Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2;

2.1.10.1; 2.3.2.1.3.5.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2023 m. spalio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2023 m. gegužės 13 d. apie 17 val. 00 min. koridoriuje adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo žmonos - I. M. atžvilgiu, tai yra suėmęs rankomis jai už rankų ties viršutiniais raumenimis jas spaudė, po ko suėmė rankomis už rankų dilbių ir juos spaudė, bei laikydamas už rankų ją purtė, po to nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susižalojo dešinės kojos blauzdą, taip nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. M. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2023 m. gegužės 13 d. nuvažiavo prie Punios šilo. Jo žmona buvo sakiusi, kad važiuoja pavedžioti šunį. Atvažiavęs nukentėjusiąją rado kartu su draugu. Liepė grįžti į namus. Namuose tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastūmė nukentėjusiąją. Buvo labai įpykęs, kad sutuoktinė turi meilužį, todėl pripažįsta, jog panaudojo jėgą prieš sutuoktinę. Bute buvo dukros – (duomenys neskelbtini) metų R. ir (duomenys neskelbtini) metų R. Nesutarimai tarp jų atsirado anksčiau. Prieš mėnesį sutuoktinė buvo viena išvažiavusi į viešbutį, sakė, kad nori pailsėti. Jis įtaria, kad ji buvo su kitu vyru. Pripažįsta, jog ginčo metu nukentėjusiajai buvo stipriai paėmęs už rankų, jai galėjo skaudėti. Pripažįsta, jog pykčio pasėkoje galėjo nuskriausti nukentėjusiąją, ir savo veiksmais sukelti jai fizinį skausmą. Tai darė, apimtas emocijų. Neatsimena, ar nukentėjusioji buvo nukritusi. Pripažįsta visus kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nurodo motyvus, kodėl taip pasielgė ir nesusivaldė. Prieš žmoną anksčiau smurto nėra naudojęs, tai pirmas kartas. Po šio įvykio žmona su dukromis buvo išėjusi iš namų, dukroms neleido su juo bendrauti. Šiuo metu abi dukros gyvena kartu su juo, nes žmona nenori mergaičių, kadangi turi kitą vyrą. Dėl to, kad panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis V. M. visiškai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, priimdamas nuosprendį, teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Iš 2022 m. gegužės 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 8 d. į Alytaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi V. M. ir pranešė, kad 2022 m. gegužės 8 d. apie 16 val. 14 min. (duomenys neskelbtini) jį sumušė V. D..

Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 13 d. apie 16 val. grįžo su vyru V. M. ir dukromis iš kaimo į namus (duomenys neskelbtini) m. Jiems grįžus namo vyras nuėjo miegoti, ji apie 17 val. 00 min. su šuniu išvažiavo į Punios šilą pasivaikščioti. Mergaitės liko su vyru namuose. Jai vaikščiojant Punios šile skambino vyras, tačiau ji jam nekėlė. Punios šile buvo viena su šuniu. Punios šilo automobilių aikštelėje susitiko pažįstamą, su kuriuo sustojo pakalbėti. Pažįstamo minėti nenori. Jiems bekalbant pamatė, kad aikštelėje atvažiavo vyras V. su automobiliu ir sustojo prie jų. Jam sustojus, jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, jai priėjus prie jo jis čiupo jai už liemenės kišenės ir ją traukdamas į save suplėšė. Tačiau, dėl to pretenzijų neturi. Jis jai liepė sėsti į automobilį ir važiuoti namo. Tai taip ir padarė sėdo į jų šeimai priklausantį automobilį ir išvažiavo namo. Ji važiavo pirma, o jis su darbo automobiliu važiavo iš paskos. Išlipus automobilių stovėjimo aikštelėje, jis ją už nugaros silpnai pastūmė, kad eitų greičiau, tačiau dėl to fizinio skausmo nejautė pašalinių asmenų nebuvo ir niekas nematė. Jai grįžus namo į butą (duomenys neskelbtini) m., koridoriuje tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, dėl kito vyro, kad pamatė ją bendraujant su pažįstamu. Konflikto metu jis jai abejomis rankomis suėmė už rankų ties viršutiniais raumenimis, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, kurį jautė apie 2 valandas po įvykio. Liko sužalojimai kraujosruvos. Ji jam liepė baigti, nes jai skauda, jis iš jos žodžių galėjo suprasti, kad jai skauda. Kaip laikė jai už viršutinės rankos dalies ties raumenimis jis ją prispaudė prie sienos taip jai keldamas skausmą rankų viršutinėse dalyse ties raumenimis. Ji jam sakė, kad jai skauda ir jis galėjo suprasti, kad jai skauda. Po to jis ją atitraukė ir nustūmė ant lovos, dėl to fizinio skausmo nejautė. Po to kaip ji gulėjo ant lovos jis abejomis rankomis jai suėmė už abejų rankos dilbių ir jas prispaudė taip jai sukeldamas fizinį skausmą, kurį jautė po įvykio apie 2 valandas. Ji jam sakė, kad skauda, verkė. Jis galėjo suprasti kad jai skauda. Liko kraujosruva kairės rankos dilbyje. Po to kaip ją prispaudė, jis ją pradėjo prispaudęs spausti - purtyti ant lovos taip jai keldamas fizinį skausmą abejų rankų dilbių srityje. Ji jautė fizinį skausmą, kurį jautė apie 2 val. po įvykio. Kaip minėjo liko kraujosruva kairio dilbio srityje. Ją purtė apie 20-30 sek. Jis galėjo suprasti, kad jai skauda nes ji verkė. Viską matė dukra R. M., kita dukra tuo metu buvo kambaryje. Po to kai jis ją baigė purtyti jis atsitraukė ir ji tada nuėjo į koridorių jis jai ėjo iš paskos kaip viskas vyko toliau neatsimena ar jis ją pastūmė ar ji pati nukrito negali pasakyti, tačiau atsimena, kad nukrito ant kelių ir susižalojo dešinės kojos blauzdą. Liko kraujosruva. Dėl to jautė fizinį skausmą, kurį jautė po įvykio 1 dieną. Ji verkė, ji jam nieko nesakė. Po nukritimo ji liko sėdėti ant žemės, o jis išėjo iš namų, Po įvykio nurimus įtampai jis jai skambino apie 22 val. 30 min. ji jam pakėlė, jis klausė kur jos yra, nes ji su dukromis buvo išvykus pas jos pažįstamą. Po to jis jai skambinėjo ir nedavė ramybės ieškojo kur jos. Su vyru vedė bendrą šeimos ūkį iki įvykio. Turi dvi bendras dukras, namai (duomenys neskelbtini) m. priklauso abiem, nes įgyti santuokos metu. Iki įvykio Su V. nesutarė dėl alkoholio, nes jis vartoja alkoholį, daug lošia. Greitoji medicinos pagalba nebuvo atvykusi, vaistų nevartojo. Civilinio ieškinio nereikš. Ankščiau nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų (b.l. 2–9, 14–16, 17–20).

Nepilnametė liudytoja R. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, kalbės apie savo tėvus, pažada sakyti tiesą. Mama buvo išvykusi į mišką su šuniu pasivaikščioti. Tėtis labai pergyveno, jis galvojo, kad mama jį išdavė su kitu vyru. Tėtis išvažiavo į mišką ir rado ją su bendradarbiu. Grįžęs namo, tėtis buvo supykęs. Pradėjo mamą kratyti ir stumdyti ant lovos. Mamai buvo nervinis šokas. Po visko jos susidėjo daiktus ir išvyko į mamos bendradarbio butą. Tėtis skambindavo naktimis ir rėkė, grasino jos šuniuku, nes norėjo sužinoti kur jos yra. Kai praėjo 2-3 dienos atvyko mamos brolis iš Vilniaus, kuris nuvežė jas į butą (duomenys neskelbtini). Matė, kad bute yra aplaistyta siena, numesta nuotrauka, sulaužytas stalas. Stovėjo alaus buteliai, jos šuo buvo gyvas. Mamos brolis aiškinosi su tėčiu. Tėtis visiems pasakė, kad skiriasi su mama ir visi dėl to kaltina mamą. Viskas įvyko gegužės mėnesį, kai mama išvyko, tėtis pradėjo kalbėti, kad mama gali būti su kitu vyru, ji jam sakė, kad taip negali būti. Po to tėtis atsitempė mamą į namus, jai griebė už rankų, ji bandė mamą ginti nuo tėtės. Jis nustūmė mamą į sieną, mama pradėjo verkti, paskui ją nustūmė ant lovos. Kai tėvai išlipo iš mašinos ji nematė, matė tik kai tėtė atidarė namų duris, ji tuo metu buvo su sese kambaryje. Matė, kad tėtė laikė mamą už rankos, pradėjo rėkti ant jos, klausė kodėl ji buvo su kitu. Paėmęs mamą už pečių ją kratė, trenkė į sieną, viskas vyko koridoriuje. Mama buvo pikta, taip pat rėkė. Ji bandė aiškinti kas buvo. Tėtis būdamas tėvų kambaryje nustūmė mamą ant lovos, ji tuo metu buvo koridoriuje. Jis buvo suėmęs mamą už pečių, aiškinosi, pyko. Mama verkė, buvo pikta. Po to, kai nustūmė mamą ant lovos, apsirengė ir išvažiavo. Prieš tai dar tikrino mamos telefoną. Pas mamą matė "mėlynes", kurias mama fotografavo. Mėlynės buvo ant pečių, kojų. Konflikto metu ji buvo kambaryje, koridoriuje, virtuvėje. Sesė buvo su ja jų kambaryje. Galėjo matyti, kas vyko koridoriuje. Mano, kad R. yra tėčio pusėje, ji pati palaiko abudu. Kai gyveno Airijoje tėtis nerūkė ir negėrė. Ji su tėčiu sutaria, abu pasikalba, išsako savo nuomones, bet tėtis neištesi pažado, kad negers, dėl ko nesutaria. Ji jaučia pyktį, jai baisu, bet myli. Kai vyko konfliktas tarp tėvų buvo išsigandusi, jiems sakė, kad jie liautųsi, bet mama liepė nesikišti, sakė jie išsiaiškins patys. Ji su mama sutaria gerai. Ji gyvena su mama, o sesė su tėčiu. Konflikto metu ji nematė, kad mama būtų nukritusi ant grindų. Kai buvo su sese kambaryje, durys jų kambario buvo atidarytos, todėl matė kai mama su tėčiu grįžo į butą. Paskui ji išėjo iš kambario ir matė kaip tėtis purtė mamą. Pas mamą po konflikto matė mėlynes. Mama jas fotografavo vakare. Mama buvo pikta kai tėtis ją purtė, liepė tėčiui palikti ją ramybėje, nes jai nepatiko. Mama tėtei sakė, kad jai skauda, prašė ją palikti. Apie mamos bendradarbį sužinojo po šio įvykio. Tėtis alkoholį vartodavo penktadieniais, jis vykdavo su draugais į krepšinio varžybas, kaimą. Ji tik šį kartą matė fiziškai smurtaujantį tėtį prieš mamą (b.l. 77–79).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. pranešimo matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Alytaus mieste (toliau – Skyrius) 2023 m. gegužės 25 d. gautas pranešimas Nr. 11VTP-741. Skyriuje aiškinantis pranešimo aplinkybes, motina I. M., nurodė, kad 2023 m. gegužės 13 d. vakare ji susipyko su sutuoktiniu V. M., po konflikto ji su nepilnametėmis dukromis R. M. ir R. M., išsikraustė iš abiem sutuoktiniams priklausančio buto. Motinos I. M. teigimu iki išsikraustymo jos atžvilgiu vyras V. M. panaudojo fizinį smurtą, dukros tuo metu buvo šalia. Šiuo metu vyras pastoviai grasina, terorizuoja, todėl moteris nenori, kad būtų jam atskleista dabartinė jos ir dukrų gyvenamoji vieta. Prašo išsiaiškinti nurodytas aplinkybes dėl grasinimų, fizinio ir psichologinio smurto nepilnamečių motinos I. M. atžvilgiu (b.l. 1).

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji I. M. 2023 m. gegužės 29 d. kreipėsi į poliucijos komisariatą ir nurodė, kad 2023 m. gegužės 13 d. apie 17.00 val. jai būnant namuose adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), jos vyras V. M., koridoriuje ir miegamajame kambaryje prieš ją smurtavo, tai yra abejomis rankomis spaudė jos abiejų rankų žastikaulius stengdamasis jai sukelti fizinį skausmą ir kurį laiką taip suėmęs laikė, ko pasėkoje ji juto fizinį skausmą, skausmą juto apie savaitę laiko, taip pat ant rankų atsirado hematomos (b.l. 2–9).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – Alytuje, (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr.(duomenys neskelbtini). Namo laiptinė yra pirma iš kairės pusės, prie įėjimo į laiptinę yra numeris , (duomenys neskelbtini), namas penkių aukštų, laiptinės įėjimas su telefonspyne. Kiekviename aukšte yra po du butus. Užlipus į antrą aukštą, dešinėje pusėje yra tamsiai rudos spalvos durys su numeriu , (duomenys neskelbtini). Už įėjimo durų yra koridorius, kurio kairėje pusėje prie sienos stovi spinta. Butas trijų kambarių, iš koridoriaus į dešinę yra kambarys su virtuve, vonios ir tualeto kambariai, priešais nuo įėjimo į butą durų yra vaiko kambarys, koridoriaus kairėje - miegamasis su balkonu. Miegamajame prie kairės sienos yra dvigulė pilkos spalvos lova su patalyne, šalia lovos iš abiejų pusių stovi spintelės, prie praėjimo į balkoną stovi elektrinis pianinas. Bute aplinka tvarkinga, vaizdo stebėjimo kamerų ar apsaugos nėra. Daiktų ar objektų reikšmingų tyrimui nerasta, niekas nepaimta. Įvykio vietos apžiūros rinkinių priemonės nenaudotos (b.l. 26–33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G230/2023 (06) matyti, kad I. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveiktos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 55).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas V. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra pilnai įrodytas.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, siekiant sukelti žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas tyčinis, tai yra asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekso straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti pirmiau aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais, patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. M. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę nukentėjusiąją I. M.. Kaltinamasis V. M. 2023 m. gegužės 13 d. apie 17 val. 00 min. koridoriuje adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo žmonos - I. M. atžvilgiu, tai yra suėmęs rankomis jai už rankų ties viršutiniais raumenimis jas spaudė, po ko suėmė rankomis už rankų dilbių ir juos spaudė, bei laikydamas už rankų ją purtė, po to nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susižalojo dešinės kojos blauzdą, taip nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje nežymiai sutrikdė sveikatą. Dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų kilo neigiami padariniai – nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G230/2023 (06) yra konstatuota, kad I. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveiktos sutrikdymas. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad V. M. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš šeimos narį panaudojimas ir dėl to atsiradę padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas, bei nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – kaltinamasis, konflikto metu suimdamas ir spausdamas rankomis nukentėjusiajai ties rankų viršutiniais raumenimis bei rankos dilbius, purtydamas nukentėjusiąją ir ją pastumdamas, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susižalojo dešinės kojos blauzdą, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti. Taigi, kaltinamojo V. M. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis V. M. ir jo motina L. M. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo motiną L. M. (b.l. 159–163). Prašyme kaltinamasis nurodė, jog nusikaltimą padarė pirmą kartą, visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, ateityje pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti pažeidimų, mokosi valdyti emocijas ir kontroliuoti savo elgesį. Su motina yra tamprūs santykiai, po šio įvykio mama paskatino jį permąstyti gyvenimo vertybes, padaryti tinkamas išvadas.

Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja L. M. nurodė, jog jos sūnus V. M. labai gailisi dėl to, kas įvyko, dirba, šiuo metu prižiūri abi dukras, ji jam padeda prižiūrėti mergaites, apie įvykį kalbėjosi, mano, kad jis pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai. Sutinka būti laiduotoja. Ji nėra teista nei bausta, smerkia tokį kaltinamojo elgesį. Ji prižiūrėsianti kaltinamąjį, kad jis daugiau taip nesielgtų, abu labai pergyvena dėl to, kas atsitiko. Prašė atleisti jos sūnų V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti ją laiduotoja, netaikant piniginio užstato, nes pati gauna neįgalumo pašalpą, pajamos yra minimalios.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis V. M. baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu (b.l. 83–84). Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo savo kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. yra itin kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, jis nepateisina savo atliktų nusikalstamų veiksmų, nuoširdžiai dėl jų gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamasis yra dirbantis, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b.l. 166). Po šio įvykio du mėnesiu lankė Alytaus apskrities vyrų krizių centro konsultacijas (b.l. 167). Išlaiko ir rūpinasi dviem nepilnametėmis dukromis. Turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (b.l. 92–93, 95). Kaltinamasis nėra įrašytas psichikos ir priklausomybių kabinetų įskaitose (b.l. 88), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visos paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra piktybinis teisės pažeidėjas, jis yra pilnavertis visuomenės narys, o šį kartą nusikalto spontaniškai, įtakotas nukentėjusiosios elgesio. Atsižvelgdamas į tai, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, jog byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo motina. Kaip matyti iš kaltinamojo V. M. ir siūlomos laiduotojos L. M. parodymų, jie palaiko labai artimus bei glaudžius santykius. Motina daro kaltinamajam didžiausią įtaką ir turi autoritetą. L. M. nėra teista, bausta administracine tvarka (b.l. 168, 175–176), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b.l. 173). Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog L. M. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl kaltinamasis V. M. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį bei tarpusavio santykius ir jų trukmę, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, atsižvelgiant, kad laiduotoja turi (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumą, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o šiuo atveju užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios I. M. laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (b.l. 136–127). Pasibaigus šios kardomosios priemonės terminui, kita kardomoji priemonė V. M. nebuvo skirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis to paties kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą L. M. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja V. D.