaus leidimą, pardavėjas sutiko ir patvirtino. Terminas nenurodytas, nes neprivaloma. Ieškojo sklypo naujos statybos būstui, nes savo būstą pardavė. Planas buvo Palangoje pastatyti nekilnojamojo turto būstą investicijai. Paskambinus domėjosi, ar tikrai yra leidimas ir nekils problemų, nes patys gyvena ne Lietuvoje ir tvarkymas dokumentų sukeltų nepatogumų. Pats pardavėjas ne kartą rašė projektuotojui dėl pagreitinimo, nes jį spaudžia terminai. Pardavėjas puikiai suprato, kad yra terminai. Telefonu daug kartų skundėsi jam, kad neišeina padaryti ir siūlymų buvo kitų. Konkrečiai bendravo su R. ir D. Dėl preliminarios sutarties parengimo sąlygų daugiau buvo bendrauta su D., nei su ja pačia. Terminą aptarė su R. ir D. Rašė el. laišką, klausė, ar gavo leidimą, nes terminas jau baigėsi, buvo gautas atsakymas, kad nėra leidimo. Kitą laišką parašė, kad pažeista sutartis. Sutarties nuostatas rengė advokatas Aistis, visos nuostatos aptartos su pardavėju. Sutartis buvo pasirašyta pardavėjo, jis nepasirašė ant sutarties, nes nereikėjo. Nėra tikras dėl to, kas jam atrašinėjo el. paštu. Baudos dydį pasiūlė jo atstovas remdamasis teisine praktika, kad jei po 12 mėnesių leidimas negautas, nukentėjusi pusė, t. y. jis, nebegalėtų už tokią kainą įsigyti kito sklypo. Įsigijo kitą turtą Palangoje prieš 4-5 mėnesius, pastatą su daline apdaila. Sutartį raštu sudarytą matė, pats perdavė ją pardavėjai. Terminas sutartyje nebuvo nurodytas, pardavėjas paprašė išbraukti iš Sutarties nurodytą 3 mėnesių terminą, 12 mėnesių terminas aptartas telefonu kalbant su R. tėčiu. Tai įrodo pateikti susirašinėjimai. Artėjant termino pabaigai R. tėtis telefonu pasiūlė patiems tvarkytis dėl leidimo gavimo. Niekas neinformavo, kad leidimas gautas. Su projektuotojais nebendravo, el. paštu tik buvo R. tėtis pridėjęs susirašinėjimą, kuriame prašoma greičiau tvarkyti projektą, nes terminai spaudžia.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad įgaliojimo teise visus su pardavimu susijusius reikalus vykdė jos tėtis V. D., savininkė ji. Ieškovas maišo, kad bendravo su ja, bendravo su jos mama, nes ji pati niekada jo nėra mačiusi, nerašė niekada jokio el. laiško. Pati tuo metu laukėsi vaiko ir visus įgaliojimus perdavė tėčiui. Nežino, kas buvo tartasi, jai buvo pristatyta tik sutartis, kurią ji pasirašė. Davė leidimą tėčiui parduoti, pasitikėjo tėčiu, jis sprendė visus klausimus dėl leidimo, pati nesidomėjo ir nesirūpino. Telefono numeris, kurio galas (duomenys neskelbtini), yra jos mamos A. D. Atsiradus ginčui buvo tik pasitarimas su tėvais dėl avanso grąžinimo. Nurodė, kad el. paštas (duomenys neskelbtini), yra ne jos, o kas rašinėjo negali patvirtinti. Asmeniškai jokiame informavime nedalyvavo.
Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. sausio pradžioje jam paskambino iš Palangos nekilnojamojo turto agentūros ir pasakė, kad yra klientas, kuris nori pirkti žemę, turi 80 000 Eur, jis atsakė, kad už tokią sumą neparduos. Nurodė, kad parduotu už 100 000 Eur, 20 000 Eur pasiūlė išsimokėti per metus. Paskambino pirkėjas P., susiderino, jis sutiko su jo siūlomomis sąlygomis. Ieškovas nurodė, kad jo draugas advokatas parengs sutartį, jis sutiko. Atsiuntus jam sutartį nesutiko su punktu, kad per pusę metų turi gauti leidimą. Jis turi praktikos su leidimu išdavimu Palangoje ir žino, kad trukti gali ir kelis metus viskas. P. nurodė, kad jei neišbraukia šito punkto ir nurodo konkretų terminą sutartyje, jis neparduos. Ieškovas jam nurodė, kad 30 000 Eur nurodyta, kad neparduotų jis kitiems. Sutarė, kad per mėnesį pasirašys pagrindinę sutartį, kai bus leidimas. P. nurodė, kad lauks, kiek reikės. Viską, ką darydavo, jis visada informuodavo. Skambindavo jam į airišką mobilaus telefono numerį, su advokatu nebendravo, tik su ieškovu. Paprašė pasirašyti jo abi sutartis ir atsiųsti registruotu paštu. Avansą pervesti delsė gal savaitę. Ieškovas derino projektą su G. Sausio mėnesį prieš išvykstant iš Lietuvos skambino P., nes buvo perteklinis reikalavimas iš ESO prie elektros skydinės padaryti „rozetę“ su skaitikliu vykstančioms statyboms. Paskambino P. pasiūlė jam susimokėti, buvo išreikštas nepasitenkinimas, tada nujautė, kad pirkimo gali ir nebūti. Jį susirado kaimynas dėl tvoros, įsikalbėjo, kad kaimynas pirko už 140 000 Eur, šalia kitas kaimynas už 120 000 Eur. Informavo P., kad ketina pasitikrinti rinką, bet kai gaus leidimą pasirašys. Iki šiol sklypo nėra pardavęs, jokios apgaulės iš jo pusės nėra. Buvo stiprus žodinis susitarimas: jokių terminų. Žmona pakėlė ragelį, skambino kažkoks interesantas, atsakė, kad turi, nes jautė, kad už mėnesio ar dviejų jau bus. Po to niekas neskambino jam, neklausė ar atsisako parduoti sklypą, nei ieškovas, nei jo atstovas. Turėjo ir skambučių, ir pirkėjų, bet savo įsipareigojimus įvykdė, sklypo jis nepardavė. Vasario 19 d. ieškovas pareiškė, kad jis turi jam sumokėti 10 000 Eur ir 30 000 Eur baudą. Suprato, kad čia atsisakymas, pasitarė su šeima ir nusprendė grąžinti 10 000 Eur. Leidimas gautas balandžio mėnesį, ieškovo nebeinformavo, nes buvo jam grąžinę 10 000 Eur. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), naudojosi jis. Sutarties poreikis atsirado iš pirkėjo pusės, nes jis pasakė, kad turi gerą draugą, kuris paruoš, jis sutiko. Paruoštoje sutartyje, kas jam netiko, jis išbraukė, ieškovas su tuo sutiko. Žodžiu buvo suderinta, kad jokių terminų, ieškovas sutiko, nurodė, kad lauks, kiek reikės. Sutartyje nebuvo termino nurodyta. Pats asmeniškai visiems projektams, leidimams išleido 13 000 Eur. Nežinojo, kad po preliminariosios sutarties sudarymo, pagrindinė sutartis turi būti sudaroma per metus. Su jokiais terminais nesutiko nuo pat pradžių. Bendravimas su ieškovu baigėsi vasario mėnesį. Prieš sklypo pardavimą buvo atlikęs ne vieną turto pardavimą, teisminių ginčų nėra turėjęs. Nesikonsultavo su teisininkais, nes ieškovas garantavo, kad bus sudaryta gera sutartis. Neaiškumus jis pataisė, nepatiko jam 30 000 Eur bauda, bet jis neketino pažeisti sutarties, todėl sutiko. Skype visada buvo įdėta pardavimo lenta, kuri suderinta su savivaldybe. Ieškovas niekada neprašė jos pašalinti. Sklypas buvo rezervuotas ieškovui. Sausio mėnesį informavo ieškovą, kad bus atliekamas tyrimas dėl pardavimo.
Ieškovo atstovas advokatas Aistis Damulevičius papildomai pažymėjo, kad byloje pagrindinis ginčas kilo dėl to, kaip šalys suprato sutarties sąlygas. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo, kaip tai numato įstatymas. Jei reiktų laukti neapibrėžtą laiką statybos leidimo, joks pirkėjas nesudarytų tokio sandorio. Esant sutartiniam santykiam, esant sutartyje nurodytom baudom, atsiranda rizika ir atsakovė galėjo eiti pas teisininkus konsultuotis ir apsidrausti nuo rizikų. Įstatymas nenumato, kad šalis, kuri nesikonsultavo su teisininku, yra atleidžiama nuo atsakomybės. Ieškinį prašo tenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo iš atsakovės.
Atsakovės atstovė advokatė Regina Bertašienė papildomai pažymėjo, kad svarbiausias uždavinys yra Preliminariosios sutarties 5.2 punkto išaiškinimas. Neįmanoma nustatyti datos, kai nėra statybos leidimo. Sutarties tekstą ruošė ieškovo atstovas – teisininkas. Su sąlygomis, kad pagrindinei pirkimo - pardavimo sutarčiai nustatomas terminas, pardavėjas nesutiko, buvo išbraukta, pirkėjas su tuo sutiko. Žodžiu buvo sutarta, kad neįmanoma nustatyti statybos leidimo gavimo termino. Laikas buvo numatytas, bet nebuvo konkrečiai apibrėžtas. Nebuvo jokio vilkinimo iš atsakovės pusės, projektas buvo ruošiamas. Avansas grąžintas ieškovo reikalavimu ir buvo aišku, kad nebesiekiama sudaryti pagrindinės sutarties. Bauda nemokama, nes pardavėjas nelaikė, kad jis pažeidė sutarties sąlygas. Leidimas gautas praėjus mėnesiui laiko po avanso grąžinimo. Prašo ieškinį atmesti, atsakovo reikalavimus patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. P. (toliau – ir Pirkėjas) ir atsakovė R. S. (toliau – ir Pardavėja) 2023 m. sausio 20 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 100 000 Eur parduoti, o ieškovas – nupirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vykdydamas Preliminariosios sutarties 5.1 punktą, sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į bendrą turto pardavimo kainą.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei R. S. Atsakovė R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visus įgaliojimus vykdyti nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą buvo perdavusi savo tėvui V. D., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atsakingas už šio žemės sklypo pardavimą. Į bylą pateiktas 2019 m. sausio 16 d. įgaliojimas A. D. ir V. D. atstovauti R. S. (buvusi pavardė – D.).
Preliminariosios sutarties 5.2 punkte išdėstytas šalių susitarimas, kad pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma per 30 dienų, kai Pardavėjas el. paštu: (duomenys neskelbtini), ir SMS žinute telefonu (duomenys neskelbtini), praneša Pirkėjui, kad Pardavėjas gavo statybos leidimą/dokumentą leidžiantį vykdyti gyvenamosios paskirties statinio statybą žemės sklype.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, 2024 m. balandžio 16 d. buvo gautas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, (duomenys neskelbtini).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, 2024 m. vasario 19 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, kad pasibaigus sutarties terminui buvo pažeistos sutarties sąlygos ir prašė sumokėti netesybas bei grąžinti avansą.
Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovė 2024 m. kovo 15 d. grąžino ieškovui 10 000 Eur avansą.
Dėl ieškinio reikalavimo
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl Preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimo. Ieškovas nurodo, kad atsakovė pažeidė Preliminariosios sutarties nuostatas, nesudarydama pagrindinės sutarties per vienerių metų terminą nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, ir ieškiniu prašo iš atsakovės R. S. priteisti netesybas pagal Preliminariosios sutarties 9 punktą.
Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo jame aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Iš preliminariosios sutarties atsiranda prievolė sudaryti kitą sutartį, šios prievolės nevykdymas, t. y. nepagrįstas vengimas ar nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, yra preliminariosios sutarties pažeidimas; tokiais atvejais nukentėjusios šalies interesai ginami atlyginant jai nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Teismas šiuo atveju pažymi, kad terminu yra laikomas apibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis).
Į bylą pateikta 2023 m. sausio 20 d. Preliminarioji sutartis, kuri pasirašyta tik atsakovės. Nors teismui pateikto sutarties egzemplioriaus nėra pasirašęs Pirkėjas, tačiau iš byloje pateiktų duomenų apie ikisutartinius santykius, šalių faktinį sutarties vykdymą ir tai, kad sutartį parengė ir pateikė Pirkėjas, vertintina, kad susitarimas tarp šalių buvo sudarytas ir vykdytinas. Ginčo šalių sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, dėl to teismas daro išvadą, kad 2023 m. sausio 20 d. bylos šalys susitarė ateityje sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį remiantis CK 6.165 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis.
Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024).
Pagal Preliminariosios sutarties 5.2 punktą, pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma per 30 dienų, kai pardavėjas praneša pirkėjui, kad pardavėjas gavo statybos leidimą/dokumentą leidžiantį vykdyti gyvenamosios paskirties statinio statybą žemės sklype. Preliminariosios sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei dėl bet kokių priežasčių pardavėjas (atsakovė) neparduotų turto (sklypo), ar Sutartis nustotų galioti, įskaitant visus Sutartyje nurodytus pardavėjo (atsakovės) kaltės atvejus, pardavėjas (atsakovė) privalo sumokėti 30 000 Eur baudą pirkėjui (ieškovui).
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašant Preliminariąją sutartį su atsakovu tarėsi dėl 12 mėnesių termino ir atsakovas žinojo apie terminą, nurodė, kad tai patvirtina pateikti susirašinėjimai. Atsakovės įgaliotas atstovas V. D., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad nebuvo tartasi dėl konkretaus termino, nes nebuvo žinoma, per kiek laiko bus gautas statybos leidimas, su konkrečiu terminu jis nesutiko, sutarties nuostatas, kurios numatė terminą, jis išbraukė.
Į bylą pateiktas preliminarios sutarties projektas su pastabomis ir išbraukymais. Iš pataisymų matyti, kad nuostatos, kurios numatė terminą, per kurį turėtų būti gaunamas statybos leidimas, buvo atsakovės įgalioto asmens išbrauktos ir tai patvirtina atsakovės įgalioto atstovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus.
Į bylą pateikti įrodymai, kad 2022 m. gegužės 4 d. tarp R. D. ir UAB „ZET GROUP“ buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis dėl statinio projekto ir leidimo gyvenamosios paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbams. Iš byloje pateiktų duomenų ir paaiškinimų nustatyta, kad UAB „ZET GROUP“ 2023 m. balandžio 12 d. pradėtas nemokumo procesas. Iš statybos leidime nurodytų duomenų matyti, kad statinio projektą ir leidimą statybai gavo kitas projektuotojas UAB „EFI Projektai“.
Ieškovas, teikdamas paaiškinimus dėl termino suderinimo, nurodė, kad atsakovės atstovo žinojimą apie terminą patvirtina pateikti įrodymai. Nors teismas įpareigojo ieškovą pateikti į bylą visą turimą susirašinėjimą sutarties vykdymo metu, tačiau ieškovas įrodymų į bylą nepateikė. Teismas pažymi, kad į bylą pateikti tik šalių susirašinėjimai, kurių pradžia buvo pirkėjo el. laiškas pardavėjui 2024 m. vasario 19 d. 11.09 val., kuriuo informavo pardavėją apie termino pabaigą ir prašė sumokėti baudą bei grąžinti avansą.
Teismo vertinimu, aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kilus ginčui dėl sutarties vykdymo. Iš byloje pateikto 2024 m. vasario 19 d. susirašinėjimo darytina išvada, kad atsakovės atstovas nelaikė, kad pažeidė kokį nors terminą ir vertino, kad terminas susietas su statybos leidimo gavimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad suėjus metų terminui dėl sutarties vykdymo, termino pratęsimo ar jos galiojimo pasibaigimo nei viena iš sutarties šalių viena į kitą nesikreipė. Iš byloje pateiktų įrodymų bei ieškovo pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad dėl sutartinių santykių pabaigos pagal Preliminariosios sutarties 5.2 punktą ieškovas kreipėsi tik atsiradus aplinkybėms, kurios ieškovui sukėlė abejonių atsakovės (jos atstovų) sąžiningumu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, pripažintina, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris turi įvykti, t. y. statybos leidimo gyvenamojo namo statybai gavimas, ir šiuo atveju negali būti laikoma, kad terminas nebuvo nustatytas. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sutartimi ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias preliminarioji sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys). Be to, byloje nėra ginčo, kad Preliminariosios sutarties sąlygas parengė ieškovo atstovas. Byloje kilo ginčas, nes Preliminariosios sutarties sąlygos sutarties šalių buvo skirtingai suprastos, todėl neaiškios ar dviprasmiškos sąlygos aiškinamos ją parengusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ieškovo išreikšta pozicija dėl sutarties pažeidimo ir jo reikalavimų bei grąžintas ieškovo sumokėtas avansas leido atsakovei vertinti, kad sutartiniai santykiai pasibaigė ir ieškovas nebeketina vykdyti sutarties, todėl gavus statybos leidimą ieškovo neinformavimas apie statybos leidimo gavimą ir galimybę sudaryti pagrindinę sutartį negali būti laikomas Preliminariosios sutarties pažeidimu.
Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
Pripažinus, kad šiuo atveju atsakovė nepažeidė Preliminariojoje sutartyje numatyto termino, taip pat nenustatyta, kad pažeidė kitas Preliminariosios sutarties sąlygas, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinės atsakomybės dėl neįvykdytos Preliminariosios sutarties. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų ir priteisti ieškovui iš atsakovės 30 000 Eur baudą.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės naudai iš ieškovo priteisti 10 000 Eur avansą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės ir būtent ieškovo veiksmai ikisutartinių santykių metu neatitinka sąžiningumo principo reikalavimų.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, prasidėjus šalių ginčui, 2024 m. kovo 15 d. grąžino ieškovui 10 000 Eur avansą.
Preliminariosios sutarties 5.5 punkte numatyta, kad avansą per 7 dienas pardavėjas grąžina pirkėjui nuo tada, kai įvyksta sutarties 5.3 punkte numatyta sąlyga dėl leidimo statyti mažesnio ploto namą nei numatyta pateiktame pirkėjui statinio projekte. Kiti avanso grąžinimo atvejai sutartyje nenumatyti.
Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Teismo vertinimu, avanso priteisimas šiuo atveju būtų civilinės atsakomybės taikymas pirkėjui ir tam turi būti nustatytas civilinės atsakomybės sąlygos.
Iš byloje pateiktų duomenų darytina išvada, kad Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl šalių skirtingo sutarties sąlygų supratimo bei kilusio nepasitikėjimo. Be to, byloje iškilo šalių bendravimo ir bendradarbiavimo problemų, kurios neleido šalims pašalinti atsiradusio nepasitikėjimo ir kitu būdu išspręsti kilusį ginčą.
CK 6.200 straipsnyje įtvirtintas šalių bendradarbiavimo principas reiškia, kad abi šalys turėjo veikti sąžiningai ir siekti pagrindinės sutarties sudarymo. Į bylą ieškovas pateikė įrodymus (skelbimas, vaizdo įrašas), kad Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė ar jos įgalioti atstovai turtą, dėl kurio susitarta Preliminariojoje sutartyje, viešai siūlė parduoti, taip pat potencialiems pirkėjams teikė klaidingą informaciją apie statybos leidimą, nors statybos leidimas dar nebuvo gautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad viena iš sutarties šalių nuolat gyvena ne Lietuvoje, teismas vertina, kad ieškovui galėjo kilti įtarimų dėl atsakovės ir jos atstovų veiksmų sąžiningumo ir abejonių dėl sutarties įvykdymo ateityje. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir kilus ginčui pardavėjas nepateikė pirkėjui aiškios informacijos apie sutarties vykdymą ir statybos leidimo gavimą. Pardavėjo teikiama informacija apie galimybę sudaryti sutartį „nors rytoj“ ir nepateikimas informacijos apie statybos leidimo išdavimo proceso eigą, nelaikytinas tinkamu bendradarbiavimu vykdant sutartį. Iš pateiktų duomenų ir paaiškinimų galima daryti išvadą, kad viso Preliminariosios sutarties vykdymo metu ieškovui nebuvo teikiama pakankamai informacijos apie statybos leidimo derinimo eigą ir galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, planuojamą terminą, kad nekiltų pasitikėjimo kita sutarties šalimi problemų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovas būtų nesąžiningai vengęs ar atsisakęs vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat kad jis nebeturėjo suinteresuotumo vykdyti sutartį. Be to, pažymėtina, kad kilus ginčui atsakovė ir jos atstovai neįžvelgė šiuo atveju ieškovo kaltės ir nematė pagrindo taikyti ieškovui atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ir grąžino avansą Pirkėjui.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad šioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad Preliminarioji sutartis buvo nevykdoma tik dėl ieškovo kaltės ir taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Teismo vertinimu, civilinės atsakomybės taikymas ieškovui šiuo atveju neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė reikalavimas priteisti iš ieškovo avansą netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 676 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį.
Ieškovas patyrė 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovė patyrė 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į procese pateiktų procesinių dokumentų kiekį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į byloje kilusių klausimų sudėtingumą, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir neviršija rekomenduojamų dydžių.
Atsižvelgiant į ginčo esminius klausimus, į proceso eigą ir tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai buvo atmesti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viena iš kitos nepriteistinos.
Šioje byloje valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,93 Eur), neviršija 8,00 Eur, todėl jos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija aktuali nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.