- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- ATP-293-166/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12715-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo, kuria A. Ž. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirta 42 € (keturiasdešimt dviejų eurų) bauda. A. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nubaustas už tai, 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 14.30 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nedavė kelio jam iš dešinės artėjančiam automobiliui NISSAN X-TAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje automobilio NISSAN X-TAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vengdamas susidūrimo, kliudė šalia stovėjusį automobilį MERCEDES BENZ C220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadinti automobiliai NISSAN X-TAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ C220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 120 punktų (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
A. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 232 punkto (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas prašo tenkinti apeliacinį skundą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutarimą ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d. paskirti A. Ž. 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Institucijos manymu, teismas nepagrįstai nepatraukė A. Ž. administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos. Institucija nesutinka su teismo išvada, jog A. Ž. iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesuvokdamas, jog įvyko eismo įvykis. Atkreipiamas dėmesys, kad proceso metu nukentėjusysis A. G. nurodė, jog A. Ž. pokalbio metu apie transporto priemonių susidūrimą buvo įspėtas, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. R..
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl A. Ž. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra, jo nekelia ir apeliantas. Apeliaciniame skunde keliamas A. Ž. administracinės atsakomybės klausimas pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl aukštesnės instancijos teismas skundą nagrinėja jo ribose. Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar A. Ž. veiksmai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, skundžiamu nutarimu konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados, jog A. Ž. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties, iš esmės pagrįstos.
Pažymėtina, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos A. Ž. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog eismo įvykio jis nematė, jame nedalyvavo. Nurodė, jog manydamas, kad automobilis Nissan stabtelėjęs jį praleidžia, nuvažiavo, įsuko į sekantį įvažiavimą, prisiparkavo ir nuėjo į parduotuvę. Šiuo atveju A. Ž. vairuojamas automobilis nagrinėjamo eismo įvykio metu susidūręs su kitu automobiliu bei apgadintas nebuvo, eismo įvykyje dalyvavę automobiliai apgadinti nežymiai, susidūrimo garsas, kurį galimai būtų girdėjęs A. Ž., nebuvo stiprus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats nukentėjusysis A. G. parodė, kad jo manymu automobilio OPEL vairuotojas nesuprato, kad padarė nusižengimą. Be to, A. Ž. po galimo eismo įvykio neišvažiavo, nepasislėpė, o pastatė automobilį netoliese. Vertinant A. Ž. parodymus, matyti, jog jis buvo kategoriškai įsitikinęs, kad su eismo įvykiu nėra susijęs, todėl išvažiavo ir tokia aplinkybė bylos medžiaga nepaneigta. Nors institucija apeliuoja į nukentėjusiojo A. G. ir liudytojo J. R. parodymus, jog jie buvo priėję prie A. Ž. automobilio, įspėjo jį apie transporto priemonių susidūrimą bei nurodė, kad į įvykio vietą yra iškviesta policija, vis tik tokie parodymai besąlygiškai neįrodo A. Ž. tyčios ATPK 130 str. 1 d. prasme. Kaip jau buvo minėta, asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, tyčią, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, turi suvokti pilnai. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įtikinamų duomenų, kad A. Ž. suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu ir turi pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, todėl tokie A. Ž. veiksmai negali būti laikomi tyčiniais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, padarė teisingą išvadą, kad A. Ž. veiksmuose nenustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu būtų galima keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.