Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus, Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiųjų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. G.-K., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., G. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kranai“, R. J. D., A. D., D. Z., R. K., V. J., D. J., Z. M., R. R., K. M., A. R., E. R., A. M., R. T., A. N., A. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-11-19 sprendimą Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas) (toliau – ir ginčo sklypas), apimame žemės plote iki 1940 m. nacionalizacijos buvo keletas sklypų. Tarp jų ir K. K., E. Z. ir A. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyti žemės sklypai. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti fiziniai asmenys yra arba pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į kurio nors iš buvusių savininkų turėtą žemės sklypą, arba tokių pretendentų teisių perėmėjai.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-06-12 akte Nr. 70-2-2193 nurodė, kad ginčo sklypas gali būti grąžinamas piliečiams natūra, tačiau vėliau poziciją pakeitė ir 2019-07-23 akte Nr. 70-2-2667 nurodė, jog nusprendė ginčo sklypą pasilikti Savivaldybės reikmėms, o 2019-06-12 aktą laikyti negaliojančiu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT) neturi galimybių grąžinti pretendentams sklypą natūra (t. y. atkurti jiems nuosavybės teises šiuo būdu).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2019-11-19 sprendimu Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ nusprendė, kad 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Sprendimu pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai naudoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, motyvacijos trūkumai neleidžia pareiškėjams suprasti sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, teisinių santykių esmės, atima iš pareiškėjų galimybę efektyviai pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą ir sąžiningą procesą. Sprendime nėra pagrįstas konkretaus visuomeninio poreikio buvimas, nėra nurodytų faktinių aplinkybių, kurių visuma situaciją leistų kvalifikuoti pagal kurį nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies punktą ir atitinkamai žemę priskirti valstybės išperkamai. Kauno miesto savivaldybės administracija nesivadovavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nepriskyrė sklypo valstybės išperkamai žemei. Pažymėtina, jog atsakovė vis dar svarsto įsigyti pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį ginčo sklype, ir prašyti NŽT perduoti žemės sklypą jai neatlygintinai naudotis, tačiau tokie sprendimai vis dar nėra priimti.

Atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, šiurkščiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir sąlygas. Atsakovė nenurodė, kokiame dokumente yra išreikštas realiai egzistuojantis visuomenės poreikis, ar iš viso toks dokumentas yra ir kokio konkrečiai visuomeninio poreikio tenkinimui sklypas bus naudojamas. Šie argumentai neabejotinai turėjo būti pateikti, kadangi, nesant konkretaus poreikio, negali būti ribojamos pareiškėjų ir kitų asmenų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Sklype yra tik tvora ir nebaigtas statyti pastatas, kuris ilgus metus yra nenaudojamas ir apleistas. Esamos tvoros nelaikytinos kliūtimi atkurti nuosavybės teises į žemę. Pastato, priklausančio UAB „Kauno kranai“, buvimas sklype nedaro sklypo valstybės išperkamo jau vien dėl to, kad sklypo plotas akivaizdžiai per didelis jo eksploatavimui. Žemės sklypo, kaip valstybinės žemės, nuomos sutartis su UAB „Kauno kranai“ buvo nutraukta Kauno apskrities viršininko 2009-09-07 įsakymu Nr. 02-01-8738.

Akcentavo, kad sklypas neatitinka sąlygų, kuriomis žemė yra valstybės išperkama, todėl ji turi būti grąžinta pretendentams. Taigi, žemės sklypas, kuriame stovi neeksploatuojamas statinys, gali ir privalo būti grąžinamas natūra pretendentams ir jų teisių perėmėjams, kadangi nėra už žemės grąžinimą natūra svarbesnio visuomenės intereso. Be to, šioje ginčo situacijoje atsakovė sukūrė pareiškėjų teisėtus lūkesčius, kad į sklypą bus atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant jį pareiškėjams ir kitiems asmenims natūra, o priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia ir įstatymo viršenybės principus. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjų nurodytas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno apskrities valdytojo 1996-01-04 įsakymu Nr. 01-19 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo sklype yra registruotas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jo priklausiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-18 įsakymu Nr. A-2602 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentai. Pretendentai į buvusio žemės savininko A. J. žemę buvo informuoti apie detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kaune, rengimą, tačiau jokių skundų ar pastabų nepateikė.

NŽT 2019-05-13 raštu Nr. 8SD-2560-(14.8.7.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusių žemės savininkų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėtoje žemėje“ kreipėsi į atsakovę su prašymu išnagrinėti teritoriją, kurioje yra iki 1940 m. A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, ir pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Atsakovė 2019-06-12 raštu Nr. 70-2-2193 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-11-08 raštu Nr. 70-2-4011, 2018-04-23 raštu Nr. 70-2-1540, 2018-11-23 raštu Nr. 70-2-4321, 2019-05-24 raštu Nr. 70-2-1947 jau pateikė informaciją apie preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės plotus teritorijoje, kurioje yra iki 1940 m. A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, o klausimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinimo turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 106¹ punktu.

Pakartotinai išnagrinėjęs ginčo teritoriją, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nusprendė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas savivaldybių funkcijoms, todėl tikslinga jį palikti Savivaldybės komunalinio ūkio reikmėms. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019-11-19 sprendimu Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ nusprendė, kad 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Sprendimu pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai naudoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Taigi, žemė, reikalinga savivaldybės funkcijoms vykdyti komunalinio ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei. Sprendime išsamiai nurodytos aplinkybės, kad ginčo teritorija pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į verslo ir pramonės teritorijas, kad greta esančiuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, todėl nuspręsta žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, palikti Savivaldybės reikmėms.

Poreikį Kauno mieste žemės sklypams, kuriuose būtų organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimas ir perdirbimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, patvirtina UAB „Kauno švara“ 2016-03-18 raštas Nr. (1.4.1)-2S-69 „Dėl žemės sklypo skyrimo“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-11-19 sprendimas Nr. T-539 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“, 2020-02-04 sprendimas Nr. T-27 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“.

Be to, ginčo sklype yra registruotas pastatas ir kiemo statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“, ši teritorija suplanuota detaliuoju planu. Atkūrimo įstatymas nenumato galimybės atkurti nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra žemės sklypą, kuriame yra ne pretendentams priklausantys statiniai.

Pažymėjo, jog atsakovė ginčo teritorijos niekada nežymėjo kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, nelaikytina sukuriančia pareiškėjams teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises natūra. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas ir motyvuotas. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija visiškai palaikė atsakovę.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjai prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-11-19 sprendimą Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“.

Bylos duomenimis, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno apskrities valdytojo 1996-01-04 įsakymu Nr. 01-19 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo sklype yra registruotas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jo priklausiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-18 įsakymu Nr. A-2602 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentai.

NŽT 2019-05-13 raštu Nr. 8SD-2560-(14.8.7.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusių žemės savininkų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėtoje žemėje“ kreipėsi į atsakovę su prašymu išnagrinėti teritoriją, kurioje yra iki 1940 m. A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, ir pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Atsakovė 2019-06-12 raštu Nr. 70-2-2193 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-11-08 raštu Nr. 70-2-4011, 2018-04-23 raštu Nr. 70-2-1540, 2018-11-23 raštu Nr. 70-2-4321, 2019-05-24 raštu Nr. 70-2-1947 jau pateikė informaciją apie preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės plotus teritorijoje, kurioje yra iki 1940 m. A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, o klausimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinimo turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktu.

Pakartotinai išnagrinėjęs ginčo teritoriją, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nusprendė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas savivaldybių funkcijoms, todėl tikslinga jį palikti Savivaldybės komunalinio ūkio reikmėms. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019-11-19 sprendimu Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ nusprendė, kad 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Sprendimu pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai naudoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. skundą patenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ bei įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno miesto skyriui apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir apeliacine tvarka nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eA-1986-261/2021).

Taigi, Savivaldybės taryba sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, nustatančio savarankiškas savivaldybių funkcijas, 31 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio, nustatančio savivaldybių turto įgijimo būdus, 5 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio, nustatančio valstybinės žemės perdavimą neatlygintinai ja naudotis (panauda), 1 dalimi, 3 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428, Žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036, nusprendė nustatyti, kad žemės sklypas reikalingas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas (1 punktas). Šio sprendimo 2 punktu nuspręsta pavesti Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Savivaldybės nuosavybėn procedūras, o 3 punktu – prašyti NŽT perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudotis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje Tarybos sprendimą ginčija asmenys, kurie siekia atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymą.

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, bei kitais teisės aktais.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus (toliau – teritorinis skyrius) vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), bylą (toliau – žemės sklypo kadastro duomenų byla).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinei žemės tarnybai), bet ir savivaldybių administracijos.

Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634.

Remiantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, vienas iš juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) Nacionalinei žemės tarnybai, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-11-19 sprendimu Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“. Šiuo sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė: 1. Nustatyti, kad 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas; 2. Pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn procedūras; 3. Prašyti NŽT perduoti Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai naudoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nors pareiškėjai teigia, kad ginčijamas sprendimas iš esmės reiškia, kad atsakovė ginčo sklypą ir jame esančius statinius paima visuomenės poreikiams, tačiau akivaizdu, kad savivaldybėms valstybinė žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn, patikėjimo teise arba neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais. Savivaldybių turto įgijimo būdai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kurio 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybė turtą gali įgyti pagal sandorius.

Ginčijamas sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 4 punktu, 6 dalimi bei Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428, kurie reglamentuoja valstybinės žemės perdavimą neatlygintinai ja naudotis (panauda). Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 8 str. 1 d.). Šio straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės nustato valstybinės žemės sklypų (jų dalių), patikėjimo teise valdomų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybinės žemės patikėtinių, perdavimo neatlygintinai naudotis tvarką, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatytų valstybinės žemės patikėtinių valdomų valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai naudotis tvarką reglamentuoja kiti teisės aktai. Pagal šias taisykles Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims gali būti perduodami neatlygintinai naudotis: valstybinės žemės sklypai (jų dalys), kurių reikia nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdomiems, panaudos ar nuomos pagrindais naudojamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti; valstybinės žemės sklypai, neužstatyti statiniais ar įrenginiais (Taisyklių 2 p.).

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog šiuo atveju Savivaldybė siekia, kad ginčo sklypas jai būtų perduotas neatlygintinai naudotis. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis pagrindimo vertinimą pagal visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo, o taip pat poreikio objektyvaus egzistavimo ir būtinumo principus įstatymo leidėjas pavedė NŽT, kuri ir priima sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą bei sudaro valstybinės žemės panaudos sutartį.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė būtų pateikusi NŽT teritoriniam skyriui prašymą perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypą. Pažymėtina, jog NŽT, įvertinusi suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl žemės perdavimo neatlygintinai naudotis, o tai apima ir konkretaus žemės sklypo neatlygintino naudojimo būtinumo pagrindimo vertinimą, gali ir netenkinti prašymo, t. y. žemės sklypo neperduoti neatlygintinai naudotis atsakovei.

Kaip matyti, ginčijamas sprendimas buvo priimtas jau po rašto (Akto) priėmimo. Nagrinėjamu atveju Akte nėra nurodyta teisės norma, kurios pagrindu sklypas nėra grąžinamas natūra. Atsakovės argumentai, kad pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą sklypas patenka į verslo ir pramonės teritorijas ir kad gretimuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, visiškai nepaaiškina, kodėl Savivaldybės administracija nesutinka, kad sklypas būtų grąžintas natūra. Tai, kad Savivaldybės administracija dar tik svarsto įsigyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sklype, pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, nereiškia, kad ji jį nuspręs įsigyti ar įsigis, toks sprendimas dar net nėra priimtas ir galimai nebus priimtas ar įgyvendintas.

Taigi, Savivaldybės administracija nenurodė, kokiu pagrindu sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymas nenumato to, kad savivaldybė galėtų atsisakyti žemę žymėti kaip laisvą neužstatytą ir užkirsti kelią atkūrimui vien tam, kad siekia sklypą pasilikti savo reikmėms.

Tarybos sprendime sklypo reikalingumas Savivaldybei yra motyvuojamas tik pacituojant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte numatytą savivaldybės savarankiškąją funkciją – „komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas“. Tačiau individualiame administraciniame akte nurodyti vien teisės normą nepakanka. Atsakovė nenurodė faktų ir argumentų, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl sklypą sieja su minėtos funkcijos vykdymu. Be to, aptariama funkcija yra plati, apima keletą veiklos rūšių, o atsakovė net nenurodė, kuriai konkrečiai veiklos rūšiai jai yra reikalingas sklypas.

Tarybos 2019-11-19 posėdžio protokolas negalėtų papildyti Tarybos sprendimo motyvų, kadangi, kaip minėta, individualaus administracinio akto motyvai turi būti pačiame akte. Tačiau iš pridedamo Tarybos 2019-11-19 posėdžio protokolo matyti, kad Taryba dar nežino, kokiai veiklai naudotų sklypą, nes į R. K. klausimą, ar į sklypą bus perkelti UAB „Kauno švara“ gamybiniai ir administraciniai pastatai, ar tai bus tik aikštelės atliekų rūšiavimui, pranešėjas D. V. atsakė, jog kol kas čia planuojama tik rezervuoti sklypus, po to bus kitas etapas.

Darytina išvada, kad sklypų rezervavimas, nežinant, kas juose būtų atliekama, pats savaime paneigia esant kokį nors visuomenės poreikį į ginčo sklypą ir Tarybos sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl nėra tinkamai motyvuotas, juo nėra pagrįstas visuomenės poreikio buvimas būtent į šį sklypą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šioje byloje skundžiamas Tarybos sprendimas priimtas ne atsakant į NŽT prašymą dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, pagal kompetenciją vykdant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis, tačiau, nagrinėdamas bylą ir įvertinęs visas aplinkybes, teismas nustatė, kad ginčijamo sprendimo priėmimas yra susijęs su nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo procesu, ir šiuo sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad žemės sklypas yra reikalingas Savivaldybei, yra užkertamas kelias NŽT atkurti nuosavybės teises pareiškėjams ir kitiems asmenims į žemės sklypą natūra. Bylos duomenimis, pareiškėjai kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo grąžinimo jiems natūra, o NŽT 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, taip pat išnagrinėti teritoriją, kurioje iki 1940 metų buvo A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė.

Ginčijamu sprendimu atsakovė nusprendė pradėti parengiamuosius veiksmus dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai juo naudotis, tačiau įvertinus tai, kad jei NŽT nuspręs neperduoti žemės sklypo neatlygintinai naudotis Savivaldybei, liks galioti Tarybos sprendimo 1 punktas, kuriuo nuspręsta nustatyti, kad sklypas reikalingas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti. Taigi šiuo atveju Tarybos sprendimo 1 punkte įtvirtinta nuostata užkirs kelią pareiškėjams realizuoti savo teises nuosavybės atkūrimo procese.

Be to, pažymėtina, kad ginčijamo Tarybos sprendimo 1 punkte įtvirtinta nuostata yra šio sprendimo pagrindinė dalis, kadangi ja nusprendžiama nustatyti, kad 1,9978 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Kiti du punktai yra išvestiniai iš pirmojo, t. y. nurodomi kiti veiksmai, kuriuos būtina atlikti siekiant įgyvendinti pirmąjį punktą.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas priimtas 2019-11-19, nuo ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo jau 2 metai ir jokių kitų įgyvendinant sprendimą veiksmų atlikta nebuvo, t. y. nebuvo vykdomi sprendimo 2 ir 3 punktai. Prašymas NŽT nepateiktas, žemės sklypas neperduotas ir duomenų, jog sklype yra vykdoma atsakovės minima veikla, nėra. Tai aiškiai įrodo, jog ryškaus poreikio Savivaldybei naudotis žemės sklypu nėra, nes per 2 metus, kaip jau minėta, neatlikta jokių veiksmų įgyvendinant priimtą sprendimą.

Darytina išvada, jog, esant priimtam Tarybos sprendimui, Administracija, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, negalės priimti jokio kitokio sprendimo dėl ginčo sklypo, todėl sprendimu yra užkertamas kelias pareiškėjams siekti, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės į jų pageidaujamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes bei pareiškėjų teises ir argumentus, atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus ginčijamas sprendimas naikintinas visa apimtimi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijose rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas, maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėja G. P. prašo priteisti iš atsakovės 1 022,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro skundo Regionų apygardos administraciniam teismui parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 1 000 Eur, sumokėtas žyminis mokestis 22,95 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai G. P. teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatė Neringa Žukauskienė. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina 2020-01-09 sąskaita Nr. ADV2020/01/09-1, 2020-01-09 banko mokėjimo nurodymas. Iš bylos duomenų matyti, kad už pateiktą skundą yra sumokėtas 22,95 Eur žyminis mokestis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė parengė skundą teismui 2020-01-03 (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, taikomas koeficientas 2,5), todėl maksimali priteistina suma už šias suteiktas paslaugas sudaro 3 294 Eur (2,5 X 1 317,6 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma priteisti 1 000 Eur suma už skundo Regionų apygardos administraciniam teismui parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina iš atsakovės.

Į bylą pateiktas 2019-12-23 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad G. P. už skundo pateikimą sumokėjo 22,95 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės pareiškėjai G. P. priteisiamos jos patirtos 22,95 Eur bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei į tai, kad šioje byloje apgintos pareiškėjos teisės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja G. P. patyrė 1 022,95 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jai priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės.

G. N. (buvusi pareiškėja, 2021-09-30 teismo posėdyje pakeista procesinė padėtis iš pareiškėjos į trečiąjį suinteresuotą asmenį) prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro skundo Regionų apygardos administraciniam teismui parengimas (likusios kainos dalies apmokėjimas) – 550 Eur, atskirojo skundo dėl teismo 2021-04-29 nutarties parengimas – 400 Eur, pasirengimas pirmosios instancijos teismo posėdžiams bei atstovavimas juose – 50 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. N. teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatė Neringa Žukauskienė. Suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtina 2021-07-13 sąskaita Nr. ADV206, 2021-09-07 kasos pajamų orderis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė parengė skundą teismui 2020-01-03 (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, taikomas koeficientas 2,5), todėl maksimali priteistina suma už šias suteiktas paslaugas sudaro 3 294 Eur (2,5 X 1 317,6 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma priteisti 600 Eur suma už skundo Regionų apygardos administraciniam teismui parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina iš atsakovės.

Teismas pažymi, kad dalis G. N. prašomų priteisti išlaidų – 400 Eur už atskirojo skundo parengimą – patirtos ne pirmosios instancijos Regionų apygardos administraciniame teisme, tačiau apeliacinės instancijos teisme.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-04-03 nutartį byloje Nr. eAS-241-502/2019), prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Todėl G. N. prašymas dėl 400 Eur išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą, atlyginimo persiunčiamas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei į tai, kad šioje byloje apgintos trečiojo suinteresuoto asmens (pareiškėjos) teisės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad G. N. patyrė 600 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jai priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-11-19 sprendimą Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“.

Priteisti pareiškėjai G. P. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1 022,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. N. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Perduoti trečiojo suinteresuoto asmens G. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.