- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-90-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02420-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6001-1174/2022 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei V. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei V. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, kuriuo prašoma pakeisti nepilnamečio vaiko E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu A. G.; nustatyti V. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką; priteisti iš V. J. nepilnametės dukros E. G. išlaikymui po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iš V. J. nepilnametės dukros E. G. 4 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskirti A. G. nepilnametei dukrai išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju (administratoriumi) uzufrukto teise; priteisti iš atsakovės visas ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. G. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje – taikyti atsakovės V. J. atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad atsakovės elgesys yra nesąžiningas ir kenkiantis ieškovui finansiškai, nes jų dukra gyvena su tėvu ir yra jo pilnai išlaikoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi netenkino ieškovo A. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus, kurie yra pradėti kitoje civilinėje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5545-715/2021 patvirtinus A. G. ir V. G. (J.) pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys 2 punktu susitarė, kad A. G. dukros E. G. išlaikymui nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki kol dukra mokysis vidurinėje, studijuos aukštojoje ar profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje (bet ne ilgiau kaip iki 24 metų), mokės po 330 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Iki dukros pilnametystės periodinės išmokos bus pervedamos bankiniu pavedimu į V. G. banko sąskaitą, pavedimai bus atliekami iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, sprendimas įsiteisėjęs. Minėtoje civilinėje byloje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. lapkričio 11 d. atsakovei V. J. išdavė vykdomąjį raštą, kuris perduotas vykdyti antstoliui S. D. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš į bylą pateiktų antstolio S. D. patvarkymų matyti, kad nurodytoje vykdomojoje byloje yra pradėtas išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas iš ieškovo A. G. 3 400 Eur sumai ir 330 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2021 m. lapkričio 1 d.
5. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą, akivaizdžiai paneigtų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą.
6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į įstatyme ir teismų praktikoje nurodytas išimtis, kurioms esant taikomos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo motyvai iš esmės yra teisingi, tačiau pati situacija įvertinta neteisingai, padarant klaidingą išvadą, jog nagrinėjamas atvejis nepatenka į įstatyme ir teismų praktikoje nurodytas išimtis, kurioms esant taikomos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės.
7.2. Vykdomasis raštas, kurio vykdymą prašoma stabdyti, išduotas būtent pagal tą teismo sprendimą, kurį dabar prašoma pakeisti, todėl galima teigti, jog situacija atitinka situacijai, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas stabdyti prašomas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas. Juolab, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matosi atsakovės nesąžiningumas, kuomet ji, gavusi procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje ir susipažinusi su ieškinio reikalavimais, greičiausiai iš keršto ar kitokių sumetimų paprašė teismo jai išduoti vykdomąjį raštą.
7.3. Tuo atveju, jeigu ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus patenkintas, atsakovė antstolio pagalba gaus iš atsakovo lėšas, kurios jai nepriklauso. Dukra gyvena su tėvu ir yra tėvo išlaikoma. Ieškovas kelia reikalavimus dėl išlaikymo dukrai įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės, o ji išsiieško tariamą įsiskolinimą iš ieškovo pagal galiojantį, tačiau prašomą pakeisti teismo sprendimą. Tokia situacija būtų nelogiška ir neteisinga.
7.4. Teismas nevertino to, ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, ir kokias pasekmes gali sukelti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Tačiau akivaizdu, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, išieškojimo vykdymas pagal dabar dar galiojantį teismo sprendimą pasidarytų nebegalimas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeks (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
12. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą, akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas vykdant teismo spendimą gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; inter alia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022, 29 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir priverstine tvarka vykdomo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, nagrinėjamas atvejis nepatenka į įstatyme ir teismų praktikoje nurodytas išimtis (bylų kategorijas), kurioms esant taikomos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės (ieškovas neginčija antstolio veiksmų, neginčija vykdomojo dokumento ar kitų asmenų sudaryto sandorio, nesiekia revizuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų kasacine tvarka ar atnaujinus procesą). Kartu pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjama situacija neatitinka situacijos, kuomet sprendžiamas bylos, kurioje priimtas stabdyti prašomas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas.
15. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi, įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
16. Kaip jau minėta, vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės, – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatė akivaizdžios grėsmės ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik formaliai nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė antstolio pagalba gaus iš atsakovo lėšas, kurios jai nepriklauso, tačiau niekaip nepagrindė, kaip pasunkėtų arba taptų neįmanomas sprendimo įvykdymas ieškovo ieškinio tenkinimo atveju. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vykdymo proceso sustabdymas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019, 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo specifiką, ir nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.