- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-2438-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00763-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjo R. V. skundą antstolei I. B. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašė nurodyti antstoliui bylą 0115/25/00416 nutraukti, įpareigoti antstolį laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. 1-1374, kuris nurodo, kad yra LR tiesiogiai taikomas ES Reglamentas (ES) 2016/679 turi būti byloje visi duomenys apie pareiškėją nuasmeninti ir byla grąžinta kreditoriui, kad galėtų ieškoti iš savo skolininko Klaipėdos regione. Įpareigoti antstolį padarytą žalą pareiškėjui atlyginti.
2. Nurodė, kad 2025 kovo 15 d. gavo iš antstolės tokius dokumentus: „Raginimas įvykdyti sprendimą“, „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“, „Patvarkymas priimtas vykdomąjį dokumentą vykdyti“. Visi gauti dokumentai nėra teismo sprendimai ir neįrodo, kad pareiškėjas yra kam nors skolingas. Pažymėjo, kad analizuojant dokumentus galima suprasti, kad kažkokį įsakymą yra priėmę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai. Klaipėdos apylinkės teismui nepriklauso Biržų regionas. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas niekada Klaipėdos regione negyveno ir neturi jokio turto tame regione. Klaipėdos apylinkės teismas tik galėjo priimti įsakymą dėl Klaipėdos rajono gyventojo tokiu vardu ir pavarde, neturintis jokio pagrindo su pareiškėju. Pareiškėjas nėra gavęs jokio teismo dokumento, kad būtų kas nors bandęs išieškoti kokią nors skolą. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka savo veiklos teritorijoje. Antstoliui buvo išsiųstas pranešimas nutraukti bylą. Antstolis dokumentą gavo 2025 kovo 28 d. Pareiškėjas pastebėjo, kad antstolis pagrobė lėšas iš neįgalaus asmens sąskaitos, padarė žalą už 404,93 Eur. 2025 m. balandžio 3 d. pareiškėjas gavo atsakymą iš antstolio, kad byla nutraukta, nes skola išieškota ir grąžinta Klaipėdos apylinkės teismui, patikrai kiek galima suprasti, nes pareiškėjo dalis reikalavimo nebuvo tenkinta. Pareiškėjas šitaip gali vertinti antstolio raštą. Antstolio veiksmai neatitinka CPK 510 str., nes bylą turėjo perduoti patikrai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams, o ne Klaipėdos apylinkės teismui. Pareiškėjas iki šios dienos negavo jokio pranešimo apie teisme pradėtos antstolio bylos nagrinėjimą, ar paskirtos datos nagrinėti bylą, dėl to surašė skundą, kurį 2025 Balandžio 22 d. įkėlė į teismo sistemą. Pareiškėjas iki šios dienos negavo jokio teismo dokumento. Dėl to, kad pareiškėjas visą mėnesį negavo jokio teismo dokumento.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad byloje duomenų, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į antstolę I. B. nėra. Kadangi ši tvarka įstatyme apibrėžiama imperatyviai, jos nesilaikymas, t.y. skundo pateikimas teismui, nesilaikant išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos, yra pagrindas skundą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas pareiškėjui išaiškino, kad su skundu dėl antstolio veiksmų jis privalo kreiptis į tą antstolį, kurio veiksmus skundžia, šiuo atveju į antstolę I. B., o jeigu antstolė patvarkymu atsisakys patenkinti skundą, tai skundą kartu su vykdomąja byla persiųs nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui. Be to, pareiškėjui išaiškinta, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti keliamus procesinių dokumentų turiniui reikalavimus(CPK 111 straipsnis, 443 straipsnio 2 dalis). CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami konkretūs antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnis 1 dalis), todėl pareiškėjas skunde turi aiškiai suformuluoti reikalavimą, t.y. nurodyti kokius konkrečiai antstolės veiksmus ar atsisakymą juos atlikti skundžia.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. gegužės 29 d. nutartį; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebegali pasitikėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų, kadangi jie negeba suprasti pareiškėjo dokumentų turinių, bylą prašo perduoti Panevėžio apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kadangi pareiškėjo teikiami dokumentai visas jas paneigia. Skundas buvo pateiktas su 10 priedų.
5.2. Teismas nurodo, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą, pirmiausiai turi kreiptis į antstolį, tačiau pareiškėjas tai yra atlikęs. Tačiau teismas negebėjo peržiūrėti pareiškėjo teikiamų dokumentų, kurie tai patvirtina.
5.3. Pareiškėjas į antstolį kreipėsi ir gavo antstolio atsakymą, potvarkio pavadinimas „Dėl 2025-03-21 skolininko R. V. pranešimo“.
5.4. Įstatymuose nurodoma, kad antstolis dirba konkrečiam teismui priklausančiame rajone. Kitas straipsnis nurodo, kad paduodama byla į tą teismą, kur yra antstolio buveinė. Dėl to, kad antstolio buveinė neaiški, pareiškėjas prašė antstolio buveinę laikyti Biržų rajone.
5.5. Teismas skundžiama nutartimi parodė, kad nesupranta pareiškėjo skundo esmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės motyvuodamas tuo, kad jau yra kreipęsis į antstolį, tai patvirtina kartu su skundu pateikti priedai, kurių teismas neįvertino.
10. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
11. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu darytina išvada, jog tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.
12. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami konkretūs antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnis 1 dalis), todėl pareiškėjas skunde turi aiškiai suformuluoti reikalavimą, t.y. nurodyti kokius konkrečiai antstolės veiksmus ar atsisakymą juos atlikti skundžia. Apeliantas šiuo atveju nurodo, kad jau yra kreipęsis į antstolį, tačiau pažymėtina, kad pateikti įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjas siuntė antstoliui pranešimą, kuriame nurodė, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, o antstolė pateikė atsakymą į pranešimą, kuriame nurodė, kad byla yra užbaigta, skola išieškota. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuris atitiktų tokio pobūdžio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kurio antstolis neišnagrinėjo ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę dėl antstolio neveikimo kreiptis tiesiogiai į apylinkės teismą CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad būtų antstoliui teikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame būtų aiškiai suformuluoti reikalavimai ir įvardijama koks antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra skundžiamas, ir kurio antstolis būtų nepatenkinęs ar neišnagrinėjęs per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kas suteiktų teisę pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į teismą dėl antstolio neveikimo.
13. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teisingai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.