Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1040-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-05Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
1-1040-791/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12720-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
R. I.
Nukentėjusysis
I. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1040-791/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12720-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant prokurorei N. K.,kaltinamajam R. I., jo gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajai I. S.,nukentėjusiosios atstovui advokatui A. V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, susituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. I. 2019 m. kovo 28 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai I. S. į kairės pusės veido sritį, taip mušdamas nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis R. I. 2019 m. kovo 28 d. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje sugadino svetimą turtą - tyčia paėmė iš I. S. rankų jai priklausantį mobilųjį telefoną „Huawei Mate 20 Pro“ ir jį tyčia metė ant pavėsinės stogelio, tokiais veiksmais padarė I. S. 232 eurų turtinę žalą dėl sugadinto telefono ekrano.

Kaltinamasis R. I. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pas G. S. dirbo remonto darbus, G. S. liko skolingas jam pinigų. Nesutarimai su kaimynu G. S. prasidėjo dvi trys savaitės iki šio įvykio. Įvykio dieną jis važiavo pro šalį, matė kaimyną dirbantį garaže. Garažo durys buvo uždarytos. Jis sustojo prie sodybos, išlipo iš mašinos ir nuėjo prie garažo. Koja bakstelėjo į metalines garažo duris. Iš garažo išėjo G. S., tarp jų įvyko konfliktas. Prieš tai jis buvo parduotuvėje „Lankava“, kurioje pardavėjai klausinėjo, ką jis tokio yra padaręs, kadangi G. S. gąsdina gamtos apsaugos ir vaiko teisių pareigūnais. Konflikto metu jis pradėjo aiškintis, kodėl G. S. nesumoka jam pinigų už atliktus darbus. G. S. pradėjo gąsdinti įvairiomis instancijomis. Jų konfliktas truko apie 5 - 6 minutes. G. S. liepė jam išeiti iš teritorijos. Tuomet atėjo G. S. žmona, prasidėjo konfliktas su ja. G. S. stovėjo priekyje ir mobiliuoju telefonu filmavo. Nukentėjusioji stovėjo šalia jo, liepė jam išeiti iš teritorijos. Jis tuo metu stovėjo prie vartų kampo. G. S. stovėjo iš galo ir su telefonu filmavo, o žmona stovėjo iš priekio, G. S. stovėjo už žmonos per penkis ar šešis metrus. Nukentėjusioji rankose laikė telefoną, buvo jį atkišusi, sakė, kad turi filmuotos medžiagos, kad jo žentas muša anūkus. Tuomet jis telefoną gražiai paėmė iš jos rankų ir jį uždėjo ant pavėsinės stogelio. Telefoną iš nukentėjusiosios rankų ištraukė, kad ji nefilmuotų. Telefono nemetė, o gražiai jį padėjo ant stogelio. Stogelis buvo maždaug šešių metrų atstumu nuo jo. Priėjęs stogelį pasiekė ranka. Ant stogelio krašto padėjo telefoną. Dėl šio veiksmo jis negalėjo sudužti. Pirmos apklausos metu nukentėjusioji nereiškė jokių pretenzijų dėl telefono sugadinimo. Pretenziją dėl telefono pareiškė praėjus keturiems mėnesiams po įvykio. I. S. atėjusi klausė, ko aš atėjau. Jis atsakė, kad atėjo dėl skolos ir dėl to, kad jį (duomenys neskelbtini) šmeižia. Konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Jokio smūgio nukentėjusiajai jis nesudavė. Galėjo pasikarščiuoti, kai aiškinosi santykius, tačiau smūgio nesudavė. Jį provokavo. G. S. minėjo apie tai, kad neva jis buvo žadėjęs G. S. sumušti plaktuku. Visaip jį G. S. terorizavo. Telefoną paėmė, kad nefilmuotų. G. S. taip pat filmavo, bet jo telefono nepaėmė. Tai įvyko spontaniškai. Nuo tos vietos, kur paėmė telefoną, iki pavėsinės, kur padėjo telefoną, buvo apie 5 – 6 metrus. Paėmęs telefoną, įėjo į (duomenys neskelbtini) sodybos teritoriją, paėjo apie 5 – 6 metrus ir telefoną padėjo ant stogelio maždaug 30 cm nuo krašto. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Stogelis buvo uždengtas plėvele, medinis karkasas ir užtempta kondensacinė plėvelė, išilgai yra lentos sudėtos. Stogelio aukštis apie du metrai. Pasistiebė ir uždėjo telefoną. Po įvykio nematė, ar telefono ekranas buvo įtrūkęs. Matė, kaip nukentėjusioji nusiėmė telefoną, tuo momentu apie sugadinimą nieko nesakė. Pripažįsta, kad konfliktas nebūtų įvykęs, jeigu nebūtų pradėjęs aiškintis santykius. Po šio įvykio nukentėjusiosios nematė, su ja nebendravo. V. B. yra kaimynas, santykiai normalūs. Po šio įvykio nuėjo pas V. B., nusinešė butelį degtinės ir kartu išgėrė. Būnant pas V. B., jis kvietė policijos pareigūnus, kadangi G. S. sakė, kad jis iš mašinos išimdinėja butelius ir juos deda prie tvoros. Norėjo, kad policija įrodytų, kad buteliai priklauso G. S.. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad kaltinamasis R. I. yra jų kaimynas. Šioje gyvenamojoje vietoje ji gyvena apie pusantrų metų laiko. Jo vyro G. S. ir kaltinamojo santykiai yra konfliktiški. Vyras sakė, kad konfliktai prasidėjo nuo namo pastatymo. Buvo kažkoks konfliktas dėl elektros. Pati jokių konfliktų su kaltinamuoju iki įvykio dienos neturėjo. Šių metų kovo 28 dieną apie trečią valandą dienos ji buvo namuose. Pro virtuvės langą pastebėjo R. I. jų kieme, prie garažo. Jis blaškėsi, rėkavo. Suprato, kad reikia išeiti į lauką ir pažiūrėti. Einant, ji matė, kaip R. I. iš automobilio bagažinės traukia butelius nuo alaus ir deda juos prie įvažiavimo vartų. Savo automobilį buvo pasistatęs šalia jų valdos vartų. R. I. šaukė, kad jie šiukšlina, todėl jis iškvies gamtos apsaugą. Iš R. I. elgesio, suprato, kad jis yra neblaivus, todėl geriau nekonfliktuoti. Klausė jo, kodėl taip elgiasi. Tačiau jis neklausė ir toliau darė savo. Po to pro vartus atėjo į kiemą, toliau konfliktavo, daužė garažo duris. Garaže su staklėmis dirbo jos vyras. Iš pradžių su kaltinamuoju kieme ji buvo viena. Kaltinamasis buvo agresyvus, piktas, ją vadino įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Ji pasakė, kad nufilmuos telefonu. Kaltinamasis blaškėsi po visą teritoriją. Konfliktas vyko jų teritorijoje, už vartų. Kai pasakė, kad jį nufilmuos, tuomet jis bandė atimti telefoną iš jos rankų. Tačiau jam nepavyko, tuomet jis trenkė jai per veidą. Po šio smūgio ji pasimetė, tuomet jis griebė iš rankų jos telefoną ir greitu žingsniu nuėjęs prie stogelio, telefoną užmetė ant stogo. Po smūgio pajuto skausmą, deginimą. Jai sudavė į kairę veido sritį. Smūgis buvo gana stiprus. Ji labai išsigando, pasimetė, atsitraukė nuo kaltinamojo, kadangi jo elgesys buvo neprognozuojamas. Kažkuriuo momentu į lauką išėjo jos vyras. Vyras sakė, kad išėjo į lauką, kaip pro garažo langą pamatė smūgį. Jau buvo praėję apie dešimt minučių laiko. Vyras pradėjo kaltinamąjį raminti. Visaip bandė išvengti fizinio kontakto su kaltinamuoju. R. I. blaškėsi po kiemą, metė kopėčias, stvėrė kastuvą, juo vaikėsi jos vyrą. Visas konfliktas truko apie 30 – 40 minučių. Sakė, kad iškvies policiją, prašė R. I. išeiti iš kiemo. Sakė, kad iškvies policiją, kadangi jis atvažiavo būdamas neblaivus. Tuomet R. I. išsikvietė kaimyną, kuris nuvairavo jo automobilį, o R. I. išėjo pėsčias namo. Ji V. B. pamatė jau po įvykio. Jai žinoma, kad tą dieną R. I. gėrė su kaimynu, kadangi R. I. iškvietė policiją ir nurodė to kaimyno adresą. Pareigūnai sakė, kad jis norėjo iškviesti jiems gamtos apsaugos pareigūnus, bet iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė ne tą adresą. Kai ji nusiėmė telefoną nuo stogelio, iš karto pastebėjo, kad telefonas sugadintas, įskilęs telefono dangtelis. Iš pradžių dėl sugadinto telefono pretenzijų nereiškė, kadangi atsižvelgė į kaltinamojo finansinę padėtį. Galvojo, kad kaimynas atsiprašys. Tačiau po šio įvykio savo atžvilgiu susilaukdavo įvairių grasinimų, įžeidinėjimų, necenzūrinių žodžių. Pradėjo bijoti išeiti į lauką. Taip elgdavosi, kai R. I. būdavo neblaivus. Jis su savo žentu buvo įsiveržę į jų namus, užpuolė jos vyrą, atėmė telefoną. Dėl šio įvykio vyksta tyrimas. Todėl pakeitė savo nuomonę ir nutarė pareikšti pretenziją dėl sugadinto telefono. Telefonui padaryta žala buvo įvertinta sekančią dieną po įvykio. Dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, deginimą, spengimą, buvo paraudusi kairė veido pusė. Paraudimas buvo iki kitos dienos. Važiavo pas ekspertą, šeimos daktarą, išrašė vaistų nuo skausmo, siuntimą pas neurologą. Mėlynių nebuvo. Skausmą jautė kažkurį laiką po smūgio, o vėliau jautė deginimą. 265,49 eurais įvertino telefono ekrano ir remonto darbus. 1000 eurų prašo neturtinei žalai atlyginti. Jokie pinigai neišmatuos to, ką pajuto tą dieną, buvo pažeminta. Panaudotas smurtas paveikė ją psichologiškai, gyvenime panašių išgyvenimų neturėjusi. Kaltinamasis nebandė geranoriškai spręsti šios situacijos. Išpuoliai prieš jos šeimą kartojosi ir vėliau. Būdavo įtraukiami ir kiti žmonės, kurie elgdavosi nepadoriai. Telefono sąmoningai neremontavo, laukė teismo. Jis veikia, tačiau yra įskilęs ekranas. Prašo ieškinį patenkinti pilnai.

Liudytojas G. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Kai R. I. būna neblaivus, jo elgesys tampa neprognozuojamas. Jis R. I. atidavė namelio baldus, kuriuos jis išsiardė ir išsivežė. Iki šio įvykio konfliktiniai santykiai truko apie 3 – 4 mėnesius. Įvykio dieną būnant jam garaže išgirdo triukšmą. Pažiūrėjo pro garažo langą. Pamatė, kaip R. I. priėjo prie jo žmonos, norėjo iš rankų atimti telefoną. Jam nepavykus, sudavė smūgį žmonai per veidą, atėmė telefoną ir užmetė jį ant stogelio. Tuomet jis išėjo iš garažo, paklausė, kodėl jis taip elgiasi. R. I. pradėjo visaip grasinti. Paprašė jo išeiti iš teritorijos. Jis blaškėsi po kiemą. Tai išeidavo už vartų, tai vėl sugrįždavo. Paėmė ir numetė kopėčias. Paėmė kastuvą, juo užsimojo. Jis visaip vengė kontakto su kaltinamuoju, nuo jo atsitraukdavo. Vėliau kastuvą numetė. R. I. buvo atvažiavęs su automobiliu. Matėsi, kad jis yra neblaivus. Pagrasino, kad iškvies jam policiją. Jis tai nueina prie automobilio, tai vėl sugrįžta. Suprato, kad vairuoti yra pavojinga. Išsikvietė kaimyną, kuris nuvažiavo su jo automobiliu. Iki šio įvykio taip pat buvo konfliktų su R. I.. Yra filmuota medžiaga, kurioje R. I. grasina, kad jį nušaus. Jo elgesys yra neprognozuojamas, todėl nutarė parašyti pareiškimą policijai. Kaltinamasis taip elgiasi, kai būna neblaivus. Kai būdavo neblaivus, jam atrodydavo, kad jis vagia jo elektrą, kurią vėliau pardavinėja. Po šio įvykio jo žmona jautėsi blogai, buvo sukrėsta. Ant veido matė paraudimą, skaudėjo galvą, veide jautė skausmą, kreipėsi pas gydytojus. Žmona bijo išeiti į kiemą. V. B. įvykio metu buvo garaže. Kai jis išėjo į lauką, V. B. liko garaže. Po įvykio V. B. išėjo į namus. Taip pat po šio įvykio R. I. iškvietė policiją. Kaltinamasis nebandė geranoriškai spręsti šio konflikto. Toliau visaip juo gąsdino, grasino, su žentu buvo įsiveržę į jo namus, dėl ko vyksta tyrimas. Kai pamatė, kad R. I. sudavė žmonai smūgį, V. B. negalėjo matyti, kadangi jis buvo toliau nuo langų. V. B. yra dirbęs prie jo namo statybos. R. I. nėra atlikęs pas jį statybos darbų. Įvykio dieną pas juos buvo atvykęs policijos pareigūnų ekipažas. Policiją iškvietė R. I.. Matė, kad po šio įvykio buvo įskilęs žmonos telefono ekranas. Stogelis, ant kurio buvo užmestas telefonas, yra virš dviejų metrų aukščio, su metaline danga. Prieš tai stoginė buvo dengta difuzine plėvele.

Liudytojas V. B. parodė, kad įvykio dieną atėjo R. I.. Jis ranka ar koja pabeldė į garažo duris. Tuomet G. S. išėjo į lauką. Abu pradėjo ginčytis. Jis nematė, kurioje vietoje vyko ginčas, tik girdėjo triukšmą. Ginčas truko apie 20 minučių. I. S. atėjo maždaug už 5 – 7 minučių. Matė pro garažo langą. Kas vyko lauke, nematė, kadangi toje vietoje nėra lango. Konfliktas vyko gale pastato. Jis garaže buvo apie 20 - 30 minučių. Kai baigėsi konfliktas, išėjo namo. Maždaug po valandos laiko į jo namus atėjo kaltinamasis R. I.. Atsinešė butelį degtinės, kurį kartu išgėrė. Neatsimena, ką kaltinamasis pasakojo apie įvykį, kadangi buvo išgėręs. Būnant pas jį namuose, R. I. iškvietė policijos pareigūnus. Jis policiją norėjo iškviesti G. S., tačiau pareigūnus iškvietė sau, kadangi nurodė ne tą adresą. Nežino, ką pranešė policijai. Jis kažką minėjo apie butelius, kad G. S. pasakė ant kaltinamojo, kad jis primėtė prie sodybos butelių. Jis pas G. S. dirbo prie statybos darbų. R. I. taip pat dirbo, atliko apdailos darbus. R. I. sakė, kad G. S. yra pilnai neatsiskaitęs už darbus. Įvykio metu pastogė buvo dengta plėvele. Po konflikto atėjęs G. S. liepė jam eiti namo, kol R. I. negrįžo.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. S. 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydama, kad kaimynas R. I. 2019 m. kovo 28 d. apie 15 val. jos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė dešinės rankos delnu į kairės pusės veido sritį, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Taip pat apklausta I. S. parodė, kad viskas prasidėjo, kai ji būdama namie per virtuvės langą pamatė ir išgirdo savo kieme bėgiojantį ir šūkaujantį kaimyną R. I.. Tai pat matė, kad prie kelio stovėjo jo mašina. Ji išėjo į kiemą pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad kaimynas iš savo mašinos traukia šiukšles, tuščius stiklinius butelius ir juos deda į griovį, kuris yra šalia jos sklypo. R. I. pradėjo rėkti, kad ji šiukšlina. Kaimynas buvo labai agresyvus. Ji stengėsi jį nuraminti, pasikalbėti. Tada kaimynas toliau šūkaudamas, pykdamas priėjo prie jos. Rėkaudamas jis tai pat ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Ji išsiėmė savo mobilųjį telefoną iš dešinės striukės kišenės. Kaimynui pasakė, kad ji viską nufilmuos. Jis būdamas šalia jos bandė atimti jos mobilųjį telefoną. Kaimynas mobiliojo telefono nespėjo sugriebti, nes ji patraukė savo ranką toliau. Jam nepavykus paimti telefono, iš niekur nieko savo rankos dešinės rankos delnu vieną kartą jai sudavė į kairės pusės veido sritį. Jis sudavė tyčia, net gi jai atrodė, kad jo smūgis buvo iš pykčio. Matė R. I. įniršį, jo suduotas smūgis buvo tyčia. To pasėkoje, kaimynui pavyko atimti jos mobilųjį telefoną, kurį laikė dešinėje rankoje. Paėmęs telefoną - jį užmetė ant pavėsinės stogelio. Ji mano, kad R. I. įvykio metu buvo girtas. Iš garažo išėjęs jos sutuoktinis G. S., pradėjo raminti kaimyną, raginti eiti namo ir išsiblaivyti. Nei ji, nei G. S. prieš R. I. jokios fizinės jėgos nenaudojo. Susidariusią situaciją bandė išspręsti žodžiais. G. S. vengė turėti su kaimynu fizinį kontaktą. R. I. nurimo tik tada, kai sutuoktinis ne vieną kartą pasakė, kad nufilmuos ir nusiųs medžiagą į policiją, kai jis vairuos automobilį girtas. Po šių žodžių, kaimynas išėjo iš kiemo. (b.l. 1 – 4).

Iš nukentėjusiosios I. S. pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydama, kad R. I. 2019 m. kovo 28 d. apie 15 val. jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme jo sukelto konflikto metu tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu stipriai sudavė jai į kairės pusės veido sritį ir tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, o taip pat išplėšęs jai iš rankų telefoną "Huawei 20 Pro", jį sviedė ant pastato stogo ir jį apgadino, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl telefono sugadinimo (b.l. 121-122).

Iš 2019-04-19 I. S. ir R. I. akistatos protokolo matyti, kad I. S. patvirtino, kad 2019-03-28 apie 15.00 val. jai būnant adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme R. I. dešinės rankos delnu sudavė jai į veido kairę pusę, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, bei paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną konflikto metu tyčia jį užmetė ant pavėsinės stogelio. R. I. nesutiko su I. S. parodymais ir parodė, kad jis I. S. į veidą netrenkė, bei nurodė, jog konflikto metu buvo paėmęs iš I. S. rankų telefoną ir jį uždėjęs ant pavėsinės stogelio (b.l. 64-66).

Iš 2019-04-30 G. S. ir R. I. akistatos protokolo matyti, kad G. S. patvirtino, jog 2019-03-28 apie 15:00 val. būdamas savo namų garaže (duomenys neskelbtini), išgirdo garsiai kalbantį R. I., jis pasižiūrėjo per garažo langą ir matė, kad R. I. bandė iš jo žmonos I. S. atimti telefoną, tačiau I. S. ranka atitraukė sukeldama ją, todėl R. I. telefono atimti nepavyko ir jis savo dešiniu delnu sudavė I. S. į veido sritį ir iškarto atėmė jos telefoną. Po ko R. I. telefoną užmetė ant pavėsinės stogelio, kuri yra šalia garažo. R. I. nesutiko su G. S. parodymais ir parodė, kad konfliktas prasidėjo tarp jo ir G. S., o I. S. atėjo vėliau. Jis I. S. netrenkė. Jos telefoną jis paėmė dėl to, kad ji sakė, kad telefone turi nufilmavusi, kad jo žentas smurtavo prieš savo vaiką. Paėmęs jos telefoną jį uždėjo ant pavėsinės stogelio, kuri yra prie garažo. Telefoną paėmė dešine ranka iš I. S. dešinės rankos. Įvykio metu buvo blaivus (b.l. 71-73).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Fotonuotraukose fiksuota ant žemės gulinčios kopėčios (b. l. 16-22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 279/2019 (06) matyti, kad išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad 2019 m. kovo 29 d. apžiūrint I. S., kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nurodo nežymų skausmingumą, čiuopiant kairio skruosto srityje. Išvadoje nurodyta, kad I. S. kūno paviršiuje, apžiūrint 2019 m. kovo 29 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, nesant objektyvių trauminio poveikio žymių nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 53).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG 569/2019 (06) matyti, kad I. S. kliniškai nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, tačiau diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika bei nepatvirtinta specialisto (neurologo) apžiūros metu, todėl diagnozė "galvos smegenų sukrėtimas" negali būti imama domėn kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto išvadoje Nr. G 279/2019(06) akte, nekeistina (b. l. 62).

Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas ir aprašytas mobilaus ryšio telefonas "Huawei Mate 20 pro". Nustatyta, kad telefono ekranas yra įskilęs, tai yra nuo telefono viršutinio dešinio kampo įskilimas eina į apatinį kairį kampą. Telefono viršutinis dešinys kampas yra suskilęs (b.l. 114-119).

Iš 2019 m. kovo 29 d. defektavimo akto matyti, kad telefono „Huawei Mate 20 Pro“, IMEI (duomenys neskelbtini) yra sugedęs telefono ekranas, remonto kaina su detalėmis ir darbu sudaro 260 eurų (b.l. 44).

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. defektavimo akto matyti, kad telefono „Huawei Mate 20 Pro“, IMEI (duomenys neskelbtini) yra sugedęs telefono ekranas. Detalės kaina 232 eurai, remonto kaina - 28 eurai (b. l. 122).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. I. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis R. I. 2019 m. kovo 28 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė nukentėjusiajai I. S. į kairės pusės veido sritį, taip mušdamas nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą, taip pat R. I. tyčia paėmė iš I. S. rankų jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei Mate 20 Pro“ ir jį metė ant pavėsinės stogelio, tokiu būdu dėl telefono ekrano sugadinimo padarydamas I. S. 232 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. I. savo kaltės dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją ir tyčinio svetimo turto sugadinimo nepripažino. Parodė, kad jo santykiai su liudytoju G. S. yra konfliktiški dėl nesumokėtų pinigų už atliktus darbus. Pripažino, kad įvykio dieną buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) sodybą. Norėjo pakalbėti su G. S.. G. S. išėjus į lauką, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Vėliau atėjo jo sutuoktinė I. S.. Jį filmavo, grasino, kad turi filmuotos medžiagos apie tai, kad jo žentas smurtauja prieš vaikus. Jis iš I. S. rankų paėmė telefoną ir jį gražiai padėjo ant pavėsinės stogo. Telefoną paėmė, kad I. S. nefilmuotų. Jokio smūgio nukentėjusiajai nesudavė, telefono nemetė, jį tik gražiai padėjo, todėl negalėjo sudužti telefono ekranas. Nors kaltinamasis R. I. neigė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai I. S. ir tyčia atėmė telefoną, kurį užmetė ant stoginės, taip jį sugadindamas, tačiau tokie jo parodymai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas remiasi tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o kitą dalį atmeta. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad per virtuvės langą pamatė sodybos kieme besiblaškantį R. I.. Tuo metu jos vyras G. S. dirbo garaže. Ji išėjo į lauką. Matė, kaip R. I. iš savo automobilio bagažinės traukia butelius ir juos deda prie jų sodybos vartų. Jai paklausus, kodėl taip elgiasi, R. I. pradėjo ją visaip įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. I. S. pagrasinus jį nufilmuoti ir iškviesti policijos pareigūnus, R. I. bandė atimti iš jos rankų telefoną. Jam nepavykus tai padaryti, R. I. ranka jai sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę. Po šio veiksmo ji pasimetė, tuomet R. I. ištraukė iš rankų telefoną, sparčiu žingsniu nuėjo prie pavėsinės ir telefoną užmetė ant stogelio. Nuo šio veiksmo įskilo telefono ekranas. Liudytojas G. S. parodė, kad jis dirbo garaže kartu su V. B.. Pro garažo langą pamatė, kaip R. I. suduoda smūgį jo žmonai I. S. per veidą ir iš jos rankų atima telefoną. Liudytojas V. B. parodė, kad konfliktas iš pradžių vyko tarp R. I. ir G. S., vėliau atėjo I. S., ją ateinančią matė per garažo langą. Paties konflikto nematė, girdėjo tik triukšmą. Konfliktas vyko gale pastato. Teismas kritiškai vertina liudytojo V. B. parodymus, kadangi jie nėra informatyvūs, viso konflikto metu V. B. buvo garaže, paties konflikto nematė, girdėjo tik triukšmą. Taip pat neteisingai nurodė vykusio konflikto vietą. Nukentėjusiosios I. S. parodymus patvirtina G. S. parodymai, taip pat kiti rašytiniai duomenys. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad 2019 m. kovo 29 d. apžiūrint I. S., nurodomas nežymus skausmingumas čiuopiant kairio skuosto srityje (b.l. 53). I. S. sekančią dieną po įvykio kreipėsi pas medikus, įvykio aplinkybės fiksuotos siuntime neurologo konsultacijai (b.l. 42). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. S. ir liudytojo G. S. parodymais, jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys, su kitais duomenimis siejasi į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Nukentėjusioji I. S. patvirtino, kad po smūgio sudavimo veide ji pajuto fizinį skausmą, vėliau deginimą, atsirado paraudimas. Kreipėsi pas medikus, kurie skyrė gydymą. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad 2019 m. kovo 29 d. apžiūrint I. S., nurodomas nežymus skausmingumas čiuopiant kairio skuosto srityje (b.l. 53). Laikytina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas objektyvus požymis – fizinio skausmo sukėlimas, yra įrodytas. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pirmiau aptarti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės, susiejus jas į visumą, leidžia spręsti, kad R. I., norėdamas iš nukentėjusiosios atimti telefoną, tyčia sudavė vieną smūgį I. S. į veidą, iš jos rankų atėmė telefoną ir jį užmetė ant stoginės, dėl ko buvo sugadintas svetimas turtas. Kaltinamasis R. I. telefoną atėmė prieš nukentėjusiosios valią, jį užmetė ant stoginės. Šie kaltinamojo veiksmai laikytini neteisėtais, kurių pasėkoje buvo sugadintas svetimas turtas, įskilo mobilaus ryšio telefono ekranas. Tai, kad šiuos veiksmus kaltinamasis R. I. padarė tyčia, rodo tiek nukentėjusiosios I. S. parodymai, tiek paties R. I. parodymai ta dalimi, kad jis buvo iniciatorius šio konflikto, buvo įpykęs, elgėsi spontaniškai, norėdamas iš nukentėjusiosios atimti telefoną, kad ji nefilmuotų jo. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės rodo, kad R. I. veika buvo tyčinė. Kaltinamasis R. I. suvokė, kad smūgio sudavimas kitam asmeniui sukels fizinį skausmą ar kūno sužalojimą, taip pat atimdamas telefoną, gali jį sugadinti. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis R. I. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sugadins svetimą turtą, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Įvertinus vykusio konflikto trukmę, intensyvumą, teismas daro išvadą, kad tokie tyčiniai R. I. veiksmai užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

Teismas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, R. I. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi sugadinto svetimo turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos

Nukentėjusioji prašo priteisti iš R. I. išlaidas, patirtas už teisinę pagalbą. Pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusioji I. S. patyrė 300 eurų ir 250 eurų, viso 550 eurų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 150).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosios atstovas ikiteisminio tyrimo metu ruošė civilinį ieškinį, dėl to nukentėjusioji patyrė 300 eurų išlaidas. Byla teisme išnagrinėta per vieną posėdį. Kaltinamasis R. I. nedirba, nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, išlaiko nepilnametę dukrą, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma mažinama iki 400 eurų, ir ši suma priteistina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 39-41), kuriuo prašo iš kaltinamojo R. I. priteisti 265,49 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro sugadinto telefono ekrano vertė 232 eurai, 28 eurai darbų kaina ( b.l. 122), vaistai 5,49 eur (b.l. 42, 43). Kaltinamojo R. I. tyčiniais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiosios telefonas, dėl jo vertės sumažėjimo nukentėjusioji patyrė 232 eurų turtinę žalą, kuri yra patvirtinta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, todėl pilnai priteistina. Teismas laiko nepagrįstu reikalavimu priteisti 28 eurus už telefono remonto darbus, kadangi šių išlaidų nukentėjusioji nėra patyrusi. Taip pat gydytojo išrašas ir receptas patvirtina, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo pirko vaistus ir patyrė 5,49 eurų išlaidas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo. Ši turtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. I. veiksmais, kurią jis privalo visiškai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 2.263 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji I. S. prašo priteisti iš kaltinamojo R. I. 1000 eurų neturtinės žalos. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo R. I. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat nukentėjusioji jautė pažeminimą, patyrė nepatogumus. Nukentėjusioji po įvykio lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus. Dėl įvykio jautė baimę. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiosios prašomą 1000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele ir nepagrįsta. Apsprendžiant žalos dydį būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis neturi pastovių pajamų, išlaiko nepilnametę dukrą. Teismas nukentėjusiosios dėl kaltinamojo veiksmų patirtus išgyvenimus įvertina pinigine išraiška - 500 eurų suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, 500 Eur suma I. S. yra pakankama piniginė kompensacija jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamasis R. I. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena pagal pavojingumą visuomenei laipsnį (BK 140 straipsnio 1 dalis) priskiriama prie nesunkaus nusikaltimo, nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje – prie baudžiamųjų nusižengimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka. (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 153). Pagal Sodros ir Užimtumo tarnybos duomenis, kaltinamasis niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 100, 102), tačiau iš paties kaltinamojo parodymų ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikos matyti, kad R. I. vykdo individualią veiklą. Išlaiko nepilnametę dukrą (b.l. 152). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina nusikaltimų sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri laikytina tinkamiausia bausme kaltinamajam. Skirtini įpareigojimai. Atsižvelgiant į kaltinamojo atliktus veiksmus ir tyčią, laikytina, kad abi kaltinamo veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto numatytas taisykles.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. I. pripažintu kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesius laisvės apribojimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. I. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti R. I. dirbti ar registruotis darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajai I. S. nusikaltimu padarytą 237,49 eurų turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. I. nukentėjusiajai I. S. 237,49 eurus turtinės žalos atlyginimo, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 400 eurų patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Dapkevičienė