Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. P. ir E. P., sūnus; byloje esantys mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo tėvai mirė – J. P. (duomenys neskelbtini), o E. P. (duomenys neskelbtini); byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) yra J. S. P. brolis; A. P. mirė (duomenys neskelbtini); iš J. P. testamento matyti, kad J. P. testamentu sūnui A. P. paliko – jam privačios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 17,71 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 1-4, bei 3,20 kv. m. ploto verandą, pažymėtą indeksu 1-7, esančius (duomenys neskelbtini); visą kitą turtą paliko sūnui J. S. P.; pagal papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą J. S. P. priklauso 4390/6481 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, pastatas – daržinė, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – viralinė, pastatas – malkinė, pastatas – malkinė, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantys (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės Registrų centro, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas ir 2091/6481 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra registruoti J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu; byloje esantis 2021 m. lapkričio 24 d. notarės liudijimas patvirtina, kad mirus A. P. dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruota A. P. palikimo priėmimo faktų; A. P. mirė nevedęs, duomenų apie vaikus nėra; pareiškėjo pateikti mokėjimo kvitai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. patvirtina, kad buvo mokami mokesčiai už elektrą, tiekiamą į J. P. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas yra ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis paveldėti po brolio mirties likusį palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra palikėjo A. P. ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas J. S. P. po tėvo mirties su broliu A. P. liko gyventi tėvo paliktame name, kurį naudojo, valdė ir išlaikė proporcingai pagal tėvo paliktas dalis. Po brolio A. P. mirties pareiškėjas liko vienintelis visos sodybos naudotojas ir valdytojas. Pareiškėjas nesikreipė pas notarą dėl brolio palikimo priėmimo, nes žinojo, kad kitų pretendentų į palikimą nebuvo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo už komunalines paslaugas sąskaitų ir kvitų kopijos, patvirtina, kad po pareiškėjo brolio A. P. mirties, pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektros energiją, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai vietinę rinkliavą. Pareiškėjo brolis neturėjo šeimos ir vaikų. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, juo rūpinasi, išlaiko, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po brolio mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas taip pat įrodo, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jo brolio mirties likusį turtą kaip savo.

Šios aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. S. P. faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs mirusios brolio A. P. palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. S. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.