Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,

Dalyvaujant atsakovės B. K. ir trečiųjų asmenų G. S. ir A. S. atstovei advokatei Aušrai Jūratei Šiugždienei,

Dalyvaujant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. L.,

Nedalyvaujant ieškovei M. A., atsakovei B. K., tretiesiems asmenims G. S., A. S., Lazdijų 2-ojo notarų biuro noterei Rasytei Gudienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovams B. K., tretiesiems asmenims: Lazdijų 2-ojo notarų biuro notarei Rasytei Gudienei, Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. S., A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi toje vietovėje, kur buvo tėvo žemė, negyvena, šios žemės dirbti ir prižiūrėti dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėtų, todėl buvo apsisprendusi atkūrus nuosavybę žemę parduoti, o pinigus panaudoti saviems reikalams : sveikatos priežiūrai, gydymui, laidotuvėms ir kt.

Tikslios datos neatsimena kuomet į ją kreipėsi B. K. pasiūliusi pirkti iš ieškovės žemės plotą į kurį ji įgijo teisę atkurti nuosavybę. Tačiau parduoti ir tinkamai įforminti žemės pardavimą ji galėjo tik tuomet kai būtų gavusi nuosavybės dokumentus į šį turtą, t.y. kai būtų galutinai atkurta nuosavybės teisė. Nuosavybės atkūrimo klausimai nebuvo operatyviai ir sklandžiai sprendžiami, buvo susiduriama su įvairiais formalumais. Suprato, kad jai, neturinčiai artimų jaunesnių asmenų galinčių padėti šiuo klausimu, įvertinus jos amžių, išsilavinimą, regėjimo bei klausos sutrikimus, bus daug problemų tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Tuomet B. K. pasiūlė ieškovei pasirašyti dokumentą kuriuo ją įgaliotų tvarkyti visus žemės grąžinimo klausimus, tuo labiau, kad B. K. nurodė, jog turi artimus ryšius Žemėtvarkos skyriuje bei apskrities administracijoje. Su niekuo iš artimųjų nepasikonsultavus, patikėjusi B. K. ieškovė sutiko su jos pasiūlymu. Su B. K. 2000 m. lapkričio 17 d. nuvyko į Lazdijų rajono 2 - jį notarų biurą, kur pasirašė dokumentą, pagal kurį, kaip jai aiškino B. K., ji galės tvarkyti visus su žemės grąžinimu susijusius klausimus. Toliau į šį nuosavybės atkūrimo procesą nesikišo. Buvo sutarę, kad grąžintą ieškovei nuosavybę - žemę B. K. parduos už 24.400,00 Lt. Su B. K. sutarė, kad pradėjus tvarkyti dokumentus ji sumokės 7.400,00 Lt avanso.

Sekančiais metais, tai buvo 2001 metų birželio mėnesį, ieškovei į namus B. K. vyras atvežė sutartą avansą - 7.400,00 Lt ir padėjo kambaryje ant stalo ir tuoj pat išėjo. Apie jo perduotą avansą t.y. gautų 7.400,00 Lt jokio dokumento nepasirašė. Esant tokiam abipusiam pasitikėjimui, gavus sutartą avansą ieškovė toliau buvau visiškai rami ir užtikrinta, kad B. K. savo pažadą garbingai įvykdys ir ji galės atkurtą nuosavybę į žemę oficialiai parduoti. B. K. buvo išreiškusi mintį, kad už perkamą žemę sumokės dalimis.

Pradėjus kilti abejonių, kad B. K. nesiruošia iš ieškovės pirkti žemės, 2003-11-18 d. ji kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl jai padarytos žalos atlyginimo. Apie tai pranešė B. K., tačiau ji užtikrino, kad tikrai įvykdys savo pažadus, todėl bylos proceso netęsė, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Tačiau praėjus trims ar keturiems metams nuo kreipimosi į teismą B. K. pradėjo vis neaiškiau kalbėti kaip jai sekasi tvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo reikalus, sakė yra problemų, nuosavybės atkūrimas dėl kažko visai įstrigo, sakė gailisi, kad iš viso su žemės grąžinimo klausimu prasidėjo, daugiau man nieko neaiškino. Kadangi B. K. nesakė, kad nutraukianti savo pažadą padėti atkurti nuosavybę, nereikalavo grąžinti įmokėtą avansą, todėl ieškovė suprato, kad susitarimas galioja ir toliau.

Ieškovė 2013 metų rudenį paprašė giminaičių pasidomėti Lazdijų rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriuje kokia yra situacija dėl nuosavybės atkūrimo į žemę. Ją ištiko šokas, kai sužinojo, kad B. K. yra užbaigusi nuosavybės atkūrimo į žemę procedūrą, žemę apsiforminusi savo vardu ir netgi persikėlusi į kitą t.y. į (duomenys neskelbtini) rajoną. Neįsivaizdavo, kad be galutinio veiksmo t.y. pardavimo įforminimo žemė gali tapti B. K. nuosavybe. Ji tokios valios pas notarę neišreiškė. Ji suprato, kad perleidžia B. K. teisę tvarkyti nuosavybės teisių atstatymą, bet ne tapti atstatytos nuosavybės - turto savininke. Kad buvo susitarimas pirkti atkurtą nuosavybę, o ne kažkokia dovana jai, rodo ir avanso ieškovei sumokėjimas.

Labai gaila, kad prieš eidama pas notarę nepasikonsultavo su jaunesniu, raštingesniu žmogumi, kuris būtų gal paaiškinęs galimas pasekmes ir ieškovė tokio veiksmo nebūtų atlikusi. Nelaiko, kad taip pasielgė dėl kažkokio didelio neatsargumo. Savo valią išreiškė pasirašydama sutartį, bet suklydo dėl sutarties esmės, kurią yra gana sudėtinga suprasti.

Šis suklydimas įvyko dėl paties sandorio esmės, jo esminių sąlygų. Sandorio formuluotės yra dviprasmiškos, jas ir šiuo metu galima interpretuoti kaip kam patogu. Todėl ir normaliai atidus ir protingas žmogus perskaitęs pas notarę pirmą kartą tokį tekstą, neturėdamas pakankamai laiko įsigilinti, pasitarti su kuo nors, galimas dalykas, kad pasielgtų analogiškai kaip ir ieškovė. Sutarties tekstas sakyčiau ydingas, klaidinantis. Be to, šiuo atveju, reikia įvertinti ieškovės amžių, išsilavinimo, išprusimo lygį, sveikatos būklę.

Todėl laiko, kad sutartis kurią 2000 m. lapkričio 17 d. pasirašė Lazdijų 2- jame notarų biure (reg. Nr. 7361) yra pasirašyta suklydimo įtakoje ir yra naikintina.

Ieškovė ir atsakovė 2000 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono 2 - ajame notarų biure pasirašė sutartį (patvirtintą notarės R.Gudienės , registro Nr. 7361), pagal kurią, atsakovei ieškovė perleido savo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto - 14,72 ha žemės ir miško 3,22 ha (duomenys neskelbtini) priklausiusius ieškovės tėvui J. V. - nuosavybės teisių atstatymą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Minėta sutartis yra nepakeista, todėl preziumuojama, kad ji yra galiojanti. Ieškovė pretenzijų nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims nereiškė beveik 14 m. Visi rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog sandoris buvo sudarytas ne apgaule, o šalims pareiškiant savo valią - sudarant sandorį, tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo veiksnios, todėl sutartis pilnai atitiko sutarties laisvės principui. Notarui sandorio sudarymui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, sutartyje yra aiškiai nurodytas ir aptartas žemės sklypas, o ieškovė ir pati ieškinyje pripažino aplinkybę, jog nei atsakovės, nei trečiųjų asmenų ji nebuvo apgauta.

Pažymėtina, jog ieškovė iš esmės jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų galimą jos suklydimą, nenurodė, visi argumentai grindžiami prielaidomis apie senyvą jos amžių, ribotą galimybę suvokti sandorio esmę, jos poreikį užsitikrinti bendravimą ir kt.

LR CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, nes teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą tik įvertinęs įrodymų visumą. Todėl ieškovei pareiškus reikalavimą atsakovei, tretiesiems asmenims 2000-11-17 sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo, pagal minėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė privalo šį faktą įrodyti, tačiau pagal pateiktus prie ieškinio dokumentus to nepadarė.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkinamas, ir kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškovės ginčijama sutartis buvo sudaryta 2000 m. lapkričio mėn. 17 d., ir nuo to momento apie tai ieškovei buvo žinomos visos sąlygos, o ji jokių pretenzijų nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims beveik 14 metų nereiškė. Sutarties sudarymo metu 2000 m. lapkričio 17 d. galiojo 1964 metų Civilinio kodekso redakcijai, kurios 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo apibrėžta 1964 m. CK 86 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl ieškovės reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį, skaičiuojamą nuo ginčijamos sutarties sudarymo dienos.

Ieškinyje taip pat nėra jokių įrodymų apie atsakovės ar trečiųjų asmenų nesąžiningą elgesį. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė ieškovei yra perdavusi pinigų sumą – 7400 Lt, tačiau teigia, kad neturi jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad tai buvo avansas už ketinamą įsigyti žemę.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, kad yra suėję ieškinio senaties terminai, kurie turėtų būti taikomi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2000 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono 2-ajame notarų biure tarp M. A. ir B. K. buvo sudaryta nuosavybės teisių perleidimo sutartis, kurią patvirtino notarė R. Gudienė (b.l. 15). 2001 m. kovo 14 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 59-13640 buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. A. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,22 ha miško, priklaususio pastarosios tėvui J. V. (b.l. 17), nuosavybės teisė 2001-09-19 buvo įregistruota žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Nuosavybės teisė buvo registruota J. V. V., A. M. V. ir M. A.. (b.l. 16)

Alytaus apskrities, viršininko administracijos 2001 m. vasario 15 d. išvada Nr. 59-4708 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengta B. K. vardu, buvo persiųsta (duomenys neskelbtini). Išvadoje buvo nurodyta, kad J. V. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 44,15 ha žemės ir 9,66 ha miško. Išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad B. K. pagal susitarimą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 14,72 ha žemės.

Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 256ŽV „Dėl papildomų piliečių eilių tvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje“ B. K. buvo įtraukta į Piliečių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), kurioje yra perduodamas žemės sklypas, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai priskirti valstybės išperkamiems arba jų turėti miškas ar vandens telkiniai neišliko, eilę, nurodant, kad jai priklauso gauti 13,37 ha žemės sklypą. Įsakymu B. K. taip pat buvo įtraukta į Piliečių, nenurodytų Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas, vandens telkiniai, eilę, nurodant, kad jai priklauso gauti 1,35 ha žemės. Marijampolės apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 695ŽV „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naudojamus asmeniniam ūkiui ir lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus“ buvo atkurtos nuosavybės teisės B. K., perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). B. K. žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, pardavė A. ir G. S., sudarydama pirkimo - pardavimo sutartį. (b.l. 11-12, 13-14, 49, 50-51, 52-53)

Ieškovė prašo pripažinti 2000 m. lapkričio 17 d. nuosavybės teisių perleidimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą suklydimo įtakoje.

Esminio suklydimo faktui konstatuoti, būtina nustatyti, kokia sandorį sudariusios, o dabar ginčijančios šalies valia sandorio sudarymo metu. Tik esminis suklydimas ir šio suklydimo įtakoje atsiradusi sandorį sudariusios šalies valios yda gali būti pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu. Vertinant ar suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Sandorio pripažinimas negaliojančiu priklauso nuo skirtingų priežasčių, tačiau visais atvejais tos priežastis yra valios yda, skirtingos tik sąlygos, kurioms veikiant ydinga valia susiformavo. Viena iš priežasčių, dėl kurios sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tai apgaulė, kurios įtakoje susiformavo sudarytos sutarties šalies valia sudaryti sandorį. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų sandorį. Tokiu būdu vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų įtakoje. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra, o taip pat kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Taigi abejais pagrindais galimybė sudaryti sandorį pripažinti negaliojančiu priklauso nuo nustatymo kokia buvo tikroji sandorį sudarančio objekto ( sandorio šalies ) valia sudarant sandorį, ar buvo to subjekto valios yda, o jei buvo, tai ar jos atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio šalies asmens nesąžiningų veiksmų ar valios ydos priežastis paties asmens klaidingas suvokimas dėl sudaromo sandorio aplinkybių, galinčių atsirasti pasekmių ir pan.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad ginčijama sutartis buvo pasirašyta pas notarę, ieškovė turėjo galimybę iškilusiais klausimais konsultuotis su sutartį patvirtinusia notare.

Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad apie jos planus parduoti žemę žinojo jos giminės, pažįstami ir kaimynai, 2013 metų rudenį paprašė giminaičių pasidomėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriuje apie nuosavybės teisės atkūrimą. Tai rodo, kad ieškovė turėjo galimybę konsultuotis ir su minėtais asmenimis. Be to ieškovė nutyli, kad kartu su ja nuosavybės teisė į išlikusįjį J. V. nekilnojamąjį turtą buvo atkuriama ir J. V. V., A. M. . Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Ieškovė nurodė, kad sutarties tekstą yra sudėtinga suprasti, tekstas yra ydingas, klaidingas, formuluotės yra dviprasmiškos.

Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193-6.195 straipsniuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad aiškinant sutartį turi būti atsižvelgta į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t.y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Šioje byloje reikšmingas yra ieškovės elgesys po ginčijamos sutarties sudarymo. Ieškovė ir atsakovė ginčijamą sutartį įvykdė, dėl jos galiojimo ar (ne)teisėtumo nereiškė jokių reikalavimų ir pretenzijų. Ginčo sutarties teisėtumo klausimą ieškovė pradėjo kelti tik praėjus daugiau nei 13 metų po sutarties sudarymo. Nors ji ir teigia, kad jai iki 2013 metų nebuvo žinoma apie tai, kad nuosavybės teisė į žemę yra atkurta, tačiau J. V. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 44,15 ha žemės ir 9,66 ha miško ir teises į šį išlikusįjį turtą pareiškė ne tik ieškovė bet ir jos giminaičiai, todėl mažai tikėtina, kad jai galėjo būti nežinoma apie tai, kad nuosavybės teisės yra atkurtos.

Ieškovė nurodė, kad reikia įvertinti jos amžių, išsilavinimo, išprusimo lygį, sveikatos būklę. LAT yra nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, koks yra jos išsilavinimas. Ji taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokia buvo jos sveikatos būklė sudarant ginčijamą sutartį. Dėl to nėra pagrindo vertinti, ar buvo suklysta, atsižvelgiant į ieškovės išsilavinimo, išprusimo lygį, sveikatos būklę.

Ieškovė nurodė, kad tai, jog ji neketino perleisti atsakovei teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, patvirtina 2001 m. birželio mėnesį paimtas iš atsakovės 7.400,00 litų avansas. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 43 straipsnio 2 punktas nustatė, kad rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose. 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnis nustatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais. Teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad perduoti pinigai buvo įmoka už iš ieškovės įsigyjamą žemę. Nors atsakovės atstovė ir pripažino, kad tokia pinigų suma ieškovei buvo perduota, tačiau nepatvirtino, kad šis pinigų perdavimas susijęs su nuosavybės teisių į žemę perleidimu. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės nuosavybės teisių perleidimo sandoris faktiškai yra žemės pirkimo – pardavimo sandoris.

Sandorio šalių reikalavimams dėl nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo sandorio sudarymo dienos, išskyrus atvejus, kai asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti apie jo teisės pažeidimą (pavyzdžiui, sandorį kito asmens vardu sudarė neįgaliotas ar įgaliojimus viršijęs asmuo (CK 1.92 str.), sandorį asmuo sudarė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.), dėl suklydimo (CK 1.90 str.), apgaulės (CK 1.91 str.), 2002-12-20 LAT Senato nutarimo Nr. 39 8.3 p.). Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (2002-12-20 LAT Senato nutarimo Nr. 39 21p.).

Priteisti bylinėjimosi išklaidų nei atsakovė, nei tretieji asmenys neprašė.

Teismui ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 71,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės – M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 71,82 Lt (septyniasdešimt vieną litą ir 82cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.