Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-08-21 · Civilinė byla Nr. 2-12-753/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-21
Bylos Nr.
2-12-753/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01809-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
V. M., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės
Trečiasis asmuo
V. K.
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė, Sigita Galbuogienė
Civilinė byla Nr. 2-12-753/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01809-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.4.10;3.1.7; 3.1.7.5; 2.3.2.9.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 21 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstostovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovo V. M. atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,

nedalyvaujant atsakovams V. M., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūnui – Alvydui Kazlauskui, Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Vidai Bietkienei, VĮ Registrų centro atstovui ir tretiesiems asmenims - V. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. - papildytą (patikslintą) negatorinį ieškinį atsakovas – V. M., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijai, Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Vidai Bietkienei, VĮ Registrų centrui dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos panaikinimo 2010-08-27 pažymos Nr.IG-187; panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymos 2010-08-27 apie pastatus Nr.IG-187 pagrindu atliktą statinių - gyvenamojo namo, ūkio pastato, pirties, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją A. M. vardu; panaikinti 2010-09-20 Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Vidos Bietkienės paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr.2-5305 ir jo pagrindu atliktą statinių – gyvenamojo namo, ūkio pastato, pirties, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M.; konstatuoti, kad atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausantis gyv. namas, ūkio pastatas, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) yra savavališki statiniai ir įpareigoti atsakovą V. M. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiuos statinius nugriauti; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybei byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, byloje tretieji asmenys – V. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu (patikslintu) papildytu negatoriniu ieškiniu atsakovams – V. M., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijai, Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Vidai Bietkienei, VĮ Registrų centrui prašydama panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2010-08-27 pažymą apie pastatus Nr.IG-187; panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2010-08-27 pažymos apie pastatus Nr.IG-187 pagrindu atliktą statinių, esančių (duomenys neskelbtini), t y. gyv. namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją A. M. vardu; panaikinti 2010-09-20 Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Vidos Bietkienės paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr.2-5305, kurio pagrindu atlikta statinių, esančių (duomenys neskelbtini), t y. gyv. namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija V. M. vardu; konstatuoti, kad atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausantys - gyv. namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra savavališkai pastatyti statiniai ir įpareigoti atsakovą V. M. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiuos statinius nugriauti; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (t 5, b. l. 25-31).

Pagrindiniai argumentai, kuriais grindžiamas pareikšto patikslinto (papildyto) negatorinio ieškinio reikalavimai, yra šie:

Ieškovė A. K., trečiasis asmuo V. K. ir atsakovas V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus.Ieškovė A. K. nedavė ir niekam nėra suteikusi leidimo statyti statinius – medinio karkaso namo, medinės rąstų pirties ir kitų statinių jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Mimėtus ginčo statinius žemės valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendraturčiams, ieškovė A. K. pastebėjo 2015 m. pavasarį, nuo tada ji pradėjo domėtis statinių atsiradimo pagrindu. VĮ Registrų centre sužinojusi, kad ginčo žemės sklype minėtus statinius nuosavybės teisę atsakovas V. M. įregistravo 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu (reg. Nr.2-5305) pagrindu, ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl paveldėjimo teisės liudijimo kopijos išdavimo. Ieškovė A. K. 2015-09-09 gavusi iš atsakovo VĮ Registrų centro 2010-09-20 paveldėjimo teisės liudijimo kopiją bei dokumentą, kurio pagrindu liudijimas buvo išduotas, sužinojo, jog 2010-08-27 Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos išduotos pažymos apie pastatus Nr. IG 187 pagrindu, kurioje nurodyta, kad pagal Palomenės seniūnijos įrašą ūkinėje knygoje Nr.7 namų ūkio Nr. 1307 piliečio A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) k. užregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), pirtis (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. M. išduodant (gaunant) 1998-01-15 paveldėjimo teisės liudijimą, statinių – gyvenamojo namo, pirties, ūkio pastato ir kiemo statinių, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendraturčiams, dar nebuvo, nes priešingu atveju į 1998 m. paveldėjimo teisės liudijimą būtų įrašyti minėti statiniai. 1998-01-15 paveldėjimo teisės liudijime (notarinio registro Nr.2-189), pagal kurį atsakovas V. M. paveldėjo tėvo A. M., A., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą, tarp paveldimo turto objektų buvo nurodyta dalis minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini, kuriame nebuvo paminėti statiniai, kadangi jų šiame žemės sklype nebuvo. Ieškovės teigimu minėtų ginčo statinių nebuvo iki 2004 m. gegužės mėn. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tai yra pažymėta VĮ Registrų centro pažymoje. Statiniai žemės sklype galėjo būti pastatyti 2004-2015 m. laikotarpyje, todėl atsakovo V. M. atsiliepime nurodyta aplinkybė dėl ginčo statinių nurodytų statybos metų, t. y. 1987 metų statybos, neatitinka tikrovės.Iki 2004-05-20 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo užstatytais statiniais, ką patvirtina ieškovei A. K. išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre.J. M. (ieškovės motinai) 1993-02-05 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.9-314-12725 ir 1993-04-08 Kaišiadorių rajono valdybos potvarkiu Nr.97-v buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę su bendraturčiais, tame tarpe ir atsakovo V. M. tėvui – A. M., esančią (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių į nuosavybę atkūrimo metu, žemės sklype nebuvo pastatyti statiniai, kas pažymėta 2004-05-20 VĮ Registrų centro pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre. 2009-06-22 72/689 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po motinos J. M. mirties paveldėjo ieškovė A. K. (paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 3-1689). Ieškovė A. K. patikslintu (papildytu negatoriniu) ieškiniu ginčija Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarės Vidos Bietkienės 2010-09-20 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui V. M., jo išdavimo pagrindą, ginčo statinių – gyvenamojo namo, pirties, ūkio statinio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atliktą teisinę registraciją VĮ Registrų centre, kurie buvo atlikti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2010-08-27 išduoto pažymėjimo Nr. IG-187 pagrindu.2010-08-27 išduotos Palomenės seniūnijos pažymėjimo Nr. IG-187 pagrindu įteisinta nuosavybė į (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančius statinius negalėjo būti įregistruota (įteisinta) nekilnojamojo turto registre, kadangi seniūnijos išduotas pažymėjimas dėl statinių nėra nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. statinius patvirtinantis dokumentas. Remiasi LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., kuriame išvardinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai padariniai. Šiuo atveju buvo pažeistas LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., nes statant minėtus ginčo statinius nebuvo gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimai, o taip pat nebuvo duoti sutikimai atsakovo V. M. vardu įregistruoto statinio – pirties rekonstrukcijai, tuo pažiedžiant Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 6 p, bei minėto įstatymo 2 str. 71 d., kuri numato, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavalinė statyba, kuri turi būti nugriauta (CK 4.103 str.).Atsakovės - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 7 yra padaryti atitinkami pataisymai, nes 2015 m. spalio mėn. ieškovės atstovei advokatei D. I. Vinklerytei išduotame dokumente yra neatitikimų. Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 7 yra padaryti papildymai, t. y. namų ūkio knygos Nr. 7, apimančios laikotarpį 1998-2002 metų, namų ūkio įrašo Nr. 1307 antrojo lapo apačioje yra įrašas -„A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinis“ papildyta papildomu įrašu „paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą 1992-07-31, reg. Nr. 4661 (131/9)“. Tačiau prie padaryto įrašo namų ūkio knygoje dėl statinių – pirties (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas -15 kv.m., ūkio pastato (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 9 kv.m. ir įrašo apie A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinį ir paveldėjimo teisės liudijimą, nėra parašo šiuos įrašus padariusio asmens. Namų ūkio knygoje minėti įrašai yra padaryti galimai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pavaduotojos A. M. Pagal 1992-07-31 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (reg. Nr. 4661), nei atsakovo V. M. tėvas A. M. nei kitas asmuo, statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nepaveldėjo. 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimu, reg. Nr. 4661, yra išduotas paveldėjimas į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. turtą esantį ne ginčo žemės sklype, o ginčas šioje byloje yra dėl statinių pastatytų (duomenys neskelbtini) k., todėl tikrovės neatitinkantis įrašas Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 7 (įrašas Nr. 1307), kurios pagrindu V. M. buvo išrašyta pažyma dėl statinių, nesant tam jokio pagrindo, neatitinkant ūkinės knygos įrašų, turi būti naikintina. Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo V. M. tėvas A. M., A. paveldėti negalėjo, nes 1987 m. šie statiniai buvo nugriauti ir buvo suteikta valstybės piniginė kompensacija už nugriautus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo V. M. seneliui – A. M., M. (M.). Atsakovo V. M. tėvas – A. M., mirė (duomenys neskelbtini) m., kurio tėvas taip pat buvo vardu – A. (A. M., M.). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos išduotos 2010-08-27 pažymos apie statinius Nr. IG-187 ir nekilnojamojo turto registro išrašo pagrindu, 2010-09-20 Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. Bietkienė išdavė atsakovui V. M. paveldėjimo teisės liudijimą (reg. Nr. 5305) dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Šis paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tikrovės neatitinkančios Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymos apie statinius Nr. IC-187 pagrindu, t. y. neegzistavus A. M., A. (atsakovo V. M. tėvo) turtui, t. y. minėtiems ginčo statiniams žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie buvo įteisinti tikrovės neatitinkančios, neteisėtos statinių teisinės registracijos pagrindu, todėl 2010-09-20 paveldėjimo teisės liudijimas (reg. Nr. 5305), išduotas Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarės Vidos Bietkienės, turi būti naikintinas.Atsakovas V. M., siekdamas įteisinti ginčo statinių rekonstrukciją, 2013-05-23 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą), joje nurodęs melagingą aplinkybę, kad statinio – pirties rekonstrukcijai jis turi žemės sklypo bendraturčių sutikimą. V. M. pastatęs ginčo statinius (duomenys neskelbtini) k. žemės sklype, kuris nėra padalintas tarp bendraturčių, nėra duotas sutikimas ginčo statinių statybai, juolab statinio – pirties rekonstrukcijai, pažeidžia šio žemės sklypo bendraturčių teises, todėl jame savavališkai pastatyti statiniai turi būti nugriauti. Ieškovės A. K. teigimu atsakovas V. M. žemės sklypo dalį, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje stovi ginčo statiniai, bandys priskirti naudotis sau, o ji su tuo nesutinka, nes žemės sklypo dalis, kurioje stovi statiniai (savavalinė statyba) yra geriausioje ir vertingiausioje vietoje, t. y. arti upelio, kelio ir elektros linijų. Ieškovė A. K. leidimo statyti statinius bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), niekam nėra davusi, todėl išsiaiškinusi aplinkybes, kreipėsi į valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kuri konstatavo (2015-05-27 raštas Nr. (15.2)-2D-7667, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso V. M. Inspekcija statinių teisėtumo klausimo nenagrinėjo, kadangi statiniai minėtame žemės sklype stovi nuo 1987 (namas pastatytas – 1987 m., pirties statybos metai – 1987 m., rekonstrukcijos pabaiga - 2012 m.).

Ieškovė A. K., jos atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė palaikė ieškovės patikslinto (papildyto) negatorinio ieškinio reikalavimus, kuriuos prašė tenkinti pilna apimtimi patikslinto (papildyto) negatorinio ieškinio motyvais, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma. V. K. prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės ir valstybės naudai, skirti Palomenės seniūnijos pavaduotojai A. M. nuobaudą už dokumentų klastojimą (2017-04-26 baigiamoji kalba, t 6, b. l. 81); skirti nuobaudą Palomenės seniūnijos seniūnui Alvydui Kazlauskui dėl įrašų namų ūkio knygoje Nr. 7, dėl išduotos pažymos 2010-08-27 Nr. IG-187 dėl statinių; skirti nuobaudą notarei V. Bietkienei už aplaidų tvarkymą paveldėjimo bylos ir matininkei, atlikusiai ginčo statinių kadastrinius matavimus dėl ūkio pastato, kurio natūroje nėra (2017-08-01 baigiamoji kalba, t 6, b. l. 146-147).

Atsiliepimas

Atsakovo V. M. atstovė advokatė Sigita Galbuogienė prašė atmesti ieškovės A. K. papildyto (patikslinto) negatorinio ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus, taikyti ieškinio senatį dalyje dėl pareikšto reikalavimo nugriauti statinius, kuriam taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas; pareikštam reikalavimui panaikinti 2010-09-20 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-5305 taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Netenkinus atsakovo V. M. reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo, atmesti ieškovės V. K. ieškinio (patikslinto) ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.

Ankstesniuose ir 2017-04-24 vykusiame teismo posėdyje atsakovai V. M., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūnas Alvydas Kazlauskas, Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarė Vida Bietkienė nesutiko su ieškovės patikslinto (papildyto) negatorinio ieškinio reikalavimus, kuriuos prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovai V. M., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūnas Alvydas Kazlauskas, Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarė Vida Bietkienė, VĮ Registrų centro atstovas, tretieji asmenys – V. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas, atstovaujamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo negauta (atsakovas VĮ Registrų centras ir trečiasis asmuo -Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra pateikusios prašymus bylą nagrinėti iš esmės atstovams nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta nurodytiems proceso šalims nedalyvaujant (t 5, b. l. 3, t 6, b. l. 124,138). Atsakovo V. M. interesus byloje atstovavo pagal susitarimą advokatė Sigita Galbuogienė.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktu atsiliepimu į ieškovės A. K. ieškinio (patikslinto) negatorinio ieškinio reikalvimus prašė bylą nutraukti dalyje dėl ginčo statinių teisinių registracijų panaikinimo, o likusioje – sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsakovas VĮ Registrų centras statinius (toliau ginčo statinius) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre pirmą kartą įregistravo 2010-09-01. A. M. nuosavybės teisės į minėtus įregistruotos 2010-09-02 (šios datos yra laikomos nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimų priėmimo dienomis dėl ginčo statinių ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo nekilnojamojo turto registre) 2010-08-27 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos išduotos pažymos Nr. IG-187 pagrindu. VĮ registro centro nuomone, ieškovės reikalavimai panaikinti ginčo statinių teisines registracijas yra pareikšti nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei yra perteklinis, kadangi nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo ir/ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą bei daiktines teises (LAT 2010-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 2 p., nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. reikalavimais teritorinis nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai 2010-09-01, 2010-09-02, 2010-09-23 priėmė sprendimus dėl ginčo statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis. Atsiliepime nurodo, jog ieškovės teiginys, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažyma, vadovaujantis nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. negalėjo būti pagrindu ginčo statinių ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo pagrindu yra teisiškai nepagrįstas, nes atsižvelgtina į tai, jog ginčo statiniai pastatyti 1987 m. ir jų teisinė registracija buvo atlikta, vadovaujantis nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 10 p., nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 4 d., sąrašo 2, 2.1 punktais. Tai, jog ginčo statiniai nėra 1987 m. statybos, kaip ieškinyje nurodė ieškovė, jos teiginius paneigia kadastrinių matavimų metu nustatyti duomenys, kurie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Statinių statybų pradžios ir pabaigos metai yra nustatomi kadastrinių matavimų metu (nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 10 p.). Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo statinių statybos metai visiškai atitinka 2010-08-10 šių statinių kadastrinių matavimų bylą, kuri nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės 2002-12-30 ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 107.4 punktu, matininkas kadastrinių matavimų metu statinio statybos metus nustato iš statybą leidžiančių ar statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų, tačiau tais atvejais, kai statiniams statyti ar rekonstruoti nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statybos (rekonstravimo) metai nustatomi pagal kitus pateiktus dokumentus arba, nesant statybos (rekonstravimo) metus patvirtinančių dokumentų, pagal raštišką naudojo pareiškimą. Šiuo konkrečiu atveju 2010-08-10 ginčo statinių kadastriniu matavimo metu ginčo statinių statybos pabaigos metai buvo nustatyti pagal raštišką 2010-08-10 V. M. paaiškinimą, todėl akivaizdu, jog nei matininkas, atlikdamas 2010-08-10 ginčo statinių kadastrinius matavimus, nei nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojus, atlikdamas ginčo statinių teisinę registraciją, jokių teisės aktų nepažeidė. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė yra ženkliai praleidusi terminą skųsti nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimus dėl ginčo statinių teisinių registracijų tvarkymo, todėl vadovaujantis LR CPK 293 str. 2 p. yra pagrindai civilinę bylą dalyje dėl teisinių registracijų panaikinimo, nutraukti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai, nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 1 d. numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. teritorinio nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, kurio priimtas sprendimas yra skundžiamas teismui. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, todėl kadastro tvarkytojas neturėjo teisės vertinti Kaišiadorių rajono savivaldybės Palomenės seniūnijos pažymos Nr. IG-187 (t 5, b. l. 39-41).

Atsakovas V. M. pateiktu atsiliepimu į ieškovės patikslinto negatorinio ieškinio reikalavimus prašė taikyti ieškinio senatį, o pareikštam reikalavimui panaikinti 2010-09-20 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-5305, taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Ieškinio reikalavimui nugriauti statinius taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Netaikius ieškinio senaties, pateiktu atsiliepimu atsakovas V. M. prašė ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime V. M. nurodė, kad jo tėvas A. M. dar 1995-07-17 testamentu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio dydis 3,44 ha su ant jo esančiais pastatais paliko atsakovui. Ginčo statiniai žemės sklype pastatyti 1987 m. paties jo tėvo – A. M., A. Tėvui A. M., A. 1995 m. surašant testamentą, kuriuo išreiškė valią po mirties palikti jam dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jame stovėjo ginčo statiniai. Jis paveldėjo ginčo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) teisėtai, priimdamas palikimą, todėl ieškovės teiginiai, jog statiniai pastatyti 2004-2015 m. yra visiškai nelogiški ir išgalvoti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė V. K. nuo seno gyvena (duomenys neskelbtini) r. ir dažnai lankydavosi jai bendrąja daline nuosavybe priklausančiame (duomenys neskelbtini), o taip pat 2009 m., priėmusi mamos palikimą, todėl ji matė nuo seno tame sklype pastatytus A. M., A. statiniius, dėl kurių pretenzijų nepareiškė iki 2015 m. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog netoli (duomenys neskelbtini) k. žemės sklypo teritorijos yra kaimo kapinės, kuriose yra palaidota ieškovės motina, kapą dažnai lanko ieškovė, todėl pastaroji pakankamai dažnai pravažiuodavo pro šalia esančią ginčo teritoriją, t. y. (duomenys neskelbtini) k. žemės sklypą ir matė jame stovėjusius tėvo A. M. pastatytus stainius. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, jog vieno statinio – gyvenamojo namo (medžio karkaso namo) fizinis nusidėvėjimas yra 50 procentų, kito statinio – pirties fizinis nusidėvėjimas – 46 procentai. Statinių fizinio nusidėvėjimo procentas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį statinio naudojimo laikų bei kasmetinį nusidėvėjimo koeficientą, todėl 2010 m. nustatytas minėtų statinių nusidėvėjimas tik patvirtina aplinkybę, jog ginčo statiniai yra seni ir smarkiai fiziškai nusidėvėję ir jie negalėjo būti pastatyti 2004-2015 laikotarpiu. Atsižvelgiant į ginčo statinių statybos pabaigos įregistravimo datą bei itin aukštą statinių fizinio nusidėvėjimo procentą, nėra pagrindo abejoti, jog 2010-08-13 VĮ registrų centro išraše pateikti tikslūs statinių statybos metai. Statiniai buvo inventorizuoti tik 2010 m. Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2010-08-27išduota pažyma nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Nuosavybės atsakovui teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), yra kilusios ir registruoto 2010-09-20 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu, išduoto Kaišiadorių r. 2-ojo notarų biuro notarės V. Bietkienės, kuri paveldėjimo teisės liudijimą išdavė remdamasi 1995-07-17 testamentu, o ne Palomenės seniūnijos pažyma. Statinių egzistavimą bei jų kadastrinius duomenis patvirtina ir VĮ registrų centro atlikti, įregistruoti kadastriniai matavimai atlikti 2010-08-10, kurie taip pat įrodo ginčijamos pažymos apie statinius teisingumą dalyje dėl ginčo statinių statybos metų. Atsakovo V. M. nuomone, ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri yra imperatyviai nustatyta LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-31 straipsniuose, numatanti tik vieno mėnesio apskundimo terminą, todėl byla šioje dalyje turėtų nutraukta, tai įtvirtina CPK 293 str., numatantį, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos išduota pažyma apie statinius yra teisėtas savivaldybės institucijos išduotas dokumentas, kuris surašytas remiantis objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Minėtoje pažymoje, išduotoje remiantis ūkinės knygos Nr. 7 namų ūkio Nr. 1307 įrašu, nurodyta informacija 1991 metų, jog A. M., A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise užregistruotas gyvenamasis namas - (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 41,58 kv.m, ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas – 9 kv. m, pirtis (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas – 15 kv.m, todėl ieškovės teigimas, jog statiniai pastatyti 2004-2015 laikotarpiu yra nepagrįsti. Be to ieškovė į bylą pateikė 1993-04-08 Kaišiadorių rajono valdybos potvarkį Nr. 97-v „Dėl žemės sklypo suteikimo A. M., P. M., J. M. ir A. M.“, kurio 1.2 punkte nurodyta, jog pagal pretendentų tarpusavio susitarimą privatus ūkis kuriamas A. M., P . M., J. M. ir A. M. vardu bendro ploto 6,89 ha ploto, valdant žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jį registruojant A. M., A. vardu. Šios aplinkybės tik patvirtiną faktą, jog A. M., A. vardu buvo registruotas ūkis 1993 m. Ieškovės V. K. ir atsakovo V. M. senelio A. M., M. (M.) nuosavybės teise valdytas gyvenamasis namas, daržinė, pirtis, buvo nugriauti 1986 m. (duomenys neskelbtini), už kuriuos jam buvo išmokėta valstybės piniginė kompensacija. Nauji ginčo statiniai šiame žemės sklype buvo pastatyti 1987 m., kurie pagal STR priskirtini nesudėtingų statinių grupe, kurių statybai pagal LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1-4 punktuose bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nustatyti statybą leidžiantys dokumentai yra neprivalomi. Statinių faktiniai duomenys atitinka nekilnojamojo turto ir kadastro bylos, reg. Nr. 49/24853 duomenis, jog statinių statybos pabaigos metai yra 1987 m. Šiuo atveju ieškovė nepasinaudojo įstatymo nustatyta teise apskųsti 2015-07-01 atsakymo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto Nr. 2D-9645 (7.9), kuris atsakovo nuomone yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis ir atitinkantis institucijos poziciją, kuri neužfiksavo jokių statinių savavališko statybos fakto. Šis atsakymas, atsakovo nuomone, bylos ginčo kontekste laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. 2015-05-27 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte Nr. 15.2-2D-7667 akcentuota, jog patikrinus statinių faktinius duomenis ir nekilnojamojo turto ir kadastro bylos Nr. 49/24853 duomenis nustatyta, kad jie atitinka byloje nurodytus statinių duomenis (t 5, b. l. 48-52).

Trečiasis asmuo - Valstybinė teritorijų planavimo ir planavimo inspekcija prie aplinkos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento pateiktu atsiliepimu į ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismu (t 5, b. l. 57-60). Atsiliepime į patikslintą ieškinį inspekcija nurodė, kad 2015-04-27 buvo gautas ieškovės A. K. pareiškimas dėl atsakovo V. M. galimai savavališkai pastatytų statinių žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pradėtas statybos patikrinimas. Patikrinimo metu inspekcijos nustatyta, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso bendrasavininkams, tarp jų ir V. M. Apie planuojamą patikrinimą žemės sklype bei prašymą pateikti kadastro bylą, projektą ir statybą leidžiantį dokumentą atliktiems statybos darbams atsakovas V. M. buvo informuotas inspekcijos Kauno departamento 2015-04-30 raštu. Patikrinimo metu inspekcija nustatyta, kad žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas (ilgis - apie 5,20 m, plotis - apie 5,20 m, aukštis — apie 2,40 m) bei pirtis (ilgis - apie 8,60 m, plotis - apie 5,60 m, aukštis - apie 2,30 m) (2015-05-13 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)05.31), kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M. Pirties kadastriniai duomenys po rekonstravimo darbų nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) redakcijos 2 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Pastato ir inžineriniai statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Nuo 2012-03-01 galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 priedo 1 lentelės 1, 5 punktuose numatyta, kad gyvenamieji namai, kurių didžiausias aukštis yra 8,5 m, didžiausias plotas - 80 kv.m, priskiriami II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o kiti negyvenamieji pastatai, kurių didžiausias aukštis yra 50 kv.m , priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Atsiliepime nurodyta, jog I grupės nesudėtingų statinių rekonstravimui ar statybai žemės sklype, kurie nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją kultūros paveldo vietovę ar Kuršių neriją į grupės nesudėtingų statinių statybai žemės sklype, kuris nėra mieste, nepatenka į konservacinio prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją kultūros paveldo objekto teritoriją kultūros paveldo vietovę, pagal patikrinimo metu galiojusias Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2, 3 punktų nuostatas, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai nebuvo privalomi. Kai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiančiais dokumentais buvo laikomi sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (patikrinimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 25 dalyje buvo nurodyta, kad minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenziją skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustatė, kad teisė būti statytoju įgyvendinamą kai: 1) statytojas žemės sklypą kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atsiliepime nurodė, jog pagal priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Vadovaujantis Asmenų prašymų, skundą pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (redakciją galiojusi nuo 2015-04-13 iki 2015-09-09) (toliau - Taisyklės) 42.1,41.5 ir 43 punktų nuostatomis, V. K. skundo ar pranešimo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kai skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų šių taisyklių 43 punkte (t. y. dėl naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, išskyrus 43.1.1-43.1.4 punktuose nustatytus atvejus). Inspekcija 2015-05-27 raštu Nr. (15.2)-2D-7667 atsakė ieškovei A. K. į jos pareiškimą, kuri pateikė inspekcijos viršininkui skundą, į kurį pastarajai buvo atsakyta 2015-07-01 raštu Nr. (7.9)-2D-9645, tačiau nebuvo raštas ginčijamas teismine tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 11 dalyje įtvirtinta asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami, teisė kreiptis į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo (t 5, b. l. 57-60).

Atsiliepimas

Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarė Vida Bietkienė pateiktu atsiliepimu į ieškovės patikslinto (papildyto) negatorinio ieškinio reikalavimus, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (t 5, b. l. 46-47). Atsiliepime notarė V. Bietkienė nurodė, jog notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl notaras atsako tik tada, kai jis savo veiksmais pažeidžia pozityviosios teisės normas (arba peržengia savo įgaliojimų ribas). Notarė atsiliepime nurodė, kad 2010-09-20 išduodama V. M. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. 2-5305 tinkamai taikė teisės norams ir nepadarė jokių teisės pažeidimų, susijusių su ieškovės teisėmis naudotis ir disponuoti turtu. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą atsakovui V. M. buvo išduotas Kaišiadorių rajono 2-jame notarų biure 1998-01-15, notarinio registro Nr. 2-189 notarės G. S. į 344/689 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), remiantis atsakovo V. M. tėvo, t. y. palikėjo – A. M., A. 1995-07-17 testamentu. Atsakovas V. M. 2010-09-20 kreipėsi į Kaišiadorių 2-ojo biuro notarę V. Bietkienę dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo, pateikęs priklausančio turto nuosavybės dokumentus. Notarė nurodė, jog remdamasi atsakovo tėvo A. M., A. 1995-07-17 testamentu, registrų centro nekilnojamojo turto duomenų banko išraše nurodytais duomenimis, ji 2010-09-20 išdavė atsakovui V. M. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. 2-5305 į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ji tinkamai taikė teisės normas ir jokių teisės pažeidimų, susijusių su A. K. teisėmis naudotis ir disponuoti turtu, nepadarė. Notarų atliekami veiksmai yra nustatyti Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, kurio 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtą turtą. Tuo atveju, kuomet paaiškėja, kad įpėdiniui priklauso daugiau turto, nei išduotame paveldėjimo teisės liudijime, įpėdiniui pristačius turto nuosavybės dokumentus, yra išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas (t 5, b. l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Atsakovo V. M. atstovė advokatė S. Galbuogienė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi LR CK 5.8 str., asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kadangi ginčo statiniams atsakovui V. M. papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (reg. Nr. 2-5305) išduotas 2010-09-20, atstovės nuomone ir atsakovo V. M. pateiktu atsiliepimu, ieškovė A. K. yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui. Dėl šių aplinkybių atstovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui panaikinti 2010 m. rugsėjo 20 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui, reg. Nr. 2-5305.

Teismas konstatuoja, kad ieškovė A. K. apie savo teisės pažeidimą, t. y. jog statiniai – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, pirtis, esantys (duomenys neskelbtini), įeina šio žemės sklypo ribas, sužinojo 2015 m., nuvykusi į Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrių, ką ji tvirtino posėdžiuose, todėl ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nėra praleistas. Negatorinis ieškinys pateiktas Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2015-11-06 (t 1, b. l. 3). Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo 4 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata nurodoma ir LR CK 4.262 str. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus. Nekilnojamojo turto registre 2010-09-02 įrašyti duomenys nekilnojamojo turto registre apie A. M. nuosavybės teise priklausantį turtą atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, dokumentai nenuginčyti ir nepanaikinti (t 4, b. l. 85-87, 90). Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimas Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio reguliavimo“ nustatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai, su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti teisiškai registruojami.

Byloje rašytinais duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. K., atsakovas V. M. ir trečiasis asmuo V. K. yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 6,8900 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Minėto žemės sklypo 172/689 dalį A. K. įgijo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 2009-06-22, Nr.3-1689 (įrašas VĮ Registrų centre galioja nuo 2009-06-25) pagrindu, 402/689 dalį atsakovas V. M. pirkimo-pardavimo sutarties 2009-02-13, Nr. 3-403, pagrindu, priėmimo-perdavimo aktu (2009-02-13, Nr. 3-404), paveldėjimo teisės liudijimo 1998-01-15, Nr. 2-189, pagrindu, likusią 115/689 dalį jis įgijo dovanojimo sutarties pagrindu; V. K. nuosavybės teise priklauso 100/689 dalis žemės sklypo (2015-10-12 dovanojimo sutarties pagrindu) (t 4, b. l. 88-89, t 6, b. l. 89). 2009 metais žemės sklypo bendraturčiai buvo keturi asmenys – A. K., kuriai nuosavybės teise priklausė 172/689 dalis minėto žemės sklypo, paveldėjimo teisės 2009-06-22 pagal testamentą liudijimo pagrindu; 402/689 dalis nuosavybės teise priklausė atsakovui V. M. pirkimo-pardavimo sutarties 2009-02-13 Nr. 3-403 pagrindu ir 1998-01-15 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; 57/689 dalis nuosavybės teise priklausė J. D. paveldėjimo teisės liudijimo, 2006-09-14, Nr. 1-1673, pagrindu; 58/689 dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklausė A. D. paveldėjimo teisės liudijimo 2006-09-14, Nr.1-6173, pagrindu. Žemės sklypas yra vandens telkinių apsaugos zonoje, jame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai (t 4, b. l. 88-89).

Iš 2010-09-20 VĮ Registro centro byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas pagal preliminarius kadastrinius matavimus (kadastrinių duomenų nustatymo data – 1994-10-21), yra įrašas, kad daikto priklausinių iš kito registro nėra (t 4, b. l. 88-89), todėl ieškovės A. K. ir jos atstovės advokatės D. I. Vinklerytės teigimu, minėtu laikotarpiu, t. y. iki 2010 m. rugsėjo mėn., šiame žemės sklype statiniai nebuvo pastatyti. Atsakovo V. M. paaiškinimu, tarp buvusių minėto žemės sklypo bendraturčių ginčo dėl sklypo naudojimosi tvarkos nebuvo, ieškovei A. K. 2009 metais paveldėjus turtą likusį po palikėjos, t. y. jos motinos J. M. mirties, prasidėjo ginčai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos iš ieškovės pusės. Ieškovės A. K. teigimu, tam, kad ateityje nekiltų ginčų dėl jai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimosi, o tarpusavyje nesant sutarimo su bendraturčiu V. M., ji teismine tvarka gina savo, kaip bendraturtės pažeistas teises. Ieškovės A. K., atsakovo V. M. paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) žemės sklypu nesinaudoja iki šiol. Naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu tarp bendratučių – V. M., A. K. ir V. K. nėra nustatyta.

2015-04-23 V. K. raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos Kauno skyrių, pranešdama, kad (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkų nepadalintame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyti nelegalūs statiniai, sklypas apleistas, priaugę medžių, kiečių; prašė nugriauti nelegalius statinius, kad būtų galima pasidalinti žemės sklypą tarp bendraturčių (t 3, b. l. 10). 2009 m. nekilnojamojo turto VĮ registro centro duomenimis tuomet 6.8900 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai 4 asmenys – 172/689 dalis priklausė A. K. (paveldėjimo teisės liudijimo 2009-06-22 pagal testamentą pagrindu, Nr. 3-1689); V. M. nuosavybės teise priklausė 402/689 ha žemės) 1998-01-15 paveldėjimo teisės liudijimo, Nr. 2-189, pagrindu bei 2009-02-13 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Nr. 3-403pagrindu); A. D. nuosavybės teise priklausė 58/689 žemės sklypo ir J. D. – 57/689 dalis žemės sklypo pveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu (t 3, b. l. 11-12). Žemės sklypas yra vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, kuris suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Iš 2009-06-25 nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog kitų registro įrašų dėl daikto priklausinių tuo metu registre nebuvo (t 3, b. l. 11-12).

Iš byloje pateiktų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ortofotonuotraukų matyti, kad ginčo statiniai žemės sklype stovėjo 2013, 2015 metais, o taip pat 2009 m. (t 5, b. l. 143, 144, 145). Tik lyginant byloje pateiktas 2013 m., 2015 m (duomenys neskelbtini) k. žemės sklypo ortofotonuotraukas matyti, jog statinys, stovintis prie upės (pirtis) yra ženkliai didesnis, lyginat su statiniu, fiuksuotu 2009 m. ortofotonuotraukoje.

Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarės Vidos Bietkienės pateiktos paveldėjimo bylos Nr. 225/2009 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio A. M. palikimą matyti, kad 1996-02-27 mirus A. M., jo palikimą priėmė dukra N. V., sūnūs V. M. ir G. M. (t 4, b. l. 80, 81,82). 1995-07-17 testamentu A. M. išreiškė valią testamentu dėl turto palikimo, kuriuo žemės sklypą su gyvenamuoju pastatu, ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais ir kitus daiktus, baldus išvardytus testamente, adresu (duomenys neskelbtini), jis paliko dukrai N. V., sūnui G. M. išreiškė valią palikti automobilį VAZ 2010, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), medžioklinį šautuvą, o sūnui V. M. šiuo testamentu paliko žemės sklypą 3,44 ha, esantį (duomenys neskelbtini), su ant jame esančiais statiniais (notarinio registro Nr. 1-3403, t 4, b. l. 58). Taigi, kaip matyti iš šio testamento turinio, atsakovo V. M. tėvo A. M. valia buvo išreikšta, jog 3,44 ha žemės sklypą su ant jame esančiais statiniais po jo (palikėjo) mirties paveldėtų sūnus V. M. Nors ieškovė A. K., jos atstovė advokatė D. Vinklerytė teigia, jog ginčo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra pastatyti vėliau nei nurodyta Palomenės seniūnijos namų ūkio knygos Nr. 7 įraše Nr. 1307 (apimančios laikotarpį nuo 1998 iki 2002 metų), o galimai tuo laikotarpiu, kurį byloje nurodė liudytojas E. P., t. y. statinių statybos metus galimai 1994-1995 metais, tačiau tokias aplinkybes byloje paneigia rašytinis įrodymas - 1995-07-17 A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentas, kuris patvirtintas Kaišiadorių r. 1-ojo notarų biuro notarės R. A. (notarinio registro Nr. 1-3403, t 4, b. l. 58). Akivaizdu, jei nebūtų buvę pastatyti ginčo statiniai (duomenys neskelbtini) k. žemės sklype, apie jų buvimą ir išreikštą valią palikti (paveldėti) palikėjas A. M., A. nebūtų išreiškęs valios dėl jų palikimo paveldėtojui testamentu. Ieškovės ieškovės V. K., atsakovo V. M. paaiškinimais nustatyta, kad tarp buvusių (duomenys neskelbtini) k. žemės sklypo bendraturčių, t. y. A. M., A. M., J. M., A. M., vėliau kitų bendraturčių paveldėtojų J. D. ir A. D. nebuvo ginčo dėl naudojimo tvarkos minėtu žemės sklypu ir jame stovėjusių statinių. Ieškovės V. K. teigimu, minėtame žemės sklype stovėjo kažkokios pastatytos budelės (garažai), tačiau jos nuomone, tokius statinius galima bet kada nugriauti. Ieškovės A. K., atsakovo V. M. byloje paaiškinimais nustatyta, jog ieškovei, važiuojant į kaimo kapines, kuriose yra palaidota ieškovės motina, matosi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl teismas daro išvadą, kad ieškovei buvo gerai žinomos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) pastatytų statinių – gyvenamojo namo ir pirties, išskyrus dėl pirties atliktos rekonstrukcijos.

Pirminiais rašytiniais duomenimis 6,89 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai buvo giminaičiai – brolis A. M., kuriam priklausė 344/689 dalis žemės sklypo, seserys J. M., P. M. ir A. M., kurioms priklausė kiekvienai po 115/689 dalis žemės sklypo (t 4, b. l. 73-74). Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono valdybos 1993-04-08 potvarkiu Nr. 97-v, suteikta A. M., A. ir A. M., A., J. M., A. ir A. M., A. žemė ūkio veiklai (duomenys neskelbtini, bendro 6,89 ha ploto, iš jo 6.63 ha žemės ūkio naudmenų, 0,10 ha kelio, 0,16 ha medžių – krūmų želdinių, 1,92 ha nusausintos žemės. Žemės naudojimo ūkinės veiklos pobūdis – kurti privatų ūkį. Iš potvarkio Nr. 97-v 1.2 punkto matyti, jog pagal pretendentų tarpusavio susitarimą privatus ūkis kuriamas A. M., p. M., J. M. ir A. M. bendro 6,89 ha ploto, valdant žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jį registruojant A. M., A. vardu (t 4, b. l. 75). Šiuo potvarkio 1.4 punktu iš bendro 6,89 ha ploto 6,89 suteikta naudotis neatlygintinai (grąžinta privačion nuosavybėn žemė). Byloje pateiktas laikinas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (ištrauka iš preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto), o tai rodo, kad šio žemės sklypo geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, matavimai atlikti tik pagal preliminarius matavimus (t 4, b. l. 76). 4, b. l. 75). Atsakovo V. M., liudytojų N. V. ir G. M. paaiškinimais byloje nustatyta, jog tarp buvusių 6,89 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų brolio ir seserų nebuvo ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, kuris suteiktas 1993.04.08 (t 4, b. l. 72). Iš 1998-01-15 byloje pateikto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad žemės sklypo 344/689 dalį, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginį indėlį, priklausiusią A. M. teisę į atkuriamąsias santaupas, paveldėjo sūnus V. M. (notarinio registro Nr. 2-189) (t 4, b. l. 82).

Mirus buvusiems žemės sklypo savininkams – A. M., A. M., J. M., A. M., palikėjams priklausiusį turto dalį paveldėjo jų vaikai, turto bendraturčiais paveldėjimo pagrindu tapo – A. K. (ieškovė), V. M. (atsakovas), J. D. ir A. D. (t 4, b. l. 88-89, duomenys iš VĮ nekilnojamojo turto registro). Žemės sklypas yra vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, jame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, ūkinės veikslos pobūdis – ūkininko ūkiui (t 1, b. l. 18-19, t 4, b. l. 88-89).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad žemės sklype – (duomenys neskelbtini), yra pastatyti statiniai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) medinis su karkasu, kurio bendras plotas 41,58 kv. m., pastatas – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinis su karkasu, pastatas-pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 15 kv.m., bei kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tualetas v). Nurodyti minėtų statinių statybos metai 1987 m., kadastrinių duomenų nustatymo data – 2010-08-10 (t 4, b. l. 85-87). Iki tol nebuvo atlikti minėtų statinių (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Ginčo statinių įregistravimo pagrindas nekilnojamojo turto registre – Palomenės apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas 2010-08-27, Nr. IG-187.

Iš byloje pateiktos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymos 2010-08-27 Nr. IG-187 apie pastatus matyti, kad pagal Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos įrašą ūkinėje knygoje Nr. 7, namų ūkio įrašas Nr. 1307- piliečio A. M. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise užregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 41,58 kv. m., ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas – 9 kv. m., pirtis (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas – 15 kv.m. Pažymoje nurodyta, kad minėti pastatai yra (duomenys neskelbtini), kuriuos A. M. pasistatė savo lėšomis (t 4, b. l. 90). A. M., A., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo V. M. tėvas (t 4, b. l. 71). Atsakovo V. M. tėvas – A. M., A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo nuorašas, t 4, b. l. 56).

A. M., M. (ieškovės ir atsakovo senelis) mirė 1991-01-12, kuris iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos paveldėjimo byloje esančio Palomenės apylinkės viršaitės 1991-05-09 rašto Nr.316 matyti, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. 5 asmeninės sąskaitos Nr. 158 piliečio A. M., M. vardu registruotas gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, bendras plotas 48,59 kv.m. ir kiti statiniai; viralinė, ūkinis pastatas daržinė, tvartas ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), kolūkio teritorijoje (t 4, b. l. 23).

Iš byloje pateiktos notarės paveldėjimo bylos Nr. 255/2009 (kopijos) matyti, kad išduoto 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymo pagrindu, mirus (duomenys neskelbtini) A. M., M., lygiomis dalimis jo turtą, gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo vaikai – M. J. (ieškovės V. K. motina), I. J., E. B., A. M. (atsakovo V. M. tėvas) (notarinio registro Nr. 1-4661) (t 4, b. l. 14). Mirus J. M., jos turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovė A. K. (paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, 2009-08-19, Nr. 3-2390). 2009-11-24 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (papildomo) pagrindu V. M., N. V., G. M. paveldėjo lygiomis dalimis A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turto dalį (1/4), kurią sudarė gyvenamasis namas, pastatas – viralinė, ūkio pastatas, pastatas – daržinė, pastatas – tvartas ir kiti statiniai – kiemo statinys – šulinys, esančius (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 2-6517) (t 4, b. l. 91,93).

A. M., A. mirė 1996 m. vasario 27 d. (t 4, b. l. 56), kuris buvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinis, jo palikimą priėmęs, bet nespėjęs gauti paveldėjimo teisių (paveldėjimo byla Nr. 131/91 m. saugoma Kauno apskrities archyve) (2009-11-04 liudijimas) (t 4, b. l. 15, 20 pareiškimas priimti palikimą). Iš byloje pateikto paveldėjimo byloje nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) medinis su karkasu, 41,58 kv. m., ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) medinis su karkasu, pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (tualetas v, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti A. M. vardu nekilnojamojo turto registre – apylinkės seniūnijos pažymėjimo, 2010-08-27 Nr. IG -187 pagrindu (t 4, b. l. 85-86). Kaišiadorių rajono Palomenės savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymoje 2010-08-27 Nr. IG-187 apie pastatus nurodyta, kad pagal seniūnijos įrašą ūkinėje knygoje Nr. 7, namų ūkio Nr. 1307, piliečio A. M. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise užregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 41,58 kv. m, ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 9 kv. m, pirtis (duomenys neskelbtini), kurios užtatytas plotas -15 kv.m. Pažymoje nurodyta, kad minėti pastatai (duomenys neskelbtini), pasistatė savo lėšomis A. M. (t 4, b. l. 90).

Tai, kad 2010 m. vasarą buvo atlikti ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirminiai kadastriniai matavimai, teisme patvirtino liudytoja D. M. (matininkė), kuri atliko šių statinių matavimus, o jų statybos metus įrašė pagal pareiškėjo V. M. pateiktą rašytinę paraišką. Matininkei atliekant pirminius statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nekilo jokių abejonių dėl pareiškėjo nurodytų statinių statybos metų, kadangi jie buvo nusidėvėję, ką ji nurodė kadastrinių matavimų byloje. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad ginčo statinys - gyvenamasis namas, kurio statybos metai nurodyti 1987 m., fizinis nusidėvėjimas 50 procentų, pastato – ūkio pastato – 67 procentai fizinio nusidėvėjimo, pastato – pirties – fizinio nusidėvėjimo procentas – 46 procentai, kito statinio – tualeto fizinis nusidėvėjimas 70 procentų (kadastrinių duomenų nustatymo data 2010-08-10), o tai rodo, jog statiniai iš tiesų yra senos statybos, be to matininkei D. M., atlikusiai pirminius kadastrinius matavimus, nekilo jokių abejonių dėl statinių nurodytų statybos metų. Iš byloje pateiktos gyvenamojo namo (kopijos) (t 5, b. l. 92) matyti, jog statinys yra senos statybos: jo stogas asfestinis, kuris yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus. Atsakovo V. M. pateiktame prašyme ir nuotraukose nurodyta, ką patvirtino posėdyje, kad giminaičių nuotraukos prie ginčo statinio – gyvenamojo namo, esančiame (duomenys neskelbtini), yra darytos 1999 – 2000 metais; apatinėje nuotraukoje yra atsakovo – V. M. mama – J. M. ir pusbrolis A. B.; viršutinėje nuotraukoje iš kairės pirma sėdi atsakovo teta E. B., teta I. (t 5, b. l. 92).

Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams – A. K. nuosavybės teise priklauso 72/689 žemės sklypo, jos sutuoktiniui V. K. (trečiajam asmeniui) nuosavybės teise priklauso 100/689 ha žemės sklypo, V. M., kuriam priklauso 517/689 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t 3, b. l. 27-32, 50-56, t 6, b. l. 89, 162, ). Tarp šio žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi tvarka iki šiol. Ieškovės V. K. paaiškinimu nustatyta, jog ji šiuo žemės sklypu nesinaudoja nuo nuosavybės įgijimo (paveldėjus) turtą, dalis sklypo yra apaugę krūmais, o ji pageidaujanti naudotis žemės sklypo dalimi prie upės, ten kur stovi atsakovo nelegaliai pastatyti statiniai. Ieškovės teigimu, tik išsprendus ginčą teisme dėl nelegaliai pastatytų statinių, bus galima kreiptis teismine tvarka dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių.

Naudojimąsi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sąlygos lemiančios atidalijimo galimybę natūra, nustatytos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje ir toks reikalavimas šioje byloje nereiškiamas. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Ieškinio padavimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią, o tai reiškia, kad daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu dėl to nesutariama, kilusį ginčą išsprendžia teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Kaip matyti iš ieškovės A. K. ir V. M. paaiškinimų bei bylos medžiagos, t. y. nekilnojamojo turto registre šalių valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. 6,8900 ha žemės sklypas, žemės ūkio paskirties, suformuotas atliekant preliminarius matavimus (kadastrinių duomenų nustatymo data 1994-10-21) (t 4, b. l. 88, 79). Minėtų statinių kadastrinius matavimus atliko VĮ Registrų centro matininkė D. M. (licencija išduota 2008-08-27, licencijos Nr. G-734-(623) (t 6, b. l. 79). Tarp šalių – ieškovės A. K. ir atsakovo V. M. tarpusavio santykiai yra įtempti, nors šalys yra giminės (I-osios eilės pusseserė, pusbrolis), tačiau jos bylinėjasi teismine tvarka civilinėse bylose Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, iškilus ginčams dėl valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilojamųjų objektų (šalių įgytų paveldėjimo pagrindu) (LITEKO, Teismų informacinės sistemos duomenimis). Ieškovės A. K. paaiškinimu, žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) k., kurioje pastatyti ginčo statiniai, ketins priskirti naudotis sau atsakovas V. M., o ši žemės sklypo dalis yra geriausioje ir vertingiausioje vietoje, t. y. arti upelio, kelio ir elektros linijų. Kita žemės sklypo dalis nėra tokia vertinga, kadangi yra apaugusi krūmynais, ji taip pat pageidautų naudotis žemės sklypo dalimi vertingesnėje vietoje, t. y. šalia upelio, kelio ir elektros linijų, todėl į teismą pirmiausia kreipėsi dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, o tik po to kreipsis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu tarp bendraturčių. Atsakovo V. M. paaiškinimu, jis yra kreipėsi į specialistus ir yra parengtas projektas dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, kuris ieškovei buvo siųstas, tačiau iki šiol nėra nustatyta naudojimosi tvarka sklypu tarp bendraturčių. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog tarp buvusių (duomenys neskelbtini) k. žemės sklypo savininkų (bendraturčių) nebuvo iškilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos šia žeme, o taip pat ir dėl ginčo statinių, t. y. gyvenamojo namo, ūkio pastato, pirties, esančių jame. Tai, kad tarp buvusių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo ginčų dėl naudojimosi tvarkos sklypu, teisme patvirtino liudytojai – N. V., dalinai ir pati ieškovė V. K., nurodžiusi aplinkybę, jog 2010 m. giminaitės J., t. y. tetos P. dukros pasakojimo, ji sužinojo aplinkybę, kad teta P. lyg V. leido statytis, tačiau tik 2015 m., nuvykusi į Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių, ji sužinojo aplinkybę, jog minėti statiniai įeina į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas. Atsakovas V. M., liudytojos N. V., G. M., liudytojo E. P. paaiškinimais nustatyta, kad statinius – gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, pirtį, kiemo statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statėsi savo lėšomis atsakovo V. M. tėvas – A. M., A.

Iš byloje pateiktos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos

2010-08-27 pažymos apie pastatus Nr. IG-187 matyti, kad pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 7, namų ūkio Nr. 1307, yra įrašas, kad piliečio A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise užregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 41,58 m², ūkio pastatas 2I1ž, kurio užstatytas plotas 9 m², pirtis 3I1m, kurios užstatytas plotas 15 m². Pažymoje nurodyta, kad minėti pastatai yra (duomenys neskelbtini), kuriuos A. M. pasistatė savo lėšomis (t 4, b. l. 90, t 6, b. l. 18). Pažymą išdavė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūnas Alvydas Kazlauskas. Tai, kad atsakovo V. M. tėvas A. M., savo lėšomis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė ginčo statinius – gyvenamąjį namą, pirtį, ūkio pastatą, teisme patvirtino atsakovas V. M., todėl rašytiniame paaiškinime, rašytame 2010 m. VĮ Registrų centrui, nurodė, t. y. jog tėvas A. M. statinius – gyvenamąjį namą, pirtį, ūkinį pastatą ir tualetą, esančius (duomenys neskelbtini), pastatė 1987 m.( t 6, b. l. 54). Aplinkybes, kad A. M., A. pats savo lėšomis statėsi minėtus statinius (duomenys neskelbtini), ūkininkavo šiame žemės sklype, vasaros sezonu toje vietovėje lankėsi giminės, teisme paliudijo liudytojai – G. M., N. V., patvirtino atsakovas V. M.. Liudytojo G. M. paaiškinimu, byloje esančioje nuotraukoje (t 5, b. l. 22), matyti ta pati lauko virtuvėlė, kurią statė tėtis – A. M., giminaičiai - pusbrolis A. su dukra, švogeris A. – sesers vyras, kairėje pusėje tėčio A. M. seserys – teta L. iš Viliaus, teta iš Rygos. Tėvo A. M. abi seserys yra mirusios. Liudytojo G. M. teigimu, ieškovės I. K. motinai J. M. buvo žinomos aplinkybės dėl buvusių statinių – pirties, namelio – lauko virtuvėlės, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi šioje vietoje ji ne kartą lankėsi su tėvu – A. M., M., t.y. ieškovės A. K. ir A. M. seneliu, kurį veždavo maudytis į pirtį. Liudytojos N. V. paaiškinimu, žemės sklype (duomenys neskelbtini) k., kuriame yra kilęs ginčas dėl statinių teisėtumo, pamena aplinkybę, jog prie upės stovi ta pati medinė dūminė pirties, kurioje ji maudėsi būdama vaikas. Tėtis A. M., A. šią pirtį tvarkėsi, nes šiame žemės sklype ūkininkavo, sodino daržus. Liudytojos N. V. parodymu, po tėčio A. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini), jos motina J. M. (mirusi (duomenys neskelbtini) važiuodavo vasaros sezonu į (duomenys neskelbtini), ji darže augino braškes, būdavo tame namelyje. Liudytojos N. V. teigimu, ieškovės motina J. M. yra buvusi (duomenys neskelbtini), kuomet mama J. ten atvažiuodavo vasaros sezonu, nors tai būdavo retai. Šios liudytojos paaiškinimu nustatyta, jog į (duomenys neskelbtini) k. vietovę atvažiuodavo giminės, byloje pateiktoje nuotraukoje matyti giminaičiai – pusbrolis B., jo mama L. B. (teta mirė prieš 2 metus), teta J. iš Rygos, t. y. dvi nuotraukoje vyresnės moterys yra tėvo A. M., A. seserys. Minėtoje nuotraukoje yra tas pats namas, kuris yra pastatytas ant kalnelio, o netoli prie upelio pastatyta pirtis.

2017-03-13 teismo posėdyje liudytojo V. B. paaiškinimu, senelis A. M. (tikslaus tėvo vardo nežino) gyveno (duomenys neskelbtini) mažesniame namelyje, kuomet persikėlė gyventi iš sodybos (duomenys neskelbtini). Liudytojas detaliai nežino aplinkybių, susijusių su statinių nugriovimu iš vienkiemio, (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, jo prisiminimuose iš vaikystės yra išlikę, kad senelio A. M. sodybą sudarė šie statiniai – pagrindinis pastatas – namas, klojimas, kamara, tvartai (gyvuliams), lauko virtuvėlė, VC, pirtis prie (duomenys neskelbtini) upės. Liudytojo V. B. teigimu, pirtis prie upelio yra išsikusi iki šiol toje vietoje, kur ji stovėjo. Pamena, kad pagrindinis namas buvo išvežtas perkeliant iš vienkiemio, tačiau aplinkybės dėl kitų statinių nugriovimo jam nėra žinomos. V. B. paaiškinimu, (duomenys neskelbtini) k., lankėsi retai, tik per šventes, kuomet susirinkdavo giminės. Liudytojo teigimu, prie pirties yra pastatytas namelis (vasarnamio tipo), prie kurio giminaičiai susirinkdavo. Šio liudytojo teigimu, senelis A. M., M. (duomenys neskelbtini) k. sodyboje neturėjo statinio –vasarnamio tipo namelio.

Teismui, išreikalavus iš VĮ Registro centro Kauno filialo kadastrinės bylos duomenis (pateiktas kadastrinės bylos nuorašas), matyti, kad nekilnojamojo daikto – statinių: pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinių – kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinio (tualeto v) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirminė kadastro duomenų fiksavimo data 2010-08-10. V. M. 2010-09-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą (papildomo) pagrindu (notarinio registro Nr. 2-5305) paveldėjo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį šie nekilnojamojo turto daiktai: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priklausinys – kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tualetas v)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (papildomą) išduotas Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarės Vidos Bietkienės, notarinio registro Nr. 2-5305) (t 6, b. l. 12). Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Vidos Bietkienės 2009-11-04 liudijime (notarinio registro Nr. 2-6192) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. M., a. k(duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė dukra N. V. ir sūnus V. M., G. M., kuris išduotas tik pažymų, liudijimų reikalingų paveldėjimo įteisinimui gavimui iš įstaigų bei organizacijų. Liudijime, pastaboje nurodyta, jog A. M., miręs (duomenys neskelbtini), buvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinis, jo palikimą priėmęs, bet nespėjęs gauti paveldėjimo teisių (pagrindas paveldėjimo byla Nr. 131/91 saugoma Kauno apskrities archyve) (t 6, b. l. 11). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad LTSR Kaišiadorių rajono Zūbiškų apylinkės „Švyturio“ kolūkis nugriovė A. M., M. statinius, buvusius vienkiemyje (duomenys neskelbtini) (t 2, b. l. 134). Tą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) k. vienkiemyje buvo nugriauti M. A., M. priklausę statiniai, byloje patvirtina pateiktas rašytinis įrodymas - Kaišiadorių rajono Zūbiškių apylinkės Liaudies Deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986-06-05 pažyma Nr. 110 (t 2, b. l. 195), bei 1986-08-21 vienkiemio įkainojimo aktas (t 2, b. l. 136), iš kurio matyti, kad A. M., M. buvo sumokėta piniginė kompensacija už nugriautus vienkiemio statinius, buvusius (duomenys neskelbtini), tarp jų ir statinį – pirtį (t 2, b. l. 137). Iš Kauno apskrities archyvinės pažymos 2015-06-16 Nr. (10.6) V10-1426 matyti, kad 1986-1990 m. Kaišiadorių rajono Zūbiškių apylinkės Tarybos ir viršaičio Šilonių k., ūkinėse knygose M. A., M. ūkis neįrašytas (t 2, b. l. 144). Iš byloje pateiktos A. M. Lietuvos ūkininkų sąjungos pažymėjimo (t 5, b. l. 128-129) matyti, kad A. M. nuo 1991 metų buvo Lietuvos ūkio sąjungos nariu , o taip pateiktas ūkininko A. M. (duomenys neskelbtini) sklypo projektas (t 5, b. l. 129, antra lapo pusė). Iš statinių kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastato – pirties užstatytas plotas – 15 kv.m., medinio gyvenamojo namo užstatytas plotas – 41,58 kv. Minėtoje nekilnojamojo turto statinių kadastrinių matavimų byloje (pateikta bylos kopija) matyti, kad joje ginčo statinių statybos metai yra 1987 metai, kurių baigtumas 100 procentų (t 6, b. l. 9,10). Kadastrinių matavimo byloje yra pateikta statinio – gyvenamojo namo nuotrauka (kopija), iš kurios matyti, jog statinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra medinis, stogas asfestinis, išorės apdaila iš medinių dailylenčių (t 6, b. l. 34, 39, pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų duomenys iš kadastro bylos, t 6, b. l. 41). Ūkio pastato (duomenys neskelbtini) pamatas iš akmens (t 6, b. l. 41). Iš nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų bylos matyti, jog pareiškėjas V. M. rašytiniame paaiškinime Vį registrų centrui nurodė, kad jo tėvas A. M. (duomenys neskelbtini) k. 1987 m. pastatė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pirtį ir tualetą (t 6, b. l. 54).

Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2013-05-23 sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą“ V. M. prašymas įrašyti į nekilnojamųjų daiktų – pirties (duomenys neskelbtini) (statinio rekonstrukcija, nesudėtingas 1 gr. statinys), stoginės (duomenys neskelbtini) (nauja statyba, nesudėtingas 1 gr. statinys) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į kadastro duomenų bylą, 2013 -05-23 Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi nepatikslinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi statiniai kadastro duomenys (t 6, b. l. 30-31). Ieškovės V. K. paaiškinimu, V. M. pateiktoje deklaracijoje apie statinių – pirties (rekonstrukcijos), stoginės (naujos statybos) įregistravimą nekilnojamojo turto registre yra nurodytas kaip statybas leidžiantis dokumentas – 2013-04-25 bendrasavininkų sutikimas, nors tokio sutikimo statyti, rekonstruoti statinius jis niekada nėra davusi (t 6, b. l. 30, 2 –oje lapo pusėje). Kadangi V. M. prašymas dėl aukščiau minėtų statinių – pirties (rekonstrukcijos 2012 m. ), stoginės (naujo statinio 2012 m. statybos) išnagrinėtas Valstybinės Įmonės Registrų centro Kauno filialo, kuris sprendimu atmestas ir pakitimai (statinio rekonstrukcija, naujas statinys) nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl dėl ieškovės V. K. byloje iškelto klausimo - žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atsakovo V. M. neteisėtai atliktų minėtų statinių – pirties (rekonstrukcijos), naujos stoginės neteisėtumo – nepasisakoma (t 6, b. l. 30-31, 42,43,74). Kadangi šio statinio rekonstrukcija nėra įteisinta apie statinio atliktos rekonstrukcijos teisėtumą (neteisėtumą) teismas nepasisako.

Liudytojos A. M. 2016-12-06 parengiamajame posėdyje paaiškinimu, ji nuo 1994 m. iki 1999-01-03 dirbo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pamolenės seniūnijoje sąskaitininke, o nuo 1999-01-04 vyriausiosios specialistės pareigose. Liuddytojos paaiškinimu nustatyta, kad pagal pareigybes ji turėjo rinkti žemės mokesčius iš gyventojų, ūkininkų, dalyvauti statistiniuose surašymuose, t. y. surašyti ūkininkų pasėlius, derlių, gyventojų skaičių, tvarkyti ūkines knygas. 1999-01-04 pradėjusi dirbti vyriausiosios specialistės pareigose, jai teko lankytis (duomenys neskelbtini), kur lankydamasi pas gyventojus B., ji pastebėjo netoliese esančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), stovinčius statinius, kuriuos ji įrašė Palomenės seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 7. Minėti statiniai – gyvenamasis namas, ūkio pastatas, pirtis pastatyti (duomenys neskelbtini), pastatai buvo tušti, name niekas negyveno. Iš (duomenys neskelbtini) k. gyventojo A. B. pasakojimo liudytojai yra žinoma aplinkybė, kad juos statė A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Iš A. B. pasakojimo jai žinoma, kad šioje vietoje ankščiau buvo A. M. tėvų sodyba, seni pastatai buvo nugriauti, dalis pastatų buvo išvežta į kaimą. Liudytojos A. M. teigimu, jai buvo svarbu išsiaiškinti aplinkybę kas statė minėtus statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k. Liudytojos teigimu, duomenis pagal gyventojo A. B. pasakojimą, ji įrašė Palomenės seniūnijos namų ūkio knygoje. Tokias pat aplinkybes, jog minėtus statinius statėsi A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m, jai patvirtino S. B., gyvenantis toliau, kuris pasakojo, jog pats dalyvavo talkoje, kuomet statinius statėsi A. M. Liudytojos A. M. teigimu, J. B. (artimiausia (duomenys neskelbtini) k. gyventoja), analogiškai patvirtino aplinkybę, jog minėtus statinius žemės sklype, esančius (duomenys neskelbtini), statėsi pats A. M. (t 4, b. l. 166). 2017-04-24 teismo posėdyje liudytoja D. M. parodė, kad 22 metus ji dirba matininkė nekilnojamojo turto registre. Ji atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal užsakovo – A. M. rašytinę paraišką, kurioje buvo nurodyti statinių statybos -1987 m. Statiniai nebuvo naujos statybos, tai matėsi, name nebuvo plastikinio lango, namas ir langai yra mediniai. Ji atliko tik statinių – namo, ūkinio pastato, pirties kadastrinius matavimus, kurie yra fiksuoti kadastrinių matavimų byloje, tai buvo atlikti pirminiai kadastrinių minėtų statinių matavimai. Šiuo atveju nebuvo atlikta ekspertizė statybos statinių metams nustatyti, to nereikėjo, statinių statybos metai buvo nurodyti pareiškėjo rašytinėje pateiktoje paraiškoje – 1987 m. Atliekant (duomenys neskelbtini) k. statinių kadastrinius matavimus matėsi, kad statiniai – namas yra nenaujos statybos, nes name nebuvo plastikinio lango, statinys medinis, kurio nuotraukos pateiktos kadastrinių matavimų byloje. Be to iš byloje esančios pateiktos kadastrinių matavimų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bylos (kadastriniai matavimai atlikti 2010-08-10) matyti, kad statinių – ūkio pastato(duomenys neskelbtini), pirties (duomenys neskelbtini) pamatai yra iš akmenų, stogo danga – šiferis, gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini) stogo danga taip pat dengta šiferiu, tik patvirtina aplinkybę, jog ginčo statiniai buvo pastatyti senai ir kadastrinius statinių matavimus atlikusiai matininkei D. M. nekilo abejonių dėl pareiškėjo statinių nurodytų statybos metų – 1987 m., be to minėti statiniai yra fiziškai nusidėvėję (t 6, b. l. 8-29).

Ieškovės paaiškinimu (duomenys neskelbtini) mirė jos mama J. M., kurios turtą paveldėjo ji. Dar 2009 m. rugpjūčio mėn. ji sakė atsakovui V. M., kad reikia tvarkytis dokumentus tarp bendraturčių, nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo, statinių – ginčas vyko kitoje byloje, kadangi ji nori žinoti, kuri turto dalis jai priklauso, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovės A. K. paaiškinimu, (duomenys neskelbtini) iki 1985 m. gyveno senelis – A. M., M., kurių statiniai buvo nugriauti 1985-06-05, ką patvirtina byloje pateiktas rašytinis įrodymas (t 4, b. .l. 91). A. M., M., t. y. ieškovės A. K. ir V. M. senelis, po to gyveno (duomenys neskelbtini), viename name su ieškovės A. K. motina J. M. Ieškovės A. K. paaiškinimu nustatyta, kad giminaitės iš mamos J. M. pusės, t. y. sesers P. žemės sklypas, ribojosi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu stovi ginčo statinys namas, tuomet ieškovės teigimu, tai buvo statinys – įrankiams susidėti. Ieškovės teigimu, atsakovo V. M. tėvas tuomet buvo garsus kolūkio pirmininkas, tai jis seseriai J. M. ir tėvui A. M., M. sutvarkė statinių vienkiemiuose nugriovimus, po ko ieškovės motina J. M. ir A. M., M., t. y. ieškovų senelis, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina J. M. prižiūrėjo savo tėvą – A. M., M.

Ieškovės A. K. paaiškinimu, iš pusseserės J., t. y. P. dukros 2010 m pasakojimo, jai yra žinoma aplinkybė, kad teta P. lyg V. leido statytis. Taigi, ši ieškovės nurodyta aplinkybė tik patvirtina faktą, jog tarp buvusių (duomenys neskelbtini) k. žemės sklypo bendraturčių nebuvo ginčo dėl naudojimosi tvarkos šiuo sklypu ir jame stovėjusių statinių, nors ieškovės teigimu tik 2015 m., nuvykusi į Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių, ji sužinojo aplinkybę, jog ginčo statiniai įeina į šio žemės sklypo ribas, kuris priklauso jai, jos sutuoktiniui ir atsakovui V. M. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad minėtame žemės sklype ant kalno, ji yra mačiusi daug metalinių garažų, tačiau į tai nekreipė dėmesio, kadangi tai yra laikini statiniai, kurie yra greitai nugriaunami. A. K. teigimu, ji nesilanko žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi nežino kuria turto dalimi ji gali naudotis, žemės sklypo dalis yra apleista nuo 2009 m. Ieškovė norėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kur stovi pastatytas namas, norėtų turėti priėjimą prie upelio, todėl tik išsprendus klausimą dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, bus sprendžiamas klausimas tarp bedraturčių dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Atsakovo V. M. paaiškinimu 2017-03-13 teismo posėdyje, iš tiesų tetos P., t. y. sesers tėvo A. M., A. žemės sklypo ribos ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatyti ginčo statiniai. Atsakovo V. M. paaiškinimu, jis vaikystėje vasaras praleisdavo pas senelius, gyvenusius (duomenys neskelbtini). Jam nėra žinomos aplinkybės dėl senelio A. M., M. statinių, buvusių (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Pamena aplinkybę, kad grįžus jam iš armijos, senelių buvusioje sodyboje, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo nebuvo, t. y. senasis namas buvo nugriautas ar išvežtas, tačiau toje žemėje stovėjo lauko virtuvėlė, t. y. ar likęs statinys dar senelio statytas ar naujas pastatytas, ši aplinkybė atsakovui nėra žinoma. V. M. paaiškinimu, senelis A. M., M. (M.) po statinių (duomenys neskelbtini) k. nugriovimo, po to gyveno kartu su ieškovės motina J. M., (duomenys neskelbtini). Atsakovo V. M. paaiškinimu, tas pats statinys – lauko virtuvė yra statytas jo tėvo A. M., A., lėšomis, kuri liko ten stovėti tėvui mirus. Atsakovas V. M. pamena aplinkybę, jog tėvui A. M., A. mirus, jis tais pačiais metais, t. y. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėn. lauke nukūlė rugius, t. y. tėvo užsėtus iš rudens. Atsakovo V. M. paaiškinimu, tėvui A. M. mirus (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) k. žemės sklype, tikrai stovėjo statiniai – lauko virtuvėlė – namukas, prie kurio yra prijungtas ūkinis pastatas, pirtis. Tėtis A. M. šiame sklype ūkininkavo, iškasė jame prūdą, dalį sklypo užsodino sodu, kurie yra iki šiol. Atsakovas V. M., tėvui A. M. mirus, rūpinasi šiuo nekilnojamuoju turtu.

2017-03-13 teismo posėdyje liudytojo G. M. paaiškinimu, jo brolis V. M. pavedėjo tėvo A. M., A. dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sesuo N. V. paveldėjo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), o jis pavelėjo automobilį, šautuvą ir kt. Liudytojo G. M. paaiškinimu, jis gimė (duomenys neskelbtini), ten buvo senelio A. M., M. (M.) statiniai. Šio liudytojo paaiškinimu, (duomenys neskelbtini) k. prie upelio buvo pastatytos 3 kaimo pirtys, viena iš jų liko ten stovėti, kitos supuvo. Liudytojo teigimu, jo tėtis A. M., A. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė sandėlį, kuriame laikė įrankius, kurį tėtis vis didindavo. Liudytojas pamena aplinkybę, kad senelio A. M., M. (M.) statiniai, buvę (duomenys neskelbtini), buvo nugriauti visi, o minėta pirtis buvo už sklypo ribos. Liudytojas G. M. pamena tai, kad senelio sodyboje minėtame žemės sklype buvę statiniai stovėjo arčiau miško, t. y. ne toje vietoje kur stovi ginčo statiniai, kuriuos pastatė jo tėvas A. M., A. Liudytojas G. M. paaiškino, kad A. M., M. (M.) sodyboje buvo pastatyti šie statiniai – gyvenamasis namas (pagrindinis statinys), kuris statinių nugriovimo metu buvo išvežtas, tvartas, kluonas, pirtis, ūkiniai statiniai- tvartai, gal ir buvo pastatyta lauko virtuvėlė, tačiau tikrai ne toje vietoje, kurioje sklype pastatytas statinys – namas, t. y. nebent tas statinys – lauko virtuvėlė galėjo būto perkelta į kitą vietą, tačiau liudytojas tokios aplinkybės nepamena. Statiniai pirtis ir namukas yra mediniai. D. M. paaiškinimu, nugriovus senelio pastatus, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie upės liko stovėti trys kaimo pirtys, tačiau dabar yra likusi tik viena pirtis, kurią tėtis A. M., A. rekonstravo. Liudytojo G. M. teigimu, tėtis A. M., A. ūkininkavo, sėdavo grūdus minėtame (duomenys neskelbtini) k. žemės sklype, o jis, t. y. pats G. M. vasaromis ten atvažiuodavo su šeima. Liudytojo teigimu, į tą vietovę vasarą atvažiuodavo ir giminės, kur visi švęsdavo įvairias šventas. Kol tėtis A. M., A. buvo gyvas, tarp šio žemės sklypo bendraturčių nebuvo jokių ginčų, nes tėtis sutarė su seserimis. Po tėčio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) m., statiniais, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini), rūpinosi brolis V. M. 2017-04-24 teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. P. paaiškino, kad atsakovo A. M. tėvas pasistatė namelį (vasarnamio tipo) gal 1994 ar 1995 metais, tačiau tikslių statinio statybos metų ir kas iš asmenų padėjo statyti, jis nežino. Tokias liudytojo E. P. nurodytas aplinkybes dėl ginčo statinių statybos metų – 1994-1995 metais, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), paneigė teisme paklausta liudytoja A. M., dirbanti nuo 1994 m. Kaišiadorių rajono administracijos Palomenės seniūnijoje, kuri nuo 1999 m. sausio mėn. pradėjusi dirbti seniūno pavaduotoja. Liudytojos A. M. paaiškinimu nustatyta, kad ji lankydamasi 1999 m. (duomenys neskelbtini) k. pas gyventojus dėl mokesčių rinkimų, šiame kaime pastebėjusi namelį ant kalno, kuris buvo tuščias, išsiaiškino aplinkybę kas yra šio statinio statytojas. Liudytojos A. M. paaiškinimu nustatyta, kad pagal darbo pobūdį ji turėjo pildyti namų ūkio knygas, o minėtoje namų ūkio knygoje Nr. 7 buvo surašomi gyvenviečių – Šilonių k., Butkūnų ir Gečionių k. gyventojų ūkiai laikotarpuje 1998-2002 metais, kurioje turėjo būti įrašomi gyventojų ūkiui priklausantys pastatai. 2017-04-24 teismo posėdyje papildomai apklausta liudytoja A. M. paaiškino aplinkybę, kad namų ūkio knygoje Nr. 7 (1998-2002 metų laikotarpio) įrašas Nr. 1307, kuriame yra įrašytas A. M. ūkis, (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų pastatų skaičius -1 vnt., buvo įrašytas 1999 m. namų ūkio knygos grafoje, o ne 1998 m, grafoje, nes tik nuo 1999 m. ji pradėjo dirbti Palomenės seniūno pavaduoto pareigose, o pagal pareigybės aprašą nuo tada jai priklausė tvarkyti namų ūkio knygas, kurioje jos ranka padaryti įrašai minėtoje namų ūkio knygoje. A. M. paaiškinimu nustayta, jog minėtoje namų ūkio knygoje Nr. 7 (namų ūkio Nr. 1307 įraše 1 lape ūkiniai statiniai) prierašas dėl statinių užstatyto ploto- pirtis 3/1 m, užstatytas plotas – 15 m² , ūkio pastatas 2/1 ž, užstatytas plotas – 9 m² yra padaryti jos ranka vėliau (nepamena tikslios įrašo patikslinimo datos), kuomet seniūnijai buvo pateikta statinių kadastrinių matavimų byla (patikslinti įrašai padaryti galimai 2010 m.), įrašai padaryti tik dėl aiškumo. Liudytojos A. M. parodymu, minėtoje namų ūkio knygoje Nr. 7 dėl aiškumo ji savo ranka įrašė šiuos įrašus – A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinis (paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą 1992-07-31, reg. Nr. 4661 (131/91)), radusi minėtoje namų knygoje – 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nuorašą, iš kurio buvo matyti, kad palikėjo A. M., M. turtą po jo mirties paveldėjo ir A. M., A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriuos ji įrašė dėl aiškumo, kad nedarytų klaidų, nes seniūnijoje buvo gal apie 14 gyventojų ūkių, įregistruotų M. ar M. vardu. Tai, jog namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė V. M. tėvas – A. M., A. liudytojos A. M. teigimu, jai patvirtino gyventojas B., o taip pat kiti gyventojai (gal 5 gyventojai), kurių pavardžių ji nepamena. Aplinkybę, jog statinį – namą ant kalnelio pasistatė minėtame žemės sklype atsakovo V. M. tėtis A. M., A., teisme patvirtino liudytojas E. P. (2017-04-24 teismo posėdyje). Nors liudytojo E. P. teigimu, ginčo statinys – namas, (duomenys neskelbtini), galėjo būti pastatytas apie 1994-1995 metais, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti byloje liudytojos A. M. duotam paaiškinimui, jog 1999-01-04 pradėjusi dirbti Palomenės seniūnijos pavaduotojos pareigose, kuomet pagal pareigas ji turėjo tvarkyti namų ūkio knygas, susijusias su seniūnijos kaimo gyventojų namų ūkiu, pastebėjusi (duomenys neskelbtini) k. pastatytą statinį, išsiaiškinusi aplinkybes, t. y. apsiklausinėdama kaimyninių gyventojų, ji namų knygoje įrašė duomenis apie statinius ir kam jie priklauso (namų ūkio knygos Nr. 7 lapai Nr. 44-45). Iš byloje pateiktos namų ūkio knygos Nr. 7, (duomenys neskelbtini) k. (namų ūkio knygoje yra trijų gyvenviečių – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. įrašai), įrašo Nr. 1307 matyti, kad A. M. ūkyje (duomenys neskelbtini) k., grafoje gyvenamųjų namų skaičius 1998 m. įrašytas 1 statinys – gyvenamasis pastatas, bendras naudingas plotas - 41,58 m² (namų ūkio knygos Nr. 7 b. l. Nr. 44-45). Byloje liudytojos A. M. paaiškinimu nustatyta, kad įrašas Nr. 1307 namų ūkio knygoje dalyje dėl statinio - gyvenamojo pastato A. M. namų ūkyje turėjo būti padarytas 1999 m. grafoje, tačiau per klaidą buvo įrašytą 1998 m. grafoje pačios A. M. Liudytojos A. M. paaiškinimu nustatyta, jog namų ūkio knygoje statinių – gyvenamojo pastato ir ūkio pastatų užstatų plotų duomenys (įrašai) buvo padaryti vėliau jos ranka, kuomet buvo pateikta atlikta statinių kadastrinių matavimų byla, o taip pat ir kiti įrašai (namų ūkio knygos Nr. 7, b. l. 45), jog - A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinis (paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą 1992-07-31, reg. Nr. 4661 (131/91), tačiau tai buvo padaryta dėl aiškumo, kadangi (duomenys neskelbtini) k. buvo nemažai gyventojų ūkių (apie 14), kurių pavardės– M., M. Iš byloje pateiktos namų ūkio knygos Nr. 7 matyti, jog laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2002-10-01 (duomenys neskelbtini) buvo registruoti 4 gyventojų ūkiai M., 2 gyventojų ūkiai M. ir 1 gyventojos ūkis – M. pavardėmis (namų ūkio knygos Nr. 7, b. l. 2-45). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. M. duotais paaiškinimais teismo posėdyje, kadangi iš rašytinių duomenų, t.y. byloje pateiktos Kaišiadorių r. Palomenės seniūnijos namų ūkio knygos Nr. 7 matyti, kad įrašai joje apima gyvenviečių (duomenys neskelbtini), gyventojų ūkio duomenis 1998-2002 metų, kuriuose ūkiai registruoti M. pavarde.

Iš byloje pateiktų archyvinių duomenų matyti, kad M. A., M. (ieškovės ir atsakovo senelis) (duomenys neskelbtini) kaime nugriovė jam priklausančiame vienkiemyje pastataus, gyvenamas plotas nesuteiktas (1986-06-05 raštas Zūbiškių apylinkės „Švyturio“ kolūkio (t 1, b. l. 38-39, t 2, b. l. 134,135). Byloje pateiktas vienkiemio, priklaususio M. A., M. statinių įkainavimo aktas, kuriuo statiniai buvo įkainuoti bendrai 7475 rub. pinigine kompensacija už jų nugriovimą ir 818 rub. piniginė kompensacija už vaismedžiuis ir vaiskrūmius (t 1, b. l. 40-47, 98-102, t 2, b. l.136, 137-142). Kauno apskrities archyvo pateiktos inforamcija nustatyta, kad Kiašiadorių rajono Zubiškių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1980-1985 m. Šilonių aimo ir Kiašiadorių rajono Zubiškių apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose M. A., A. ūkis neįrašytas (t 1, b. l. 101, t 2, b. l. 143). Kauno apskrities archyviniais duomenimis 1986-1990 m. Kiašiadorių Zubiškių apylinkės Tarybos ir viršaičio Šilonių kaimo ūkinėse skygose M. A., M. ūkis neįrašytas (t 1, b. l. 48). Pažymoje apie pastatus nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1985 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose buvo įrašytas M. A., M. ūkis. Knygų skiltyje „ūkiui priklausantieji pastatai“ 1964-1966 m. įrašyta: gyvenamasis namas (1938 m.), tvartas (1929 m.), daržinė (1928 m), pirtis (1938 m.), o laikotarpiu 1983-1985 m. įrašyta- gyvenamsis namas (1940 m.), tvartas (1937 m.), daržinė (1937 m.), pirtis (1939 m.) (t 1, b. l. 49, t 2, b. l. 104, 144).

Pastatų statybą kaimo vietovėje iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. reglamentavo Individualios statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1975m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228, o nuo 1983 m. rugpjūčio 31d. iki 1988 m. gruodžio 14 d. Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213, ir Kaimo gyvenviečių statymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240. Nuo 1989 m. iki 1991 m. liepos 12 d. pastatų statybą kaimo vietovėse reglamentavo Individualinės statybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364, apibrėžę statybos teisėtumo kriterijus ir pastatytų pastatų priėmimą eksploatuoti. Statybos teisėtumo faktas galėjo būti patvirtintas šiais dokumentais: patvirtintu individualiu ar tipiniu projektu; vietinio vykdomojo komiteto leidimu, kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimu ar valstybinio ūkio administracijos įsakymu, vietinio vykdomojo komiteto sprendimu skirti žemės sklypą statybai; žemės sklypo planais; sutartimi dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotai naudotis; valstybinės komisijos aktu dėl pastato priėmimo naudoti; vietinių vykdomųjų komitetų potvarkiais dėl valstybinės komisijos aktų priimti pastatus naudoti patvirtinimo; dokumentais, patvirtinančiais privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą, ir kitais panašiais dokumentais, kurių pakankamumo šiam faktui konstatuoto vertinimas priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, reikšmingų atliekant statinio registravimą Nekilnojamojo turto įstaigoje. Į namų valdos sąvoką įėjo gyvenamasis namas bei kiti pastatai (ūkiniai pastatai, garažas ir t. t. ), kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų. Jeigu pastatų savininkas yra miręs, registraciją turi teisę atlikti jo įpėdiniai, priėmę palikimą, jeigu ūkinėse knygose yra pažymėta apie pastatų paveldėjimą ir pastatai įtraukti į apskaitą įpėdinių vardu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje vienareikšmiškai konstatuojama, kad iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 pavirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo, pagrindiniu įrodymu, pavirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Sukeliančiais teisines pasekmes ir pavirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki instrukcijos įsigaliojimo. Tik tokių įrašų pagrindu seniūnas ar meras gali išduoti pažymą, pavirtinančią namų valdos registravimo faktą (LAT 2007 m. birželio 15 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-240/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-195/2009 ir pan.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato, jog daiktines teises įgijęs asmuo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu įregistruoti šias teises turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymas, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo galioję nuosavybės teisių registravimą reglamentavę teisės aktai, klausimo detaliai neregramentavo dėl statinių kaimo vietovėse teisinio registravimo iki aukščiau paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297pavirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. liepos 25 d., kuriame nurodyti tik bendri nuosavybės teisių įregistravimo pagrindai. Šie pagrindai vėliau buvo įtvirtinti ir Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąraše.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašą, pažymėti, jog nuosavybės teisės į statinius, esančius kaimo vietovėje, įteisinimo tvarka priklauso nuo to, kada ir kokiu teisiniu pagrindu asmuo įgijo pastatus. Nuosavybės teisės atsiradimas siejamas su šios teisės atsiradimo momentu galiojusiais įstatymais, t. y. dokumentai, su kuriais siejamas nuosavybės teisės atsiradimas, turi atitikti jų sudarymo momentu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Jeigu gyvenamasis namas ar kiti pastatai buvo pastatyti laikantis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta. Iki 1991-07-25 kaimo vietovėje pastatytas namas turėjo būti įregistruotas Darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. Namų valdos sąvoka apėmė gyvenamąjį namą bei kitus pastatus (ūkiniai pastatai, garažas ir t.t.), kaip gyvenamojo namo priklausinius. Kaimo vietovėje ši registravimo tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Taigi, jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami Nekilnojamojo turto registre registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir: jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai – savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose; jeigu statiniai pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai – savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą. Dokumentais, patvirtinančiais sandorio, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, ar pastatyto statinio įregistravimo vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose faktą, gali būti seniūnų, merų išduotos pažymos apie tai, kad vietinio vykdomojo komiteto vestose ūkinėse knygose yra atitinkami įrašai apie pastatus ir jų savininką. Jeigu pastatų savininkas yra miręs, jo įpėdiniai, priėmę palikimą, turi teisę įregistruoti nuosavybės teises į pastatus, jeigu ūkinėse knygose yra pažymėta apie pastatų paveldėjimą ir pastatai įtraukti į apskaitą įpėdinių vardu.

Kauno regiono valstybinio archyvo duomenimis, 1983 - 1985 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje ir 1986 - 1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje A. M., A., gim. (duomenys neskelbtini), ūkis neįrašytas. 1985 - 1991 metų Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės (buv. Zūbiškių ap.) „Švyturio“ kolūkio visuotinių narių susirinkimų protokoluose ir 1991 - 1992 metų kolūkio laikinosios administracijos įsakymuose bei 1992 - 1994 metų Palomenės apylinkės tarybos sesijų protokoluose žinių apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime skyrimą A. M., A., nėra. 1990-04-19 - 1991-10-11 Palomenės apylinkės tarybos sesijų protokolai su priedais archyvui neperduoti (t 6, b. l. 118, 129). Tačiau iš byloje atsakovo V. M. pateiktų rašytinių įridymų matyti, kad A. M., A. (gim. (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvos ūkininko sąjungos nariu nuo 1991-09-16 ir mokėjo nario mokestį (duomenys apima laikotarpį nuo 1991-09-16 iki 1993-09-15) (t 5, b. l. 128-129). Taip pat byloje pateiktas plano projektas žemės sklypo – (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tai yra ūkininko A. M. žemės sklypo projektas, iš kurio matyti, kad prie upelio (duomenys neskelbtini) projekte buvo numatytas ūkinis pastatas, gyvenamasis namas (t 5, b. l. 129), tačiau jame nematyti projekto sudarymo metai ir aplinkybės, jog šis projektas būtų suderintas su institucijomis. Iš byloje pateikto veterinarinio – sanitarinio bityno paso Nr. 748 matyti, kad pasas A. M., A. (4 bičių šeimų savininkui) išduotas 1990-09-07 (t 5, b. l. 131). Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, jog atsakovo V. M. tėvas A. M., A. vertėsi bitininkyste nuo 1990 m. ir ūkininkavo 1991 m. iki 1993 m. rudens (t 5, b. l. 128,129,131). Nors byloje pateikti įvairios paskyros – užsakymai, išduoti užsakovui A. M. (atsakovo V. M. tėvui) 1991 m. ir 1988 m. laikotarpiu (t 5, b. l. 132,133,134, 135,136), dėl medienos, gelžbetoninių plokščių pirkimo statybos darbams atlikti, ką įrodinėja atsakovas, kuriomis jis įrodinėja, jog tėvas A. M. savo lėšomis statė ginčo statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šie pateikti rašytiniai duomenys – paskyros – užsakymai dėl statybinių medžiagų įgijimo, neįrodo, kad būtent šios pirktos statybinės medžiagos buvo panaudotos statinių statybai, juolab, kai nurodyta ginčo statinių statybos metai – 1987 m.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte 2015-05-17, rašytame ieškovei A. K. nurodyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas statybos patikrinimas vietoje (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)15.31) 2015-05-13), kurio metu nustatyta, jog slype pastatyti statiniai – medžio karkaso gyvenamasis namas (užstatytas poltas apie 26,5 kv.m) (namas) ir medinių rąstų pirtis (užstatytas plotas apie 48,50 kv. m.), statinių statybos metai 1987 m. (nekilnojamojo turto ir registro bylos, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pirties rekonstravimo pabaigos metai 2012. Patikrinus sklype esančio namo, pirties faktinius duomenis, nustatyta, kad jie atitinka byloje nurodytus šių statinių duomenis. Nekilnojamojo turyo registro centrinio duomenų banko 2015-05-14 išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, namas ir pirtis nuosavybės teise priklauso statytojui, tačiau pirties kadastriniai duomenys po rekonstravimo darbų, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Rašte nurodyta, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“1 priedu, pirtis priskiriama 1 gr. nesudėtingų statinių kategorijai. Tokiems statiniams LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1-4 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nustatyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Vienintelis galimai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas šio statinio staybai – statybos įstaymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytas žemės sklypo savininkų sutikimas. Kadangi LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 8 d. ir taisyklių 41.5 punktu, inspekcija nenagrinėjo pareiškėjos A. K. pareiškimo dėl statinio – pirties statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo klausimo, nagrinėjimą nutraukė (t 1, b. l. 11-12, 2015-05-13 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini)15.31), t 1, b. l. 13-14). V. K. apskundus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-05-17 raštą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos minsiterijos dėl V. K. skundo nurodė, jog ginčijamų nesudėtindų statinių –namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statyba nėra išskirtinis atvejis, todėl inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015-05-17 atsakyme Nr. 15.7)-2D-7667 pagrįstai rėmėsi taisyklių 43.1, 41.5 punktų nuostatomis, apibrėžainčiomis mažareikšmius teisės aktų pažeidimus ir skundų nagrinėjimą. Vadovaujantis taisyklių 14.7 punktu, V. K. skundas nebuvo nagrinėjamas, kadangi taisyklių 41.7 punkte nurodyta, kad inspekcija nenagrinėja skundų, jeigu inpekcija jau yra priėmusi administracinį sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą (t 1, b. l. 15-16). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2015-07-01 priimto procesinio sprendimo Nr. 2D-9645 (7.9) dėl skundo V. K. neskundė įstatymo nustatyta tvarka (t 1, b. l. 15-16).

2008-09-15 Vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 32 str. 2 d. 4 punktas nustato, kad namų ūkio knygas kaimo vietovėje tvarko seniūnija. Minėto įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad seniūnas išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais.

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos bei Statistikos departamento prie Vyriausybės 1998 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 20/24 (neteko galios 2009-08-27 įsakymu Nr. IV-468/DĮ-197 nuo 2009-09-04) 1 punktu pavesta namų knygas, patvirtintas Statistikos departamento prie Vyriausybės 1998 -02-19 įsakymu Nr. 16, užpildyti pagal 1998 m. spalio 1 d. būklę ir kasmet jas tikslinti spalio 1 d.

Statistikos departamento prie Vyriausybės 1998 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 16 patvirtintų Nurodymų namų ūkių knygoms pildyti 1 punktas nustato, kad namų ūkių knygos yra pirminės ūkinės apskaitos seniūnijose forma. Nurodymų skyriaus „Namų ūkių knygos įrašų pildymo tvarka“ 1 skyriuje dėl Namų ūkio narių sąrašo pildymo yra nurodyta, jog šiame skyriuje pirmuoju įrašoma namų ūkio galva, o po jo – visi kiti namų ūkio nariai , tiek esantieji, tiek laikinai nesantieji ūkyje.

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad A. M., M. (ieškovės V. K. ir atsakovo V. M. senelis) mirė (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas (duomenys neskelbtini) kaime (1991-05-09 Paloemnės viršaitės pažymėjimas Nr. 317) (t 4, b. l. 22). Iš 1991-05-09 Palomenės apylinkės viršaitės pažymos matyti, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. 5, asmeninės sąskaitos Nr. 158 piliečio M. A., M. vardu registruotas gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, viralinė, ūkinis, daržinė, tvartas ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), kurie jam priklausė asmeninės nuosavybės teise iki jo mirties (pagal pirkimo-pardavimo sutartį 1984-10-20 Zūbiškių apyl. VK, registro Nr. 14). Pažymėjime nurodyta, kad A. M., M. ir duktė J. M., A. gyveno viename name ir sudarė atskirus ūkius (t 4, b. l. 23, 24). Iš byloje pateiktos Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos ūkinės knygos matyti, kad 1991 m. joje įraštas M. A., M. (šeimos galva), taip pat J. M. (šeimos galva), ūkiui priklausė šie statiniai – gyvenamasis namas – 48,59 kv. m. bendro ploto (t 1, b. l. 34-35). Kaišiadorių r. sav. adiminstracijos Palomenės seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 7, apimančios laikotarpį nuo 1998 iki 2002 metų, kurioje surašyti trijų kaimų – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k. gyvenviečių ūkiai, namų ūkio knygos įraše Nr. 1307 (duomenys neskelbtini) k.) yra nurodytas, kad A. M. ūkiui priklauso gyvenamasis namas 41,58 kv. m bendro ploto bei ūkiniai pastatai – ūkio pastatas, pirtis – nurodyti statinių užstatyti plotai (15 kv.m, 9 kv.m) (t 1, b. l. 36). Nors byloje pateiktame namų ūkio knygos įrašo Nr. 1307 kopijoje nėra seniūnijos darbuotojo parašų (lapo apačioje), o apžiūrėjus namų ūkio knygą teisme, matyti, kad joje yra seniūnijos darbuotojo arba šiuos duomenis įrašiusio darbuotojo parašai už laikotatrpį, apimantį 1999-2002 metus, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. M. duotu paaiškinimu, kad 1999-01-04 pradėjusi dirbti vyriausiosios specialistės pareigose, ji lankėsi (duomenys neskelbtini), kur lankydamasi pas B. pastebėjo netoliese stovinčius statinius, kuriuos pasiklausinėjusi gyventojų, įrašė Palomenės seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 7. Minėti statiniai – gyvenamasis namas, kuriame niekas negyveno, ūkio pastatas, pirtis pastatyti (duomenys neskelbtini). Kas yra šių statynių statytojas jai pasakė (duomenys neskelbtini) k. gyventojas A. B. Liudytojos A. M. paaiškinimu nustatyta, kad įrašas buvo padarytas 1999 metais, o ne 1998 metais, kadangi tik nuo 1999 metų pagal pareigas ji turėti tikrinti ūkius ir pildyti namų ūkio knygas gyventojų, o įrašas Nr. 1307 atitinka tikrinimo metu jos nustaytas ir gyventojo A. B. nurodytas aplinkybes dėl statinių statytojo – A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) m. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymos 2010-07-28, 2010-08-27 (t 4, b. l. 18) apie pastatus Nr. IG-87 pagrindu, kurioje pažymėta, kad pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos įrašą ūkinėje knygoje Nr. 7, namų ūkio Nr. 1307 piliečio A. M. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise užregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 41,58 kv. m, ūkio pastatas – (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas – 9 kv. m, pirtis (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas – 15 kv. m, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos A. M. pasistatė savo lėšomis,t. y. šios pažymos apie pastatus pagrindu ir atlikus pirminius statinių kadastinius matavimus 2010-08-10, statiniai nekilnojamojo turto registre registruoti nekilnojamojo turto registre, kuriuos paveldėjo atsakovas V. M. 2010-09-20 išduoto papildomu paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą Nr. 2-5305 pagrindu. Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarė Vida Bietkienė, remdamasi atsakovo tėvo A. M., A. 1995-07-17 testamentu, registrų centro nekilnojamojo turto duomenų banko išraše nurodytais duomenimis, esančius (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė teisės normas ir jokių teisės pažeidimų, susijusių su A. K. teisėmis naudotis ir disponuoti turtu, nepadarė. Notarų atliekami veiksmai yra nustatyti Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, kurio 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtą turtą. Tuo atveju, kuomet paaiškėja, kad įpėdiniui priklauso daugiau turto, nei išduotame paveldėjimo teisės liudijime, įpėdiniui pristačius turto nuosavybės dokumentus, yra išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, ką šiuo atveju ir padarė notarė, paiaškėjus aplinkybėms, jog įpėdiniui priklausė daugiau turto, t.y. dalyje dėl statytojo (palikėjo) statinių.

Pažymos apie pastatus Nr. IG-187, išduotos 2010-08-27 Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos, kurią prašė papildytu (patikslintu) negatoriniu ieškiniu panaikinti ieškovė, turinys atitinka faktinę padėtį, fiksuotą Palomenės seniūnijos namų ūkio knygoje (duomenys neskelbtini) kaimo laikotarpiu 1999 m. (liudytojos A. M. paaiškinimu nustatyta, kad įrašas buvo padarytas 1999 metais, o ne 1998 metais, nes tik nuo 1999 metų pagal pareigas ji turėti tikrinti gyvenviečių ūkius ir pildyti namūų ūkio knygas): ūkio knygoje A. M., A. nurodyta namų ūkio galva, kurio ūkiui priklausė gyvenamasis pastatas ir ūkio statiniai. Liudytojos A. M. paaiškinimu nustatyta, jog ginčo statinių užstatyti plotai namų ūkio knygoje buvo įrašyti pateikus kadastrinių matavimų bylą.

Pagal vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą seniūnijos kaimo vietovėse tvarkydamos namų ūkio knygas į jas įrašo tik tokius duomenis, kurie atitinka įrašo metu buvusią faktinę padėtį. Seniūnijos išduotos pažymos turinys dėl statinių (duomenys neskelbtini) atitinka pažymos išdavimo metu buvusią faktinę padėtį, užfiksuotą namų ūkio knygoje, todėl pagrindo naikinti šią pažymą nėra teisinio pagrindo, o taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškovės kitus patikslinto (papildyto) negatorinio ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su ginčo statinių minėtos pažymos pagrindu atlikta teisine registracija nekilnojamojo turto registre ir 2010-09-20 Kaišiadorių rajono biuro notarės Vidos Bietkienės paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-5305 ir šio liudijimo pagridu ginčo statinių atliktą teisinę registraciją atsakovo V. M. vardu, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statiniai – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus pirties rekonstrukciją, kuri iki šiol nėra įteisinta nekilnojamojo turto registre, būtų pastatyti savavališkai, nepateiktas minėtų statinių savavalinės statybos nustatymo aktas, byloje nepateiktą jokių pagrindžiančių duomenų, jog tarp buvusių šio žemės sklypo bendraturčių būtų buvę ginčai dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu nuo 1993 metų ar jame pastatytų statinių, ginčas iškilo tik 2015 metais, nors iešovei po palikėjos, t.y. motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini) m., pastatroji paveldėjo 115/689 dalį žemės sklypo, tačiau juo iki šiol nesinaudojo.

Esant tokios byloje nustatytoms aplinkybėms ieškovės A. K. patikslintas (papildytas) negatorinis ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo, pažymos apie pastatus, statinių teisinės registracijos panaikinimo ir savavalinės statybos statinių nugriovimo, bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir valstybės naudai priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės A. K. bylinėjimosi išlaidos sudarė bendroje sumoje – 539,36 Eur, iš jų 500 Eur sumokėta advokatės pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą (pateikti du pinigų mokėjimo kvitai Nr. 842206, 2015-10-13 -200 Eur sumai; 2015-11-13 – 300 Eur sumai), 20,45 Eur VĮ Registrų centrui už medžiagą; 18,91 Eur kuro išlaidos, viso bendroje sumoje – 539,39 Eur (t 1, b. l. 9-10, 72-75, t 6, b. l. 56, 57,58, 59,60, 61,62, 63,64).

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje Nr. NTP Dėl antrinės pagalbos išlaidų nurodyta bendra valstybės išlaidų suma - 333,39 Eur, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. K. pagal 2016-12-28 sprendimą Nr. 2.1-(MTP-2)-16-T-5497-22176. Vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčių dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 įsakymu Nr. 69 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 24.3.6.1, 11, 24.3.6.2; 30.1 punktais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti 333,39 Eur išlaidų valstybei už suteiktą A. K. byloje antrinės teisinės pagalbą, atstovaujant jos interesus paskirtai advokatei D. I Vinklerytei teikti antrinę teisinę pagalbą (t 5, b. l. 32, t 6, b. l. 75).

LR CPK 96 str. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovės ieškinys yra atmestinas, todėl išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė neišieškotinos iš atsakovų į valstybės biudžetą.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ir bylos patirtos procesinės išlaidos. Pagal LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovo V. M. 2016-09-08 sudarė atstovavimo sutartį su advokate Sigita Galbuogiene, atstovauti jo interesus byloje (t 3, b. l. 116). Tačiau iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad iki 2016-09-08 atstovimo sutarties sudarymo su advokate S. Galbuogienei, atsakovas V. M. patyrė bylinėjimosi išlaidų bendroje 950 Eur sumoje, iš kurių 600 Eur sudarė išlaidos advokato pagalbai apmokėti, parengiant byloje atsiliepimą (t 2, b. l. 19,t 3, b. l. 108-112, 69,70) bei 350 Eur advokato D. P. pasirengimas ir atstovimas posėdyje (t 3, b. l. 63, 65, 67,68). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2016-07-12 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo atsakovo V. M. atstovas advokatas D. P. (t 3, b. l. 78-79). Atsižvelgiant į tai, kad kitų mokėjimo kvitų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas V. M. byloje nepateikė, t. y. išlaidų, atstovaujant jo interesus advokatei S. Galbuogienei, todėl jo patirtos išlaidos bendroje 950 Eur sumoje, atsižvelgiant į bylos apimtį, vykusių parengiamųjų bylų, teismo posėdžių skaičių, bei tai, kad ieškovė tik 2017-01-31 pateikė teismui patikslintą (papildytą) negatorinį ieškinį, galutinai suformavusi ieškinio reikalavimus, nors pradinis ieškinys pateiktas 2015 m. gegužės mėn., teismas tenkina pilnai prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

Byloje, 2016-03-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - ieškovų: A. K. ir V. K. reikalavimams užtikrinti uždrausta atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius statinių statybos ir rekonstrukcijos darbus (t 1, b. l. 139-141) (VĮ centrinės hipotekos atsisakė priimti dokumentą turto arešto aktų registre, 2016-03-23 Nr. TA2-16-032694, t 1, b. l. 153).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 96, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė:

Ieškovės A. K. patikslintą (papildytą) negatorinį ieškinį dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2010-08-27 pažymos apie pastatus Nr. IG-187 panaikinimo, kurios pagrindu atlikta statinių, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; panaikinimo Kaišiadorių rajono 2-ojo biuro notarės Vidos Bietkienės 2010-09-20 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 2-5305 ir jo pagrindu atliktą statinių, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo –unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; konstatuoti, kad V. M. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra savavališki statiniai ir įpareigoti V. M. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiuos statinius nugriauti, bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir valstybei byloje turėtų išlaidų priteisimo, atmesti.

Priteisti atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2016-03-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - ieškovų: A. K. ir V. K. reikalavimams užtikrinti uždraudimą (uždraustą) atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius statinių statybos ir rekonstrukcijos darbus (VĮ centrinė hipoteka atsisakė priimti dokumentą turto arešto aktų registre, 2016-03-23 Nr. TA2-16-032694, t 1, b. l. 153).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė