Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria suinteresuoto asmens A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties panaikinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria suinteresuoto asmens atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai). Ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

12. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir proporcingų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos.

13. Žyminio mokesčio institutu negali būti nepagrįstai ribojama teisė kreiptis į teismą ar neleidžiama tinkamai naudotis teisminės gynybos priemonėmis. Todėl visi neaiškumai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, jo dydžio nustatymu ir pan., turi būti aiškinami, vertinami asmens teisės į teisminę gynybą naudai. Kita vertus, taikant žyminio mokesčio instituto normas, negali būti pažeidžiami, be kita ko, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygiateisiškumo principai, t. y. turi būti laikomasi taikytinų proceso teisės normų, o už tapačius ieškinio ir (arba) priešieškinio reikalavimus turi būti reikalaujama mokėti tais pačiais teisiniais pagrindais (ir tvarka) apskaičiuotą žyminį mokestį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011).

14. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujančiam byloje asmeniui per teismo nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, jis gali būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodė, kad suinteresuoto asmens pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties yra su trūkumais, ir nustatė suinteresuotam asmeniui septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį.

16. Apeliantas pateikė teismui prašymą (dokumento registracijos Nr. 18041), kartu pridėdamas mokėjimo nurodymą, apie tai, kad MB Maximus 77, kurios vadovas yra suinteresuotas asmuo, atliko 60 Eur dydžio mokėjimą į teismo nurodytą VMI banko sąskaitą, mokėjimo dokumente įvardintas įmokos kodas, t. y. apeliantas per teismo nutartyje nustatytą terminą įvykdė įpareigojimą, ištaisė atskirojo skundo trūkumą, sumokėjo žyminį mokestį.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens 2024 m. gegužės 20 d. prašymą ir kartu su juo pateiktą mokėjimo nurodymo kopiją, nusprendė, kad suinteresuotas asmuo nepašalino 2024 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodyto trūkumo – nesumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.

18. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos išvadai, kad nebuvo pašalintas atskirojo skundo trūkumas, nesumokėtas teismo nutartimi nustatytas žyminis mokestis už teikiamą atskirąjį skundą toliau išdėstomais motyvais.

19. Sutiktina su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, visapusiškai neįvertino apelianto pateikto prašymo bei kartu teikiamo mokėjimo nurodymo, kuriuo trečiasis asmuo – ne bylos dalyvis – sumokėjo už apeliantą žyminį mokestį, netyrė ir nevertino kompleksiškai, ar žyminį mokestį sumokėjęs asmuo, nors ir nedalyvaujantis byloje, turi teisę finansuoti suinteresuotą asmenį, ar mokėjimo paskirtyje nenurodytas bylos numeris, kurioje žyminis mokestis yra apmokamas, neįvardinti duomenys už kokį asmenį toks mokėjimas atliktas, ar sumokėta didesnė žyminio mokesčio suma nei nurodyta teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo, gali būti veiksniai, lemiantys teismo išvadą, jog apeliantas nepašalino atskirojo skundo trūkumų (neapmokėjo žyminio mokesčio). Pažymėtina, kad tokių aplinkybių visapusiškas įvertinimas susijęs ir su asmens teisės į teisminę gynybą užtikrinimu.

20. Jei apelianto pateikti duomenys, pašalinant procesinio dokumento trūkumus, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo pakankami, jo įsitikinimui, ar tinkamai sumokėtas žyminis mokestis už pateiktą atskirąjį skundą, padaryti, teismas visus neaiškumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, jo dydžiu, turėjo išsiaiškinti bei juos įvertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į asmens, siekiančio teisės į teisminę gynybą, interesus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, nurodytų aplinkybių vertinimą atliko formaliai, nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant įsitikinti, ar apeliantas tinkamai įvykdė nutartimi jam nustatytą įpareigojimą pašalinti atskirojo skundo trūkumą bei pateikti žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

21. Minėta nutarties 16 punkte, kad apeliantas pateikė teismui prašymą, pridėdamas mokėjimo nurodymą, kuriame pateikti duomenys, jog žyminis mokestis buvo sumokėtas į teismo nurodytą VMI banko sąskaitą (sumokėta didesnė nei nustatyta suma), mokėjimo dokumente nurodytas įmokos kodas; apeliantas prašyme nurodė, kad žyminį mokestį už jį sumokėjo trečiasis asmuo MB Maximus 77. Šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro teisėtą pagrindą prieiti prie išvados, kad suinteresuotas asmuo pašalino procesinio dokumento trūkumą – sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties.

22. Nei civilinio proceso kodeksas, nei teisminė praktika nedraudžia finansuoti kitą asmenį bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl kito asmens teisės sumokėti žyminį mokestį už bylos dalyvį, kuriam tokia pareiga nustatyta CPK, turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nedalyvaujantiems asmenims, kurie apmoka bylinėjimosi išlaidas.

23. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra išaiškinta, kad byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atlyginti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2022).

24. Taigi, trečiojo asmens MB Maximus 77 atliktas mokėjimas už apelianto pateiktą atskirąjį skundą, nepažeidžia teisės normų ir bylos proceso dalyvių teisių bei interesų, priešingai, šiuo atveju, padeda apeliantui įgyvendinti teisę į apeliaciją.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, vykdydami žyminio mokesčio apskaitą, vadovaujasi Teisėjų tarybos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 13P-163-(7.1.2.) patvirtintomis žyminio mokesčio apskaitos Lietuvos Respublikos teismuose taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) žyminio mokesčio informacijos valdymo moduliu, kuriamos žyminio mokesčio užduotys, siekiant įsitikinti, kad žyminis mokestis yra faktiškai sumokėtas į VMI sąskaitą, susieti jį su konkrečia byla. Byloje ir LITEKO nėra duomenų, kad iš trečiojo asmens MB Maximus 77 banko sąskaitos sumokėta suma būtų įskaityta kaip žyminis mokestis už suinteresuoto asmens pateiktą atskirąjį skundą, kaip ir nėra duomenų, jog šis žyminis mokestis būtų įskaitytas kitoje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turi vadovautis nurodytomis Taisyklėmis ir susieti sumokėtą žyminį mokestį su konkrečia byla, taip užskaitant trečiojo asmens sumokėjimo už apeliantą žyminio mokesčio šioje byloje faktą, bet ir išvengiant galimos situacijos dėl sumokėto mokesčio įskaitymo kitoje byloje.

26. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, susiję su tinkama sumokėto žyminio mokesčio apskaita, prieš tai teismui neįsitikinus, kad gauta žyminio mokesčio įmoka gali būti įskaityta ir susieta su nagrinėjama byla, nelaikytini esminiais, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti priimti trečiojo asmens už apeliantą atliktą žyminį mokestį bei laikyti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nepaduotu ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, taip apribojant apelianto teisę į teisminę gynybą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didesnės įmokos, nei įstatymo ar teismo nustatytas žyminis mokestis, sumokėjimas nelaikytinas procesiniu pažeidimu. Žyminio mokesčio permokų grąžinimas yra reglamentuotas CPK 87 straipsnyje, kuriame nurodytos sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo atvejai, sąlygos, pagrindai. Klausimas dėl MB Maximus 77 atliktos įmokos, kaip suinteresuoto asmens žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą permokos grąžinimo, galės būti sprendžiamas, teismui išnagrinėjus suinteresuoto asmens atskirojo skundo priėmimo klausimą, išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, šiam pateikus prašymą dėl sumokėtos įmokos dalies grąžinimo ar įskaitymo kitoje byloje.

28. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą ir žyminio mokesčio mokėjimą bei priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra teisinis pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas suinteresuotam asmeniui, panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą dėl 2024 m. balandžio 24 d. nutarties perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir suinteresuoto asmens A. B. 2024 m. gegužės 16 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.