Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-29 · Byla Nr. A2.6.-113-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-01-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
A2.6.-113-843/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12715-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
A. Ž.
Nukentėjusysis
A. G., E. Z., J. O.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-113-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12715-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.3; 52.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž.,administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokatui L. B.,nukentėjusiesiems A. G., E. Z., J. O.,vertėjai Katerinai Chvatovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 14.30 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nedavė kelio jam iš dešinės artėjančiam automobiliui NISSAN X-TAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje automobilio NISSAN X-TAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vengdamas susidūrimo, kliudė šalia stovėjusį automobilį MERCEDES BENZ C220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadinti automobiliai NISSAN X-TAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ C220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 120 punktų (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

A. Ž. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 232 punkto (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino teigdamas, jog protokole nurodytu laiku, vairuodamas automobilį OPEL ZAFIRA, iš Ukmergės gatvės įvažiavo į prekybos centro „BIG“ aikštelę ir važiavo tiesiai link prekybos centro. Sustojo praleisti laukiančio automobilio iš dešinės. Jam nuvažiavus sekantis automobilis stovėjo, todėl jis pajudėjo. Tuomet pajudėjo ir iš dešinės pusės važiavęs automobilis NISSAN X-TAIL. A. Ž. stabtelėjo, norėdamas išvengti susidūrimo, tada sustojo ir tas kitas automobilis. Jis pradėjo važiuoti manydamas, kad tas automobilis aikštelėje jį praleis. Automobilis NISSAN X-TAIL taip pat pradėjo važiuoti ir jie susilygino stačiu kampu. A. Ž. nuvažiavo, įsuko į sekantį įvažiavimą, prisiparkavo ir nuėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės jis atsisėdo į savo automobilį. Tada prie jo priėjo vyras ir pradėjo piktai bartis, kad jis jam sutrukdė. Nenorėdamas veltis į konfliktą ir nesupratęs, ko tas žmogus iš jo nori, A. Ž. uždarė automobilio langą ir, neišlipęs iš automobilio, nuvažiavo savo reikalais, manydamas, kad nieko blogo nepadarė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad jokio eismo įvykio jis nematė, smūgio nejuto ir garso negirdėjo, žmonės taip pat nebandė atkreipti jo dėmesio. Tik matė, kad tas automobilis, kuris važiavo jam iš dešinės, prisiparkavo į tą patį įvažiavimą, tik už jo automobilio OPEL ZAFIRA. Mano, kad automobilis MERCEDES BENZ galėjo būti apgadintas vėliau, o ne tuo metu, kai jis ir automobilis NISSAN X-TAIL bandė važiuoti. Nurodė, kad pagal KET reikalavimus jis turėjo praleisti iš dešinės pusės važiuojantį automobilį, tačiau tas automobilis sustojo, todėl A. Ž., manydamas, kad jis jį praleidžia, nuvažiavo.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdyje parodė, kad 2014-09-24, apie 14 val., jis vairavo automobilį NISSAN X-TAIL, važiavo per stovėjimo aikštelę nuo prekybos centro „BIG“ link išvažiavimo į Ukmergės gatvę, turėjo pasukti į dešinę. Prieš jį jokie automobiliai nevažiavo. Jam iš kairės pusės maždaug 20 km/h greičiu važiavo automobilis OPEL, kuris net nebandė stabdyti ir jokio automobilio nepraleidinėjo. Automobilis OPEL buvo jam iš kairės, tad jis turėjo praleisti jo vairuojamą automobilį, tačiau to nepadarė, dėl ko A. G., siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai vairą pasukti į dešinę ir stabdyti, ko pasėkoje kliudė galinį automobilio „Mercedes Benz“ bamperį. Susidūrimo metu jo vairuojamo automobilio galinė dešinės pusės arka kontaktavo su automobilio „Mercedes“ galinės pusės kairio bamperio kampu. A. G. net nespėjo paspausti garso signalo. Kontakto metu buvo padarytas nežymus sugadinimas, tad ar buvo garsas, nukentėjusysis negali pasakyti. „Mercedes“ automobilio garsinė signalizacija neįsijungė. Sustojęs „Opel“ automobilio vairuotojas kažką sumosikavo rankomis, turbūt nesuprato, kad jis neteisus, nuvažiavo ir priparkavo automobilį. A. G. taip pat pajudėjo, kad neužtvertų įvažiavimo ir pastatė automobilį šalia. Išlipęs iš automobilio jis apžiūrėjo savo bei „Mercedes Benz“ automobilio apgadinimus. „Opel“ automobilio vairuotojo jis nematė. Jis priėjo prie liudytojų, kurie matė įvykį, paėmė jų telefono numerius bei iškvietė policiją. Liudytojai nebandė atkreipti į įvykį automobilio OPEL vairuotojo dėmesio. Tuomet jis pamatė prie automobilio „Opel“ vairuotoją, su vienu liudytoju priėjo prie jo, pastukseno jam į langą. Šiam atidarius langą pasakė, kad jis nepraleido automobilio iš dešinės (t.y. nukentėjusiojo automobilio), todėl jis kliudė kitą automobilį. Automobilio „Opel“ vairuotojas pareiškė, kad tai jo buvo pagrindinis kelias. Tuomet nukentėjusysis jam pasakė, kad iškvietė policiją ir reikia jos sulaukti, tačiau OPEL vairuotojas, nieko nesakęs, uždarė automobilio langą, galu išsistūmė ir išvažiavo. Nukentėjusysis spėjo nufotografuoti automobilio vairuotoją ir patį automobilį iš galo. A. G. teigimu, automobilio OPEL vairuotojas tiesiog nesuprato, kad padarė nusižengimą.

Nukentėjusysis E. Z. teismo posėdyje parodė, kad jis paties įvykio nematė, buvo palikęs automobilį „Mercedes“ stovėjimo aikštelėje tinkamoje vietoje. Po pietų jam paskambino sesuo ir pranešė apie įvykį, o jai apie tai telefonu buvo pranešę policijos pareigūnai. Po skambučio maždaug per 40 minučių jis nuvyko į įvykio vietą ir rado ten policijos pareigūnus, kurie liepė jam rašyti paaiškinimą. Eismo įvykio vietoje, be policijos pareigūnų, buvo A. G., kuris jam apie eismo įvykį nieko nesakė, nes rašė savo paaiškinimą, o jis rašė savo. Susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio MERCEDES galinio bamperio kairys šonas.

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji J. O. parodė, kad protokole nurodytą dieną jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad buvo apgadintas jos automobilis MERCEDES, kuris tuo metu stovėjo prie prekybos centro „Big“. Ji paskambino broliui E. Z., kuris tuo metu valdė jos automobilį, ir pranešė apie įvykį. Jai pačiai apie eismo įvykio aplinkybes nieko nežinoma ir ji nesigilino, kas konkrečiai buvo apgadinta. Žino, kad buvo apgadintas bamperis, visus reikalus tvarkė brolis.

Liudytojas J. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis matė eismo įvykį, kuriame dalyvavo trys automobiliai. Liudytojui stovint maždaug 10 metrų atstumu nuo eismo įvykio ir kalbant su draugu, jis matė, kaip automobilis „Nissan“ važiavo tiesiai, o jam iš kairės važiavo automobilis OPEL, jie abu stabtelėjo ir, jei neklysta, buvo naudojamas garso signalas. Jie susimojavo, nes automobilis „Nissan“ nepraleido OPEL automobilio, o OPEL vairuotojas tikriausiai manė, jog jis važiuoja pagrindiniu keliu. „Nissan“ automobilis sustojo pamatęs, kad jo nepraleidžia. Taip pat buvo sustojęs ir „Opel“ automobilis. Jiems susimojavus „Opel“ nuvažiavo toliau tiesiai. Kadangi „Nissan“ automobilis buvo prie pat automobilio „Mercedes“, tai jis turėjo keisti važiavimo kryptį ir sukdamas vairą į dešinę užkabino stovintį automobilį „Mercedes“, nes pradėjus važiuoti „Nissan“ automobiliui buvo girdėti braukimo garsas per automobilio šoną. Liudytojo teigimu, automobilis „Nissan“ turėjo keisti važiavimo kryptį, kadangi automobilis „Opel“ staigiai atvažiavo ir „Nissan“ automobilio vairuotoją tai tikriausiai išgąsdino. Tuo metu, kai buvo užkabintas automobilis „Mercedes“, automobilis „Opel“ jau buvo nuvažiavęs prie sankryžos. Prieš „Nissan“ automobilį nevažiavo joks automobilis. Liudytojas nurodė, kad paaiškinimus policijos pareigūnų prašymu jis rašė 2014-10-07, grįžęs iš atostogų užsienyje.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. R. parodė, kad tikslios datos neatsimena, rudenį, jis buvo šalia „BIG“ prekybos centro, suko ratą, ieškodamas vietos prisiparkuoti. Priekyje jo važiavo pilkos spalvos visureigis NISSAN, vairuojamas A. G.. Iš miesto pusės į parkavimosi aikštelę važiavo dar ir kita sidabrinės spalvos mašina, vairuojama A. Ž.. Tai kitai mašinai visureigis buvo iš dešinės, todėl jis turėjo praleisti visureigį, bet nepraleido. Visureigiui teko daryti manevrą ir vairą išsukti į dešinę, ko pasėkoje prisispaudė prie priparkuotų automobilių ir kliudė kažkokį stovintį automobilį. Priešingu atveju jis atsitrenktų į tą atvažiuojantį automobilį iš miesto. Liudytojas apvažiavo autoįvykio vietą ir sustojo šalia. Priėjęs prie visureigio vairuotojo jis paliko savo vizitinę kortelę, nes matė šį įvykį. Jie pasikalbėjo ir nutarė kviesti policiją. Po kurio laiko išėjo sidabrinės spalvos automobilio šeimininkas. Liudytojas kartu su visureigio vairuotoju priėjo prie jo, tačiau tas žmogus pasakė, kad nieko nežino, jis nėra kaltas, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis neatsimena, ar vairuotojui buvo pasakyta apie tai, kad yra iškviesta policija, bendravimas su juo vyko be jokių emocijų. Liudytojas policijos nelaukė, iš įvykio vietos išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

Kelių eismo taisyklių 120 punktas reikalauja, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11).

Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. Ž. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno N. A. 2014-09-24 tarnybinio pranešimo, pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, automobilių stovėjimo aikštelėje juos pasitiko automobilio NISSAN vairuotojas A. G., kuris paaiškino, kad jam važiuojant automobilių stovėjimo aikštelėje, jam iš kairės pusės atvažiuojantis automobilis OPEL jo nepraleido, dėl ko jis, vengdamas susidūrimo su OPEL automobiliu, suko vairą į dešinę bei užkabino stovėjusį automobilį MERCEDES. Įvykio metu buvo apgadinti automobiliai NISSAN ir MERCEDES. Automobilio OPEL vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 4). Tokias pat įvykio aplinkybes A. G. nurodė savo paaiškinime, rašytame policijai (b.l. 8) bei apklaustas teismo posėdyje nukentėjusiuoju (b.l. 37-38). Eismo įvykio schemoje yra užfiksuota automobilio MERCEDES stovėjimo vieta susidūrimo metu bei jo apgadinimo vieta, taip pat automobilio NISSAN važiavimo trajektorija (b.l. 6). Iš pateiktos eismo įvykio schemos matyti, kad automobiliui NISSAN sukant „T“ formos sankryžoje į dešinę, jam kliūtis galėjo atsirasti tik iš kairės pusės, kitam automobiliui važiuojant tiesiai. Šioje eismo įvykio vietoje nėra jokio kelio ženklinimo ar kelio ženklų, reguliuojančių važiavimo tvarką ir transporto priemonių judėjimo eiliškumą. Tai patvirtina ir liudytojo J. Š. atsiųstos eismo įvykio vietos nuotraukos (b.l. 13). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio NISSAN, X-TRAIL, v/n (duomenys neskelbtini) galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas; automobilio MERCEDES BENZ C220, v/n (duomenys neskelbtini) - galinis bamperis kairėje pusėje (b.l. 7). Šie abiejų automobilių apgadinimai yra užfiksuoti pateiktoje fotolentelėje (b.l. 18). Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis E. Z. patvirtino, kad jis paliko stovėti seseriai J. O. priklausantį automobilį MERCEDES stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „BIG“, 2014-09-24 jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jo automobilis yra apgadintas (b.l. 38-39). Pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. Ž., tiek savo rašytuose paaiškinimuose policijai (b.l. 17), tiek duodamas parodymus teisme taipogi neneigė, jog jis važiavo tiesiai, o automobilis NISSAN jam iš dešinės pusės suko į dešinę. Apklausti teismo posėdyje liudytojais J. Š. ir J. R. taip pat patvirtino matę, kaip automobilis NISSAN norėjo sukti į dešinę, o jam iš kairės pusės tiesiai važiuojantis automobilis OPEL nedavė kelio, todėl NISSAN vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su OPEL automobiliu, pasuko vairą į dešinę ir užkabino stovėjusį automobilį MERCEDES.

A. Ž. teiginys, jog jis buvo sustojęs prie sankryžos praleisti laukiančio automobilio iš dešinės, o kadangi automobilis NISSAN stovėjo, todėl jis pajudėjo, yra paneigtas nukentėjusiojo A. G. bei eismo įvykį mačiusių liudytojų J. Š. ir J. R. parodymais. Minėti asmenys, duodami parodymus teisme bei būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, kad prieš automobilį NISSAN jokie automobiliai nevažiavo. Liudytojo J. Š. teigimu, automobilis OPEL atvažiavo staigiai, todėl NISSAN vairuotojas turėjo keisti važiavimo kryptį, sukdamas vairą į dešinę. Šio manevro pasėkoje NISSAN automobilis prisispaudė prie priparkuotų automobilių ir kliudė stovintį automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. G. ir liudytojų parodymais, nes jie yra analogiški, neprieštaraujantys vieni kitiems bei jų paaiškinimams, rašytiems policijai (b.l. 8, 10, 12), taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog minėti asmenys galėtų būti susitarę ar suinteresuoti bylos baigtimi.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenys bei tai, kad eismo įvykio vietoje nėra jokio kelio ženklinimo ir kelio ženklų, reguliuojančių eismo dalyvių judėjimo tvarką, teismas sprendžia, kad A. Ž., vairuodamas automobilį OPEL ZAFIRA, nesivadovavo KET 120 punkte nurodyta taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, nedavė kelio jam iš dešinės artėjančiam automobiliui NISSAN X-TAIL, ko pasėkoje automobilio NISSAN X-TAIL vairuotojas, vengdamas susidūrimo su OPEL automobiliu, suko vairą į dešinę bei kliudė šalia stovėjusį automobilį MERCEDES BENZ C220. Tokiais veiksmais A. Ž. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nes eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai MERCEDES ir NISSAN.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jis, manydamas, jog automobilis NISSAN stabtelėjęs jį praleidžia, nuvažiavo, įsuko į sekantį įvažiavimą, priparkavo automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Jam grįžus iš parduotuvės ir įsėdus į automobilį, prie jo priėjo piktai nusiteikęs žmogus bei pradėjo bartis. Nenorėdamas veltis į konfliktą bei nesuprasdamas ko tas žmogus nori, jis uždarė automobilio langą ir nuvažiavo savo reikalais. A. Ž. teigimu, jokio eismo įvykio jis nematė ir pats jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Jeigu ir buvo įvykęs automobilių susidūrimas, tai šis susidūrimas, jo manymu, įvyko jam jau išvažiavus.

Nukentėjusiojo A. G. teigimu, automobilio OPEL vairuotojas, sukėlęs avarinę situaciją, tikriausiai nesuprato, kad jis yra neteisus ir kad turėjo jį praleisti, nes nuvažiavo toliau ir priparkavo savo automobilį toje pačioje aikštelėje prie parduotuvės, kur ir įvyko eismo įvykis. A. G., pasitaręs su liudytoju J. R., iškvietė policiją, o vėliau pamatęs automobilio OPEL vairuotoją priėjo prie jo ir pasakė, kad jis nepraleido jam iš dešinės pusės važiuojančio automobilio, todėl jis (A. G.) atsitrenkė į kitą automobilį. OPEL vairuotojas pasakė, kad jo kelias buvo pagrindinis ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytojas J. R.. Nukentėjusiojo A. G. teigimu, susidūrimo metu stovėjusio automobilio MERCEDES signalizacija nebuvo įsijungusi, automobiliui padaryti apgadinimai buvo nežymūs ir jokio stipraus susidūrimo garso jis negirdėjo. Liudytojas J. Š. teismo posėdyje nurodė, kad tuo metu, kai buvo užkabintas automobilis MERCEDES, automobilis OPEL jau galimai buvo nuvažiavęs nuo sankryžos.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad A. Ž. vairuojamas automobilis nagrinėjamo eismo įvykio metu su kitu automobiliu susidūręs ir apgadintas nebuvo, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai yra nežymūs, susidūrimo garsas taip pat nebuvo stiprus, taip pat įvertinus liudytojo J. Š. parodymus apie tai, kad susidūrimas įvyko po to, kai automobilis OPEL jau galimai buvo nuvažiavęs nuo sankryžos, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo. Tokie jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes jis nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažyma apie A. Ž. baustumą patvirtina, kad jam 2014-04-29 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis viršijo leistiną greitį, A. Ž. skirtą baudą sumokėjo 2014-05-14, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nekeliantis grėsmės visuomenės ir eismo saugumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. Ž. (administracine tvarka nebaustas). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o įvertinus tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtinas ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 42 € (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą.

A. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė