Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-496-212/2016 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Panevėžio miesto poliklinikai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Panevėžio miesto polikliniką (toliau ir – VšĮ Panevėžio miesto poliklinika) panaikinti jos bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtus sprendimus bei priteisti 5 000 Eur žalos atlyginimą. Teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. liepos 7 d. ieškinio trūkumams pašalinti – įrodymams, patvirtinantiems ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodyti ir pateikti; nurodyti, kokia žala, kokių asmenų veiksmais jam buvo padaryta; nurodyti jų procesinę padėtį; pateikti jiems skirtus ieškinio ir jo priedų egzempliorius; motyvuotam prašymui atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, buvo išsiųsta jo ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau nutartis grąžinta teismui su pašto žyma – neatsiėmė pašte.Teismas, įvertinęs tai, kad duomenų, jog procesinius dokumentus reikia siųsti kitu adresu arba į darbovietę, ieškovas nepateikė, konstatavo, kad jis nesidomėjo pradėtos civilinės bylos eiga, o teismo nutartis laikytina jam įteikta tinkamai, todėl per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 115 straipsnio 3 dalis, 121 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. K. prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti. Teigia, kad teismo nutartis jam nebuvo išsiųsta, jis jos negavo ir nėra informuotas, kokie ieškinio trūkumai buvo nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Ieškovas nesutinka su teismo byloje konstatuotomis aplinkybėmis, teigia, kad teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, jam nebuvo išsiųsta, todėl jis neturėjo galimybės pašalinti nustatytų ieškinio trūkumų.Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Asmuo, norintis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio parengimu ir įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pirmiau minėti teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Nesant bent vieno iš ieškinio elementų (ieškinio dalyko ar pagrindo), negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas jam įstatyme nustatytą pareigą užtikrinti pirmiau kasacinio teismo praktikoje nurodytų principų ir teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos laikymąsi, įvertino ieškovo ieškinio atitikimą CPK 111, 135 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškinyje nėra tinkamai ir aiškiai suformuluoti nei ieškinio dalykas, nei jo faktinis pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti atsakovės bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą. Iš ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtą žalą, nėra aišku, kokių konkrečiai asmenų, kokiais neteisėtais veiksmais ši žala jam buvo padaryta. Taip pat nėra nurodyta skundžiamą ieškovo sprendimą priėmusios Pacientų sveiktai padarytos žalos nustatymo komisijos procesinė padėtis byloje. Tokie ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko netikslumai yra aiškūs ieškinio turinio trūkumai, kurie turi būti pašalinti ieškinio priėmimo stadijoje, kadangi jų nepašalinus negalima nustatyti, ar ieškinys iš tiesų teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis), o atsakovei objektyviai užkertama galimybė gintis nuo jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų.Kaip minėta, apeliantas teigia, kad jam nebuvo išsiųsta minėta teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, kuria nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 7 d. ieškinio trūkumams pašalinti, todėl jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimų. Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad priešingai nei teigia apeliantas, minėta teismo nutartis jam buvo išsiųsta 2016 m. birželio 21 d., tačiau 2016 m. liepos 5 d. grąžinta su pašto žyma – neatsiėmė pašte (b. l. 9-10). Iš byloje esančio teismo lydraščio bei voko matyti, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami paties ieškovo ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė duomenų apie kitą korespondencijos įteikimo adresą ar gyvenamosios vietos pasikeitimą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad šie dokumentai galėjo būti įteikti jo darbovietės adresu taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo nutartis, kuria jo ieškinys laikytas nepaduotu, apeliantui buvo siunčiama tuo pačiu adresu ir įteikta asmeniškai ieškovui (b. l. 14). Įvertinus paminėtinas aplinkybes darytina išvada, kad teismas CPK numatytas pareigas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įvykdė tinkamai, pats ieškovas nesidomėjo bylos eiga ir galimai ignoravo teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Ieškovas, pateikęs teismui ieškinį, pats privalo bendradarbiauti su teismu (CPK 8 straipsnis), sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad 2016 m. birželio 20 d. nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 7 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti įteikta tinkamai, tačiau iki nustatytos datos šių trūkumų nepašalinus, 2016 m. liepos 8 d. nutartimi teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų dėl ko jo ieškinys laikomas nepaduotu.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio ieškovui pašalinus aplinkybes, sudariusias pagrindą grąžinti ieškinį, kreiptis į teismą su įstatymo reikalavimus atitinkančiu ieškiniu pakartotinai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.