Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

1.1. atsakovė pateiktu ieškovei pranešimu nurodė, kad 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta minėta transporto priemonė VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. atsakovė nurodė, jog „Įvykio vieta: Kelias Šeduva-Jonava 59 km. Įvykio aplinkybės: Kelyje vyravo stiprus rūkas, ko pasekoje automobiliu „kabinau“ kelkraštį ir nunešė į šalikėlę ir sustojau atsimušęs į gelžbetonio šulinį. Įvykus smūgiui, automobilis užgeso, bandžius kurti, automobilis nebesikūrė. Policijai pranešta nebuvo, kadangi „pagalbos kelyje darbuotojas“ sakė jog nereikia. Kadangi nėra nukentėjusių asmenų ir kito turto“. Minėtą įvykį ir kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais/jų atlyginimu, be jau nurodytų įrodymų, taip pat patvirtina: Apžiūros-defektų aktas; Fotolentelė; Remonto sąmata 1 503,85 Eur sumai; Pranešimas dėl 1 383,85 Eur žalos atlyginimo; Banko sąskaitos išrašas;

1.2. ieškovė 2024 m. sausio 18 d. įvykį pripažino draudiminiu ir atsakovei (draudėjui), atskaičius 120,00 Eur išskaitą, išmokėjo 1 383,85 Eur (1 503,85 Eur – 120,00 Eur);

1.3. vėliau ieškovei kilo įtarimų, jog draudimo išmoka atsakovei (draudėjai) išmokėta nepagrįstai, kadangi atsakovė (draudėja) dėl savo nesąžiningų veiksmų suklaidino ieškovę. Ieškovė kreipėsi į ekspertus, kurie pateikė 2024 m. balandžio 17 d. eksperto išvadą MV 2024-28, nurodydami tokias išvadas: 1) Automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo sugadinimų susidarymo mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.3 p.: jo priekinės dalies pažeidimai iš dalies galėjo susidaryti 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu, jam atsitrenkus į betoninį šulinį, tačiau dalis sugadinimų (pvz., priekinio bamperio sijos deformacijos) negalėjo susiformuoti vien dėl 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio. Tyrimui nepateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti variklio sugadinimų pobūdį. Priimant prielaidą, kad Automobilio variklis turi jo valdytojo deklaruojamus pažeidimus („užkalė variklis, ...neprasisuka alkūninis velenas“), tai juos, labai tikėtina, lėmė (detalizavimas – 2.4 p.): i. tepimo sąlygų sutrikimas trinties porose „alkūninio veleno kakliukai – jo įdėklai“, dėl šių detalių susidėvėjimo, arba dėl pašalinių dalelių patekimo į variklio tepimo kanalus; ii. turbokompresoriaus ašies ir jos įvorių didesnis susidėvėjimas, lėmęs didesnio alyvos kiekio patekimą į dirbančio variklio cilindrus. 2) Automobilio „VW Touareg “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio deklaruojamų sugadinimų negalima pagrįsti jį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis, nes: i. sprendžiant iš Automobilio išorinių sugadinimų pobūdžio, nėra pagrindo teigti, kad jo variklio alkūninio veleno priekinis galas patyrė tiesioginį didesnį smūgį kryptimi iš priekio; ii. variklio gedimas dėl tariamo hidrosmūgio būtų galimas, jei į variklio cilindrus būtų patekęs didesnis variklinės alyvos kiekis – dėl turbokompresoriaus ašies bei jos įvorių susidėvėjimo ir šiuo atveju variklio gedimo priežastimi būtų natūralus šių detalių sudilimas; iii. sprendžiant iš Automobilio priekinės dalies sugadinimų pobūdžio ir intensyvumo, jo greitis atsitrenkiant į šulinį buvo nedidelis (eksperto vertinimu – ne didesnis kaip 15 km/h) ir Automobilį veikiantis dinaminis poveikis negalėjo lemti staigaus tepimo sąlygų pablogėjimo, arba staigaus turbokompresoriaus detalių susidėvėjimo; iv. įvertinant įvykio vietoje matomą Automobilio priekinio kairio rato pėdsaką (detalizavimas – 2.1 p.), Automobilio atsitrenkimas į betoninį šulinį įvyko, labai tikėtina, kitomis sąlygomis nei tai deklaruoja Automobilį vairavęs asmuo;

1.4. remdamasi gautomis ekspertų išvadomis ieškovė išsiuntė pretenziją atsakovei (draudėjai) ir raštą, kuriame ieškovė nurodė, jog 2024 m. sausio 18 d. įvykis pripažintas nedraudiminiu;

1.5. ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai gavo draudimo išmoką, kadangi atsakovė dėl savo nesąžiningų veiksmų pateikė ieškovei neteisingus duomenis (suklastojo duomenis) apie tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia ieškovei teigti, jog atsakovė inscenizavo atsitrenkimą į betoninį šulinį tam, kad gautų draudimo išmoką už neva įvykio metu sugadintą transporto priemonę. Be to, atsakovė „atsisakė“ reikalavimo dėl draudimo išmokos už automobilio variklį tik jau po to, kai buvo gauta atsakovei visiškai nepalanki UAB „Impulsana“ 2024 m. balandžio 17 d. išvada.

2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsikirtimus grindė šiais argumentais:

2.1. 2024 m. sausio 18 d. atsakovės transporto priemonei nuslydus nuo kelio ir įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, atsakovė pagrįstai kreipėsi ieškovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovė 2024 m. kovo 1 d. įvertino atsakovei padarytą žalą, tai patvirtina ieškovės teikiama žalos sąmata, ir 2024 m. kovo 4 d. draudimo išmoka buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą;

2.2. ieškovei pervedus išmoką ir atsakovei pradėjus remontuoti transporto priemonę, paaiškėjo papildomi apgadinimai, kurie nebuvo paskaičiuoti ieškovės pateiktoje 2024 m. kovo 1 d. žalos sąmatoje. Atsakovė 2024 m. kovo 7-8 dienomis susirašinėjo el. laiškais su atsakingu ieškovės darbuotoju ir pateikė ieškovei prašymą papildomai įvertinti transporto priemonei padarytą žalą, tačiau iš esmės nereiškė papildomo prašymo išmokėti papildomą draudimo išmokos sumą. Ieškovė tik tuomet pareiškė norą automobilį apžiūrėti gyvai, o vėliau kreipėsi į sau palankią UAB „Impulsana“ dėl eismo įvykio ištyrimo, su kuria ieškovė nuolat bendradarbiauja dėl eismo įvykių išvadų pateikimo tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek civilinėse bylose;

2.3. pateikta eksperto išvada buvo surašyta automobilio gyvai nepažiūrėjus, atsakovės neapklausus, remiantis tik ieškovės pateiktomis ekspertui nuotraukomis. Ieškovė, registravusi atsakovei draudiminį įvykį, jeigu jai kilo abejonių dėl šio eismo įvykio, turėjo nedelsdama atlikti transporto priemonės apžiūrą gyvai ir kreiptis į ekspertus, tačiau to nedarė.