Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-3073-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01220-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 41; 55.1.3 (S)

2021 m. birželio 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. RNA-12581 „Dėl daiktų ir piniginių lėšų nepriėmimo“ ir įpareigoti atsakovę priimti iš pareiškėjo geltono metalo spalvos žiedą (1 vnt.), geltono metalo spalvos apyrankę (1 vnt.) ir 50 pensų monetą (tenkinti pareiškėjo 2021 m. kovo 19 d. rašte Nr. 30-S-3142 „Dėl daiktų ir pinigų priėmimo“ išdėstytą prašymą).

Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-682-01, kurio metu iš įtariamojo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paimti geltono metalo spalvos žiedas, geltono metalo spalvos apyrankė ir 50 pensų moneta. Paimti daiktai yra saugomi ir apskaityti pareiškėjos pagal 2002 m. vasario 25 d. kvitą Nr. 496.

Pažymi, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nusprendė iš A. Ž. paimtus daiktus perduoti realizuoti civilinių ieškinių atlyginimui. Dėl paimtų daiktų perdavimo realizuoti civilinių ieškinių atlyginimui buvo kreiptasi į antstolę I. G., kuri atsisakė priimti daiktus realizuoti, motyvuodama tuo, kad turto įvertinimas ir varžytynių vykdymas ženkliai viršys turto vertę. Be to, kreiptasi į Plungės apylinkės teismą su teikimu ir prašyta išspręsti tolimesnį daiktinių įrodymų saugojimo klausimą. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi byloje Nr. T-224-363/2020 nutarė paimtus daiktus grąžinti savininkui (A. Ž.). Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. A. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė pranešimą Nr. 30-S-9390 „Dėl daiktų ir piniginių lėšų grąžinimo“. AB „Lietuvos paštas“ Klientų aptarnavimo grupės specialistė, atsakydama į Klaipėdos apskrities VPK elektroniniu paštu pateiktą paklausimą, parodė, kad „Siunta Nr. (duomenys neskelbtini) įteikta gavėjui 2020 m. rugsėjo 9 d. ant siuntos nurodytu adresu“. 2020 m. lapkričio 20 d. A. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pakartotinai išsiuntė pranešimą Nr. 30-S-12717 „Dėl daiktų ir piniginių lėšų grąžinimo“. Siunta A. Ž. įteikta 2020 m. lapkričio 24 d. A. Ž. siųsti pranešimai įteikti tinkamai, tačiau nei jis, nei jo įgalioti asmenys iki 2021 m. kovo 19 d., nei iki šios dienos į pareiškėją nesikreipė ir daiktų neatsiėmė.

Cituodama Instrukcijos „Dėl iš areštuotų ir kitų asmenų paimtų daiktų, pinigų, kitų vertybių bei vertybinių popierių apskaitos, saugojimo, grąžinimo ir realizavimo tvarkos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1993 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1/872/94N (toliau – Instrukcija), 17 ir 18 punktus pažymi, kad remiantis šia Instrukcija 2021 m. kovo 19 d. buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl minėtų A. Ž. neatsiimtų daiktų paėmimo valstybės nuosavybėn. Mano, kad atsakovė skundžiamame rašte (sprendime) nepagrįstai nesivadovavo minėta Instrukcija.

Atsakovė VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl daiktų ir pinigų priėmimo sprendė, kad neturi pagrindo perimti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartimi grąžintinų savininkui A. Ž. priklausiančių daiktų, nes jie neturi valstybei perduotino turto statuso.

Pažymi, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartimi daiktai grąžinami savininkui, t. y. A. Ž.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio nuostatą bešeimininkiais daiktais, be kita ko gali būti daiktai, kurių savininkas atsisakė. Tokiu būdu įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad pats daiktų savininkas turi išreikšti savo valią dėl jam priklausančių daiktų. Kadangi nebuvo pateikta informacija, kad daiktų savininkas jų atsisakė, daiktai negali būti nei perduoti valstybės nuosavybėn, nei turėti galimai bešeimininkio turto statusą. VMI perimdama turtą vadovaujasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis ir CK.

Atkreipia dėmesį, kad skunde minimos Instrukcijos 18 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 305, kuris apibrėžia neatsiimtų daiktų, tauriųjų metalų perdavimo realizuoti tvarką, negalioja nuo 2004 m. liepos 1 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintoje instrukcijoje „Dėl Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo“ 73 punkte nurodyta, kad jei asmuo per 2 mėnesius po įsiteisėjusio sprendimo grąžinti paimtus daiktus gavimo jų neatsiima ir nepraneša apie delsimo atsiimti priežastį, dėl tokių paimtų daiktų ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija (pareigūnas) iš naujo kreipiasi į kompetentingą instituciją ar pareigūną (teismą, prokurorą ar kt. pareigūną) dėl naujo sprendimo priėmimo ir nurodo motyvus dėl kito sprendimo reikalingumo arba tokį sprendimą pagal kompetenciją priima pati.

Mano, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, VMI neturi teisinio pagrindo perimti skunde nurodytų daiktų, kol šie neturi valstybei perduotino turto statuso.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl VMI rašto, kuriuo atsisakyta priimti iš pareiškėjo ikiteisminio tyrimo metu paimtus iš įtariamojo A. Ž. daiktus (žiedą, apyrankę ir 50 pensų monetą), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-682-01, kurio metu iš įtariamojo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paimti geltono metalo spalvos žiedas, geltono metalo spalvos apyrankė ir 50 pensų moneta. Paimti daiktai yra saugomi ir apskaityti Klaipėdos AVPK pagal 2002 m. vasario 25 d. kvitą Nr. 496.

Plungės rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nusprendė iš A. Ž. paimtus daiktus perduoti realizuoti civilinių ieškinių atlyginimui. Dėl paimtų daiktų perdavimo realizuoti civilinių ieškinių atlyginimui buvo kreiptasi į antstolę I. G., kuri atsisakė priimti daiktus realizuoti, motyvuodama tuo, kad turto įvertinimas ir varžytynių vykdymas ženkliai viršys turto vertę. Klaipėdos AVPK kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su teikimu ir paprašė išspręsti tolimesnį daiktinių įrodymų saugojimo klausimą. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi byloje Nr. T-224-363/2020 nutarė paimtus daiktus – geltono metalo spalvos žiedą, geltono metalo spalvos apyrankę ir 50 pensų monetą grąžinti savininkui (A. Ž.).

Klaipėdos AVPK 2020 m. rugsėjo 7 d. A. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė pranešimą Nr. 30-S-9390 „Dėl daiktų ir piniginių lėšų grąžinimo“. AB „Lietuvos paštas“ Klientų aptarnavimo grupės specialistė, atsakydama į Klaipėdos AVPK elektroniniu paštu pateiktą paklausimą parodė, kad „Siunta Nr. (duomenys neskelbtini) įteikta gavėjui 2020 m. rugsėjo 9 d. ant siuntos nurodytu adresu“. Klaipėdos AVPK 2020 m. lapkričio 20 d. A. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pakartotinai išsiuntė pranešimą Nr. 30-S-12717 „Dėl daiktų ir piniginių lėšų grąžinimo“. Siunta A. Ž. įteikta 2020 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas nurodo, kad A. Ž. siųsti pranešimai įteikti tinkamai, tačiau nei jis, nei jo įgalioti asmenys iki 2021 m. kovo 19 d., nei iki šios dienos į Klaipėdos AVPK nesikreipė ir daiktų neatsiėmė.

Pareiškėja, remdamasi Instrukcija, 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl minėtų A. Ž. neatsiimtų daiktų paėmimo valstybės nuosavybėn.

Atsakovė skundžiamu raštu nurodė, kad neturi pagrindo perimti Plungės apylinkės Plungės rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartimi grąžintinų savininkui A. Ž. priklausančių daiktų, nes jie neturi valstybei perduotino turto statuso.

Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimą atsisakyti priimti savininkui grąžintus daiktus, iš esmės remiasi nurodytos 1993 m. patvirtintos Instrukcijos 17 ir 18 punktais. Atsakovas remiasi aukštesnės galios teisės aktais: Civilinio kodekso nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Taip pat atsakovas nurodo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos instrukcijos nuostatas.

Pirmiausia pažymėtina, kad būtent nuosprendį priėmęs teismas sprendžia vykdymo metu kylančius neaiškumus (Baudžiamojo proceso kodekso 361 str.). Kaip nustatyta, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 9 d. įsiteisėjusia nutartimi aptariami daiktai grąžinti savininkui, t. y. A. Ž.. Pareiškėjas nurodo, kad siuntė daiktų savininkui pranešimus ir pagal pašto darbuotojų atsakymą bei siuntų sekimo išrašus daro išvadą, jog pašto siuntos įteiktos tinkamai. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta pasirašytinai asmeniškai daiktų savininkui siųstų pranešimų įteikimo duomenų. Siuntų sekimo suvestinėse nėra fiksuojama konkretus asmuo, kuriam įteikta pašto siunta. Daikto savininkui siųstą korespondenciją galėjo priimti ir kiti asmenys. Liteko duomenimis Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. T-224-363/2020 įteikta irgi ne pačiam daikto savininkui, o jo mamai. Jei pareiškėjui neįmanoma įvykdyti teismo patvarkymų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, kilę klausimai turėtų būti sprendžiami bausmių vykdymo tvarką aptariančio teisinio reguliavimo kontekste kreipiantis į teismo nuosprendį priėmusį teismą.

Pažymėtina, kad Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229, 73 punkte nustatyta, jog jei asmuo per 2 mėnesius po įsiteisėjusio sprendimo grąžinti Paimtus daiktus gavimo jų neatsiima ir nepraneša apie delsimo atsiimti priežastį, dėl tokių Paimtų daiktų ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija (pareigūnas) iš naujo kreipiasi į kompetentingą instituciją ar pareigūną (teismą, prokurorą ar kt. pareigūną) dėl naujo sprendimo priėmimo ir nurodo motyvus dėl kito sprendimo reikalingumo arba tokį sprendimą pagal kompetenciją priima pati. Detalesnę paimtų daiktų grąžinimo tvarką nustato Taisyklės ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 1/872-94N „Dėl iš areštuotų ir kitų asmenų paimtų daiktų, pinigų, kitų vertybių bei vertybinių popierių apskaitos, saugojimo, grąžinimo ir realizavimo tvarkos“ (74 punktas). Kai vykdomas sprendimas dėl paimtų daiktų grąžinimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija (pareigūnas) privalo tokio nutarimo nuorašą pasirašytinai įteikti asmeniui, kuriam nutarta juos grąžinti, arba jo įgaliotam atstovui. Asmuo taip pat pasirašytinai supažindinamas, kad jis įpareigojamas sumokėti Paimtų daiktų saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo vykdytino sprendimo gavimo dienos iki jų faktiško atsiėmimo. Nurodyti dokumentai asmeniui gali būti siunčiami registruotu paštu, o dokumentų įteikimo patvirtinimas, gautas iš ryšio įstaigos, saugomas ikiteisminio tyrimo arba administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, jo kopija pateikiama saugotojui (policijos įstaigai arba kitam juridiniam asmeniui, su kuriuo yra sudaryta pasaugos sutartis dėl daiktų saugojimo) (75 punktas). Pagal 76 punktą paimti daiktai kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar kitoms įstaigoms perduodami teismui priėmus nutartį arba prokuratūrai priėmus sprendimą pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar surašius kitą pavedimą, o administracinio teisės pažeidimo byloje – įstaigos vadovui persiunčiant medžiagą pagal kompetenciją ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais. Ikiteisminio tyrimo byla kartu su Paimtais daiktais perduodama BPK 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Paimti daiktai kitoms įstaigoms perduodami pagal perdavimo aktą (7 priedas) (jeigu minėtas turtas saugomas ne policijos įstaigoje, o kitoje policijos įstaigos vadovo nurodytoje vietoje, perduodant turtą dalyvauja turto saugotojo atstovas, tokiu atveju surašomas trišalis turto perdavimo aktas). Paimtų daiktų saugojimą nuo jų perdavimo saugoti momento užtikrina juos perėmusi įstaiga (77 punktas). 78 punktas ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali grąžinti paimtą turtą ir daiktinius įrodymus BPK 108 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal 79 punktą, jei paimti daiktai yra pripažinti bešeimininkiais jie turi būti perduoti pagal teismo priimtą sprendimą valstybei ar savivaldybei. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Taisyklės. Paimto daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja policijos įstaiga, kurios žinioje jis yra.

Antra, Pareiškėjas skunde remiasi Instrukcija dėl iš areštuotų ir kitų asmenų paimtų daiktų, pinigų, kitų vertybių bei vertybinių popierių apskaitos, saugojimo, grąžinimo ir realizavimo tvarkos, konkrečiai 17 ir 18 punktu. Instrukcijos 17 punkte nustatyta, jog pinigai (nacionalinė ir užsienio valiuta) grąžinami savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiems teismo, kvotos ar tardymo institucijų sprendimą bei kvitą apie pinigų paėmimą pagal jų pareiškimus. Pinigai grąžinami jų savininkui, pateikusiam asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jų įgaliotiems asmenims – ir notariškai patvirtintą įgaliojimą. Pinigai grąžinami išrašant atsiskaitomuosius čekius. Jeigu savininkas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio, kvotos ar tardymo pareigūno nutarimo išsiuntimo dienos (jeigu buvo išsiųsta registruotu laišku) dėl pinigų grąžinimo neatsiėmė pinigų, neatsiimti pinigai (nacionalinė valiuta) iš depozitinės sąskaitos pervedami į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Neatsiimta per nurodytą laiką užsienio valiuta perduodama atitinkamai valstybinei mokesčių inspekcijai natūra pagal surašymo ir įkainojimo aktą, kurį surašo valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas, o depozitinėje sąskaitoje esanti užsienio valiuta – mokamuoju pavedimu į Finansų ministerijos valiutinę sąskaitą Lietuvos banke per Lietuvos valstybinį komercinį banką. <..> Tais atvejais, kai pinigų savininkas dalyvavo teismui priimant nuosprendį, kvotos ar tardymo pareigūnui priimant nutarimą, 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio ar nutarimo priėmimo dienos. Tokia pat tvarka perduodami valstybinei mokesčių inspekcijai arba pervedami į jos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą neatsiimti pinigai, kai per 6 mėnesius nenustatyta jų savininko buvimo vieta.

Instrukcijos 18 punkte nustatyta, jog 17 punkte nustatyta tvarka taip pat grąžinami daiktai, vertybės bei vertybiniai popieriai jų savininkams. Daiktai, brangieji metalai, brangakmeniai, pusbrangiai akmenys ir dirbiniai iš brangiųjų metalų bei akmenų, kitos vertybės ir vertybiniai popieriai, neatsiimti per 17 punkte nurodytą laiką arba konfiskuoti, dalyvaujant miestų ir rajonų valstybinėms mokesčių inspekcijoms, perduodami realizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 305 „Dėl konfiskuoto turto realizavimo bei kontroliuojančiųjų organizacijų skatinimo“ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 305 „Dėl konfiskuoto turto realizavimo bei kontroliuojančiųjų organizacijų skatinimo“, nuo 2004 m. liepos 1 d. neteko galios. Būtent tuomet įsigaliojo šiuo metu galiojančios Vyriausybės patvirtintos Taisyklės, kuriomis pagrįstai remiasi atsakovas.

Išeinant iš konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo nuosavybė negali būti paimta kitaip kaip įstatymo lygmens teisės akte nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl jo aiškinimo). Nuosavybės teisė gali būti apribota: 1) paties savininko valia, 2) įstatymų arba 3) teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka (CK 4.67 str.). Iš turimų baudžiamosios bylos duomenų, teismo procesinių sprendimų matyti, kad aptariami daiktai nebuvo konfiskuoti, taip pat nebuvo spręsta dėl jų sunaikinimo dėl menkos vertės. Juos nuspręsta grąžinti savininkui. Daiktų savininkas yra žinomas ir konkretus fizinis asmuo. Pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės praradimo pagrindai nurodyti CK 4.47 str. Tad vien pareiškėjo nurodytos Instrukcijos 17 punkto nuostatos pagrindu atsakovas neturi pagrindo paimti aptariamų daiktų valstybės nuosavybėn.

Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės, 2020 m. gegužės 6 d. akto redakcija), yra priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58, 4.62 ir 4.63 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi. Pagal šias taisykles VMI iš esmės perima turtą valstybės nuosavybėn.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo antstolis buvo atsisakęs priverstinai vykdyti išieškojimą iš aptariamų daiktų dėl jų menkos vertės. Galiojančios Taisyklės taip pat numato, kad mokesčių inspekcija neapskaito mažaverčio turto (Taisyklių 1.1, 4.11 p.).

Pagal CK 4.57 straipsnio nuostatą bešeimininkiais daiktais, be kita ko gali būti daiktai, kurių savininkas atsisakė. Tokiu būdu įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad pats daiktų savininkas turi išreikšti savo valią dėl jam priklausančių daiktų. Kadangi nebuvo pateikta informacija, kad daiktų savininkas jų atsisakė, daiktai negali būti nei perduoti valstybės nuosavybėn, nei juo labiau turėti bešeimininkio turto statusą. Daiktai pripažįstami bešeimininkiais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 534-537 str.). Tokių duomenų byloje nėra. Tad VMI prie FM perimdama turtą pagrįstai vadovaujasi aukštesnės teisinės galios aktu - Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, kurio nuostatomis suderintos su nuo 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatomis. Valstybei perduoto (dovanoto) turto apskaitymui šiose Taisyklių 60-68 p. numatyta tvarka ir atvejai, kurie nesusiję su šioje byloje aptariama situacija, pareiškėjas nesirėmė šiomis nuostatomis.

Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. birželio 9 d. Plungės apylinkės teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-224-363/2020, nutarė ginčo daiktus grąžinti savininkui. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. lapkričio 20 d. siuntė registruotus pranešimus A. Ž.. A. Ž. į pareiškėją dėl daiktų atsiėmimo nesikreipė. Duomenų, kad pranešimai būtų daiktų savininkui įteikti pasirašytinai, nėra. Taip pat iš Liteko informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. ES1-47-107/2014 yra išdavęs A. Ž. atžvilgiu Europos arešto orderį. Todėl darytina išvada, kad A. Ž. nėra tinkamai informuotas apie jam priklausančių daiktų su(si)grąžinimą. Be to, esant tokiai situacijai neįtikėtina, kad asmuo kreiptųsi į pareiškėją dėl daiktų atsiėmimo.

Teismas pažymi, kad ginčo daiktai nėra ir negali būti pagal esamą teisinį reguliavimą ir įsiteisėjusią teismo nutartį apskaityti kaip bešeimininkiai. Taip pat pats pareiškėjas teismui pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-12604-769/2020, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas siekia ne pervesti VMI tam tikrą pinigų sumą, o perduoti daiktus (žiedą, apyrankę ir 50 pensų monetą). Instrukcijos 18 punktas daiktų perdavimo tvarkos VMI nereglamentuoja. Instrukcijos 17 punkte nurodyta pinigų grąžinimo tvarka negali būti taikoma pagal analogiją. Kaip jau minėta, daiktų perdavimo tvarką naujai nustato vietoj nuo 2004 m. netekusio galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 305 „Dėl konfiskuoto turto realizavimo bei kontroliuojančių organizacijų skatinimo“, nuo 2004 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Šiuo atveju VMI rašte padarė teisingą išvadą, kad ji negali priimti pareiškėjo perduotino turto (žiedo, apyrankės, 50 penso monetos) pareiškėjo prašyme nurodytais teisiniais pagrindais valstybės nuosavybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti VMI 2021 m. kovo 30 d. sprendimą (raštą).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.