- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-2093-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16265-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė (pran.)
- Ieškovas
- B. A.
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-769-199/2013 pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovei J. R., tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. A. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę J. R. patraukti metalinį garažą 6I1G 3 metrus nuo ribos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančios tarp riboženklių 3 (posūkio koordinatė vietinėje sistemoje x-8507,64 ir y-10085,77) ir 4 (posūkio koordinatė vietinėje sistemoje x-8520,77 ir y-10070,96) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o šiuo terminu atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, suteikti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus: uždrausti naudotis įvažiavimu į sklypą (duomenys neskelbtini) iš pravažiavimo, esančio tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-6; 81-85). Nurodė, kad į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra numatytas pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės tarp sklypų (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės prie pat sklypo ribos pastatyto metalinio garažo, jį apsukus taip, kad įvažiavimas į garažą būtų iš pravažiavimo į ieškovės sklypą, ieškovė nuolat patiria nepatogumus, ribojama jos teisė naudotis nuosavybe. Pagal „metalinio garažo pritaikymo vietos projektą, kuris 1989-09-07 buvo suderintas su Kauno miesto Požėlos rajono architektu, buvo leista metalinį garažą pastatyti tik laikinai, priešingu atveju metalinis garažas būtų buvęs įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Abejotina ir garažo pastatymo data, nes 1993-09-21 (duomenys neskelbtini), sklypo išplanavimo projekte metalinis garažas nepažymėtas, jis nepažymėtas ir atsakovės namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane. Užstatymo projektu suprojektuotas tik vienas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) apvažiavimo. Inventoriniuose dokumentuose įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, antro įvažiavimo į minėtą sklypą nėra. Atsakovė antru įvažiavimu į savo sklypą tik vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos naudojasi savavališkai.
Atsiliepimas
Atsakovė J. R. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti (T.1, b.l. 49-52). Nurodė, kad metalinis garažas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas teisėtai, gavus visų reikalingų institucijų leidimus. Tą patvirtina ir pačios ieškovės pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštai, be to, „Pil. A. V. S. metalinio garažo pritaikymo vieta“ projektas, patvirtintas Kauno miesto Požėlos rajono architekto, kuriame buvo numatyta metalinį garažą statyti ant 3,0 m x 6,0 m. aikštelės, išbetonuotos 1,0 m. atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir 1,5 m atstumu iki sklypo vakarinės ribos. Betono aikštelė perkelta į projekte nurodytą vietą. Garažas yra pažymėtas žemės sklypo užstatymo plane, kuris buvo suderintas su įgaliotais valstybės tarnautojais. Be to, nurodyta, kad nuo statomo garažo, plane pažymėto 3G, 7 metrų atstumu pastatų nėra. Ieškovė įvažiuoja ir išvažiuoja pro valstybinę žemę. Ieškovė neįrodė, kuo pasireiškia jos tariami nepatogumai dėl atsakovės sklype stovinčio garažo. Metalinis garažas yra tvarkingas, nežaloja kultūros vertybių, nekelia grėsmės aplinkai ar kitų asmenų saugumui. Jo buvimas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ieškovės teisių nepažeidžia.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą dėl nagrinėjamo ginčo priimti teismo nuožiūra (T.1, b.l. 142-143). Pažymėjo, kad nemato galimybių riboti pravažiavimo į sklypus, tiek ieškovė, tiek atsakovė pravažiavimo dalimi naudojasi bendrai. Valstybinė žemė naudojama bendriems poreikiams tenkinti, todėl mano, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.2. b.l. 71-76). Teismas nustatė, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, metalinis garažas pastatytas ant betoninės aikštelės pagal projektą, t.y. 1,0 m atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir 1,5 m atstumu iki sklypo vakarinės ribos, nekilnojamojo turto kadastro duomenyse pažymėtas jo planas, tačiau terminas, iki kada šis garažas gali stovėti nenumatytas. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, kad metalinis garažas pastatytas iki tam tikro laiko, suėjus kuriam, jis turėtų būti nukeltas. Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad teisės normos nėra pažeistos, atsakovei priklausantis metalinis garažas pastatytas pagal su architektu suderintą projektą, ginčo pravažiavimas bei įvažiavimas į namų valdą (duomenys neskelbtini), nepriklauso nuosavybės teise nei ieškovei, nei atsakovei, be to, pravažiavimas nėra įregistruotas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planuose, yra valstybinėje žemėje, o atsakovei įvažiuoti į jos namų valdoje esantį metalinį garažą nereikia kirsti žalios juostos, nes jos prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) nėra, o šias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto byloje esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planas bei atsakovės namų valdos žemės sklypo ribų planas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo uždrausti atsakovei naudotis šiuo pravažiavimu bei įvažiavimu į atsakovės namų valdą (duomenys neskelbtini), nes iš kitur atsakovė negalėtų įvažiuoti į jai nuosavybės teise priklausantį garažą. Šiuo valstybinėje žemėje ir ne žalioje juostoje esančiu įvažiavimu, gali naudotis visi kiti asmenys, nepažeidžiant nustatytos viešosios tvarkos. Tokiu būdu, teismo nuomone, ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei naudotis ginčo pravažiavimu bei įvažiavimu į jos pačios namų valdą yra neįgyvendinamas bei nepagrįstas. Kadangi atsakovė gyvena užsienyje ir parvyksta tiktai kelis kartus per metus, teismas sprendė, kad atsakovė negali trukdyti ieškovei naudotis pravažiavimu bei įvažiavimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė būtų palikusi automobilį pravažiavime arba įvažiavime ir taip užkirstų kelią ieškovei pravažiuoti į jos namų valdą. Byloje pateiktos priešingos aplinkybės, be to, ieškovė pati nurodo, kad ji pageidauja valstybinėje žemėje esančiame pravažiavime bei įvažiavime laikyti savo automobilius, taigi, tuo siekia pati atlikti priešingus teisei veiksmus, nes valstybinėje žemėje esančiu pravažiavimu ir įvažiavimu gali naudotis visi asmenys. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė sudaro sąlygas į ieškovės namų valdą patekti pašaliniams asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė pažeistų Statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimus, naudodamasi jai priklausančiu žemės sklypu, metaliniu garažu bei įvažiuodama per valstybinėje žemėje esantį pravažiavimą bei įvažiavimą į savo namų valdą. Ieškovės reikalavimai apriboti atsakovei teises naudotis savo turtu - metaliniu garažu yra nepagrįsti bei neteisėti. Teismo vertinimu atsakovė įrodė, kad jos elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus, metalinis garažas bei betoninė aikštelė pastatyti pagal projektą, pravažiavimas ir įvažiavimas, kuriais atsakovė naudojasi, yra prie jos žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje, atsakovė žalios juostos nekerta. Teismo nuomone, ieškovė nepateikė teismui atitinkamo projekto teisminiam nagrinėjimui, iš kurio galima būtų spręsti apie garažo patraukimo tikslingumą ir galimumą, be to, toks reikalavimas suvaržo atsakovės kaip savininkės teises, nes byloje nenustatyta CK 4.99 straipsnyje įvardintų aplinkybių egzistavimo, todėl ieškinio patenkinimas neproporcingai apribotų atsakovės teises, bei pažeistų CK 1.5 straipsnį, atsakovės konstitucines teises. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepagrįstais bei neįrodytais, juos atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė B. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (T.2, b.l. 82-87). Apeliantė teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantės teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų bylos aplinkybių. Atsakovės garažas yra laikinas statinys, kuriam pastatyti kaip statiniui nebuvo išduotas statybos leidimas, jis negali stovėti neribotą laiką. Be to, „Pil. A.V. S. metalinio garažo pritaikymo vieta“ projekte nenurodyta, iš kurios pusės turi būti patenkama į garažą, t.y. ar iš kiemo pusės, ar iš gatvės pusės, ir teismas šios aplinkybės neišsiaiškino. Mano, kad garažas buvo pastatytas daug vėliau, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, kai jau galiojo 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymas. Ieškovė neprivalo atsakovei nurodyti tikslios vietos, kur ji turėtų statyti garažą, tačiau, apeliantės nuomone, sklypas patenka į Kauno tvirtovės antrojo forto apsaugos zoną (žr. kvr.kpd.lt/heritage/), todėl turi būti gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas. Vienintelė ieškovės sąlyga yra ta, kad garažas būtų patrauktas 3 metrų atstumu, nes jo buvimas sukelia ieškovei nepatogumus.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias įvažų įrengimus sklypuose. Jeigu atsakovė pageidauja įsirengti naują įvažą, šie darbai turi būti atlikti pagal teisės aktų reikalavimus – šiuo atveju vietoj numatyto vieno įvažiavimo norint turėti du įvažiavimus, būtina rengti projektą ir gauti institucijų pritarimą. Atsakovė antru įvažiavimu į savo sklypą tik vieno metro atstumu nuo apeliantės sklypo ribos naudojasi savavališkai, nes nėra pateikta nei vieno dokumento, kuris būtų leidęs tokį įvažiavimą įsirengti ir jis būtų įteisintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. R. nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 93-98). Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra prieštaringi, nemotyvuoti bei nepagrįsti. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė ir atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vertindamas juos ne atskirai, o jų visetą. Metalinis garažas pastatytas nepažeidžiant ieškovės žemės sklypo ribų ir neužstoja ieškovei pravažiavimo į jos namų valdą. Apeliantės nurodytas argumentas, kad patekimas į garažą turėjo būti numatytas ne iš vakarinės sklypo (duomenys neskelbtini), pusės, formuojant naują įvažą, o iš atsakovės kiemo, grįstas tik prielaida, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams išrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad metalinis garažas pastatytas, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė pažeidė Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, naudodamasi jai priklausančiu turtu, t.y. žemės sklypu, ginčo metaliniu garažu bei įvažiavimu per valstybinėje žemėje esantį pravažiavimą bei įvažiavimą į atsakovei priklausančią namų valdą. Nesant įrodymų, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises, nėra pagrindo ir patraukti metalinį garažą nuo ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), ribos.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl garažo nukėlimo. Apeliantė teigia, kad metalinis surenkamas garažas atsakovei priklausančiame žemės sklype yra pastatytas nesilaikant nustatyto atstumo nuo ieškovei priklausančio sklypo ribos ir trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei B. A. nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.), esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 25-26). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gretimas namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.), esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 21-24). VĮ Registrų centras 2012-01-26 rašto Nr. (3.1.6)S-197 nustatyta, kad atsakovės namų valdoje yra pastatytas metalinis garažas 6I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos metai 1989, užstatytas plotas 21,00 kv.m, tūris 42 kub.m, nuosavybės teisės į jį neįregistruotos (T.1, b.l. 14; 21-24). Iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos duomenų (metalinio garažo vietos parinkimo schemos) nustatyta, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo kampe 1 metro atstumu nuo ieškovei priklausančio sklypo leista statyti metalinį garažą (plane pažymėta 3G) (T.1, b.l. 36), kurio bendras plotas 18,00 kv.m, kubatūra 39,00 kub.m. Šiame plane yra 1989-09-07 rezoliucija „Tvirtinu“, kurią pasirašė Kauno m. Požėlos rajono vyr. architektas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos, nustačiusi (2011-05-16 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1391, T.2, b.l.34-40), kad betoninė aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatyta neišlaikant nustatyto 1,5 m atstumo iki vakarinės sklypo ribos ir 0,4 m arčiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos surašė 2011-06-13 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110613-00055 ir 2011-06-21 reikalavimą Nr. REI-20-110621-00063 pašalinti savavališkos statybos padarinius (T.2, b. l. 22-28). Iš 2011-08-31 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. RPA-20-110831-00030 matyti, kad statytoja O. A. S. reikalavimą iki 2011-06-21 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos statinio – betono aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) padarinius, įvykdė (T.2, b.l. 32).
Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad metalinis garažas pastatytas nepažeidžiant ieškovės žemės sklypo ribų, nuo ieškovės žemės sklypo atitvertas tvora, neužstoja ieškovei pravažiavimo į jos namų valdą, kitų ieškovei priklausančių statinių, sprendė, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, metalinis garažas pastatytas ant betoninės aikštelės 1,0 m atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir 1,5 m atstumu iki sklypo vakarinės ribos, ir nesant nustatyto termino iki kada šis garažas gali stovėti, nenumačius jo nugriovimo ar nukėlimo galimybių, laikė, kad nėra pagrindo jį nukelti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios išvados buvo padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.) ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Ginčai dėl statybos teisinių santykių yra dispozityvūs, juose nenustatyta teismo pareigos būti aktyviam, imtis priemonių išsiaiškinti šalių įrodymui reikšmingas aplinkybes; kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos, pateiktos teismui, matyti, kad ginčo statinys buvo pastatytas apie 1989 metus, todėl kolegija vadovaujasi statybos metu galiojusiais normatyviniais aktais.
Statybos metu, individualių automobilių garažų, tame tarpe ir metalinių garažų, statybą reglamentavo VSRK 1975 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 129 „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių parkavimo aikštelių statybos tvarkos pažeidimų“, Ministrų Tarybos 1981 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 213 „Dėl Ministrų Tarybos 1972 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 195 „Dėl individualių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikštelių įrengimo sutvarkymo“ papildymo“ (Žin., 1981, Nr. 17–230).
Pagal tuo metu galiojusią tvarką miestų vyriausiesiems architektams ir rajonų architektams buvo pavesta numatyti metalinių garažų statybos vietas, vykdomiesiems komitetams pavesta organizuoti tinkamą jų įrengimą, o respublikoje metalinius garažus gaminančios ir realizuojančios įmonės bei organizacijos šiuos garažus galėjo parduoti tik tada, kai užsakovas ar pirkėjas pateikia vykdomojo komiteto leidimą šį garažą statyti.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad metalinio garažo ant betoninės aikštelės pastatymo projektas buvo suderintas su rajono vyr. architektu, t.y. turint statybą leidžiantį dokumentą (T.1, b.l. 35-36). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė priedo II C skyriuje „Garažai“ 9.3 punkte nurodyta, kad metalinių konstrukcijų garažų statinių eksploatacinis laikas yra ne mažiau kaip 50 metų. Garažų planuose, pasuose, instrukcijose nėra nurodoma, jog jie yra laikini pastatai, todėl toks garažas nekilnojamojo turto registre kaip laikinas statinys neregistruojamas. Nagrinėjamu atveju metalinis eksploatuojamas apie 25 metus, jo būklė nėra avarinė, jis toliau gali būti eksploatuojamas. Byloje nustatyta, kad garažas yra pastatytas atsakovei priklausančio žemės sklypo dalyje ir nepateikta jokių įrodymų, kad metalinis garažas stovėdamas ne ieškovės naudojamame žemės sklype, pažeidžia įstatymų reikalavimus ir jos teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų kad šio garažo buvimas daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovės žemės sklypui, gadina estetinį vaizdą, užstoja saulę ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą kaip neįrodytą, nes atsakovei priklausančio žemės sklypo teritorijoje stovintis ir jai priklausantis metalinis garažas negali pažeisti ieškovės daiktų valdymo teises.
Apeliantė skunde teigia, kad garažas stovi sklype, kuris patenka į Kauno tvirtovės antrojo forto apsaugos zoną (žr. kvr.kpd.lt/heritage/), todėl turi būti gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas. Šios apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais – nei namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų plane (T.1, b.l. 38), nei sklypo padidinimo schemoje (T.1, b.l. 148), nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (T.1, b.l. 21-24) nėra nurodyta, kad atsakovei priklausantis namų valdos žemės sklypas turi specialių naudojimo sąlygų, t.y. šiuo atveju yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar apsaugos zonoje, todėl teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad atsakovės sklype stovintis metalinis garažas, esantis 1 metro atstumu nuo ieškovei priklausančio sklypo, pastatytas pagal tuo metu galiojusius įstatymus, pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus.
Dėl nuovažos į atsakovei priklausantį sklypą. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas patikslinto ieškinio (T.1, b.l. 81-85) reikalavimas uždrausti atsakovei naudotis įvažiavimu į sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš pravažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), esančio tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes apeliantės nuomone, teismas jo nesuprato ir nesiaiškino jo esmės. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš pateikto patikslinto ieškinio turinio visiškai aišku, koks reikalavimas byloje buvo reiškiamas, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis jis grindžiamas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pravažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini), esantis tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra valstybinėje žemėje, todėl nėra pagrindo uždrausti juo naudotis. Iš byloje esančių sklypo (duomenys neskelbtini) planų bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-04 išvados Nr. (33.195) R-1556 nustatyta, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus privažiuoti prie atsakovei priklausančios namų valdos galima ir per šį pravažiavimą (T.1, b.l. 20, 30-31, 35-36, 38-40, 149-153).
Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė įvažų įrengimą sklypuose reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nes atsakovė pageidaudama įsirengti naują įvažą (t.y. norėdama turėti du įvažiavimus) turėjo parengti projektą ir gauti institucijų pritarimą.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai 8.6. punktą nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta. Nuovažos yra įrengiamos sklypų savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto techniniuose projektuose. Iš byloje esančio metalinio garažo pritaikymo vietos schemos matyti, kad apsprendžiant garažo pastatymo vietą, buvo įvertinti visi sklype esantys statiniai ir galimybė įvažiuoti į garažą iš pravažiavimo, esančio tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė iš pravažiavimo turi teisę turėti tokią pat nuovažą į jos sklypą, kaip ir kiti sklypų, esančių prie šio pravažiavimo savininkai. Teismas apeliantės B. A. argumentus, kad nuovažos neįmanoma įrengti iš esmės dėl to, kad tai trukdo jai naudotis įvažiavimu į sklypą ir laikyti automobilius prie namų valdos, ir dėl to, kad akligatvio gale turi būti apsisukimo aikštelė, atmeta kaip nepagrįstus, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pati nurodo, jog pageidauja valstybinėje žemėje esančiame pravažiavime bei įvažiavime laikyti savo automobilius, ir tuo pati siekia atlikti priešingus teisei veiksmus, nes valstybinėje žemėje esančiu pravažiavimu gali naudotis visi suinteresuoti asmenys, o vieta apsisukimui, pagal byloje esančius teritorijų planavimo dokumentus, nėra numatyta. Apeliantė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad ši nuovaža į atsakovės sklypą kokiu tai būdu pažeistų jos teises ar teisėtus interesus, todėl ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei naudotis nuovaža į savo sklypą iš valstybinėje žemėje esančio pravažiavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neteisėtu ir jį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie nereikšmingi sprendimo teisėtumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino bylos įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš jos atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 800,00 Lt, sumokėtos už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (T.2, b.l. 99-100).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.