Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Valinskienės,

asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, T. C., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui ir įstatyminiam atstovui R. C.,

viešame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, t. y. žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. C., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio nuostatas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsniu, T. C. taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

T. C. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad:2016 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 20.05 val. iki 20.25 val., užėjo į sporto manieže, Žemaitės g. 6, Vilniuje, esančią sporto salę su pagalbinėmis patalpomis, kur patekti yra būtini leidimai – abonento kortelės, tokiu būdu įsibrovė į patalpas, kur iš kuprinės, stovėjusios ant suoliuko pagrobė J. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną iPhone 6, kurio vertė 840 eurų. 2016 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 20.30 val., užėjo į sporto manieže, Žemaitės g. 6, Vilniuje, esančią sporto salę su pagalbinėmis patalpomis, kur patekti yra būtini leidimai – abonento kortelės, tokiu būdu įsibrovė į patalpas, kur iš sportinio krepšio, stovėjusio ant palangės, pagrobė J. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG G2“, kurio vertė 100 eurų.2016 m. vasario 26 d., apie 16 val., prekybos centre „Rimi hypermarket“, esančiame Kedrų g. 4, Vilniuje, kylant eskalatoriui, priėjo prie nepilnamečio T. G., ir iš pastarojo striukės kišenės pagrobė M. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną HTC Desire 620G, kurio vertė 180 eurų.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: T. C. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę; pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. C. būti namuose nuo 23 iki 6 val. bei tęsti mokslus. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai taikė BK 93 straipsnio nuostatas ir T. C. nepagristai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pirmą kartą padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju, T. C. kaltinamas padaręs tris apysunkes nusikalstamas veikas, kurios yra pakartotinės ir nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties. Tokia pozicija grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi Nr. 2K-P-8S/2008, kurioje nurodyta, jog pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės ir nesudaro idealiosios sutapties, o tai neleidžia daryti išvados, kad T. C. nusikalto pirmą kartą.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, T. C., jo įstatyminis atstovas ir gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir bylos aplinkybių vertinimas

Prokurorės skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to sąlygoto nepagrįsto asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei nuosprendžio, kuriuo nutraukta baudžiamoji byla, priėmimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Ginčo dėl to byloje nėra, taigi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytomis šio nuosprendžio 1.1. - 1.3 punktuose nurodytas nusikalstamas veikas. Jos pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuotos taip pat tinkamai. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog T. C., būdamas nepilnametis, padarė tris atskirus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Visgi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nustatydamas BK 93 straipsnyje numatytas būtinąsias nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir dėl to nepagrįstai nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl to, ar asmuo nagrinėjamoje situacijoje, padaręs tris atskiras veikas, gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir atitinkamai, ar šioje situacijoje yra galimybės taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.Šių klausimų kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), analizuodama iškilusią sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ reikšmės problemą, pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Taip pat išaiškinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tokia teismų praktika nėra pakitusi, ja teismai vadovavosi ir vėlesnėse bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016 ir kt.).Kadangi T. C. padaryti trys atskiri nusikaltimai sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (jos yra pakartotinės ir nesudaro idealios sutapties), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos ir pripažinti, jog T. C. „padarė nusikaltimą pirmą kartą“. Nesant galimybės pripažinti šios aplinkybės, byloje nėra galimybės pripažinti vienos iš trijų būtinų, BK 93 straipsnyje numatytų, nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir privalėjo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį naikintinas (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl bausmės ir kitų klausimų

Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais. Teismas, skirdamas bausmę T. C., atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – tai, kad nustatytos dvi T. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas), nenustatyta sunkinančių aplinkybių, nukentėjusieji pretenzijų neturi, jauną T. C. amžių, jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka (tačiau savo neteisėtais veiksmais (alkoholinių gėrimų vartojimu viešoje vietoje ir grasinimu dujų balionėliu mergaitei) 2 kartus yra užtraukęs administracinę atsakomybę savo motinai, b. l. 121), mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į T. C. amžių ir asmenybę, aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, mano, jog šioje bausmės tikslai ir teigiama įtaka T. C. gali būti pasiekta paskyrus artimas minimaliai laisvės apribojimo bausmes. Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, nors ir skiriasi jų padarymo aplinkybėmis, tačiau jų pavojingumas ir pobūdis yra iš esmės panašūs, veikos padarytos per trumpą laikotarpį, taigi paskirti skirtingo dydžio bausmes šioje situacijoje nėra pagrindo. Taigi už visas tris veikas skirtinos šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės už tris veikas turi būti subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, šiuo atvejo T. C. paskirtina subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėtą supaprastino proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė mažintina 1/3 dalimi ir paskirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, neįžvelgia pagrindo skirti T. C. prokurorės prašomą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos nagrinėjamoje byloje nebuvo padarytos nurodytu metu, be to, įvertinant T. C. jauną amžių ir asmenybę, teismas pripažįsta, jog pirmiausia tėvai ir pedagogai yra tinkami asmenys daryti pozityvią įtaką tolesniam T. C. elgesiui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai nepilnametis gyvena kartu su tėvais, galinčiais rūpintis jo auklėjimu bei tinkamu elgesiu, skirti įpareigojimą būti namuose konkrečiu metu nėra prasminga, nes tėvai tam taip pat gali daryti įtaką reaguodami į konkrečias aplinkybes ir būtinybę (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-1020/2016). Atsižvelgiant į visa tai, teismas mano, jog T. C. tikslinga įpareigoti tęsti mokslus. Toks įpareigojimas šioje situacijoje yra pakankamas siekiant pozityvaus T. C. elgesio. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų, iš kurio matyti, kad už teisinės pagalbos teikimą iš T. C. priteistina 63,69 EUR proceso išlaidų. Nagrinėjamoje byloje T. C. nereiškė prašymo paskirti jam gynėją, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas pagal įstatymą (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Taigi gynėjo dalyvavimą byloje sąlygojo ne T. C. prašymas, tad tokioje situacijoje tenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo nebūtų teisinga.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį. T. C. pripažinti kaltu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. turto pagrobimo) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. turto pagrobimo) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl T. G. turto pagrobimo) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. C. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. C. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. C. visą bausmės atlikimo laiką tęsti mokslus.

Kaltinamajam T. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės pagalbos išlaidų netenkinti.