Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2020-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-18-928/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
II-18-928/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00018-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Odeta Gruodienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. M.
Institucija
Dėl Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnybos 2019-11-25 priimto nutarimo
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. II-18-928/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00018-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 31 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustai L. M.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu L. M. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį 150 Eur dydžio bauda, už tai, kad ji 2019 m. vasario 28 d., 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kliudė iš automobilio išlipančią keleivę S. M., kuriai nežymiai sutrikdė sveikatą, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2020 m. sausio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas L. M. skundas, kuriuo ji prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir sumažinti jai skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį iki 50 Eur. Skunde pareiškėja nurodo, kad jai buvo skirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda. Ji su vyru augina du nepilnamečius vaikus. Didelę dalį pajamų išleidžia buto paskolai, vaikų lavinimui (darželiai, būreliai, papildomas mokslų korepetitorius dukrai). Taip pat, eismo įvykio metu buvo sužalota duktė, turėjo išlaidų dėl gydymo. Jai taip pat prireikė gydytojo pagalbos. Dėl šio įvykio patyrė didelę moralinę ir psichologinę traumą. Su padarytu įvykiu sutinka ir labai nuoširdžiai gailisi. Ateityje bus labiau atsargesnė. Tai jai buvo didelė pamoka.

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad ji su vyru augina du mažamečius vaikus, jos pajamos yra kintančios nuo išdirbtų darbo dienų, t.y. į rankas gauna 640 - 650 Eur. Šiuo metu jos darbovietėje bus mažinama 20 darbo vietų, ir ji mato, kad greičiausiai bus atleista, nes dažnai tenka imti nedarbingumo pažymas dėl vaikų ligų. Taip pat turi ir paskolų, t.y. busto paskolą, studijų metu paimtą paskolą. Be to ir po eismo įvykio, kai dukra negalėjo eiti į mokyklą turėjo daug išlaidų, nes samdė papildomus mokytojus. Taip pat jos du mažamečiai vaikai lanko būrelius, baseiną kas yra mokama.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su L. M. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Skundu pažeidėja savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje neginčija, tačiau mano, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta jos padarytam nusižengimui ir asmenybei, todėl prašo ją švelninti, t. y. sumažinti Institucijos nutarimu jai skirtą 150 Eur dydžio baudą iki 50 Eur dydžio baudos.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-4755-2019 bei skundą, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas L. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad L. M. padarytas administracinis nusižengimas padarytas susijęs su kito žmogaus nežymiu sveikatos sutrikdymu yra labiau vertintinas kaip atsitiktinis, nes pats įvykis įvyko tamsiu paros metu, tuo metu jai stovint prie namų ir laukiant kol atsidarys namų vartai, kai tuo metu jos įsitikinimu abu vaikai turėjo būti automobilyje, vaikams skirtose sėdimose vietose. Be to, kai buvo kliudytas vaikas, t.y. jos dukra, ji išgirdusi dukros šauksmą iškarto sustabdė automobilį, dukrai skundžiantis kojos skausmu iš karto dukrą nuvežė į ligoninę kur buvo nustatytas kulnakaulio lūžis. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad L. M. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neneigė ir dėl tokio elgesio nuoširdžiai gailėjosi, nėra bausta administracine tvarka bausta už analogiško nusižengimo padarymą, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad nėra teista, ji su vyru augina du mažamečius vaikus, didelę dalį turimų pajamų išleidžia buto paskolai, studentavimo laiku paimtai paskolai, vaikų išsilavinimui, dėl eismo įvykio metu jos dukrai padarytų sužalojimų turėjo išlaidų dėl gydymo, o jai pačiai taip pat prireikė gydytojo pagalbos. Dėl šio įvykio patyrė didelę moralinę ir psichologinę traumą. Nors pareiškėja kartu su skundu nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti jos pačios ar jos šeimos narių dėl Pareiškėjos dukros gydymo patirtų išlaidų dydį, teismas neabejoja, jog pareiškėja patyrė finansinių sunkumų.

Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog L. M. paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jos padarytam nusižengimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai, dėl ko L. M. paskirta nuobauda – 150 Eur bauda yra neproporcinga jos padarytam nusižengimui. Nagrinėjamoje byloje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, L. M. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant jai švelnesnę nuobaudą nei ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, švelnesnės nuobaudos paskyrimas nepažeis proporcingumo ir teisingumo principų bei leis įgyvendinti nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir L. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudą.

Išaiškinti, jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „SEB“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“); (duomenys neskelbtini) („Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB“ bankas)); (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB „Medicinos bankas“) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarties priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo ar nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Odeta Gruodienė